Podagra - tai uždegiminio artrito forma, kurią sukelia per didelis šlapimo rūgšties kiekis kraujyje (hiperurikemija). Ši liga gali sukelti staigų ir ūmų tam tikrų kūno sąnarių skausmą, dažnai lydimą pažeistos vietos patinimo. Nors podagra dažniausiai pasireiškia vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrams, ji gali paveikti ir moteris, ypač po menopauzės. Gera žinia yra ta, kad laiku pastebėjus ir ėmusis veiksmų, podagra gali būti sąlyginai lengvai kontroliuojama ir gydoma.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sportas ir fizinis aktyvumas gali būti suderinti su podagra, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai.
Kas yra podagra?
Podagra atsiranda, kai organizme kaupiasi per daug šlapimo rūgšties. Ši rūgštis susidaro, kai organizmas skaido purinus - natūraliai randamas chemines medžiagas, esančias daugelyje maisto produktų. Kai šlapimo rūgšties kiekis kraujyje tampa per didelis, ji pradeda kristalizuotis sąnariuose, sukeldama stiprų skausmą ir uždegimą. Dažniausiai podagra pažeidžia didžiojo pėdos piršto sąnarį, tačiau gali apimti ir kitus sąnarius, tokius kaip pirštai, keliai, alkūnės ar riešai.
Podagros simptomai
Podagros simptomai prasideda staiga, dažniausiai naktį. Priepuolis gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų ar net savaičių. Skausmas būna lokalus ir įprastai labai stiprus. Kartu atsiranda odos raudonis, patinimas, kaitrumas, padidėjęs jautrumas prisilietimui ir judėjimo apribojimas. Kai kuriems žmonėms pasireiškia karščiavimas, nuovargis ir bendras organizmo silpnumas.
Podagros priežastys ir rizikos veiksniai
Kai kuriems žmonėms podagra yra paveldima, tačiau dažnai ji atsiranda dėl netinkamos mitybos ir netinkamo gyvenimo būdo per ilgesnį laikotarpį. Reguliarus alkoholinių gėrimų ir per daug riebaus maisto vartojimas yra pagrindiniai podagros išsivystymo veiksniai. Ypač rizikuojate susirgti podagra, jei mėgstate alų ir stipriuosius gėrimus arba maisto produktus, kurie gali sukelti podagrą, tokius kaip raudona mėsa ar vėžiagyviai. Kiti veiksniai, dar labiau didinantys riziką susirgti podagra, yra antsvoris, streso kupinas gyvenimas arba aukštas kraujospūdis.
Taip pat skaitykite: Vaisių įtaka sportiniams rezultatams
Podagrą gali lemti ir su amžiumi susijusios sveikatos būklės. Pavyzdžiui, prasidėjus menopauzei, moterims padidėja podagros rizika, taip pat vartojant tam tikrus vaistus, ypač skirtus širdies ir kraujagyslių ligoms valdyti.
Podagros gydymas
Podagros gydymas apima ūminių priepuolių gydymą ir ilgalaikę šlapimo rūgšties kiekio kontrolę. Ūminių priepuolių metu skausmui ir uždegimui malšinti naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Ilgalaikiam gydymui skiriami medikamentai, mažinantys šlapimo rūgšties gamybą (pvz., alopurinolis, febuksostatas) arba didinantys jos išsiskyrimą iš organizmo.
Mitybos svarba sergant podagra
Mitybos korekcija yra neatsiejama dalis valdant podagrą. Pagrindinis dietos tikslas - sumažinti purinų, kurie skyla į šlapimo rūgštį, suvartojimą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad dieta yra pagalbinė, o ne vienintelė gydymo priemonė. Dieta sergant podagra padeda sumažinti šlapimo rūgšties koncentraciją kraujyje, tačiau retai kada vien tik dieta gali ją normalizuoti be medikamentų. Svarbu palaikyti sveiką kūno svorį, nes nutukimas didina podagros riziką.
Maisto produktai, kurių reikėtų vengti sergant podagra:
- Raudona mėsa (ypač dideli jautienos, avienos, kiaulienos kiekiai)
- Subproduktai (kepenys, inkstai, širdis, liežuvis, smegenys)
- Alkoholis (ypač alus, kuriame yra daug purinų, ir stiprieji alkoholiniai gėrimai)
- Baltieji miltai ir rafinuoti angliavandeniai (balta duona, balti ryžiai, makaronai)
- Kai kurios daržovės (šparagai, špinatai, žiediniai kopūstai ir grybai) - vartoti saikingai
Maisto produktai, kuriuos rekomenduojama valgyti sergant podagra:
- Daržovės (brokoliai, cukinijos, moliūgai, morkos, agurkai, salotos, pomidorai)
- Vaisiai (vyšnios, uogos, obuoliai, apelsinai)
- Mažo riebumo pieno produktai (liesas pienas, neriebus jogurtas ir varškė)
- Liesa mėsa (nedideliais kiekiais)
- Kai kurios žuvys (plekšnė, raudonasis ešerys, karpis be odelės, menkė)
Kiti būdai, padedantys sumažinti podagros simptomus:
- Vietinis masažas skausmo vietoje
- Priešuždegiminiai vaistai
- Šaldymo kompresai
- Aktyvus gyvenimo būdas
- Vaistažolės (raktažolės, asiūkliai, kukurūzų purkos, šarkakojai pataisai)
Sportas ir fizinis aktyvumas sergant podagra
Net ir sergant podagra, judėjimas yra būtinas. Svarbu rūpintis savo kaulų, raumenų ir sąnarių sveikata, reguliariai mankštintis. Tai padės stiprinti kaulinę struktūrą, raumenų ir sąnarių audinius.
