Kurėnai - tai senoviniai Kuršių marių žvejybiniai laivai-kuršvaltės, kurių plaukiojančių replikų Lietuvoje yra vos 3. Šie, istoriją menantys ir ankščiau tik burių jėga valdyti žvejybiniai laivai pagaminti žmogaus rankomis iš natūralių medžiagų, reikalaujančių didelio pasiruošimo ir priežiūros. Su seniausiu iš jų, kurėnu „Kuršis“, buriuoja Valstybinių miškų urėdijos, Kretingos regioninio padalinio Nidos girininkijos girininkas Kęstutis Dikšas.

Pažintis su buriavimu ir kurėnais

Kęstučio Dikšo ryšys su gamta užsimezgė jau nuo mažų dienų. Jo tėtis Gediminas Dikšas baigęs mokslus Žemės ūkio akademijoje iškart gavo paskyrimą į Nidos girininkijos girininko pavaduotojo pareigas, o 1983 metais tapo girininku. Kęstutis su seserimis gimė Nidoje. Nuo mažens su tėčiu būdavo miške, net nenorėdavęs eiti į vaikų darželį. Dienos prasidėdavo ir baigdavosi miškuose, girininkijos kontoroje, automobilyje. Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Lietuvos Žemės ūkio universitetą. Pabaigęs mokslus 2006 metais pradėjo savo karjerą kaip girininkas tuometinėje Kuršių Nerijos nacionalinio parko Smiltynės girininkijoje. O 2011 metais, susikeitus su tuometiniu Nidos girininku R. Andrusevičiumi girininkijomis - grįžo į gimtinę.

Buriuojate, valdote senovinį Kuršių marių žvejybinį laivą-kuršvaltę kurėną. Buriuojate, valdote senovinį Kuršių marių žvejybinį laivą-kuršvaltę kurėną. Buriavimas turbūt yra vienas iš didžiausių Kęstučio Dikšo hobių. Dėl aistros buriuoti jis dėkingas tėčiui, kuriam atvykus į Nidą apie 1960-1970 metus netikėtai pavyko gauti prižiūrėti apleistą burinę jachtą, kurią suremontavus tėtis išmoko buriuoti. Taip ir Kęstutis nuo mažens vasaras leisdavo po burėmis, tai vienoje jachtoje, tai kitoje. Tikriausiai vaikystėje suprato, kaip reikia buriuoti, mokėjimas elgtis su burėmis jam - kaip mokėjimas važiuoti su dviračiu. Visada svajojo turėti nuosavą jachtą. Ir taip prieš maždaug 25 metus su tėčiu nusipirkome ir atrestauravome jachtą, kurią mūsų šeima dar dabar buriuoja, o aš ją buriuoti mokau ir savo vaikus. Su senąja Kuršių marių kuršvalte - kurėnu pažintis prasidėjo dar jaunystėje, kai man buvo apie 15-16 metų. Kaip ir dauguma vaikų vasaromis kažkur uždarbiaudavau, dirbau ant vieno, ant kito laivo, o paskui - ir ant kurėno. Nuo tada kažkaip ir „prilipau“ prie šio laivo. Kaip ir ankščiau, taip ir dabar su juo plukdomi turistai, dažniausiai - vokiečiai.

Kurėnas: istorija ir ypatybės

Kurėnas - plokščiadugnis medinis burinis laivas. Tradicinė ir pagrindinė tik vėjo pagalba varoma prieškario vietinių gyventojų Kuršių marių žvejų valtis buvo naudojama žvejybai, susisiekimui, žuvies išvežimui į turgų. Šie laivai buvo kelių tipų ir pavadinimai priklausė nuo to, su kokiu tinklu dirba žvejys. Patys didžiausi kurėnai būdavo iki 12 metrų, jie turėdavo didelį buringumą ir galėdavo traukti tempiamą Korno tinklą. Tarpukaryje Kuršių mariose buvo uždrausta žvejoti naudojant laivus su varikliais, buvo leidžiami tik laivai, valdomi burių pagalba.

