Įvadas
Dailusis čiuožimas - tai ne tik sportas, bet ir menas, kuriame susipina gracija, technika ir emocijos. Ši sporto šaka turi ilgą ir turtingą istoriją, o olimpinėse žaidynėse ji visada sulaukia didelio susidomėjimo. Tačiau dailiojo čiuožimo pasaulis neapsieina be kontroversijų, skandalų ir politinių vėjų, kurie kartais meta šešėlį ant sportininkų pasiekimų. Straipsnyje panagrinėsime dailiojo čiuožimo teisėjų stalo klausimus, remiantis įvairiais įvykiais ir situacijomis, susijusiomis su Lietuvos ir pasaulio dailiojo čiuožimo bendruomene.
Dailusis Čiuožimas Olimpinių Žaidynių Kontekste
Dailusis čiuožimas - seniausia sporto šaka, įtraukta į olimpinių žaidynių programą. Dailusis čiuožimas kaip sporto šaka debiutavo dar 1908 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Londone, o vėliau, 1920 m., jis vėl buvo įtrauktas į vasaros olimpinių žaidynių programą Antverpene. Tik 1924 m., įkūrus žiemos olimpines žaidynes Šamoni mieste, Prancūzijoje, dailusis čiuožimas tapo nuolatine žiemos olimpinių žaidynių dalimi.
Nuo to laiko dailusis čiuožimas tapo viena populiariausių žiemos sporto šakų, pritraukiančių milijonus žiūrovų visame pasaulyje. Sportininkai varžosi individualiose rungtyse (vyrų ir moterų), porose ir šokių ant ledo rungtyse.
Dailusis čiuožimas - judėjimas viena ar dviem riestomis pačiūžomis ledo aikštėje (53-60 m ilgio, 26-30 m pločio) skambant muzikai. Skiriama pavienis (atskirai vyrų, moterų), porinis ir ledo šokiai (mišriųjų porų). Naudojami meninės gimnastikos, akrobatikos, šokių elementai, dažnai keičiama čiuožimo kryptis, atliekami įvairūs žingsniai, suktukai, šuoliai ir figūrų deriniai.
Teisėjavimo užkulisiai ir didžiųjų valstybių įtaka
Net penkeriose olimpinėse žaidynėse dalyvavę ledo šokėjai arčiausiai olimpinės garbės pakylos buvo 2002 m. Solt Leik Sityje, kur liko penkti, nors net dvi pagrindinių jų varžovų poros griuvo. Tada lietuviai nusprendė nebesitaikstyti su įsigalėjusia sistema ir specialiai surengtoje spaudos konferencijoje viešai prabilo apie dailiojo čiuožimo teisėjavimo užkulisius ir didžiųjų valstybių įtaką rezultatams. 2002-aisiais Lietuvos pora sulaukė akivaizdaus teisėjų keršto per pasaulio čempionatą Nagane, kur buvo nustumti į ketvirtą vietą.
Taip pat skaitykite: Dailiojo čiuožimo perspektyvos Lietuvoje
Incidentas Kaune vykusiame Europos dailiojo čiuožimo čempionate
Sausio 10-14 dienomis Kaune praūžė Europos dailiojo čiuožimo čempionatas, kuriame lietuviai galėjo džiaugtis įspūdingu rezultatu. Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius iškovojo bronzos medalius ir po 18 metų pertraukos vėl leido lietuviams džiaugtis tokiu pasiekimu Europos čempionate.
Čempionate dirbusi Kaja Elena šeštadienio vakarą išplatino viešą laišką, kuriame detaliai aprašė, kaip, anot moters, vienas iš varžybų organizatorių Ervinas Kvitkauskas ją vadino necenzūriniais žodžiais ir kitaip užgauliojo, kol galiausiai Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentas Vytautas Jasutis atėmė iš moters čempionato akreditaciją ir paprašė palikti „Žalgirio“ areną.
LČF pozicija ir kaltinimai
Didelio visuomenės nepasitenkinimo sulaukusi LČF antradienį surengė spaudos konferenciją, kurioje bandė apsiginti nuo kaltinimų.
