Baimė ir Nerimas Sporte: Priežastys ir Įveikimo Strategijos

Sportas turėtų būti veikla, teikianti malonumą ir stiprinanti sveikatą, ypač vaikams. Tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai sportas tampa ne džiaugsmo, o baimės ir nerimo šaltiniu. Šiame straipsnyje aptarsime baimės ir nerimo priežastis sporte, ypač vaikų ir profesionalių sportininkų tarpe, bei pateiksime įveikimo strategijas, kurios padės atrasti džiaugsmą sportuojant.

Baimės ir Nerimo Priežastys Sporte

Vaikų Baimės Priežastys

Dažnai tėvai susiduria su situacija, kai vaikas, užrašytas į mėgstamos sporto šakos treniruotes, staiga atsisako eiti, verkia ar skundžiasi pilvo skausmais prieš užsiėmimą. Vaiko nenoras sportuoti dažnai slepia gilesnes priežastis.

• Nežinomybės baimė: Baimės priežastys dažniausiai būna susijusios su nežinomybe - nauja aplinka, nepažįstami vaikai ir treneriai kelia nerimą.
• Prisirišimas prie saugios aplinkos: Psichologai pastebi, kad vaikams, ypač jaunesniems (4-7 metų), būdingas prisirišimas prie saugios aplinkos, todėl bet koks naujas kontekstas gali sukelti diskomfortą.
• Reakcijos į klaidas baimė: Daugelis vaikų bijo ne pačios veiklos, o reakcijos į jų klaidas. Jei vaikas patyrė nesėkmę, buvo išjuoktas ar nepripažintas sportinėje veikloje, tikėtina, kad jis vengs panašių situacijų.
• Perfekcionizmas: Mažieji, kurie bijo klysti ar neatitikti (dažnai įsivaizduojamų) standartų, gali vengti situacijų, kuriose, jų manymu, nesugebės būti tobuli.
• Tėvų lūkesčiai ar spaudimas: Tėvų lūkesčiai ar spaudimas taip pat gali tapti vaiko nerimo šaltiniu.
• Fizinio nepatogumo baimė: Fizinio nepatogumo baimė ypač aktuali sportiniame kontekste.

Nerimas Profesionaliame Sporte

Profesionaliame sporte, kuriame siekiama aukštų sportinių rezultatų, nuolat dalyvaujama aukšto lygio varžybose, sportininkai yra veikiami ne tik pozityvių sportinės veiklos aspektų. Tyrimai rodo, kad aukšto meistriškumo sportininkams yra būdingi įvairūs psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, valgymo sutrikimai, nesaikingas alkoholio vartojimas, depresijos, nerimo sutrikimai. Visai neseniai atlikta (2016) didelio kiekio tyrimų sisteminė analizė parodė, kad bent jau depresijos ir nerimo sutrikimams profesionalūs sportininkai turi didesnę riziką nei vidutinis žmogus.

Psichikos sutrikimai yra labiau būdingi tarp šiuo metu karjerą tęsiančių atletų, nei tarp karjerą jau baigusių sportininkų. Kaip ir kitų profesijų atstovai, sportininkai kartais patiria perdegimą ar jo simptomus. Sportinio perdegimo sindromą apibrėžia kaip sindromą, į kurį įeina emocinis ir fizinis išsekimas, sporto nuvertinimas ir sumažėjęs sportinis pajėgumas.

Dažnesni simptomai, kurie būdingi psichikos sutrikimams, dažniau pasitaiko sportininkams, kurie yra patyrę daugiau rimtų traumų, turėję daugiau chirurginių intervencijų dėl traumų, yra nepatenkinti savo karjera, patiria daugiau neigiamų gyvenimo įvykių, gauna mažiau socialinės paramos iš artimos aplinkos.

Taip pat skaitykite: Kaip išvengti sporto traumų?

