Įvadas
Klaipėdos krepšinio mokykla - tai ne tik sporto įstaiga, bet ir svarbi miesto istorijos dalis, ugdanti jaunąją kartą ir puoselėjanti krepšinio tradicijas. Ši mokykla, turinti gilias šaknis ir ilgametę patirtį, yra išugdžiusi ne vieną garsų krepšininką, garsinantį Klaipėdos ir Lietuvos vardą pasaulyje. Straipsnyje apžvelgiama Klaipėdos krepšinio mokyklos istorija, jos veikla, treneriai, auklėtiniai ir indėlis į Lietuvos krepšinį.
Istorijos Pradžia ir Raida
Klaipėdos krepšinio mokyklos istorija prasidėjo dar sovietmečiu.1972 metais buvo įkurta Klaipėdos vaikų ir jaunių krepšinio mokykla, kurios vadovu buvo paskirtas garsus Klaipėdos krašto treneris Vladas Knašius. Mokykla buvo įkurta Klaipėdos vaikų sporto mokyklos (įkurtos 1952) krepšinio skyriaus pagrindu. 1972 m. pastatyta ir specialiai įrengta krepšinio salė.
Nuo įkūrimo iki 1976 m. jai vadovavo Vladas Knašius. 1997 m. spalio 23 d., minint V. Knašiaus 70-ąsias gimimo metines, mokyklai suteiktas V. Knašiaus vardas.
Vladas Knašius, krepšinio treneris ir krepšinio mokyklos vadovas, gimė 1927 m. lapkričio 29 d. Šiauliuose. 1945-1946 m. mokėsi Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje. 1949 m. Plungėje pradėjo sportinį darbą. Dirbo Plungės apskrities Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininku. 1950 m. grįžo gyventi į Klaipėdą ir pradėjo dirbti Kūno kultūros ir sporto komiteto skyriaus viršininku. V. Knašius buvo aktyvus sportininkas, žaidė futbolą, tinklinį, bet labiausiai mėgo krepšinį. 1950 m. pradėjo mokytis Klaipėdos mokytojų institute ir tuo pačiu metu jame dirbo fizinio auklėjimo laborantu. 1953-1958 m. dirbo Klaipėdos 4-osios vidurinės mokyklos fizinio lavinimo mokytoju. 1952-1957 m. mokėsi Leningrado valstybinio P. F. Lesgafto kūno kultūros institute.
1972-1997 m. mokykla vadinosi Klaipėdos krepšinio mokykla. Jai buvo suteiktas olimpinio rezervo vaikų ir jaunių krepšinio mokyklos statusas.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Nuo 1976 iki 1982 metų mokyklai vadovavo J. Knašienė, o nuo 1982 iki 1999 metų - E. Milkontas.
Vlado Knašiaus Krepšinio Mokyklos Veikla
Į Vlado Knašiaus krepšinio mokyklą vaikai priimami nuo 5 iki 19 metų. Formuojamos visų amžiaus grupių komandos. Pagrindinis mokyklos tikslas - į sportą įtraukti kuo daugiau uostamiesčio vaikų, atitraukti moksleivius nuo kompiuterių ir TV ekranų, kad jie užaugtų sveiki, tvirti ir aktyvūs klaipėdiečiai bei duotų kuo didesnę pridėtinę vertę mūsų šaliai bei miestui.
Mokyklos tikslai:
- Prieinamumas lankyti krepšinio treniruotes visiems norintiems.
- Kvalifikuotų ir profesionalių trenerių pagalba, vaikai išmoksta atkakliai siekti tikslo, laimėti ar pralaimėti sąžiningoje kovoje, gerbti komandos draugus, trenerius, tobulėti individualiai, ugdyti kantrybę ir pasitikėjimą savimi, atsakomybės jausmą.
- Skatinti vaikų ir jaunimo saviraišką, bei rengti visapusiškai išsilavinusius profesionalius krepšininkus.
