Dailusis čiuožimas - tai ne tik sportas, bet ir menas, kuriame susipina gracija, technika ir emocijos. Ši sporto šaka turi ilgą ir turtingą istoriją, o olimpinėse žaidynėse ji visada sulaukia didelio susidomėjimo. Šiame straipsnyje panagrinėsime dailiojo čiuožimo istoriją Japonijoje, apžvelgsime svarbiausius įvykius ir atskleisime japonų sportininkų kelią šiame sporte.
Dailusis Čiuožimas Olimpinių Žaidynių Kontekste
Dailusis čiuožimas - seniausia sporto šaka, įtraukta į olimpinių žaidynių programą. Dailusis čiuožimas kaip sporto šaka debiutavo dar 1908 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Londone, o vėliau, 1920 m., jis vėl buvo įtrauktas į vasaros olimpinių žaidynių programą Antverpene. Tik 1924 m., įkūrus žiemos olimpines žaidynes Šamoni mieste, Prancūzijoje, dailusis čiuožimas tapo nuolatine žiemos olimpinių žaidynių dalimi.
Nuo to laiko dailusis čiuožimas tapo viena populiariausių žiemos sporto šakų, pritraukiančių milijonus žiūrovų visame pasaulyje. Sportininkai varžosi individualiose rungtyse (vyrų ir moterų), porose ir šokių ant ledo rungtyse.
Japonijos Dailiojo Čiuožimo Istorijos Pradžia
Japonijos dailiojo čiuožimo istorija prasidėjo XX amžiaus pradžioje, kai ši sporto šaka pasiekė šalį iš Vakarų. Iš pradžių dailusis čiuožimas buvo populiarus tik tarp elito, tačiau netrukus išplito ir tarp kitų gyventojų sluoksnių.
Pirmieji japonų dailiojo čiuožimo sportininkai dalyvavo tarptautinėse varžybose dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau tik po karo, ypač nuo XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio, Japonija pradėjo stiprėti kaip dailiojo čiuožimo valstybė.
Taip pat skaitykite: Saugos Priemonės ir Čiuožimo Inventorius
Yuzuru Hanyu: Japonijos Ledo Genijus
Dailusis čiuožimas populiariausia sporto šaka tekančios saulės šalyje, o Yuzuru Hanyu - populiariausias tautos sportininkas. Kai Sočyje jis iškovojo auksą, gimtinėje jį pasitiko 70 tūkstančių žmonių. Į Pjongčangą pasaulio rekordininkas atvyko apginti savo titulą. Atrodo, kad lapkritį susižeidęs Y. Hanyu nejaučia jokių traumos padarinių. Japonijos ledo genijus Pjongčange savo kelionę pradėjo įspūdingai. Taip, kaip galėjo norėti tiek jis, tiek visa jo milijoninė palaikymo gerbėjų armija. „Aš tik norėjau parodyti visiems, kad sugrįžau. Aš čia!“, - pareiškė visus įmanomus pasaulio titulus ir pasaulio rekordus susišlavęs japonas. Vienas, vienas, vienas - pirštais rodo Yuzuru, išvydęs savo įvertinimą. Už trumpąją programą Y. Hanyu buvo įvertintas 111, 68 taškais, o tai antras aukščiausias įvertinimas per visą dailiojo čiuožimo istoriją. „Norėjau ant ledo sukurti tokį pasirodymą, kad visi suprastų, jog buvo verta manęs laukti“, - teigė 23-ejų japonas. Kai Sočyje Yuzuru laimėjo auksą, jam tebuvo devyniolika. Tada jis įveikė visas psichologines baimes ir nors po to buvo ne vienas čempionatas, kuriame japonas palūžo, kol kas Pjongčange jis atrodo labai užtikrintas ir savimi pasitikintis.
Y.Hanyu triumfą lydėjo griausmingos ovacijos, tūkstančiams japonų vėliavėlių plazdant arenoje. Šįkart jis nebuvo tobulas, bet kaip visada galingas ir to užteko. Dukart pasaulio čempionas Y.Hanyu geriausiai pasirodė trumpoje programoje, o laisvoje programoje buvo antras. Jis iš viso surinko 317,85 taško.