Sportininkai yra specifinė žmonių grupė, kuri yra ypač jautri galimai stigmatizacijai, kadangi profesionalaus sportininko įvaizdis dažnai siejamas su galia, puikiu pasirengimu, gebėjimu prisitaikyti prie įtampos ir pan.

Baimės ir Nerimo Požymiai

Skirtingi vaikai skirtingai išreiškia savo nerimą, todėl svarbu atpažinti įvairius baimės požymius:

• Psichosomatiniai simptomai: Pilvo skausmas, galvos skausmas, pykinimas ar net temperatūros pakilimas prieš treniruotę. Šie simptomai realūs, nors jų kilmė - psichologinė.
• Elgesio pokyčiai: Irzlumas, užsisklendimas, verkimas ar net pyktis, kai artėja laikas ruoštis treniruotei.

Vaiko emocinė raida lemia, kad jaunesni vaikai dažnai negali tiksliai įvardyti savo jausmų, todėl tėvams tenka atidžiai stebėti mažųjų elgesį ir reakcijas. Svarbu atskirti laikinį adaptacijos periodą nuo ilgalaikės problemos.

Suaugusiųjų Vaidmuo Įveikiant Nerimą

Augančiam sportininkui įveikti nerimą padeda du svarbiausi suaugusieji - tėvai ir treneris.

Tėvų Vaidmuo

Tėvų vaidmuo prasideda dar namuose - jų požiūris į sportą, klaidas ir tobulumą formuoja vaiko suvokimą. Psichologai pabrėžia, kad suaugusiųjų elgesys yra galingesnis už žodžius - jei tėvai patys vengia fizinės veiklos ar bijo rizikuoti, vaikas perima šį modelį. Vaiko savivertė stipriai priklauso nuo to, kaip jis jaučiasi vertinamas namuose. Tėvai, kurie akcentuoja pastangas, o ne rezultatus, ugdo atsparesnę asmenybę.

Taip pat skaitykite: Konfliktų sprendimas sporte

Trenerio Vaidmuo

Trenerio pagalba vaikui, išgyvenančiam nerimą, neįkainojama. Patyręs specialistas geba sukurti tokią atmosferą, kurioje mažasis sportininkas jaučiasi saugus klysti ir mokytis. Vaiko adaptacija naujame kolektyve sėkmingesnė, kai tėvai ir treneris bendradarbiauja. Prieš užrašant į treniruotes verta susitikti su treneriu, papasakoti apie vaiko individualius bruožus, baimes ir poreikius.

Strategijos, Padedančios Įveikti Baimę ir Nerimą

Įveikti sporto baimę - procesas, reikalaujantis kantrybės, nuoseklumo ir įvairių metodų derinimo.