Klaipėdos krepšinio mokykla veikia nuo 2001 metų. Garbės prezidentas ir globėjas yra Olimpinis čempionas Valdemaras Chomičius. Joje treniruojasi vaikai nuo 4 iki 18 metų.
Krepšinio mokykla suburia mokyklinio amžiaus vaikus ir jaunimą į grupes pagal amžių. Priimami į mokyklą visi norintys sportuoti vaikai, o po atrankos suskirstomi į komandas pagal amžių ir pajėgumą. Mokyklos nariai mokomi žaisti krepšinį, taikant fizinį, techninį ir taktinį parengimą, auklėjami, kaip visapusiškos ir doros asmenybės.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Treneriai ir Auklėtiniai
Klaipėdos V.Knašiaus krepšinio mokykloje kažkada savo karjerą pradėjo ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės, šalies nacionalinės vyrų rinktinės nariai Saulius Štombergas, Arvydas Macijauskas, Rytis Vaišvila, Eurelijus Žukauskas, Tomas Delininkaitis, Mindaugas Girdžiūnas, Artūras Gudaitis, Arnas Butkevičius, Deividas Gailius.
Žymiausieji mokyklos auklėtiniai (ir jų treneriai):
- J. Daktaraitė (1959 pasaulio, 1960, 1962 Europos čempionė)
- M. Paulauskas (1967, 1974 pasaulio, 1965, 1967, 1969, 1971 Europos, XX olimpinių žaidynių, 1972 Miunchenas, čempion; abiejų treneris V. Knašius)
- S. Štombergas, E. Žukauskas (2003 Europos čempionai, XXVI olimpinių žaidynių, 1996 Atlanta, XXVII olimpinių žaidynių, 2000 Sidnėjus, bronzos medalininkai; abiejų treneris A. Sercofas)
- R. Vaišvila (XXVI olimpinių žaidynių, 1996 Atlanta, bronzos medalininkas, treneris G. Pancerovas)
- A. Macijauskas (2003 Europos čempionas, treneris S. Kaupys)
- Lietuvos rinktinių žaidėjai - J. Turauskaitė, I. Andrejeva (treneris J. Knašienė)
- G. Budnikas, S. Dapšas, R. Girskis, V. Greičiūnas, N. Petkutė-Kmieliauskienė, R. Masiulis (treneris V. Knašius)
- A. Želnys (P. Stonkus)
- M. Janulis (1994 Europos jaunių čempionas)
- V. Pridotkas (2005 pasaulio jaunimo čempionas; abiejų treneris G. Pancerovas)
Mokyklos treneriai: E. Milkontas - SSRS jaunučių čempionų (1983) vyriausiasis treneris, G. Pancerovas - Lietuvos jaunių rinktinės, Europos čempionės (1994), treneris, R. Kumpienė - Lietuvos jaunučių mergaičių rinktinės, Europos čempionato (2006) bronzos medalių laimėtojos, Lietuvos jaunių rinktinės, Europos čempionės (2008), vyriausioji trenerė.
Šiuo metu Vlado Knašiaus krepšinio mokykloje dirba vyresnės ir jaunosios kartos trenerių komanda: V. Stanišauskas, M. Tamolis, G. Krugelevičius, A. Mineikis, R. Kumpiene, D. Anužiene ir A. Naideniene, V. Zakrys, L. Kaziulionis, M. Mockus, M. Bugys, A. Vilimas, A. Steponaitis, V. Pečiukas, M. Ramonas, K.
Vlado Knašiaus Indėlis į Krepšinį
Vladas Knašius - tai žmogus, kurio vardas neatsiejamas nuo Klaipėdos krepšinio istorijos. Jo dėka Klaipėda tapo vienu iš Lietuvos krepšinio centrų, o jo auklėtiniai garsino šalį visame pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
V.Knašiaus treniruojama Klaipėdos „Maisto“ komanda 1962 metais tapo Lietuvos čempione. Iki šiol tai svariausias miesto krepšininkų pasiekimas.
