Baltarusijos valdžios institucijos ėmėsi iniciatyvos pratęsti bevizį režimą Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos piliečiams 2024 metams. Ši praktika Lietuvai ir Latvijai buvo įvesta nuo 2022 m. balandžio 15 d., o Lenkijos piliečiams - nuo 2022 m. liepos 1 d. Vėliau, 2022 m. gruodį, ši tvarka buvo pratęsta visiems 2023 metams. Nepaisant didelių eilių ir uždaromų sienos kirtimo punktų, Baltarusijos URM atstovas teigė, jog bevizis režimas išlieka.
Bevizio režimo statistika ir priežastys
Baltarusijos pasieniečių duomenimis, nuo 2023 metų į Baltarusiją be vizų atvyko beveik 405 tūkst. ES piliečių. Didžiausią dalį sudarė lietuviai (242 240), po jų sekė Latvijos piliečiai (93 277) ir nuolatinį leidimą turintys Latvijos gyventojai (28 319), bei Lenkijos piliečiai (41 090). Valstybinės Baltarusijos naujienų agentūros BELTA teigimu, sprendimas pratęsti bevizį režimą buvo priimtas atsižvelgiant į prašymus iš „baltarusių diasporų ir eilinių piliečių, gyvenančių kaimyninėse šalyse“. Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas teigė, kad iniciatyva buvo palaikyta ministerijos.
Nepriklausomas politikos analitikas Valerijus Karbalevičius mano, kad Baltarusijos sprendimas dėl bevizio režimo europiečiams atspindi A. Lukašenkos bandymus grįžti prie balansavimo tarp Vakarų ir Rusijos politikos. Analitikas teigia, kad A. Lukašenka nenori, jog 2025 metų rinkimai vyktų „apsiaustoje tvirtovėje“, ir siekia, kad Vakarai pripažintų jų rezultatus.
Lietuvos pozicija ir saugumo perspėjimai
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija primygtinai rekomenduoja Lietuvos Respublikos piliečiams nevykti į Baltarusiją ir nedelsiant išvykti tiems, kurie šiuo metu yra šalyje. Ministerija perspėja, kad pastaruoju metu suintensyvėjo Baltarusijos institucijų priešiški ir provokaciniai veiksmai prieš Lietuvos Respublikos piliečius, jau esančius ar laikinai atvykusius į Baltarusijos Respubliką. Lietuvos piliečiai yra neteisėtai sulaikomi, jiems pateikiami išgalvoti kaltinimai. Atsižvelgiant į šias bei kitas aplinkybes, Lietuvos Respublikos piliečių kelionės į Baltarusiją, ignoruojant Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas, kelia grėsmę jų pačių saugumui, sveikatai ir gyvybei.
Ekonominiai motyvai ir sankcijų poveikis
Ekspertai teigia, kad pagrindinis Baltarusijos motyvas įvedant bevizį režimą yra ekonominis. Sankcijos, įvestos dėl karo prieš Ukrainą, stipriai sekina Baltarusijos ekonomiką. Eksportas į ES šalis sumažėjo katastrofiškai, o Ukrainos rinka praktiškai nustojo egzistuoti. Didėjantis eksportas į Rusiją nepajėgus iš esmės pakeisti situacijos.
Taip pat skaitykite: Vairavimo automatine pavarų dėže gidas
Susiklosčius tokiai situacijai, Lukašenkos režimas ieško galimybių kaip nors kompensuoti eksporto rinkų ir užsienio valiutos pajamų praradimą. Bevizio režimo įvedimas laikomas būdu, galinčiu išgelbėti skęstančią Baltarusijos ekonomiką. Skaičiuojama, kad dėl kainų skirtumo užsieniečiai patys eksportuos baltarusišką produkciją į užsienį, šalyje palikdami pajamas užsienio valiuta.
Lietuvos atžvilgiu tokia schema iš dalies pasiteisino, keleivių srautas išaugo. Pasienio regionų gyventojai teigia, kad iš vienos kelionės galima uždirbti iki 100 eurų tik dėl benzino kainų skirtumo Lietuvoje ir Baltarusijoje. Tačiau tai, kas pavyko su Lietuva, nebūtinai atsitiks su Lenkija. Oficialiais Baltarusijos duomenimis, per pirmąsias penkias bevizio režimo dienas šia galimybe pasinaudojo tik 150 Lenkijos piliečių.
ES atsakas ir sienų stiprinimas
Europos Sąjunga įvedė griežtas sankcijas A. Lukašenkos režimui dėl brutalaus protestų malšinimo po 2020 m. rinkimų ir dėl Minsko paramos Rusijos karui prieš Ukrainą. Siekdamos sužlugdyti bandymus apeiti sankcijas, Baltijos šalys ir Lenkija nuolat stiprina savo sienas. Lietuva ir Latvija uždraudė įvažiuoti automobiliams su baltarusiškais valstybiniais numeriais.
Lietuvoje įsigaliojus draudimui įvažiuoti lengviesiems automobiliams su baltarusiškais registracijos numeriais, pareigūnai apgręžia automobilius, jeigu vairuoja ne savininkas. Viceministras teigė, kad dauguma Baltarusijos piliečių į Europos Sąjungą (ES) atvyksta autobusais. Anot D. Žvirono, net iki 70 proc. Baltarusijos piliečių, gyvenančių Lietuvoje ir kitose ES šalyse, registruos transporto priemones Europoje ir tada jau važiuos į Baltarusiją. Muitinės departamentas informuoja, kad ES ir Lietuvos teritorijoje jau esantys lengvieji automobiliai su baltarusiškais registracijos numeriais privalės išvykti iki 2025 m. sausio 18 d.
Politiniai kaliniai ir žmogaus teisių pažeidimai
1994 metais į valdžią atėjęs A. Lukašenka slopina opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą. Valdžia negailestingai nuslopino protestus po 2020 m. rinkimų, buvo sulaikyta apie 35 tūkst. žmonių. Anksčiau šį mėnesį A. Lukašenka pažadėjo paleisti per protestus suimtus žmones, turinčius rimtų sveikatos problemų. Kai kurie jų buvo paleisti paskelbus amnestiją, o kitiems buvo suteikta malonė. „Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje šiuo metu yra 1,4 tūkst. politinių kalinių, įskaitant vieną organizacijos įkūrėjų, Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie vilkiko vairavimą
Alternatyvūs keliavimo būdai ir vizų tvarka
Jeigu ketinate būti Lietuvoje iki 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, Jums pakanka Šengeno vizos (jeigu Jums netaikomas bevizis režimas). Jeigu Jums taikomas bevizis režimas, turite teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet Jūsų buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Jeigu turite kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, galite atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 180 dienų per 360 dienų laikotarpį, kad vykdytumėte dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų mokslo ir studijų institucijoje.
Taip pat skaitykite: Saugus vairavimas atbuline eiga
tags: #bevyzis #vaziavimas #i #baltarusija