• Normalizavimas: Baimės įveikimas prasideda nuo jos normalizavimo - vaikai turi žinoti, kad bijoti naujos aplinkos ar veiklos yra natūralu. Vaikų psichologai rekomenduoja atvirai kalbėti apie jausmus, nenuvertinant jų: „Visai normalu jaudintis prieš naują veiklą. Visi kartais bijome.“
• Laipsniškas pripratinimas: Laipsniškas pripratinimas - vienas efektyviausių metodų. Kai kurie elementai gali būti repetuojami šeimos aplinkoje, kur vaikas jaučiasi saugus - taip didinamas pasitikėjimas savimi.
• Pozityvūs pokalbiai: Pasirengimas sporto užsiėmimui prasideda ne persirengimo kambaryje, o namuose. Pokalbiai prieš treniruotę turėtų būti pozityvūs, bet ne spaudžiantys. Vietoj „Tikiuosi, šiandien padarysi viską gerai” veiksmingiau sakyti „Bus smagu pamatyti, ką šiandien išmoksi”. Svarbu pripažinti vaiko jausmus: „Suprantu, kad jaudinamės eiti, tai normalu.“
• Vizualizacija: Vaizdingos vizualizacijos padeda mažiesiems sportininkams įveikti baimę. Galite paskatinti įsivaizduoti save atliekantį pratimus sėkmingai, aptarti, kaip jie jausis po treniruotės, koks bus pasididžiavimas savimi.
• Herojų istorijos: Istorijos apie herojus, įveikusius baimes - galingas įrankis vaikų motyvacijai ugdyti.
• Dialogas apie jausmus: Dialogas apie jausmus turėtų vykti ne tik prieš ar po treniruotės, bet ir neutraliomis akimirkomis, kai vaikas nėra įsitempęs.
• Realistiški lūkesčiai: Pirmoji treniruotė kelia daugiausiai nerimo, tad jai reikia ypatingo dėmesio. Svarbu kalbėti ne tik apie tai, kas bus smagu, bet ir apie galimus iššūkius: „Gali būti, kad iš karto nepavyks visi pratimai, ir tai normalu.“
• Strategijos peržiūra: Jei nerimas nesilpnėja po 3-4 treniruočių, verta peržiūrėti strategiją. Psichologai perspėja - nereikia apkaltinti vaiko dėl jautrumo ar versti jį „užaugti”. Baimės įveikimo pratimai turėtų būti kūrybingi ir žaismingi, o ne traumuojantys.
• Profesionali pagalba: Nors dauguma vaikų baimių yra normalios ir įveikiamos, kartais nerimas perauga į rimtesnes problemas, kurioms išspręsti reikia profesionalios pagalbos. Kreipimasis į specialistus nėra tėvų nesėkmės ženklas - priešingai, tai rodo atsakingą požiūrį į vaiko emocinę sveikatą.

Patyčios Sporte: Priežastys ir Pasekmės

Sportinėje aplinkoje, deja, pasitaiko ir patyčių. Patyčios yra viena iš smurto, patiriamo sportinėje aplinkoje, rūšių. Tai - sistemingi pasikartojantys tyčiniai veiksmai, kuriais sukuriama bauginanti aplinka ir padaroma (arba gali būti padaryta) bet kokia fizinė, psichologinė ar finansinė žala. Patyčias įprastai lydi galios skirtumas. Tai yra, patyčių taikinys visuomet atsiduria silpnesniojo pozicijoje.

Patyčių Rūšys

Patyčios skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines, individualias ir grupines. Pagal tai, kokie veiksmai naudojami, patyčios dar skiriamos į tam tikras grupes: verbalines, fizines, socialines, elektronines.

• Verbalinės: Įžeidinėjimai, pravardžiavimai, pašaipūs komentarai, ironija, erzinimas, apkalbos, grasinimai, pastabos, susijusios su asmens išvaizda, lytimi, rase, pasaulėžiūra, socialine padėtimi ir pan.
• Fizinės: Smūgiavimas, stumdymas, kandžiojimas, spjaudymas, pešiojimas, pargriovimas, pinigų, daiktų atiminėjimas ir gadinimas, vagystės, išvarymas iš patalpos.
• Socialinės: Ignoravimas, vengimas bendrauti, atskyrimas nuo grupės, niekuo nepagrįsti kaltinimai, intrigos, reputacijos kitų akyse menkinimas, įvairūs priėmimo į grupę ritualai, menkinantis elgesys su „naujokais“ ir pan.
• Elektroninės: Naudojant socialinius tinklus, internetinius forumus, elektroninio pašto sistemas.

Patyčių Priežastys

Nepriklausomai nuo patyčiose dalyvaujančių asmenų amžiaus ar vaidmens organizacijoje, galima išskirti kelias tokių priežasčių grupes:

Taip pat skaitykite: Kodėl sportas yra svarbus

• Individualios priežastys: Dažnai patyčių taikinys išsiskiria tam tikrais bruožais, dėl kurių atrodo lengvai pažeidžiamas. Agresorius išsiskiria geresnėmis socialinėmis kompetencijomis, narcisizmu, egocentriškumu, silpna empatija ir gebėjimu manipuliuoti aplinkiniais, nevengiant smurto.
• Organizacinės priežastys: Patyčios plinta aplinkoje, kurioje stokojama tarpasmeninės pagarbos, socialinės paramos, griežtai apibrėžtų etinių normų, pozityvaus trenerio pavyzdžio, o agresoriai įsitikinę, kad dėl savo elgesio išvengs adekvačios personalo reakcijos ir sankcijų.
• Socialinis kultūrinis kontekstas: Jis apima vertybes, normas, stereotipus, dėl kurių patyčios gali būti neatpažįstamos, palaikomos ar toleruojamos.