Tąkar juos į pergalę vedė kylanti žvaigždė M.Paulauskas, komandos kapitonas V.Greičiūnas, prieš tai jau dukart iškovojęs šalies čempionatų aukso medalius žaisdamas Kauno „Žalgirio“ komandoje.
1997 m. šventė krepšinio mokykloje. Mokyklai suteiktas V. Knašiaus vardas.
Mokyklos Pasiekimai ir Reitingai
Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokykla - tai seniausias krepšinio tradicijas turinti krepšinio mokykla vakarų Lietuvoje kuri yra išugdžiusi daugiausia profesionalių krepšininkų, mokyklos auklėtiniai nuolat gina Klaipėdos "Neptūno" garbę, yra pelnę aukščiausius pasaulio krepšinio apdovanojimus, pasipuošę olimpiadų, pasaulio ir Europos čempionatų medaliais, atstovavę ir dabar atstovaujantys Lietuvos rinktinę.
2014 m. „Manijos Moksleivių krepšinio lyga“ (MKL) antrus metus iš eilės skaičiavo, kuri šalies krepšinio mokykla paruošia daugiausiai žaidėjų Lietuvos rinktinėms. MKL aukšto meistriškumo reitingo pirmoje vietoje Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokykla. Uostamiesčio atstovai surinko 478 reitingo taškus ir 41 tašku aplenkė antroje vietoje esančią Vilniaus Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją. Trečioje vietoje liko Kauno krepšinio mokykla „Aisčiai“ (426 tšk.)
Daugiausiai moterų įvairaus amžiaus ir nacionalinei rinktinei paruošia V.Knašiaus krepšinio mokykla (335 tšk.), antroje vietoje yra Vilniaus krepšinio mokykla (291 tšk.), o trečioje Kauno krepšinio mokykla „Aisčiai“ (290 tšk.).
Aukšto meistriškumo žaidėjų reitingas:
- Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokykla (478 tšk.)
- Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija (437 tšk.)
- Kauno krepšinio mokykla „Aisčiai“ (426 tšk.)
- Vilniaus krepšinio mokykla (397 tšk.)
- Šiaulių sporto mokykla „Saulė“ (317 tšk.)
- Sabonio krepšinio centras (312 tšk.)
- Marijampolės Žaidimų sporto mokykla (143 tšk.)
- Plungės rajono sporto mokykla (97 tšk.)
- Palangos sporto centras (85 tšk.)
2024 metais Klaipėdos krepšinio mokykla, VšĮ pardavimo pajamos siekė 431 556 Eur, o nuostolis prieš mokesčius buvo -3 518 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 2. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.
Knyga „Krepšinis Klaipėdoje“
Klaipėdos sportininkų namuose-muziejuje pristatyta knyga „Krepšinis Klaipėdoje“ (sudarytojas Algirdas Plungė) - pirmasis bibliografinių duomenų prisodrintas, gausiai iliustruotas leidinys apie šios sporto šakos uostamiestyje ištakas ir raidą nuo tarpukario iki šių dienų. Jis skirta Lietuvos krepšinio šimtmečiui.
„Vyko daug šiai datai skirtų renginių ir Lietuvos pajūryje. Knygoje atskleidžiami klaipėdietiški krepšinio akcentai, prisimenami iškiliausi žaidėjai, komandos, treneriai. Tai baigiamasis populiariausios mūsų šalyje sporto šakos šimtmečio minėjimo akordas uostamiestyje“, - pristatydamas savo darbą pažymėjo Klaipėdos sporto metraštininku vadinamas A.Plungė.
Leidėjams (Klaipėdos lengvosios atletikos mokykla, Sportininkų namai-muziejus) parengti rašytinę miesto krepšinio enciklopediją padėjo konsultantai - buvęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovas Valentinas Greičiūnas, sporto istorikas Algirdas Vaicekauskas, žurnalistas Paulius Matulevičius, projekto koordinatorė Roberta Steponavičienė.