„Federacija yra kreipusis į teisininkus. Sieksime bylų šiai merginai ir visiems susijusiems žmonėms dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl kompensavimo viso to, kas ten vyko. Manau, prisidės ir bauda, kurią gaus Čiuožimo federacija už patekimą į griežtai saugomą zoną. Kyla klausimų Žalgirio arenos apsaugai, kaip įvyko šis incidentas“, - antradienį vykusios spaudos konferencijos metu žurnalistams teigė LČF prezidentas V. Jasutis.
„Kažkam reikėjo šito skandalo, jie jį gavo. Ir tik laikas parodys, kiek žmonių turės po to, kai išaiškės tiesą, ar mūsų atsiprašyti, ar su ta sąžine gyventi. Bet mes esame ramūs. (…) Mūsų kaltės šioje situacijoje yra tik tiek, kad nesudirbo apsauga“, - pabrėžė federacijos prezidentas.
Taip pat skaitykite: Apsauga dailiojo čiuožimo lagamine
V. Jasutis patikino, kad mergina čempionate nedirbo, ji arenoje buvo savanorišku pagrindu. Visgi jis neatsakė, ar su mergina buvo sudaryta savanorystės sutartis raštu. Pasak jo, atsakyti į šį klausimą neleido LČF teisininkai.
„Chronologija buvo labai paprasta ir aiški. Iš video įrašų matome, kad jie paneigia išsakytas pozicijas. Prie minėtos merginos nebuvo nė pirštu prisiliesta“, - sakė V. Jasutis.
„Baikime kalbas apie mistines vadoves iš Suomijos. Ji buvo lygiai tokia pat savanorė, kaip ir mergina. Ji priimti sprendimų negali“, - teigė jis.
Pasak LČF prezidento, mergina neturėjo teisės būti ant pagrindinės teisėjų pakylos. Todėl, V. Jasučio teigimu, akreditacija iš merginos buvo atimta dėl jos nepagarbaus elgesio su čempionato organizacinio komiteto nariais.
„Mergina pažeidė taisykles. Net ir tada aš buvau linkęs laikyti ją arenoje. Aš turiu pilną teisę atimti akreditaciją, girdėjau kaip ji pasiuntė vadovę ant 3 raidžių“, - sakė jis.
Taip pat skaitykite: Kaip prižiūrėti dailiojo čiuožimo pačiūžas
Federacija tikina, kad neketina atsiprašyti merginos. J. Fabijonavičienė pridūrė, kad atsiprašymo norėtų sulaukti ji pati, nes iš situacijoje dalyvavusios savanorės sulaukė necenzūrinių žodžių antplūžio.
Valstybinės institucijos ir visuomenės reakcija
Mergina nurodė, kad buvo nepagrįstai išmesta iš „Žalgirio“ arenos, kai susiginčijo su E. Kvitkausku, kuris esą trukdė darbui. Mergina taip pat skelbė, kad renginyje dirbo be sutarties, nes tokios nesulaukė.
Tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo yra pradėjusi Valstybinė darbo inspekcija.
Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigė, kad kol kas ministerija nežada imtis veiksmų dėl įvykusio incidento. Anot jo, šiuo metu laukiama kitų institucijų pradėtų tyrimų išvadų. Ministras taip pat sakė, jog nebuvo susisiekęs su LČF prezidentu V. Jasučiu. G. Jakštas nemano, kad toks susitikimas šiuo metu būtų tikslingas.
Už savanorišką darbą mokestis nenumatytas, sutartis - žodinė. Mergina teigė, kad jai buvo tik žadama pasirašyti sutartį, tačiau jos galiausiai sulaukė tik sekmadienį, jau įvykus konfliktui, o ir ši buvo nurodyta atgaline data. LČF prezidentas V.Jasutis apie sutartį kalbėti nenorėjo, grįsdamas, jog jam taip siūlė teisininkai, tačiau patvirtino, jog su dalimi savanorių buvo susitarta žodiniu būdu.
„Buvo sudaryta virš 300 savanorystės sutarčių, o darbo sutartys buvo sudarytos tik su organizaciniu komitetu. Visus dokumentus, susirašinėjimus teisininkams esame atidavę, bet kol kas komentuoti negalime, kol vyksta darbo inspekcijos tyrimas. Mes pakomentuosime teisme. Pagal Lietuvos įstatymus savanorystės sutartis gali būti sudaryta raštiniu arba žodiniu būdu. Vienaip ar taip sutartis buvo sudaryta. Kokiu būdu - negaliu komentuoti mūsų teisininkų prašymu“, - kalbėjo LČF prezidentas.
