Šiame straipsnyje nagrinėjama bokso draugijos „Žalgiris“ istorija, pradedant jos ištakomis Kaune, kuris dažnai vadinamas Lietuvos bokso lopšiu, ir baigiant šių dienų iššūkiais bei pasiekimais. Aptariami svarbiausi istoriniai įvykiai, asmenybės, prisidėjusios prie bokso populiarinimo, bei dabartinė situacija, susijusi su tarptautinėmis sankcijomis ir galimybėmis dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Taip pat paliečiamos diskusijos dėl sporto bazių įsigijimo ir finansavimo klausimai.
Bokso Pradžia Lietuvoje ir Stepono Dariaus Indėlis
Lietuvos bokso istorija neatsiejama nuo Kauno miesto, kuris laikomas šios sporto šakos lopšiu. Dar apie 1920-uosius metus patriotas, lakūnas ir sporto entuziastas Steponas Darius pradėjo populiarinti boksą, skatindamas jaunimą užsiimti šia sporto šaka. S. Dariaus dėka daug gabių jaunuolių Kaune pradėjo boksuotis ringe. Vienas tokių - iš Šiaulių kilęs Juozas Vinča, kuris 1928 m. olimpinėse žaidynėse Amsterdame pasirodė geriausiai iš dvylikos Lietuvos olimpiečių, patekęs į ketvirtfinalį savo svorio kategorijoje.
Pirmieji Lietuvos Bokso Laimėjimai Amerikoje
Pirmieji dideli Lietuvos bokso laimėjimai siejami su Amerikoje gimusiais lietuviais. Ypač išskirtini Jurgio Čepulionio ir Juozo Šarkio-Žukausko rezultatai. Šie vyrai tapo bokso profesionalais ir iškovojo pasaulio čempionų titulus - pirmasis 1913 m., antrasis 1932 m. Vaclovas Peleckis knygoje „Lietuvos bokso žvaigždynas“ cituoja prieš 90 metų JAV lietuvių laikraštyje pasirodžiusią žinutę apie J.Čepulionį, teigiančią, kad lietuviai nuo amžių buvo stiprūs kumštyje, o amerikiečiai turėjo progą išbandyti lietuvio kumščio smūgį ant savo geriausio kumštininko smakro.
Auksinė Algirdo Šociko Era
Treneris ir bokso metraštininkas Juozas Šliužas teigė, kad Lietuvos boksas gimė ir suklestėjo Kaune. Jo aukso amžiaus pradžia sietina su A.Šociko era, vėliau sekė Ričardo Tamulio, Jono Čepulio, Algimanto Zurzos, Juozo Juocevičiaus, Nikolajaus Jerofiejevo eros.
Kaišiadorių rajone, Ostempo kaime, 1928 m. gimęs A.Šocikas gyveno ir pirmųjų kovos įgūdžių įgijo Kauno darbininkų rajone Šančiuose. Krepšiniu, futbolu, atletika domėjęsis septyniolikmetis jaunuolis tik 1946 m. Maskvoje pamatęs garsius to meto boksininkus sunkiasvorius Nikolajų Koroliovą ir Andro Navasardovą susidomėjo kumštynėmis. Grįžęs į Kauną jis pradėjo lankytis bokso treniruotes ir jau po trijų mėnesių kontrolinėse rungtynėse įveikė Lietuvos čempioną S.Bagdonavičių, vėliau - Antaną Zaborą. Tais pačiais metais A.Šocikas pirmą kartą tapo Lietuvos čempionu.
Taip pat skaitykite: Bokso pirštinių nuomos kainos
Nepaprastu talentu pasižymėjęs A.Šocikas buvo lyg sutvertas boksui - judrus, greitas, staigus, kairiarankis. Viso to trūko kitiems to meto sunkiasvoriams.
Sovietmečio Bokso Ypatumai
Sovietų Sąjungoje nebuvo profesionalų, tačiau aukšto meistriškumo atletams valdininkai sudarydavo geras sąlygas treniruotis. Juos oficialiai įdarbindavo ir priskirdavo prie darbininkų brigadų „Centrolito“, „Inkaro“, „Vilko“ ir kituose fabrikuose. Jie gaudavo atlyginimą, tačiau jų „darbą“ atlikdavo kiti brigados nariai. Visais boksininkų ir kitų sportininkų reikalais rūpinosi savanoriška sporto draugija (SSD) „Žalgiris“. Sportui pinigų nešykštėta. Apie 1947-uosius boksininkai treniruodavosi tris kartus per savaitę, tačiau dažnai važinėdavo į stovyklas, kuriose intensyviai sportuodavo.
„Kai 1966 m. prie „Žalgirio“ sporto komplekso įsikūrė Olimpinis atraminis bokso punktas, treneriai su aukšto lygio boksininkais dirbdavo jau du kartus per dieną“, - pasakojo nuo 1978 iki 1991 m. Olimpinio atraminio punkto direktoriumi dirbęs J.Šliužas.
Karjeros Pabaiga - 30 Metų
Sovietmečiu sportininkų sveikata ir karjeros ilgaamžiškumu niekas per daug nesirūpindavo. Trisdešimtmetį atletą lengva ranka „nurašydavo“ į pensiją. Daugelis sportinę karjerą baigdavo dar anksčiau. Sunkiasvoriai boksininkai dažniausiai kovodavo iki 28 metų, o lengvesni - iki 25 metų.