Fizinio aktyvumo nauda sergant podagra:
- Mažina arterinį kraujospūdį ir cholesterolį
- Padeda numesti svorio
- Gerina inkstų funkciją
- Geriau reguliuoja gliukozės koncentraciją kraujyje
- Mažina sergamumą kitomis lėtinėmis ligomis
Kokį sportą pasirinkti sergant podagra?
Pati paprasčiausia ir lengviausia sporto šaka, tinkanti bet kokia širdies liga sergantiems žmonėms, yra vaikščiojimas bent 30-60 min. kasdien. Bet kuri kita sporto šaka ir jos intensyvumas gali būti parenkamas individualiai tik pilnai įvertinus žmogaus riziką.
Taip pat skaitykite: Išemija ir Sporto Poveikis
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartu su Europos ir Amerikos kardiologų draugijomis per savaitę pataria užsiimti bent 150-300 min. trukmės vidutinio intensyvumo fizine veikla, pavyzdžiui, sparčiu vaikščiojimu, važiavimu dviračiu, sodininkyste, pramoginiais šokiais ar vandens aerobika. Kitas variantas - bent 75-150 min. didelio intensyvumo fizine veikla, pavyzdžiui, bėgimu, aerobika, plaukimu, komandiniu sportu ar intensyviomis treniruotėmis sporto salėje.
Kaip pradėti sportuoti sergant podagra?
Prieš pradedant sportuoti, svarbu įsivertinti turimas ūmines bei lėtines ligas ir traumas. Stebėti, ar didesnio krūvio metu nepasireiškia neįprastas dusulys, skausmas krūtinėje, neritmiška ar neįprastai dažna širdies veikla, galvos svaigimas, sąmonės praradimas arba sumažėja fizinio krūvio tolerancija (trūksta jėgų, iškeliama mažiau svorių, sulėtėja tempas).
Svarbu! Asmenims, kurie gyvena sėslų gyvenimo būdą ir beveik neturi fizinio pasiruošimo, neįprastas, didelio intensyvumo krūvis gali sukelti ūmines širdies problemas.
Kaip apskaičiuoti savo maksimalų širdies susitraukimų dažnį (ŠSD)?
Paprasta formulė, kaip apskaičiuoti savo maksimalų širdies susitraukimų dažnį (ŠSD) yra 220 - amžius. Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis svyruoja tarp 50-70 proc. nuo apskaičiuoto maksimalaus ŠSD, o didelio intensyvumo krūvis siekia 70-85 proc. Neturint prietaiso, galinčio matuoti ŠSD, krūvio intensyvumą galima vertinti kalbėjimo testu - fizinis krūvis, kurio metu galima palaikyti pokalbį, vertinamas kaip vidutinio intensyvumo, o kai pavyksta kalbėti tik pavieniais žodžiais - didelio intensyvumo.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją prieš pradedant sportuoti?
Apskritai profilaktinis kardiologinis ištyrimas yra naudingas visiems, kurie nori sportuoti ir tai daryti saugiai, ypač jei jie niekada nebuvo tirti kardiologo ar susiduria su minėtais simptomais, ligomis bei rizikos veiksniais.
Taip pat skaitykite: Fizinio aktyvumo nauda hipertenzijai
Profilaktinio ištyrimo metu gydytojas kardiologas išsiaiškina, kokių nusiskundimų turi žmogus, koks yra jo ramybės pulsas ir kraujospūdis, ar turi nustatytų lėtinių ligų, traumų bei žalingų įpročių. Taip pat ar šeimoje yra sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis ir ar giminėje yra buvę staigių mirčių.
Dažniausiai vizito metu atliekama elektrokardiograma, kuri parodo žmogaus širdies elektrinę veiklą ar jos sutrikimus bei aritmijas. Taip pat labai svarbus širdies ultragarsinis tyrimas, kurio metu galima įvertinti širdies struktūrinius pakitimus, funkciją bei įtarti širdies raumens ir vožtuvų patologiją. Sportuojantiems žmonėms naudingas ir fizinio krūvio testas (bėgtakio arba dviračio testas), kuris atliekamas kartu su dujų analize arba be jos. Norint patikslinti diagnozę, papildomai gali būti atliekamas elektrokardiogramos monitoravimas (Holterio tyrimas), kurio metu vertinamas aritmijų pasireiškimas per vieną ar daugiau parų.