Kaja Elena Brilė taip skundėsi, jog jai buvo pažadėtas atlyginimas už darbą renginyje, kurio ji nesulaukė. Lietuvos čiuožimo federacija skelbia, kad tikslas atsiskaityti su savanoriais buvo, tačiau jo teko atsisakyti, kuomet nebuvo sulaukta paramos iš valstybės.
„Įsivaizduojant savanorių krūvius buvo minčių, nes mano noras buvo, kad visi liktų patenkinti. Nesulaukę vyriausybės pagalbos pradėjome komunikuoti, kad galime duoti maistą, yra paruoštos dovanos, bet negalime skirti atlygio, nebent kritinėse pozicijose. Advokatų prašymu daugiau nekomentuosiu“, - situaciją apžvelgė V.Jasutis.
Spaudos konferencijoje V.Jasutis liejo pyktį ir apmaudą dėl skubios visuomenės reakcijos, kuomet daugiausiai kliuvo E.Kvitkauskui.
„Vieno negaliu suprasti. Vienas pranešimas feminisčių grupėje be jokių įrodymų ir tuomet žmonės sulaukia grasinimų sudeginti žmogų, jo dukrą. Grasinimai nesiliauja iki šiol. Man sunku suvokti kas dedasi. Labai keista, kuomet žymūs Lietuvos žmonės, tame tarpe ir Andrius Tapinas, pradeda komentuoti įvykius nežinodamas nė menkiausių detalių. (…) Matome, kad visur eina melas. Konkretus melas ir jis visiškai nesusijęs su realybe. Jaučiame, kad yra įjungtas valstybės volas“, - skundėsi LČF prezidentas.
Nepaisant V.Jasučio pozicijos, galimas variantas, jog pati mergina jaučiasi įbauginta situacijos ir pašalinimo iš arenos. Pats federacijos prezidentas tokią galimybę atmeta ir sako nematantis jokios priežasties, už ką būtų galima atsiprašyti merginos.
„Jos atsiprašyti? Visi turime žinoti savo teises ir pareigas. Esame taške, kuriame mano draugas sulaukia grasinimų susidoroti, siūloma susideginti jam ir jo dukrai. Užduokite sau klausimą, ar norėtumėte kažko atsiprašyti, kuomet mes nepadarėme nieko blogo?“
Tuo tarpu Čempionato organizacinio komiteto vadovė Justina Fabijonavičienė pareiškė, kad ji laukia atsiprašymo iš K.E.Brilės, kadangi būtent ji buvo įžeista savanorės.
Galimos pasekmės LČF
E.Kvitkauskas komentuodamas konfliktą teigė, jog savanorė atsisakė parodyti savo akreditaciją, o šiam pabandžius ją nufotografuoti, mergina grasino pagriebti telefoną ir mesti šį ant ledo.
Besiskųsdamas savanorės merginos veiksmais Vytautas Jasutis atskleidė, jog už merginos patekimą į jai neleistiną zoną LČF veikiausiai sulauks didelės baudos, o galimas daikto numetimas ant ledo užtrauktų ne tik milžiniškas baudas, bet ir gėda dailiojo čiuožimo pasaulyje.
„Pagal taisykles matome, kad greičiausiai gausime didelę baudą ir akivaizdu, kad ją kažkas turės sugerti. Yra tam tikri reikalavimai, didžiulis memorandumas iš 100 puslapių, kur mes turime užtikrinti saugumą, kad viskas vyktų kaip nustatyta. Pati griežčiausia zona - „Ice ring‘as“, kur viskas numatyta labai griežtai. Gali laukti bauda, kokio dydžio dar nežinome.
LČF vadovybės permainos ir ateities vizija
Pirmadienis buvo paskutinė L. Vanagienės diena LČF vadovės poste. Federacijos narių konferencijoje nauju prezidentu ketverių metų kadencijai vienbalsiai patvirtintas vienintelis kandidatas rinkimuose V. Jasutis. L. Vanagienė buvo viena ilgiausiai olimpinei sporto šakai Lietuvoje vadovavusių prezidenčių, maža to, dar prieš užimdama šį postą ji ėjo kitas pareigas federacijoje, treniravo stipriausius šalies čiuožėjus. Atrodytų, jog Lietuvos čiuožime baigiasi ištisa epocha, bet Delfi kalbinti šios sporto šakos specialistai nebuvo įsitikinę, kad margas puslapis - tikrai užverstas.
