Įvadas
Lietuvos sporto istorija yra turtinga ir įvairi, apimanti daugybę sporto šakų ir organizacijų. Šiame straipsnyje nagrinėsime dvi svarbias sporto sritis Lietuvoje: futbolą ir lengvąją atletiką, atkreipdami dėmesį į pagrindines organizacijas, federacijas ir įvykius, kurie formavo šių sporto šakų raidą.
Futbolas Lietuvoje: nuo ištakų iki šių dienų
Futbolo asociacijos veikla
Lietuvos futbolo federacija (LFF) yra pagrindinė futbolo organizacija šalyje. Ji rūpinasi ne tik profesionaliu futbolu, bet ir jaunimo ugdymu. Šiuo metu sistemoje galima rasti apie 100 futbolo klubų, skirtų vaikams. Ateityje planuojama registruoti ir vaikų darželius bei mokyklas, kuriose vaikai bent kartą per savaitę galėtų lankyti futbolo užsiėmimus.
LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas pabrėžia, kad informacija apie treniruotes puslapyje futbolotreniruotes.lt gali ieškoti ne tik berniukai. Futbolas turi būti prieinamas visiems ir visur. Jauniesiems sportininkams svarbiausia - žaisti, nereikia bijoti pralaimėti ar klysti.
Televizijos laidų vedėjos Vlados Musvydaitės sūnus Benas taip pat domisi futbolu ir nekantriai laukia treniruočių pradžios. Po susitikimo su profesionaliais futbolininkais jis pareiškė norą būti vartininku.
Mažasis futbolas
Lietuva pretenduoja organizuoti Europos mažojo futbolo čempionatą Vilniuje. Lietuvos mažojo futbolo asociacija (LMFA) padavė paraišką 2016-aisiais metais surengti šios sporto šakos žemyno pirmenybes Vilniuje. Apie tai Vilniuje susitikę su žiniasklaida kalbėjo pasaulio mažojo futbolo federacijos (WMF) prezidentas Filipas Juda ir LMFA prezidentas Kęstutis Bagonas.
Taip pat skaitykite: Krkonošės ir Šumavos slidinėjimas
Mažasis futbolas - futbolo atmaina, kuri žaidžiama 46-50 m x 26-30 m aikštėse. Žaidėjų skaičius įvairiose šalyse varijuoja nuo penkių iki septynių. Planuojama suvienodinti taisykles visame pasaulyje, ateityje žais po šešis žaidėjus.
LMFA nėra ir nežada tapti LFF dalimi. Pernai suformuota Lietuvos mažojo futbolo rinktinė pirmenybėse Kipre iš 24 dalyvių užėmė 18-ą vietą. Rinktinė keliauja į Europos čempionatą Izraelyje. LMFF kelionė į Artimuosius Rytus, pragyvenimas ir kitos išlaidos kainuoja apie 20 tūkst. litų. LMFF dirba su rėmėjais, taip pat - per europinius projektus, partnerystę.
Čempionato vyksmo vietoje reikėtų įrengti laikiną dirbtinės dangos mažojo futbolo aikštę ir laikinas 3 tūkst. žiūrovų talpinančias tribūnas. Iki 2016-ųjų žadama padidinti Europos pirmenybių dalyvių skaičių iki 32 Europos šalių rinktinių.
Lengvoji atletika Lietuvoje: nuo senovės iki šių dienų
Istorinės ištakos
Senovės baltų kūno kultūra buvo susijusi su žmonių buitimi, gyvenimo sąlygomis, ypač su žvejyba ir medžiokle. Iš kartos į kartą seneliai ir tėvai mokydavo savo vaikus, kaip tapti stipriems, greitiems ir vikriems, kaip sumedžioti žvėrį ar atremti priešą.
Pirmosios rašytinės žinios apie senovės lietuvių kūno kultūrą randamos tariamajame Brutenio-Vaidevučio įstatyme, pagal kurį ypač išskiriami vyrai, pasižymėję savo fiziniais gabumais. Senovės lietuviai buvo puikiai fiziškai išsivystę.
Taip pat skaitykite: Rinktinės sudėtis
Susiformavus lietuvių tautai ir besikuriant Lietuvos valstybei, kūno kultūra tapo organizuotesnė. Vis didėjant priešų grėsmei, lietuviai ėmė burtis į didesnes grupuotes. Šių grupuočių - bajorų tėvonijų - vadai kunigaikščiai ėmė rinkti stipresnius jaunus vyrus pilims ginti. Jie turėjo mokėti naudoti ne tik darbo įrankius, bet ir ginklus. Jiems išlaikyti iš valstiečių rinkdavo duoklę. Šias grupuotes pirmą kartą sujungė didysis Lietuvos kunigaikštis Mindaugas (1236-1263) ir įkūrė Lietuvos valstybę.
Kelis šimtmečius trukę karai su kryžiuočiais, totoriais, lenkais, švedais, rusais reikalavo ne tik geros karinės organizacijos, bet ir specialaus fizinio karių pasirengimo. Taktiniam karių parengimui buvo naudojami komandiniai liaudies žaidimai: ritinis, muštukas, kvadratas.
