Sriuba - tradicinis patiekalas, dažnai įtraukiamas į sveikos mitybos racioną. Tačiau ar ji tikrai būtina ir ar tinka valgyti po sporto? Šiame straipsnyje panagrinėsime sriubos naudą ir trūkumus, jos įtaką sportininkų mitybai ir pateiksime ekspertų nuomones.
Sriuba: nauda ir mitai
Apie sriubą ir jos naudą spaudoje diskutavo sveikatos specialistai, gydytojai dietologai. „Sriubos klausimu“ pasisakė net politologas Vygantas Vareikis, nes lietuviams sriuba - tradicinis kasdienis patiekalas. Daugeliui nuo vaikystės buvo įkalta į galvą, kad sriubą valgyti sveika. Tačiau ar tai tiesa?
Gydytoja dietologė Edita Gavelienė teigia: „Sriuba nėra nei menkavertis maistas, nei būtinybė. Ji paįvairina mūsų racioną“. Anot jos, sriuba - tai nuoviras, kuris gali būti daržovių, kruopų, mėsos, grybų arba žuvies ir priklausomai nuo to turėti tam tikrų savybių. Pavyzdžiui, kruopų nuoviras naudingas žmonėms, sergantiems virškinimo sistemos ligomis, o mėsos, grybų ar žuvies nuoviras turi daug ekstrakcinių medžiagų, kurios skatina virškinimo sulčių išskyrimą.
Sriubos mitai
- Sriuba skystina skrandžio sultis: Kai kurie senosios mokyklos ekspertai mano, kad sriuba skystina skrandžio sultis, sumažina fermentų koncentraciją ir apsunkina maisto virškinimą. Tačiau pagrindiniai maistinių medžiagų skaidymo etapai vyksta plonojoje žarnoje, kur virškinimas įmanomas tik skystoje aplinkoje.
- Mėsos sultinyje yra per daug ekstraktinių medžiagų: Yra nuomonė, kad mėsos sultinyje yra per daug ekstraktinių medžiagų, kurios perkrauna kepenis. Tačiau sriubos porcija tėra 300-400 ml skysčio, o tai organizmui nėra per daug. Ekstraktinės medžiagos natūraliai randamos mėsoje, paukštienoje, žuvyje ir grybuose, nepriklausomai nuo paruošimo būdo.
- Ilgas virimas sunaikina vitaminus ir mineralus: Į sultinį patenka daug mineralų ir B grupės vitaminų, kuriuos vartojame kartu su skysčiu.
- Be kasdienio sriubos vartojimo padidėja gastrito ar opų rizika: Skrandžio problemos kyla dėl Helicobacter pylori bakterijų, streso, netinkamos mitybos, piktnaudžiavimo kenksmingais maisto produktais ar vaistais, bet ne dėl sriubos trūkumo.
Sriuba ir sportininkų mityba
Pasaulyje sparčiai populiarėjanti sporto šaka - kultūrizmas - ypatingai paliečia ir šių sportininkų maisto racioną. Be griežtos ir subalansuotos mitybos, jų kūne neužtektų energijos užsiiminėti didelių fizinių pastangų reikalaujančiais pratimais. Maiste esančios medžiagos, praturtina jų organizmą būtinais elementais, kurie neleidžia nusilpti raumenims, taip pat paskatina ląstelių atsinaujinimą.
Kultūristams specialiai subalansuota mityba yra bene vienas pagrindinių sėkmės faktorių. Tik teisingai maitinantis, kūno raumenys gali augti ir formuotis taip, kaip pas tikrus profesionalus. Svarbus dalykas yra tas, jog kultūristai negali valgyti daug ir tik gerai, kaip kad mano daugelis žmonių. Nors ir yra reikalingas didelis angliavandenių, baltymų, gerųjų riebalų kiekis ir pan., tai niekaip nesisieja su milžiniškomis maisto porcijomis bet kokio, kad ir pačio ekologiškiausio maisto.
Taip pat skaitykite: Kreidos nauda sporte
Ar sriuba tinka kultūristams?
Atsakymas priklauso nuo sriubos sudėties ir sportininko poreikių. Sriuba gali būti naudinga po sporto, nes:
- Padeda rehidratuoti organizmą: Didelis skysčio kiekis sriubose padeda palaikyti hidrataciją, ypač po intensyvios treniruotės.
- Paprastas būdas gauti daržovių: Sriuba yra paprastas būdas į savo mitybą įtraukti daržovių, skaidulų, vitaminų ir antioksidantų.
- Lengvai virškinamas maistas: Sriuba yra lengvas, gerai virškinamas maistas, todėl tinka vakarienei po treniruotės.
Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą sriubos rūšį. Riebūs, persūdyti patiekalai su daug grietinės neatneš jokios naudos. Kultūristams rekomenduojama rinktis liesas sriubas su dideliu kiekiu daržovių ir baltymų.
Lęšių ir morkų sriuba po sporto
Lęšiai yra baltymų ir geležies šaltinis, tad tokia sriuba puikiai tinka vakarienei, ypač po gero sporto. Štai receptas:
Ingredientai:
- 600 g lęšių
- 140 g morkų
- 1 l daržovių sultinio
- 125 ml pieno
- Kmynai
- Čili prieskoniai
- Aliejus
Gaminimas:
- Į puodą suberiame kmynus bei čili prieskonius, pakepinam ant ugnies apie 1 minutę be aliejaus - tol kol prieskoniai pradės ruduoti ir skleisti aštrų aromatą.
- Į puodą įpilame aliejų, sudedame tarkuotas morkas ir lęšius.
- Ant viršaus užpilame daržovių sultinį (jei sultinio nenorit virti, galit naudoti sultinio kubelį), pieną, ir leidžiam sriubai užvirti.
- Trinam sriubą rankiniu trintuvu tol kol neliks jokių gumulėlių.
Specialistų nuomonės
Sveikatos apsaugos ministerijos mitybos specialistas mokslų daktaras Almantas Kranauskas teigia, kad sriubos prisivalgę vaikai nenori antro patiekalo, būtinų daržovių ir sulčių. O jų maistinės savybės yra kur kas vertingesnės nei turi druska paskanintame vandenyje išvirti „trys makaronai“.
Ksavera Vaištarienė, chemijos mokslų daktarė, vegetarizmo Lietuvoje pradininke, Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės konsulė, akcentuoja, jog žmogus turi pasirinkti ar valgyti sriubą, ar antrą patiekalą, nes abu kartu jau sudaro per didelį maisto kiekį, kas apsunkina virškinimą ir prasideda pūvimo procesas.
Taip pat skaitykite: Paauglių sporto svarba
Kada sriuba gali būti žalinga?
Nors sriuba gali būti naudinga, tam tikrais atvejais ji gali būti ir žalinga:
- Sergant virškinimo sistemos ligomis: Jei žmogus serga virškinimo sistemos ligomis, turi jautresnę virškinimo sistemą, kokybiška sriuba kaip pirmas patiekalas arba patiekalas priešpiečiams, pavakariams yra tinkama ir naudinga.
- Sergant medžiagų apykaitos ligomis: Žmonėms, sergantiems medžiagų apykaitos ligomis, tarp jų - cukralige, podagra, nutukimu, su sriuba gaunamos ekstrakcinės medžiagos yra nenaudingos ir gali sukelti net ligų paūmėjimą.
- Jei sriuba yra riebi ir sūri: Riebūs, persūdyti patiekalai su daug grietinės neatneš jokios naudos.
Taip pat skaitykite: Kaip asmenybė veikia sporto pasirinkimą