Knygos pristatymo vakare dalyvavo įvairių kartų klaipėdiečiai krepšininkai ir treneriai - Saulius Vilkas, Martynas Mažeika, Ramunė Kumpienė, Eugenijus Milkontas, Stasys Kaupys, Jonas Kuliešius, Grigorijus Pancerovas, Paulius Juodis, Diana Anužienė, Marius Tamolis, Laimonas Šapkauskas, Algimantas Riauka, Algimantas Žičkus, Liudvikas Mileška, daugelis kitų uostamiesčio sporto bendruomenės atstovų.
Klaipėdiečių užmojį įamžinti krepšinio praeitį, ryškiausius vardus knygoje kaip sektiną pavyzdį kitiems miestams įvertino LKF prezidentas Vydas Gedvilas, viceprezidentas Rimantas Cibauskas, generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Krepšinio Pradžia Klaipėdoje
Klaipėdoje organizuotas lietuvių sporto sąjūdis prasidėjo po Pirmojo pasaulino karo, kai Vokietijai priklausęs kraštas Versalio taikos sutartimi buvo prijungtas prie Lietuvos valstybės. Vietiniai vokiečiai krepšiniu nesidomėjo. Klaipėdos pirmenybėse tais laikais dalyvaudavo tik lietuviškų klubų ir žydų „Bar Kochba“ komandos.
Pirmosios tarpmiestinės krepšinio varžybos Klaipėda-Šiauliai surengtos Vytauto Didžiojo gimnazijos sporto salėje 1936 metais - nugalėjo klaipėdiečiai 44:33.
Populiarinti tuo metu krepšiasvydžiu vadinamą sportą padėjo į uostamiestį atvykę JAV lietuviai instruktoriai Jonas Knašas ir Konstantinas Savickas.
1937 metų miesto krepšinio pirmenybėse jau dalyvavo 28 komandos vyrų moterų ir jaunių komandos.
Krepšinis plačiau išskleidė sparnus, kai Klaipėdoje pagal architekto Vytauto Žemkalnio-Landsbergio projektą pastatyti Sporto ir gimnastikos rūmai su krepšinio aikštele, rūbinėmis, tribūnomis, talpinančiomis 400 žiūrovų. Kasmet vykdavo oficialūs miesto krepšinio turnyrai, tačiau jų nugalėtojai Lietuvos čempionatuose nedalyvaudavo.
Naciams 1939 metais klastingai aneksavus Klaipėdos kraštą, visi lietuviški sporto klubai čia buvo likviduoti, vietinių lietuvių sporto sąjunga su kariuomenės daliniais pasitraukė į Plungę, o vėliau įsikūrė Telšiuose.
Pokario Krepšinio Atgimimas
Klaipėdoje krepšinis atgijo tik po Antrojo pasaulinio karo - į apgriautą miestą ėmė grįžti žmonės, kai kuriose įmonėse įsikūrė sporto klubai. Pirmosios pokarinės krepšinio rungtynės, kuriose jėgas išmėgino Kauno ir Klaipėdos rinktinės, įvyko 1945-ųjų birželį.
Lietuvos krepšinio pirmenybėse dalyvaudavo įvairiais vardais pasivadinusios miesto komandos: „Sodyba“, „Audra“, „Žalgiris“, „Švietimas“, „Maistas“, „Klaipėdos rinktinė“.
Dabartinė Situacija ir Iššūkiai
Nors Klaipėdos krepšinio mokykla turi gilias tradicijas ir didžiuojasi savo auklėtiniais, ji susiduria su tam tikrais iššūkiais. Vienas iš jų - konkurencija su kitomis krepšinio mokyklomis ir sporto šakomis. Taip pat svarbu užtikrinti, kad visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, būtų prieinamos krepšinio treniruotės.
Nepaisant to, Klaipėdos krepšinio mokykla ir toliau sėkmingai vykdo savo veiklą, ugdo jaunąją kartą ir puoselėja krepšinio tradicijas.