Kūno kultūra mokyklose atsirado kartu su krikščionybės įvedimu ir pirmosios mokyklos prie Vilniaus kapitulos įkūrimu 1397 m. XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje kūno kultūra įgavo politinį pobūdį ir tapo visų pripažinta priemone pasirengti visuomeninei ir gamybinei veiklai, padedančia stiprinti valstybę ir jos narį - būsimąjį pilietį.
Lengvosios atletikos raida XIX amžiuje
Šiuolaikinis sportas ir fizinis lavinimas dabartine šio žodžio prasme susiformavo tik XIX a. ir iš dalies net XX a. Kūno kultūra mokykloje turėjo parengti jauną žmogų gyvenimo sunkumams, išmokyti jį kantriai siekti gyvenimo tikslo.
Europoje XIX a. susiformavo ištisos gimnastikos sistemos, plito literatūra šia tema. Pradėtos kurti ir nacionaliniu pagrindu besiremiančios sporto sąjungos. Sakalų sportinis judėjimas populiariausias buvo slavų tautose: Čekijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje.
Taip pat skaitykite: Čekijos krepšinio pasiekimai
XIX a. II pusėje atsirado ir gimnastikos priešininkų, imta pasisakyti prieš jos vienpusiškumą ir propaguoti gerokai platesnį fizinio lavinimo supratimą.
Miestų gyvenimo būdas, intensyvus darbas gamyklose diktavo ir poilsio formas. Uždari ir pusiau uždari klubai jau nebepatenkino daugumos miestiečių. Vienas siekė aktyviau sportuoti, o dauguma troško reginių po alinančio darbo. Tai sąlygojo sporto organizacijų atsiradimą.
Mezgėsi tarptautiniai kūno kultūros mėgėjų ryšiai. Ir tik Rytų Europoje šis judėjimas plito gerokai vėliau ir lėčiau. Politiniai draudimai, žemesnis gyvenimo lygis stabdė ir kūno kultūros plitimą.
Šiuolaikinių sportinių varžybų pradžia siekia XVIII a. Būtent XIX a. galima rasti ryškesnius šiuolaikinių sporto šakų pirmųjų žingsnių pėdsakus. Kurtos naujos taisyklės, vyko pirmosios varžybos.
XIX a. viduryje Anglijoje, greta žaidimų su kamuoliu, plaukimo, irklavimo, buriavimo, plačiai paplito lengvoji atletika. Atletai ėmė ryžtingiau reikalauti oficialiai atskirti mėgėjiškąjį ir profesionalųjį sportą.
Sportinėje istoriografijoje žinoma konkreti lengvosios atletikos gimimo diena - 1837 m., kai Regbio koledžo mokiniai suregė kroso (apie 2 km distancija) varžybas. Jau 1864 m. įvyko pirmasis oficialus lengvaatlečių mačas tarp Oksfordo ir Kembridžo universitetų.
1880 m. Didžiojoje Britanijoje įkurta Nacionalinė lengvosios atletikos mėgėjų asociacija, kuriai priklausė visos imperijos lengvaatlečiai ir buvo patvirtintas mėgėjų statusas. Lengvoji atletika greitai plito: 1870 m. - Prancūzijoje, 1871 m. - JAV, 1880 m. - Vokietijoje ir kitur kuriamos panašios asociacijos. 1912 m. įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos mėgėjų federacija.
XIX a. II pusėje pasaulyje, išskyrus Afriką, jau nebeliko šalies, kurioje nevyktų kokios nors sporto varžybos. Prasidėjo tarptautiniai susitikimai. Pergalės sporto aikštelėse tapo tautinio pasididžiavimo objektu.
Lengvoji atletika Lietuvoje XX amžiuje
Lengvoji atletika Lietuvoje pradėta kultivuoti 1919. 1921 Kaune įvyko pirmosios oficialios lengvosios atletikos pirmenybės (10 rungčių; dalyvavo tik vyrai), 1922 - pirmosios kroso varžybos. Lengvosios atletikos propagavimu rūpinosi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (įkurta 1920) ir Lietuvos sporto lygos lengvosios atletikos komitetas (įkurtas 1922). Nuo 1926 lengvąją atletiką pradėjo kultivuoti Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija.
1936 įvyko pirmosios Lietuvos lengvosios atletikos vyrų rinktinės varžybos su Latvijos, 1937 - su Estijos lengvaatlečiais, 1938 - Lietuvos lengvosios atletikos moterų rinktinės varžybos su Latvijos lengvaatletėmis. 1938 Kaune pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados lengvosios atletikos varžybose dalyvavo 180 Lietuvos ir užsienio lietuvių sportininkų. 1940 Kaune įvyko pirmosios Pabaltijo respublikų lengvosios atletikos varžybos.