Žvejui pastatyti šį laivą kainuodavo tiek, kiek pasistatyti namą. Mediena turi būti tik aukščiausios kokybės. Ąžuolas, pušis, eglė buvo renkami 3-5 metus, mirkomi vandenyje, džiovinami, jais rūpindavosi pats žvejys. Kai žvejys surinkdavo medieną - kviesdavo meistrą statybai. Meistras atvykdavo su dviem pameistriais. Statybvietė būdavo įkuriama netoli žvejo namo ir netoli vandens. Pas žveją gyvendavo statytojai, juos maitindavo 6 kartus per dieną. Statytojai dirbdavo nuo pirmadienio iki šeštadienio, o sekmadienis buvo šventa diena, darbininkai eidavo melstis. Tokį laivą 3 žmonės pastatydavo per mėnesį. Bures siūdavo arba pats žvejys, arba užsakydavo, kad pasiūtų burių meistrai. Taip pastatytas ir gerai prižiūrimas laivas tarnaudavo apie 70 metų, 3 kartos su juo žvejodavo. Senelis pastatydavo laivą, anūkas arba proanūkis jau statydavo naują.

Taip pat skaitykite: Ekstremalus buriavimas Rode

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui vietiniai gyventojai pasitraukė ir praktiškai niekas nebegrįžo. Atsitraukdami vieni laivus sudegino, kiti nuskandino pridėję akmenų ir prakirtę dugną tikėdamiesi, kad grįš ir išsikels, o dar kiti laivus tiesiog paliko. Pokaryje įkūrus sovietinius žuvininkystės ūkius visi likę laivai buvo paimti į juos, tačiau naujai atkelti gyventojai nežinojo, kaip su jais elgtis. Gyventojus mokė sugrįžę vietiniai. Laivai seno, puvo ir po kurio laiko juos pakeitė medinės „Dorės“ su dyzeliniais varikliais. Taip kurėnai išnyko visiškai.

Kurėnas „Kuršis“ yra pirmas po karo atstatytas tradicinis medinis burinis laivas. 1993 metais tautodailininkas Eduardas Jonušas sugalvojo pasistatyti šį laivą. Tačiau visiškai jokių žinių apie šiuos laivus nebuvo, tad suradęs Vokietijoje gyvenantį senąjį tokių laivų meistrą nuvažiavo pas jį ir susirinko brėžinių, o daugiau informacijos įsirašė į diktofoną. Pasitelkęs laivų inžinieriaus Henriko Mališausko žinias pradėjo statybas. Mediena iš dalies rūpinosi Nidos girininkija, viską finansavo Neringos savivaldybė.

Kurėnų tradicijos tęstinumas

Kęstučiui Dikšui labai svarbu, kad šie laivai išliktų, jų daugėtų ir kad žmonės suprastų, kas yra istorija, kas yra tikra bei padaryta iš natūralių medžiagų žmogaus jėgomis. Kadangi žiemą dėl ledo laivą reikia iškelti į krantą, sezoniškumas priklauso nuo du kartus per metus atvažiuojančio krano iškelti/nuleisti kitus laivus.

