Arvydas Juozaitis - iškili asmenybė Lietuvos istorijoje, pasižymėjusi ne tik sporto, bet ir filosofijos, visuomenės bei politikos srityse. Gimęs 1956 m. balandžio 18 d., jis paliko ryškų pėdsaką kaip olimpinis prizininkas, filosofas, politikas ir visuomenės veikėjas. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo gyvenimo kelią, nuo sportinių pasiekimų iki politinės veiklos, įskaitant jo kandidatūrą į Lietuvos prezidentus ir buriamą judėjimą „Lietuva yra čia“.
Ankstyvasis gyvenimas ir sportinė karjera
Arvydo Juozaičio sportinė karjera prasidėjo plaukimo baseine. Jo tėvas, Jonas Algimantas Juozaitis, buvo tinklinio ir plaukimo treneris, sporto meistras ir nusipelnęs Lietuvos treneris. Tėvo įtaka buvo lemiama A. Juozaičio sportiniame kelyje.
Olimpinis bronzos medalis
1976 m. Monrealio olimpinėse žaidynėse A. Juozaitis iškovojo bronzos medalį 100 m plaukimo krūtine rungtyje. Šis pasiekimas įrašė jį į Lietuvos sporto istoriją.
Trenerio įtaka
A. Juozaitis savo laiške tėvui prisiminė, kad tėvas tapo jam viskuo - ir mokytoju, ir draugu, ir net kunigu. Jis pabrėžė, kad tėvo intuicija ir protas padėjo jam suprasti, jog dirbti reikia ne su krūviais, bet su augančiu paauglio organizmu, stebėti jį ir prisitaikyti prie jo. Kiekvienu judesiu reikia išmokyti plaukiką apeiti vandenį, o slinkimas vandens paviršiumi turi būti lengvas, primenantis delfino judesius.
Olimpinis rekordas
Monrealio olimpinėse žaidynėse A. Juozaitis ne tik iškovojo bronzos medalį, bet ir atrankos plaukime pasiekė olimpinį rekordą 100 m krūtine (1 min. 4,78 sek.). Šis pasiekimas įrodė jo talentą ir atsidavimą sportui.
Taip pat skaitykite: Lietuvos legenda NBA
Filosofinė ir visuomeninė veikla
Baigęs sportininko karjerą, A. Juozaitis pasuko į filosofiją ir visuomeninę veiklą. 1980 m. baigė ekonomikos mokslus Vilniaus universitete. Anksti susidomėjo filosofija, visuomet teikė jai pirmenybę: nuo 1985 m. dėstė filosofiją Lietuvos konservatorijoje, o nuo 1987 iki 2001 m. dirbo mokslinį darbą Lietuvos mokslų akademijoje, Filosofijos, sociologijos ir teisės institute; 1986 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją.
Laiškas tėvui
A. Juozaičio laiškas tėvui, spausdintas žurnale „Santara“, atskleidžia jo gilius apmąstymus apie gyvenimą, tradicijas, kovą už idealus ir viltį. Jis pabrėžia, kad dažnas likimas ir ilgiausios pastangos retokai atneša lūkesčių vertus vaisius, tačiau jam ir jo šeimai tai pavyko pasiekti.
Kūno kultūros ir sporto komitetas
1954 m. A. Juozaičio tėvas, baigęs KKI, atvyko į Vilnių ir pradėjo dirbti Kūno kultūros ir sporto komitete. Šis komitetas nukreipė jį į Pedagoginį institutą, kur jis pradėjo dirbti asistentu Gimnastikos ir kūno kultūros katedroje.
Sąjūdis ir politinė veikla
Vienas pagrindinių Lietuvos Sąjūdžio vadovų: buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės (1988 m.) ir Sąjūdžio Seimo tarybos (1988-1990 m.) narys. 1988 m. redagavo ir leido laikraštį „Sąjūdžio žinios“. Vienas iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrėjų (1988 m.), Lietuvos liberalų sąjungos kūrėjų (1990 m.). Redagavo periodikos leidinius „Šiaurės Atėnai“, „Naujoji Romuva“. 2001-2003 m. dirbo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėju švietimo ir kultūros klausimais. Nuo 2004 m. liepos mėn. A. Juozaitis aktyviai dalyvauja politinėje veikloje. Jis kandidatavo į Lietuvos prezidentus ir buria naują judėjimą „Lietuva yra čia“.
Kandidatūra į Lietuvos prezidentus
Kandidatuodamas į Lietuvos prezidentus, A. Juozaitis daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos demografiniams klausimams ir regionams. Jis kritikavo begalinį gyrimąsi, kad BVP augimo tempais Lietuva pirmauja Europoje, nes atskirtis didėja. Jis pabrėžė, kad reikia susiimti ir užduoti kelis klausimus, ką reiškia nacionalinė Lietuvos globali politika.