Žymūs Lietuvos lengvaatlečiai
Lietuvos lengvaatletai pasiekė reikšmingų rezultatų tarptautinėse varžybose. A. Mikėnas 1956 Melburno olimpinėse žaidynėse laimėjo 20 km sportinio ėjimo sidabro medalį. Pasaulio rekordus gerino: A. Ambrazienė (400 m kliūtinis bėgimas, 1983), V. Bardauskienė du kartus (šuolis į tolį, 1978), Vladimiras Dudinas (3000 m kliūtinis bėgimas, 1969), B. Kalėdienė (ieties metimas, 1958).
Nuo 1928 olimpinėse žaidynėse iškovoti olimpiniai medaliai: aukso - R. Valiulis (4 × 400 m bėgimas, 1980), R. Ubartas (diskas, 1992), V. Alekna (diskas, 2000 ir 2004); sidabro - A. Mikėnas (20 km sportinis ėjimas, 1956), N. Sabaitė-Razienė (800 m bėgimas, 1972), L. Baikauskaitė (1500 m bėgimas, 1988), R. Ubartas (diskas, 1988), A. Skujytė (septynkovė, 2004); bronzos - B. Kalėdienė (ietis, 1960), V. Alekna (diskas, 2008), A. Skujytė (septynkovė, 2012).
Dabartinė situacija
Šiuo metu lengvoji atletika Lietuvoje yra populiari sporto šaka, turinti gilias tradicijas ir talentingus sportininkus. Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) rūpinasi šios sporto šakos plėtra ir populiarinimu šalyje.
Aklųjų ir silpnaregių sportas
Aklųjų ir silpnaregių sportas yra svarbi sporto dalis, skirta regos negalią turintiems žmonėms. Pagrindinė aklųjų ir silpnaregių sporto organizacija pasaulyje - Tarptautinė aklųjų sporto federacija (IBSA), įkurta 1981 Paryžiuje.
Aklųjų ir silpnaregių kultivuojamos sporto šakos: aklųjų futbolas, aklųjų riedulys (golbolas), aklųjų ritinis (rolingbolas), aklųjų vartinis (torbolas), aklųjų tenisas (šoudaunas), beisbolas, boulingas, buriavimas, dviviečių dviračių (tandemų) sportas, dziudo, irklavimas, jėgos trikovė, kalnų slidinėjimas, lengvoji atletika, plaukimas, slidinėjimas, šachmatai, šaškės, šaudymas, šaudymas iš lanko, vandens slidžių sportas.
Lietuvoje aklųjų ir silpnaregių sporto pradžia laikomi 1928, kai įkurtoje Kauno aklųjų mokykloje imta rūpintis regos neįgaliųjų fiziniu lavinimu. Lietuvos aklųjų draugija (įkurta 1944) plėtojo sporto veiklą.
Lietuvos sportininkai dalyvavo tarptautinėse aklųjų ir silpnaregių sporto varžybose, Europos ir pasaulio čempionatuose, paralimpinėse žaidynėse. 1990 įkurta Lietuvos aklųjų sporto federacija (LASF), 1991 ji tapo Tarptautinės aklųjų sporto federacijos, 1992 - Tarptautinės Brailio šachmatų asociacija nare.
Išėjusieji Anapilin: Lietuvos sporto legendos
Šiame skyriuje prisimename sportininkus ir trenerius, kurie paliko ryškų pėdsaką Lietuvos sporto istorijoje.
- Vladas Česiūnas (1940-2023) - legendinis Lietuvos irkluotojas ir treneris, olimpinis čempionas.
- Marius Zibolis (1974-2023) - nusipelnęs Lietuvos golbolo rinktinės kapitonas.
- Narsutis Dumbauskas (1938-2023) - nusipelnęs dviračių sporto treneris.
- Paulius Augūnas (1966-2023) - ilgametis Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentas.
- Aldas Vabuolas (1947-2023) - legendinis Klaipėdos žurnalistas ir futbolininkas.
- Rožė Krumcholcaitė-Stasiulevičienė (1936-2023) - legendinė Lietuvos rankininkė.
- Beata Onefater (1980-2023) - viena ryškiausių pasaulio Lotynų Amerikos šokių žvaigždžių.
- Valius Babarskas (1958-2023) - garsus Lietuvos rankininkas.
- Jurijus Fiodorovas (1947-2023) - pirmasis Arvydo Sabonio treneris.
- Algimantas Mitigaila (1944-2023) - buvęs Lietuvos futbolininkas ir treneris.
- Karolis Chvedukas (1991-2023) - buvęs Lietuvos rinktinės narys futbolininkas.
- Remigijus Valiulis (1958-2023) - olimpinis čempionas bėgikas.
- Algimantas Šatas (1945-2023) - gerbiamas Lietuvos krepšinio treneris.
- Gediminas Mikulėnas (1954-2023) - Lietuvos rankiniui nusipelnęs sportininkas.
- Henrikas Statkus (1955-2023) - lengvosios atletikos treneris.
tags: #cekijos #respublikos #futbolo #asociacija #czech #athletics