Pagal LČF įstatus, L. Vanagienė nebegalėjo pretenduoti į dar vieną kadenciją, nes pasiekė jų limitą. Tačiau būtent 73-ejų ligšiolinė prezidentė iškėlė savo įpėdinio kandidatūrą, kuriai konkurencijos neatsirado. Pati L. Vanagienė kol kas federacijos taip pat nepalieka - konferencija nutarė įsteigti jai naują LČF direktorės pareigybę. L. Vanagienės teigimu, naujame amplua ji darbuosis visuomeniniais pagrindais ir tik laikinai. „Manęs dar nelabai nori paleisti, nes į federacijos vadovybę išrinkti nauji žmonės, o kaip tik reikia teikti dokumentus Nacionalinei sporto agentūrai dėl kitų metų finansavimo. Eisiu šias pareigas, kol naujieji vadovai perpras „popierinius“ reikalus ir niuansus. O paskui - jau į pensiją, laikas pailsėti. Čia - mano kūdikis, kurį visada puoselėjau. Visi manęs prašo, kad nenutolčiau, bet aš nesilaikau įsikabinusi, norėjau išeiti ir anksčiau“, - Delfi sakė L. Vanagienė, kuri yra ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentė.
Vis dėlto tarp čiuožimo trenerių sklando nevienareikšmių nuomonių - tiek dėl ilgametės prezidentės paveldo, tiek dėl jos įtakos naujai vadovybei. Skundai liejosi ne tik dėl varžybų organizacijos, bet ir bendresnėmis temomis: teisėjavimo, sportininkų ar trenerių protegavimo, viešumo stokos.
Kritika ir problemos
Klaipėdoje įsikūrusio klubo „Speigas“ vadovė ir trenerė pati praėjusias dvi kadencijas priklausė LČF valdybai. „Visi mes gerbiame L. Vanagienę, bet mums labai trūksta naujovių. Visi turime savų norų, žinių, gebėjimų - mes irgi norime rimtai dirbti. O problemų yra daug: nuo teisėjavimo iki trenerių kvalifikacijos, kurią labai sunku kelti“, - kalbėjo E. Dvarionienė. Jos manymu, ne sutapimas, jog nemažą dalį perspektyviausių šalies čiuožėjų treniruoja Kauno sporto mokyklos „Startas“ treneris Dmitrijus Kozlovas.
„Daug sportininkų pereina pas vieną trenerį, kurį L. Vanagienė pristato kaip labai gabų, o kiti - tarsi nematomi, negali kilti į aukštesnį lygį. Federacija sudarydavo tokias sąlygas, kad sportininkas neturėdavo kitos išeities kaip tik pakeisti trenerį: antraip negalėtų važiuoti į tam tikro lygio varžybas, negautų aprangos. Ir niekada netaptų Lietuvos čempionu. Aš pati turėjau talentingą auklėtinę Mariją Brejevą, bet paskui ji nuleido rankas, nes gavo labai mažai palaikymo iš federacijos, buvo „nuteisėjauta“. Todėl ir laukėme naujo prezidento - galbūt palaipsniui pradėsime iš to kapstytis“, - komentavo E. Dvarionienė. Kodėl per 16 metų niekas taip ir nesiryžo pamėginti konkuruoti su L. Vanagiene demokratiniu būdu - LČF prezidento rinkimuose? „Visi supranta, kad permušti L. Vanagienę su visais jos ryšiais ir pažįstamais nebūtų šansų. Kam mums, paprastiems žmonėms, reikia nesusipratimų. Tarkime, aš turiu klubą, turiu darbą, vaikus - nėra nei noro, nei laiko nervų gadinti. Ar yra ta federacija, ar jos nėra - dabar jokio skirtumo. Esu net pasiryžusi išstoti iš jos, jei reikalai nesitvarkys“, - atsiliepė dailiojo čiuožimo specialistė iš Klaipėdos. Ji turi abejonių, ar pastarųjų permainų federacijoje nelydės tas pats ilgametis šešėlis. „Galvoju, kad užkulisiuose L. Vanagienė ir toliau dalyvaus veikloje, tik jau be oficialaus statuso. Gali būti, kad niekas smarkiai nesikeis, kita vertus, naujo prezidento prisistatymas mums buvo kaip ir priimtinas. Laikas parodys, ar kalbos virs darbais. Daug tikimės iš naujos valdybos, kurioje gausu jaunimo, tik šiek tiek keista, kad visai nebeliko vietos treneriams“, - svarstė pašnekovė.
