Įvadas į Dailųjį Čiuožimą
Dailusis čiuožimas - tai ne tik sportas, bet ir menas, kuriame susipina gracija, technika ir emocijos. Tai judėjimas viena ar dviem riestomis pačiūžomis ledo aikštėje (53-60 m ilgio, 26-30 m pločio) skambant muzikai. Sportininkai ant ledo aikštės demonstruoja įvairius gimnastikos, akrobatikos ir šokių elementus. Ši sporto šaka turi ilgą ir turtingą istoriją, o Lietuvoje dailusis čiuožimas turi savitą raidą, svarbius įvykius ir asmenis, kurie prisidėjo prie šios sporto šakos populiarinimo šalyje. Skiriama pavienis (atskirai vyrų, moterų), porinis ir ledo šokiai (mišriųjų porų). Naudojami meninės gimnastikos, akrobatikos, šokių elementai, dažnai keičiama čiuožimo kryptis, atliekami įvairūs žingsniai, suktukai, šuoliai ir figūrų deriniai.
Dailiojo Čiuožimo Istorija
Dailusis čiuožimas atsirado Olandijoje XII amžiuje. Pirmasis dailiojo čiuožimo klubas buvo įkurtas 1742 m. Edinburge (Škotija). Tarptautinė čiuožėjų sąjunga (ISU) įkurta 1892 m. Prieš pradėdami rengti meniškus dailiojo čiuožimo pasirodymus, žmonės pačiūžas naudojo kaip priemonę, padedančią greičiau nuvykti nuo vieno taško į kitą. Prieš tūkstančius metų Suomijos gyventojai prie kojų prisitvirtindavo gyvūnų kaulus, kad galėtų čiuožti per užšalusį ežerą, o ne juo vaikščioti. Mokslininkai mano, kad jie taip pat galėjo naudoti medines lazdas, kad galėtų judėti pirmyn. Dailiojo čiuožimo istorija prasidėjo nuo išmanaus išradimo. Kol E.V. Bushnellis neišrado saugaus metalinių pačiūžų spaustuko, nebuvo įmanoma su pačiūžomis atlikti sudėtingų manevrų - jie paprasčiausiai nukrisdavo arba sužeisdavo žaidėją. Tačiau, kai 1848 m. E.V. Ant ledo čiuožėjai pirmiausiai pradėjo šokti valsą. Šiuolaikinis dailusis čiuožimas susijęs su „šokiais ant ledo”, kurie atsirado vieną atšiaurią 1862 m. žiemą Londone. Tačiau pirmieji oficialūs pasirodymai ant ledo galėjo atsirasti 1880 m., kai Vienos čiuožėjų klubas per savo susirinkimus pradėjo imituoti valsą ant ledo. Pirmuosiuose pasaulio čempionatuose dalyvavo skirtingų lyčių sportininkai. Dailiojo čiuožimo varžybos ne visada buvo skirstomos pagal lytį. 1896 m. Sankt Peterburge (Rusija) vykusiose varžybose buvo vienas padalinys ir varžytis galėjo tik vyrai. Kai 1902 m. Londone vyko pasaulio čempionatas, jame dalyvavo moteris Madge Syers ir užėmė antrąją vietą, nusileidusi tik vyrui Ulrichui Salchowui. Lėktuvo katastrofa sunaikino visą JAV komandą. 1961 m. geriausi Amerikos čiuožėjai skrido į varžybas Prahoje, kai jų lėktuvas sudužo ir visi jame buvę žmonės žuvo. Iš pagarbos žuvusiesiems varžybos buvo atšauktos. Pačiūžų ašmenų priekinė dalis yra dantyta. Dailiojo čiuožimo sportininkai gali pasisukti ir trumpam sustoti dėl vos pastebimo dantyto krašto ant ašmenų krašto. Yra judesių, kurių čiuožėjai vyrai negali atlikti. Dailiojo čiuožimo elementas atsilenkus atgal („layback spin”), kai čiuožėjas turi atlošti pečius ir galvą, labai apkrauna pečius ir stuburą ir reikalauja didelio lankstumo. Jie sukasi 300 apsisukimų per minutę greičiu.
Dailusis Čiuožimas Olimpinių Žaidynių Kontekste
Dailusis čiuožimas yra seniausia sporto šaka, įtraukta į olimpinių žaidynių programą. Dailusis čiuožimas kaip sporto šaka debiutavo dar 1908 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Londone, o vėliau, 1920 m., jis vėl buvo įtrauktas į vasaros olimpinių žaidynių programą Antverpene. Tik 1924 m., įkūrus žiemos olimpines žaidynes Šamoni mieste, Prancūzijoje, dailusis čiuožimas tapo nuolatine žiemos olimpinių žaidynių dalimi.