Pūkuotukų Jūra: Y.Hanyu Fenomenas
Gėlės ir pliušiniai žaislai - neatsiejama dailiojo čiuožimo pasirodymų dalis. Po kiekvienos čiuožėjų programos ant ledo nuo arenos tribūnų skrieja įvairiausios dovanos. Bet tai, kas įvyko Pjongčange tikrai buvo unikalu. Tai - būtent Y.Hanyu sukurtas fenomenas. Po japono pasirodymo ledą užliejo žaislų lietus. Tiksliau vienodų žaislų. Geltonųjų Pūkuotukų. Nuo pat vaikystės Y.Hanyu visur su savimi kaip talismaną nešiojosi šį geltoną pūkuotuką. Kai jis išgarsėjo Japonijoje ir visame pasaulyje, po jo pasirodymų gerbėjai jam ant ledo ėmė mėtyti būtent šiuos žaislus. Visus Pjongčange dovanų gautus žaislus Y.Hanyu padovanos Šiaurės Korėjos sostinės labdaros namams.
Kiti Žymūs Japonijos Čiuožėjai
Be Yuzuru Hanyu, Japonija turi ir kitų talentingų dailiojo čiuožimo sportininkų. Shoma Uno, pavyzdžiui, 2018 m. Pjongčango olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalį. Jis taip pat yra pasaulio vicečempionas.
Japonijos dailiojo čiuožimo sportininkai nuolat demonstruoja aukštą meistriškumą ir techninį pasirengimą. Jie garsėja savo elegancija, gracija ir gebėjimu perteikti emocijas ant ledo.
Taip pat skaitykite: Lietuvos dailiojo čiuožimo viltys: Reed ir Ambrulevičius
Japonijos Dailusis Čiuožimas Šiandien
Šiuo metu Japonija yra viena stipriausių dailiojo čiuožimo valstybių pasaulyje. Japonijos sportininkai nuolat laimi medalius įvairiose tarptautinėse varžybose, įskaitant olimpines žaidynes ir pasaulio čempionatus.
Dailusis čiuožimas yra labai populiarus Japonijoje, o daugybė jaunų žmonių svajoja tapti profesionaliais čiuožėjais. Japonijos dailiojo čiuožimo federacija deda daug pastangų, kad populiarintų šią sporto šaką ir pritrauktų naujų talentų.
Selina Kaneda: Japonijos ir Lietuvos Ryšys
Čiuožėjos istorija buvo pradėta rašyti Japonijoje. Lietuvės ir japono šeimoje Tokijuje gimusi S. Kaneda pirmą kartą į Lietuvą atskrido būdama septynerių. „Esu labai dėkinga mamai, kuri, dar gyvenant Japonijoje, pradėjo mane pamažu mokyti lietuvių kalbos. Tiesa, atskridus į Lietuvą, mano pagrindiniai žodžiai buvo „močiutė“, „myliu“ ir „ačiū“, - pasakoja S. Kaneda. - Atvykome 2012 m. gruodžio mėnesį ir 2013 m. rugsėjį pradėjau lankyti lietuvišką mokyklą. Buvau tarsi užsienietė. Nors labai greitai išmokau kalbą, nes turėjau puikią bei supratingą auklėtoją.
Su dailiuoju čiuožimu mergina susipažino dar Japonijoje, būdama 6,5 metų. Tačiau persikėlusi į Lietuvą, ji nenorėjo atsisveikinti su šia sporto šaka, tad pradėjo ieškoti būrelio. S. „Žinojau, kad Lietuvoje labai mylimas yra krepšinis. O Japonijoje daug dėmesio, finansų, meilės skiriama dailiajam čiuožimui.