Jono Čepulio Karjera ir Pasiekimai
Tylus, ramus, draugiškas, sąžiningas ir ignoruotas sovietų valdžios - tokį kaunietį Joną Čepulį prisimena jo bendražygiai. Sovietų laikais jis buvo visiškai ignoruojamas vadovybės, buvo taip vadinamas "nevyjezdnoj", nes buvo tremtinys. Joniškėlyje gimusi būsimoji bokso žvaigždė 1948 m. su tėvais buvo ištremtas į Buriatijos-Mongolijos autonominę sritį. Būtent tremtyje atšiauriomis sąlygomis gyvenęs ir sunkiai dirbęs vaikinas užsigrūdino ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Bokso Treniruotes Antakalnyje
Į olimpiadą Meksikoje lietuvis pateko labai kurioziškai. Prieš žaidynes SSRS bokso rinktinė surengė stovyklą Armėnijos kalnų kurorte Cachkadzore. Armėnijoje keli rusų sunkiasvoriai susimušė su vietiniais ir buvo išmesti iš stovyklos. Už Kauno miesto draugijos "Žalgiris" lėšas į Armėniją atvykęs "mušamasis maišas" Jonas staiga tapo SSRS rinktinės pirmuoju numeriu. Meksike debiutantas pirmoje kovoje įveikė britą Williamą Wellsą, ketvirtfinalyje pranoko Berndą Andresą iš tuometės Rytų Vokietijos, o pusfinalyje nukovė meksikietį Joaquiną Rochą ir užsitikrino sidabro medalį.
Bokso Bazės Įsigijimo Kontroversijos Kaune
Pastaruoju metu Kaune kilo kontroversijų dėl bokso bazės įsigijimo K.Baršausko gatvėje. 2008 m. Kauno miesto savivaldybė gavo pasiūlymą iš bendrovės „Olimpinės viltys“ už maždaug 2 mln. Lt įsigyti sporto bazę. Nors jau tuomet buvo aišku, kad pastatas yra prastos būklės ir reikalauja kapitalinio remonto, savivaldybė svarstė galimybę įsigyti šią bazę. Palyginti su 2008 m., 2011 m. bendrovės „Olimpinės viltys“ apetitas buvo sumažėjęs beveik perpus - už sporto bazę iš savivaldybės buvo prašoma 1,2 mln. Lt.
Vis dėlto, šis sandoris sukėlė abejonių dėl skaidrumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“ kadaise priklausiusio pastato atsidūrė bendrovės „Olimpinės viltys“ rankose, o 73 proc. įmonės akcijų valdo būtent sporto draugija „Žalgiris“. Kauno vicemeras Povilas Mačiulis teigė, kad pirkimas iš "Žalgirio" draugijos suformuotos bendrovės kelia daug klausimų dėl paties proceso, ypač atsižvelgiant į tai, kad bazėje sportuojantys boksininkai patalpas šildo dujiniais šildytuvais dėl išjungto centrinio šildymo.
Dabartinė Bokso Situacija Lietuvoje
Nepaisant istorinių pasiekimų ir tradicijų, Lietuvos boksas šiuo metu susiduria su iššūkiais. Tarptautinė bokso asociacija (IBA) buvo pašalinta iš olimpinės šeimos, o Lietuvos boksininkai jau antrus metus nedalyvauja daugelyje aukščiausio lygio varžybų dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo jose.
Visgi, Lietuvos bokso bendruomenė tikisi, kad boksas išliks olimpinėje šeimoje ir lietuviai iškovos kelialapius į olimpines žaidynes. Gabrielė Stonkutė teigia, kad su kiekvienais metais ateina daugiau merginų išmėginti bokso, supranta, kad tai nėra tokia žiauri sporto šaka, kaip kažkam atrodo. Jos pergalės padeda platinti žinią, kad ir merginos sportuoja, o merginų boksas auga.
Taip pat skaitykite: Istoriniai bokso turnyrai Vengrijoje
Sporto Rėmimas ir Finansavimas Telšiuose ir Marijampolėje
Straipsnyje taip pat aptariama sporto situacija Telšiuose ir Marijampolėje. Telšių sporto ir rekreacijos centras šiemet mini 70 metų jubiliejų. Centre pratybas lanko 475 sportininkai, juos ugdo 20 trenerių. Tačiau trūksta infrastruktūros, ypač specializuotoms sporto šakoms.
Marijampolės sporto centro „Sūduva“ direktorius Gintautas Janušauskas džiaugiasi patyrusia darbuotojų komanda ir auklėtinių rezultatais. Iš kone 300 čia besitreniruojančių moksleivių kasmet 80-90 tampa įvairių amžiaus grupių Lietuvos čempionais ir prizininkais. Pastaruoju metu jį ypač džiugina boksininkių mergaičių, kurios pačios ateina ir prašosi priimti į grupes, antplūdis. Tačiau G. Janušauskas nerimauja, kad sporto bazė yra pasenusi ir reikalinga nauja infrastruktūra.