Sezonas baigiasi laivo iškėlimu ant priekabos, nuplovimu ir išvalymu. Tačiau pavasariniai darbai prasideda tik atšilus orams ir ištirpus sniegui. Laivas daugelį metų keliavo iš rankų į rankas žmonėms, kurie nelabai stengėsi jį tinkamai prižiūrėti, o tiesiog naudojo kaip pajamų šaltinį. Tokiam laivui būtina pastovi priežiūra, geriausia mediena ir natūralios kilmės medžiagos. Viskas pasikeitė tik tuomet, kai iškilo dilema, ar laivą kelti į krantą ir palikti kaip muziejinį eksponatą, ar ieškoti, kas laivą tinkamai prižiūrės. 2009 m kurėną perėmė prižiūrėti su turistais iš Vokietijos dirbanti Armonavičių šeima. Jie reikalingų lėšų remontui neturėjo, tad radę rėmėją Vokietijoje kibo į darbus. Laivui buvo padarytas kapitalinis remontas. Nušveisti tiek metų dažytų dažų nebuvo įmanoma, todėl visas korpusas buvo nudegintas, nuvalyti visi šiuolaikinių dažų sluoksniai, kurie medienos visiškai neapsaugo, o tik pūdo. Pakeistos supuvusios detalės. Pastatytas naujas eglinis stiebas, kuriuo pasirūpino Nidos girininkija. Neringos savivaldybė pasirūpino burėmis iš medvilnės/linų mišinio audinio. Patirtis parodė, kad vienintelė ir geriausia medienos apsaugos priemonė apsaugoti šį laivą yra tokia pati, kokią naudojo ir senovėje šių laivų savininkai - natūrali derva iš beržų/pušų, natūralus linų sėmenų aliejus, terpentinas.

Kadangi laivui sukanka 30 metų, jis jau šiek tiek pažeistas puvinio, laukia nemaži darbai, kad jį sutvarkytume. Kelių borto lentų keitimas yra vienas didžiausių darbų, tai darys samdyti meistrai. Tikėtina, kad sezono pradžia šiek tiek nusikels, bet planuojame, kad laivas vandenyje bus jau gegužės pabaigoje.

Taip pat skaitykite: Patarimai pradedantiesiems buriuotojams

Ateities planai ir dalyvavimas regatose

Pastatyto laivo Kęstutis tikrai nepirktų, nors Lietuvoje jau yra būtent tokių medinių laivų meistras. Jo niekaip neapleidžia mintis pasistatyti savo kurėną ir tikiuosi, kad tai įgyvendins. Gal tai bus kopija esamo, o gal šiek tiek patobulinta to laivo replika. Pagrindinė problema yra finansavimas, rašant projektą labai sunku tilpti į terminus (1-2 metai), kadangi per tiek laiko sunku rasti kokybiškos medienos, nukirstos būtent šalčiausiu metų laiku, taip pat - išmirkytos vandenyje, išdžiovintos. Norisi laivą pasistačius žinoti, kad nereikės po 10 metų keisti nekokybiškų detalių.

Su kurėnu kasmet nuo 2012 metų dalyvaujame „Tradicinių istorinių laivų asociacijos“ rengiamoje regatoje - „Burpilis“ (burpilis - įtaisas burėms drėkinti vandeniu, kad jos būtu mažiau prapučiamos), kuri vyksta Kuršių mariose tris dienas ir per šiuos 3 etapus atplaukiame iš Nidos į Klaipėdą, taip atidarydami kasmetinę Jūros šventę. Rezultatai visuomet džiugina, nes dažniausiai esame greičiausias medinių burinių laivų flotilės laivas. Be regatos kartais tenka padėti praplaukti vieną kitą edukacinį plaukimą ar renginį. Komerciniuose plaukimuose nebedalyvauja, tačiau šiltuoju metų laiku visada galima pasiplaukioti šiuo laivu, jį rasite Nidos uoste.

Vestuvės ant kurėno ir išlikę laivai

Vestuvėms norėjome kažkokios netipiškos, nebanalios vietos, todėl šis pasirinkimas buvo geriausias. Taip pat buvome pirmieji istorijoje, kurie vieną labai gražią gegužės dieną šiame laive susituokėme. Aišku, esame pirmieji, bet ne paskutiniai - po mūsų buvo dar kelios vestuvės.