Naujoje LČF valdyboje nebus nė vieno ankstesnės kadencijos nario: kartu su V. Jasučiu ją sudarys Tomas Katukevičius, Monika Stanevičiūtė, Lina Kaminskaitė, Laurynas Vonžodas, Mireta Lingevičiūtė ir Gintarė Garmutė. Trenerių tarybos pirmininke išrinkta buvusi šokėja ant ledo Guostė Damulevičiūtė-Gražulienė, prieš keletą metų dar dalyvavusi tarptautinėse varžybose su Deividu Kizala.
L. Vanagienės pasiekimai ir ateities vizija
Tuo metu L. Vanagienė tvirtina, jog tarptautiniu lygmeniu Lietuvos dailusis čiuožimas dar niekuomet neturėjo tokių tvirtų pozicijų. „Džiaugiuosi, kad palieku federaciją aukščiausiame taške rezultatų prasme. Niekada taip nebuvo, kad dvi normatyvus įvykdžiusios mūsų poros ir dar solistė dalyvautų Europos bei pasaulio čempionatuose. Tokiai mažai federacijai penki žmonės - labai svarus laimėjimas, kuris atėmė daug jėgų. Ir džiaugiuosi, kad mūsų jaunoji J. Aglinskytė pateko į pasaulio jaunimo čempionato finalą, atvežė į Lietuvą jaunimo „Grand Prix“ etapų“, - pasiekimus vardijo buvusi LČF prezidentė.
Ar būtumėte likusi pareigose, jei LČF įstatai sudarytų tokią galimybę? - Tikrai ne, aš jau 2018 metais tikėjausi pasitraukti, bet neatsirado kito kandidato, teko dar pabūti. Paskui reikėjo rūpintis Pekino olimpinėmis žaidynėmis, A. Reed pilietybės klausimu - nutariau, kad turiu pabaigti visą kadenciją iki galo. Džiaugiuosi, kad galiausiai radau naują prezidentą - jauną, energingą, kuris užsikrėtė dailiojo čiuožimo liga.
V. Jasučio kandidatūrą į prezidento pareigas iškėlėte jūs pati? - Labai daug galvojau, rinkausi, kitokių pasiūlymų nesulaukiau. Su Vytautu mes pradėjome bendrauti 2018 metais, kai LČF pirmą kartą „Žalgirio“ arenoje organizavo pasaulio jaunimo „Grand Prix“ etapą. Nuo tada palaikėme ryšį, jis labai domėjosi dailiuoju čiuožimu, atvažiavo į treniruotes, išmoko visus šuolius. Tikiuosi, bus geras prezidentas, aktyvi valdyba. Treneriai būna užsiėmę savais darbais, o čia surinkti žmonės su skirtingais gebėjimais, tikiuosi, jie padės federacijai pajudėti į priekį.