Patyčių Dalyviai

Išskiriami keli vaidmenų tipai:

• Baugintojai: Patyčių iniciatorius ir jo šalininkai.
• Stebėtojai: Tiesiogiai nedalyvauja patyčiose, tačiau vieni prisiima „sirgalių“ vaidmenį, kiti abejingai stebi arba apsimeta, kad nieko nemato, baimindamiesi baugintojų išpuolių prieš juos.
• Gynėjas: Tai asmuo, kuris ryžtingais veiksmais nutraukia patyčias, užstodamas taikinį ar išvesdamas jį iš pavojingos aplinkos.

Patyčių Procesas

Pastebėti patyčių pradžią, kol procesas dar nėra įsibėgėjęs, nėra paprasta. Pirmiausia dėl to, kad kai kurie veiksmai, pavyzdžiui, grupės narių ironija, atgrasūs žvilgsniai, vengimas bendrauti, apkalbos dažnai nėra laikomi smerktinais. Patyčių procesui įprastai būdingas šalininkų telkimas ir vadinamasis „ugnies kurstymas“.

Patyčių Pasekmės

Patyčių poveikis asmeniui yra trejopas: (i) psichikai, (ii) fizinei sveikatai ir (iii) socialinei bei ekonominei gerovei. Patyčių pasekmės aukos psichikai pasireiškia padidėjusiu nerimu, įkyriomis mintimis, moralinio mąstymo, dėmesio sutrikimais, agresyvumu, rizikinga elgsena, nemiga, naktiniais košmarais, emociniu nestabilumu, profesiniu perdegimu, depresija ir kt.

Sportas Kaip Priemonė Įveikti Nerimą

Sportas yra veiksminga priemonė įveikti nerimą ir stiprinti psichikos sveikatą.

Sporto Nauda

• Streso mažinimas: Fizinio aktyvumo metu organizmas išskiria endorfinus - chemines medžiagas, kurios mažina skausmą ir stresą.
• Dėmesio atitraukimas: Sportuojant dėmesys atitraukiamas nuo kasdienių rūpesčių.
• Savivertės didinimas: Sportuojant didėja saviveiksmingumas, o tuomet jis lengviau persikelia ir į kitas sritis.
• Socialiniai ryšiai: Sportuojant užmegzti socialiniai ryšiai gali padidinti paramos, draugystės ir supratimo jausmus, kurie yra labai svarbūs emocinei gerovei.
• Depresijos gydymas: Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas sumažina depresijos simptomus ir sumažina atkryčio riziką.
• Jautrumo nerimui mažinimas: Įrodyta, jog aerobiniai pratimai sumažina generalizuotą nerimą.
• Simpatinės nervų sistemos aktyvumo mažinimas: Reguliarus sportavimas sumažina simpatinės nervų sistemos aktyvumą.

Praktiniai Patarimai Sportuojant

• Pasirinkite jums patinkančią sporto šaką.
• Pradėkite nuo mažų žingsnių.
• Sportuokite reguliariai.
• Sportuokite su draugais.
• Nekelkite sau per didelių reikalavimų.
• Įtraukite sąmoningumo praktiką į savo sportinę rutiną.
• Skirkite laiko reguliariam fiziniam aktyvumui.