Kaip minėta aukščiau, technikos pažanga išstūmė šiuos laivus, sovietiniais laikais niekas esamų laivų neprižiūrėjo, jie supuvo, neliko meistrų - naujų laivų nebegamino. Yra išlikęs vienas kurėnas, statytas Smiltynėje, kuriuo, tikėtina, kad karo metu pasitraukė vietiniai į Latviją ir jį ten nuskandino. Ištrauktas laivas buvo perduotas Lietuvos jūrų muziejui, buvo bandyta su juo plaukioti, bet po daug metų iš vandens ištrauktas medinis laivas pradėjo greitai irti ir dabar jis stovi Smiltynėje kaip muziejaus eksponatas. Šiai dienai būtent tokio tipo plaukiančių laivų replikų yra trys, ketvirtas laivas arba tai, kas iš jo liko yra Trakuose Galvės ežere. Dabar įvairaus tipo medinių laivų Kuršių mariose ir Nemuno deltoje plaukioja apie 15. Šių laikų medinių laivų entuziastai kasmet flotilę papildo bent vienu laivu, dažniausiai mažesniu - iki 10 metrų.

Buriuotojų patirtys ir varžybos

Buriuotojų iššūkiai ir nuotykiai jūroje

Kai kurie buriuotojai patiria įvairių iššūkių ir nuotykių jūroje. Prieš pat buriavimo varžybas stebėjome situaciją, kai vienas varžybų dalyvis nesuvaldė jachtos ir pakirto konkurentą. Žiūrime, išplaukė, bures pavėjui pakėlė, kaip pradėjo jį vėjas nešti, kapitonas šturvalą suka ir neišsuka. Kai rėžė kitai jachtai į bortą, net įsmigo per du sprindžius. Pamenu tų buriuotojų veidus, kurių jachtą pakirto, jie stovėjo viršuje ir gėrė kavą. Tai puodukus taip ir nuleido, o galvojau, kad pils anam į veidą. Kaltininkas tik lankstosi prieš juos, kaip koks kinas, atleiskite vyrai, sutvarkysiu. Kada tu sutvarkysi, plaukti juk dabar reikia?

Taip pat skaitykite: Aukščiausi Lietuvos pasiekimai Rio buriavimo istorijoje

Jūroje neretai nutinka ir skaudžių nelaimių net patyrusiems buriuotojams. Po tokių skaudžių nelaimių, kai nuskęsta buriuotojas, ilgai nepalieka mintys, kaip tai galėjo atsitikti. G.Mincė šoko į jūrą, gelbėdamas šuniuką, ir žuvo, lig šiol negaliu suprasti tokio sprendimo. Aš nešokčiau, juo labiau žinant, kad jachtoje nebuvo, kas ją sugeba valdyti.

Viskas įgyjama sykiu su patirtimi. Štai anksčiau trapo, nuleidžiamo į vandenį, laive neturėjau. Jis atsirado po vieno nemalonaus incidento. Išplaukėme į jūrą, oras gražus, štilis. Keleivis, stambokas vyriškis, paklausė, ar gali išsimaudyti. Sakau, šok. Nespėjus man nei susivokti, paskui jį į vandenį įšoko dar stambesnė jo žmona. Susiėmiau už galvos, kaip mes ją įkelsime į jachtą? Ji iššoko nepasiklaususi, būčiau pasiūlęs jai apsilieti vandeniu ant denio, bet ne daugiau. Tai paskui mes kokią valandą kamavomės, kol įkėlėme į laivą. Ji svėrė maždaug pusantro šimto kilogramų. Oi, kaip vargome.

Buriuotojų varžybos ir pasiekimai

Šiais metais buriavimui Šiauliuose - 80 metų. Čia buriavęs laukinės gamtos fotografas, buriuotojas Olegas Truchanas (1923-1972) tapo žinomas visame pasaulyje. Šiandien vienintele buriavimo trenere Šiauliuose dirbanti Irutė Žičkuvienė ne tik rengia kasmetines regatas O. Truchano garbei, bet ir ugdo naują buriuotojų kartą.