Federacija susilaukia kritikos dėl teisėjavimo ir rinktinių sudarymo, skundžiamasi nelygiomis sąlygomis, protegavimu. - Pirmiausia, sutinku, kad teisėjavimas - didelis mūsų skaudulys. Teisėjų kolegija šia linkme tikrai mažai dirbo. Baisiausia, kad treneriai savo buvusių auklėtinių nesugebėjo įtraukti į šią veiklą, baigę čiuožti jie netapo teisėjais, nors galėtų. Turime vienintelę tarptautinės kategorijos teisėją Laimą Krauzienę, jai pritrūko laiko viskuo pasirūpinti. Bet dabar kolegija bus išplėsta, skirsime tam daugiau dėmesio. Daug kas skundėsi dėl paskutinio Lietuvos čempionato. Reikalas tas, kad kompiuterinę teisėjavimo sistemą mūsų šalyje turi vienintelis klubas - „Forsarus“. Ir tik jis vienas gali organizuoti tokias varžybas. Taip, šįkart buvo daug visokių trukdžių, su Kauno ledo rūmais nesusitarta. Bet visi pirštais baksnoja į federaciją, kuri realiai šių varžybų neorganizavo. O dėl protegavimo - viskas labai paprasta. Yra tarptautinės varžybos, jų protokoluose išvardinami sportininkų atlikti elementai. Ir tik pagal tai formuojamos rinktinės. Atsižvelgiame ne vien į Lietuvos čempionatą, bet į trijų startų vidurkius. Nepatenkintiems treneriams galiu pasakyti: prašau, atneškite protokolus, parodykite, kur buvo atlikti trigubi šuoliai, ir jūsų auklėtiniai važiuos į čempionatus. Bet nėra nė vieno, kuris būtų bent arti tokių elementų. Trenerės tiesiog pyksta, kad jų vaikai pereina pas geresnį trenerį.
Yra sakančių, jog tam įtakos turi federacijos spaudimas. - Oj, daug ką galima sakyti, prisisvajoti. Bet jūs pabandykite tėveliams paliepti, kad jų vaikas pereitų pas kitą trenerį. Tiesiog viso pasaulio praktika tokia, jog tėvai įdeda daug savų lėšų, ieško geriausių variantų ir dažnai keičia trenerius. Negi uždrausi eiti ten, kur geriau. Tų, kurie garsiai šaukia, paklauskite, kiek pas juos pačius atėjo vaikų iš kitų trenerių. Patikėkite, tokiems dalykams federacija neturi laiko, mes žiūrime, kad visiems būtų kuo geriau. Deja, sporte, kur rezultatai skaičiuojami balais, visokių peripetijų buvo ir bus, niekur nedingsime.
Kokią čiuožimo perspektyvą dabar matote Lietuvoje? - Mažoje šalyje labai daug sportininkų nepriugdysi. Galiu drąsiai pasakyti, kad Vilniuje sąlygos yra blogiausios visoje Europos Sąjungoje. Treneriai dirba masinio čiuožimo laiku - tik tie vaikai, kurie aukoja pamokas ir treniruojasi rytais, kai būna mažiau žmonių, pasiekia rezultatų. Laukiame nesulaukiame naujų ledo rūmų statybos. Tai yra opiausias klausimas, ir ne tik Vilniuje - ypač pakilus kainoms. Stebėtina, kad sostinė, kitaip nei Kaunas, neturi jokios miesto čiuožimo mokyklos.
Naujojo LČF prezidento vizija
Delfi kalbėjosi ir su L. Vanagienės įpėdiniu LČF V. Jasučiu, kuris yra išvykęs į užsienį, todėl federacijos nariams konferencijoje prisistatė tik nuotoliniu būdu. 41-erių dailiojo čiuožimo komentatorius neslėpė, jog užimtumas kitose srityse bus vienas didžiausių rūpesčių tapus LČF prezidentu. „Gavęs pasiūlymą galvojau savaitę. Pagrindinis klausimas buvo, ar man užteks laiko, ar galėsiu šimtu procentų atsiduoti, nes yra daug papildomos veiklos, kuri iki šiol man buvo pagrindinė. Kita vertus, prezidento pareigos nereiškia, kad reikia dirbti nuo aštuonių ryto iki aštuonių vakaro. Nors kad apskritai dirbti reikės - faktas. Gaunu federaciją, kuri turi mažą finansavimą, kurios ateitis dėl to neaiški. Komentuoti dailųjį čiuožimą, juo domėtis buvo viena. Kas kita viską matyti iš vidaus, nes dabar užgrius ne tik gražūs dalykai. Bet turime planą, kaip pasižiūrėti į problemas šiuolaikiškai, turime komandą“, - dėstė naujasis LČF vadovas. Federacijoje jis dirbs be atlygio ir tikisi po ketverių metų perleisti postą kam nors kitam. „Ir viena kadencija bus nemažas iššūkis, nes lūkesčių daug“, - neabejojo V. Jasutis.