Emocijų Valdymas Sporte

Sportininkus ir trenerius nuolatos lydi įvairiausi išgyvenimai: džiaugsmas, liūdesys, pasididžiavimas, nuoskauda, gėda, laimė, nerimas, pyktis, pavydas, pasišlykštėjimas ir pan. Emocijos gali būti steninės, t. y. tonizuojamosios, suteikiančios energijos (džiaugsmas, pasitenkinimas, sportinis pyktis), ir asteninės - slopinamosios, trikdančios organizmo funkcijų veiklą, trukdančios siekti gerų rezultatų (didelis nerimas, baimė, nuoskauda, kančia, liūdesys ir pan.).

Stresas Sporte

Sportininkai dažnai patiria stresą. Reakcijos į stresą gali būti įvairios: nerimas, baimė, kančia, apatija. Stresorius gali veikti ir teigiamai - tada jis žmogų aktyvina ir skatina įveikti sunkumus. Kartais dideliu psichologiniu stresoriumi būna netinkamas trenerio elgesys.

Nerimas Sporte

Atlikti tyrimai rodo, kad pačių geriausių sportinių rezultatų pasiekia ne tie sportininkai, kurie visiškai nejaučia nerimo, bet tie, kurių nerimas yra nedidelis. Šioks toks nerimas palankiai veikia psichiką, skatina budrumą, didina jautrumą viskam, kas gali kenkti per varžybas, teikia pirmumą kryptingai veiklai, žadina visas organizmo potencines jėgas.

Didelis nerimas užvaldo sportininko psichiką, išvargina organizmą ir sekina energijos šaltinius. Sportininkas negali susikaupti, silpsta valia, atsiranda apatija („Kas bus, tas bus!“), asmenybės veikla menkėja.

Baimė Sporte

Baimė yra psichinė būsena, sukelta suvokiamo ar vaizduotėje susikurto pavojaus. Sportininkai gali patirti baimę pralaimėti, sėkmės baimę, svetimos vietos baimę. Baimė slopina pagrindinius psichinius procesus tol, kol sportininkas neįsitikina, kad „pavojus praėjo“.

Emocijų Reguliavimo Būdai

• Neigiamų stresorių profilaktika: Treneris nuo pirmų treniruočių turi sportininkus auklėti taip, kad pastarieji nepasiduotų nerimui, baimei, panikai, apatijai.
• Sportinės motyvacijos ugdymas: Troškimas įgyvendinti savo sportinius tikslus, pasiekti pripažinimą sportininkui suteikia gyvenimo džiaugsmo, padeda įveikti visas kliūtis.
• Saikus asmenybės vertinimas: Sportininko psichiką žaloja nepagrįstas jo asmenybės aukštinimas, liaupsinimas.
• Gerų tarpusavio santykių kūrimas: Paprastai mažiau neigiamų emocijų būna tada, kai tarp trenerio ir jo auklėtinių užsimezga šilti, draugiški santykiai, kai komandoje yra geras psichologinis klimatas, puiki nuotaika, kai grupėje nėra nei „išrinktųjų“, nei „atstumtųjų“.
• Išankstinis rengimasis kiekvienoms varžyboms: Treneris su auklėtiniu aptaria stipriąsias ir silpnąsias vietas, sudaro būsimos kovos planą, numato taktinius ir techninius „siurprizus“, kurie turėtų būti netikėti varžovui.
• Sėkmingas valios ugdymas: Sportininkams labai svarbūs valios diktuojami veiksmai, t. y. mokėjimas tvardytis, sąmoningai reguliuoti savo emocinę būseną, slopinti pernelyg didelį susijaudinimą, sukelti savyje jėgų bei energijos antplūdį ir pan.
• Tikslingas minčių keitimas: Tiek prieš varžybas, tiek po pralaimėtos sportinės kovos neigiamų emocijų sukeltos mintys slopina aktyvumą ir pasitikėjimą savo jėgomis.
• Žodinė savitaiga: Sportininką būtina ugdyti emocines būsenas reguliuojamu žodžiu.
• Autogeninė treniruotė: Tai psichoterapijos metodas.

tags: #baimiu #ir #nerimo #priezastys #sporte