Taip pat skaitykite: Politinė Arvydo Juozaičio veikla
Judėjimas „Lietuva yra čia“
A. Juozaičio buriamas sambūris „Lietuva yra čia“ žada kovoti su socialine atskirtimi, skurdu ir rūpintis tautinės tapatybės stiprinimu.
Komanda
A. Juozaitis pristatė savo komandos narius, kurie kartu bus ir aktyvūs Sambūrio dalyviai: strateginio plano atsakingasis asmuo - Gintaras Songaila, viešųjų ryšių koordinatorius - Jonas Vaiškūnas, informacinio tinklo plėtros koordinatorius - Valdas Vižinis, vidinės komunikacijos koordinatorė - prof. dr. Dalia Eigirdienė, kultūros sritis - Lietuvos dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius, Lietuvos heraldikos komisijos narys Arvydas Každailis, švietimo sritis - socialinių mokslų daktarė, prof. Giedrė Kvieskienė, buvęs Lietuvos oro pajėgų vadas, kuris bus atsakingas už krašto apsaugos sritį Audronis Navickas, atstovas sveikatos reikalams - psichologas konsultantas ir psichoterapeutas, buvęs Seimo narys, publicistas Gediminas Navaitis, užsienio klausimai - buvęs ilgametis JAV diplomatas, ir konsulas Krokuvoje, politologas Algis Avižienis, jaunimo reikalų kuratoriai - Tomas Aleknavičius ir Deivydas Jonelis, technologijų ir inovacijų sritis - buvęs ilgametis Lietuvos inovacijų centro ekspertas Saulius Lapienis, socialinė ekonomika - technikos mokslų daktaras, VU prof.
Lietuvos olimpinio judėjimo indėlis
A. Juozaitis reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos olimpinio judėjimo atkūrimo.
LTOK atkūrimas
1988 m. gruodžio 11 d. Vilniuje buvo atkurtas LTOK. Olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupės veiklą vainikavo gruodžio 11 d. Vilniuje vykęs Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimas. 1988 m. vienas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkūrimo iniciatorių, komiteto Generalinės asamblėjos ir Vykdomojo komiteto narys.
Kūrybinė veikla
Arvydas Juozaitis yra ne tik sportininkas ir visuomenės veikėjas, bet ir rašytojas, dramaturgas bei publicistas.
Taip pat skaitykite: Mokyklos istorija ir pasiekimai
Bibliografija
A. Juozaitis yra išleidęs daugiau nei 30 įvairaus žanro knygų, įskaitant:
- Valdžia ir laisvė (1990)
- Sąjūdis ir demokratija (1990)
- Nepriklausomybės kryžkelė (1992)
- Tarp žmonių (1993)
- Šanchajaus istorijos (1995, 2019)
- Laiškai post scriptum (1995)
- Tėvas Stanislovas (1995, 2020)
- Alsavimas (1996)
- Salomėja - sunkiausi metai (1997, 1999)
- Vilniaus langas (1997, 1998, 1999, 2000)
- Prisilietimai (1999)
- Ištvermės metai ir A. Brazauskas (2001)
- Kultūros įkvėpiai (2001)
- Laikraštis (2003)
- Karalių miestas be karalių (2006, 2014)
- Ryga - niekieno civilizacija (2011, 2014)
- Gyvųjų teatras: istorinių asmenybių dramos (2012)
- Kraštai ir žmonės (2015)
- Klaipėda - Mėmelio paslaptis. Miesto epas (2016-17)
- Tėvynės tuštėjimo metas. 2000-2017 metai (2018)
- Imanuelis Kantas. Amžinybės nebus (2018)
- Oginskis. Polonezas: 1791-1822 metų drama (2021)
- Kauno saulė (2020)
Dramaturgija
Lietuvos teatruose buvo pastatytos aštuonios jo sukurtos pjesės, viena naujausių - 2015 m. Klaipėdos dramos teatre G. Padegimo režisuota „Karalienė Luizė“. Parašė libretą roko operai „Kalanta“ (muziką sukūrė Kęstutis Antanėlis, nepastatyta), scenarijus dokumentiniams filmams „Stotis tyloje“ (apie Tėvą Stanislovą, rež. A. Bugvilionienė, 1997) ir „Kaip galima tapyba“ (apie tapytoją Liną Jankų, rež. P. Savickis, 2016).
Įvertinimas
A. Juozaitis yra pelnęs įvairių apdovanojimų ir premijų už savo kūrybinę ir visuomeninę veiklą:
- Vinco Kudirkos premija (1992)
- Gedimino ordino Riterio kryžius (1997)
- Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000)
- LTOK Olimpinė žvaigždė (2003)
- Ievos Simonaitytės literatūrinė premija (2007)
- Baltijos Asamblėjos premija (2011)
- Juozo Tumo-Vaižganto premija (2021)
- Estijos Respublikos Marijos žemės Ketvirtojo laipsnio ordinas (2013)