Žvelgdama į ateitį, čiuožėja tikisi, jog ten jos laukia olimpinės svajonės įgyvendinimas: „Žiemos olimpinės žaidynės yra mano tikslas. Manau, apie tai svajoja visi sportininkai. Žinau, jog viskas yra įmanoma, tiesiog reikia daug ir sunkiai dirbti. Tiesa, per karjerą jau turėjau nemažai traumų ir tai vis stabdo.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sportininkai Pjongčange
Apranga ir Stilius: Japonijos ir Lietuvos Skirtumai
Japonijos ir Lietuvos mados labai skiriasi. Pasak S. „Japonams labai svarbus yra meilumas. Jie nori atrodyti meiliai, - teigia čiuožėja. - Jei japonas atvažiuotų į Lietuvą, jo nenustebintų žmonių įvaizdžiai. Tačiau, jei lietuvis nuvyktų į Japoniją, ne vienas aprangos pasirinkimas jam gali pasirodyti keistas. Pavyzdžiui, ten visiškai normalus dalykas yra išeiti į gatvę apsirengus animacinio filmuko personažu. Žinoma, tai daro ir suaugusieji, sakyčiau, net dažniau nei vaikai.
S. Kaneda įsitikinusi, jog grįžus į Japoniją, vietiniai pamatę jos aprangą iškart pasakytų, jog mergina čia negyvena: „Lietuvą vadinu savo gimtine. Tačiau, jei į Japoniją nuvažiuoju ilgesniam laikui, pavyzdžiui, mėnesiui, tuomet tas europietiškas mano stilius tarsi pamažu dingsta ir pereina į japonišką. Norisi pritapti. Nors, aišku, tai tarsi įvyksta natūraliai.
Atsigręžusi į ledą, sportininkė išskyrė Japonijos ir Pietų Korėjos čiuožėjų aprangas. Pasak S. Kanedos, jų suknelės visada bus elegantiškos, meilios ir su ypač gražiai išdėstytomis detalėmis. Pastarosioms ten skiriamas didelis dėmesys. „Taip pat skiriasi ir japonių čiuožimo stilius. Tai labai akivaizdu. Slydimas, programų kūrimas yra visiškai kitoks nei europiečių. Nors dabartinė Japonijos čiuožėjų jaunimo karta stengiasi, pavyzdžiui, muziką rinktis europietiškesnę. Įprastai tai būtų kažkoks klasikos kūrinys arba japoniška muzika, - paaiškina sportininkė.
Ateities Perspektyvos
Japonijos dailusis čiuožimas turi puikias ateities perspektyvas. Šalyje yra daug talentingų sportininkų, puikios treniruočių sąlygos ir didelis visuomenės susidomėjimas šia sporto šaka. Tikėtina, kad Japonija ir toliau bus viena iš pirmaujančių dailiojo čiuožimo valstybių pasaulyje.
Dailusis Čiuožimas Lietuvoje: Trumpa Apžvalga
LIETUVOJE pirmosios dailiojo čiuožimo varžybos įvyko 1924, pirmasis čempionatas - 1931 (vėliau - 1932, 1937, 1940). Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionais tapo: pavienio vyrų - K. Kalvaitis (1931), L. Zeikus (1932), V. Ignatavičius (Ignaitis; 1937, 1940), pavienio moterų - M. Jungferienė (1931), O. Paplauskaitė (1932), F. Zeikuvienė (1937, 1940), porinio - A. Mikulskytė ir K. Mickevičius (1931), O. Paplauskaitė ir O. Tylius (1932), Dornaitė ir K. Mickevičius (1937), F. Zeikuvienė ir K. Mickevičius (1940).
Žymiausieji sportininkai - ledo šokėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas dalyvavo 5 žiemos olimpinėse žaidynėse: XVI (1992 Albervilis, Albertville, Prancūzija) užėmė 16 vietą, XVII (1994 Lilehameris, Lillehammer, Norvegija) - 12 vietą, XVIII (1998 Naganas, Japonija) - 8 vietą, XIX (2002 Solt Leik Sitis, Salt Lake City,JAV) - 5 vietą ir XX (2006 Turinas, Torino, Italija) - 7 vietą. Ledo šokėjų pora Katrina Kopely (Katherine Copel) ir Deividas Stagniūnas, kartu čiuožiantys nuo 2006, 2009 Europos čempionate užėmė 12 vietą, pasaulio čempionate - 14 vietą ir iškovojo Lietuvai kelialapį į 2010 žiemos olimpines žaidynes Vankuveryje (Vancouver, Kanada).