Matote realių galimybių su turimais ištekliais pagerinti čiuožimo situaciją šalyje? - Galime sėdėti ir verkti, kad negauname pinigų, bet nuo to niekam nei šilta, nei šalta. Turime galvoti, kaip pačiai federacijai sugeneruoti lėšų. To ir imsimės. Dailusis čiuožimas - žmonių mėgstama sporto šaka, įvairūs pramoginiai pasirodymai seniau rinkdavo pilnas sales. Dabar pas mus atvažiuoja trupės iš Čekijos, Lenkijos, o juk galėtume turėti savo lietuviškų šou - čia yra neišnaudotos erdvės. Man lengviau kalbėtis su televizijomis, turiu didelę patirtį organizuojant aukščiausio lygio koncertus, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai renginius. Viena, ką kartojau LČF konferencijoje - reikia nustoti verkti federacijos viduje ir pradėti dirbti. Jei valdybos posėdžiuose dalyvaus tik vienas ar du nariai, bus aišku, kad realių pokyčių niekam nereikia. Finansavimas artimiausiu metu tikrai nepadidės nei dvigubai, nei trigubai, priešingai, jis gali sumažėti. O dailusis čiuožimas reikalauja resursų. Metinis federacijos biudžetas - 130 tūkst. eurų. Reikia išlaikyti ne tik dvi šokių ant ledo poras, bet ir daug kitų čiuožėjų, reikia sumokėti už keliones, treniruotes ir panašiai. Tarkime, vien bilietai į pasaulio čempionatą Japonijoje suris trečdalį biudžeto. O reikia ir trenerių kvalifikaciją kelti, reikia bazių. Pavyzdžiui, Vilnius dėl jų anksčiau bent pažadus dalindavo, dabar ir jų nebesigirdi. Taigi, nustokime verkti, nustokime dairytis į kitus ir pradėkime veikti patys. Mano patirtis - milžiniška, aš nesislėpsiu už regalijų, jeigu reikės, padavinėsiu pačiūžas, valysiu - svarbu, kad būtų rezultatas.
Daliai čiuožimo bendruomenės kyla įtarimų, ar permainos federacijoje pasikeitus prezidentams bus realios, ar tik butaforinės. - Nepatenkintų visada bus, bet reikia atsižvelgti į turimą biudžetą, į tai, kiek L. Vanagienė įdėjo jėgų - ir kiek federacijos veikloje dalyvaudavo kiti. Jeigu žmogui skauda dantį, jis juk nesėdi namie, o eina pas gydytoją ir ieško sprendimo. Neaukštinu L. Vanagienės, bet mačiau situaciją iš šono. Kai grįšiu į Lietuvą, susitiksiu su visais klubais. Mano tikslas - su visais pabendrauti ir iš pirmų lūpų išgirsti, kas gerai ir kas - ne. Noriu jungti klubus į vieną stiprią jėgą, bet viskas daroma palaipsniui. Supratau, jog klausiate manęs, ar nesu L. Vanagienės statytinis ir ar netęsiu tos pačios politikos. Neketinu tęsti kažko, ko nepradėjau. Reikia išsiaiškinti, kas kankina dalį bendruomenės, kuri nepatenkinta, kiek pagrįsti jos norai, kiek čia yra nežinojimo ar nesusikalbėjimo. Negaliu sakyti, kad viskas keisis kardinaliai, bet dirbsiu savaip.
Sportininkų sveikatos problemos ir karjeros pabaiga
J.Pliuščenka savo šalies rinktinei padėjo laimėti aukso medalius komandinėse dailiojo čiuožimo varžybose Sočyje. Tai galėjo dar labiau pabloginti J.Pliuščenkos sveikatos būklę. Praeitų metų vasarą jis patyrė operaciją - stuburo diskas buvo pakeistas dirbtiniu. „Per savo karjerą man atlikta 12 operacijų. Per apšilimą, bandydamas atlikti trigubą akselį, Rusijos čiuožėjas susvyravo ir su skausmo išraiška veide nučiuožė prie teisėjų stalo, kur pranešė negalėsiąs dalyvauti varžybose. Tad greičiausia būtent todėl Olimpinis komitetas spaudė J.Pliuščenką. Ypač turint omeny kontroversiškas aplinkybes, kuriomis dailiojo čiuožimo legenda pateko į olimpiadą.