2003 metais Rėkyvoje vykstančios regatos O. Truchano garbei imtos vadinti jo vardu. Šalia įvažiavimo į Rėkyvą Šiaulių buriuotojai 2006 metais pastatė ąžuolinį atminimo koplytstulpį O. Truchanui.

Šiais metais naują olimpinį ciklą padėjusi ir atrankai į 2028 metų olimpines žaidynes besiruošianti olimpietė Viktorija Andrulytė, buriuodama moterų olimpine jachtų klase ILCA 6, pasaulio čempionate Qingdao, Kinijoje, užėmė 31, Europos čempionate Marstrande, Švedijoje - 17, pasaulio taurės etape Kylyje, Vokietijoje - 18, o Hyeres, Prancūzijoje - 30 vietas. Sportininkė tapo LR buriavimo čempione ILCA 6 jachtų klasėje bei iškovojo bronzos medalį Lietuvos ledrogių čempionate. Dalyvaudama kreserinių jachtų „Paršelio“ regatoje buriuotoja su jachtos „Samsara“ (kpt. Rimantas Stropus) komanda užėmė antrąją vietą.

Kapitono Tado Žižio vadovaujama „Orbitos“ komanda, buriuojanti RS21 klasės jachta šiuos metus pašventė dalyvavimui varžybose tik Italijoje tarp aukščiausio kalibro RS21 jachtų klasės buriuotojų.

Šie metai „Rhino“ komandai, vadovaujamai kapitono Sauliaus Pajarsko, buvo išskirtiniai - įgula tapo Lietuvos ORC čempione, Latvijos ORC čempione ir užtikrintai nugalėjo pagrindinėse „Kuršių marių regatos“ įskaitose.

Jaunųjų buriuotojų pasiekimai

Benas Šapkinas - išskirtinio talento ir darbštumo sportininkas, pasiekęs aukščiausius savo karjeros rezultatus. Kartu su įgulos nariu Mykolu Leipumi jie tapo Olandijos jaunimo čempionato „RS Feva“ klasėje nugalėtojais, laimėjo „RS Feva“ Europos taurę Jungtinėje Karalystėje ir iškovojo „RS Feva“ Europos serijos taurę.

Vos 10 metų turintis Jurgis Valenta šiemet demonstravo išskirtinius pasiekimus. Jaunasis sportininkas tiek LR čempionate, tiek tarptautinėje „Rudens vėjo“ regatoje U12 kategorijoje iškovojo pirmąsias vietas.

Jau nuo praeitų metų L. Rimaitės nuoseklus darbas, atkakli savidisciplina ir aiškus tikslo siekimas davė sparčių bei matomas rezultatų. Šį sezoną išsilaikydama tarp lyderių visose nacionalinėse regatose, ji įtikinamai parodė, kad Lietuvoje yra tarp dominuojančių „Optimist“ jachtų klasės sportininkių.

Mila Krum šį sezoną pradėjusi dar „Optimist“ jachtų klasėje, o pabaigusi jau kiek vyresniems vaikams ir jaunuoliams skirtoje ILCA 4 jachtų klasėje bei abejose pademonstravusi išskirtinai aukštus pasiekimus.

Žiemos buriavimas ir pramogos ant ledo

Spustelėjus šaltukui, ledrogių sporto mėgėjai ima atidžiau sekti orų prognozes ir tikrina inventorių - kai ežerus ar užliejamąsias pievas padengs ledas, galės ant jo kinkytis vėją.

Buriavimui ratais ir pačiūžomis naudojamas tas pats „Blokart“ įrenginys su bure, skiriasi tik jo „apavas“. - Vėjaratį ar ledroges paprastai, be įrankių, galima susimontuoti per penkias ar septynias minutes.

Sportininkai važinėjasi kitos klasės - „DN Iceboat“ ledrogėmis, jos - brangesnės, skirtos profesionalams. Apranga šiam sportui turėtų būti šilta (pagal oro temperatūrą) ir nepralaidi vėjui.

tags: #buriavimas #ant #ledo