Nuo to laiko dailusis čiuožimas tapo viena populiariausių žiemos sporto šakų, pritraukiančių milijonus žiūrovų visame pasaulyje. Sportininkai varžosi individualiose rungtyse (vyrų ir moterų), porose ir šokių ant ledo rungtyse.
Pjongčango Olimpiada: Kova Dėl Medalių Ir Politiniai Vėjai
Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės, vykusios 2018 m., buvo ypatingos ne tik sportiniu lygiu, bet ir politiniu kontekstu. Šiaurės Korėjos dalyvavimas žaidynėse suteikė vilčių taikai ir dialogui tarp dviejų Korėjų.
Taip pat skaitykite: Saugos Priemonės ir Čiuožimo Inventorius
Moterų vienetų varžybose vyko atkakli kova tarp jaunųjų Rusijos čiuožėjų Alinos Zagitovos ir Jevgenijos Medvedevos. Trumpoji programa visiškai priklausė A. Zagitovai ir Jevgenijai Medvedevai. Jaunosios rusų dailiojo čiuožimo dievaitės surengė neišdildomą dvikovą ir prieš laisvąją programą gerokai atitrūko nuo savo varžovių. Iš pradžių savo pasiektą trumposios programos rekordą pagerino pagal Frederiko Šopeno „Noktiurną“ šokusi J. Medvedeva. Bet po jos šokusi A. Zagitova pasirodė dar geriau - pagerino savo šokių partnerės rekordą. 15-metė A. Zagitova trumpąją programą laimėjo surinkusi 82,92 taško. Prieš ją šokusi 18 metų J. Medvedeva buvo viršūnėje iki savo tautietės starto. J. Medvedeva surinko 81,61 taško. Trečiąją vietą užėmusi kanadietė Kaetlyn Osmond atsiliko gerokai - surinko 78,87 taško.
Šokių ant ledo varžybose triumfavo Kanados duetas Tessa Virtue ir Scottas Moiras, aplenkę prancūzus Gabriella Papadakis ir Guillaume Cizeroną. Lemiama kova dėl aukso pasiekė naujas olimpines aukštumas. Rekordiniai skaičiai ir naujai atversti istorijos puslapiai - Pjongčango šokiai ant ledo buvo ypatingi. T. Virtue ir S. Moiras prieš Gabriellą Papadakis ir Guillaume'ą Cizeroną.
Vyrų vienetų varžybose triumfavo japonas Yuzuru Hanyu, apgynęs olimpinio čempiono titulą. Atrodo, kad lapkritį susižeidęs Y. Hanyu nejaučia jokių traumos padarinių. Japonijos ledo genijus Pjongčange savo kelionę pradėjo įspūdingai. Taip, kaip galėjo norėti tiek jis, tiek visa jo milijoninė palaikymo gerbėjų armija. Vienas, vienas, vienas - pirštais rodo Yuzuru, išvydęs savo įvertinimą. Už trumpąją programą Y. Hanyu buvo įvertintas 111, 68 taškais, o tai antras aukščiausias įvertinimas per visą dailiojo čiuožimo istoriją.
Dopingo Skandalas Pjongčange
Prieš trečiadienio varžybas buvo kilęs nemenkas sujudimas dėl A. Zagitovą aplankiusių Rusijos dopingo kontrolės pareigūnų. Pastarieji sportininkę išsivedė jai jau pradėjus treniruotę. Rusai buvo pikti, kad jie nepalaukė, kol sportininkė baigs itin svarbų pasiruošimą. Lrytas.lt kalbinti Rusijos žurnalistai įsitikinę, kad dopingo kontrolieriai taip elgėsi dėl to, kad šalies akmenslydžio mišrių dvejetų bronzos nugalėtojas Aleksandras Krušelnickis įkliuvo vartojęs meldoniumą.
Dailusis Čiuožimas Lietuvoje: Pradžia Ir Raida
Lietuvoje pirmosios dailiojo čiuožimo varžybos įvyko 1924 m., o pirmasis čempionatas - 1931 m.
Taip pat skaitykite: Lietuvos dailiojo čiuožimo viltys: Reed ir Ambrulevičius
Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionais tapo:
- Pavienio vyrų: K. Kalvaitis (1931), L. Zeikus (1932), V. Ignatavičius (Ignaitis; 1937, 1940)
- Pavienio moterų: M. Jungferienė (1931), O. Paplauskaitė (1932), F. Zeikuvienė (1937, 1940)
- Porinio: A. Mikulskytė ir K. Mickevičius (1931), O. Paplauskaitė ir O. Tylius (1932), Dornaitė ir K. Mickevičius (1937), F. Zeikuvienė ir K. Mickevičius (1940)
1929 ir 1935 m. Lietuvos sportininkai dalyvavo Baltijos šalių studentų (SELL) žaidynėse, 1937 m. - pasaulio studentų žaidynėse. 1941 m. dalyvauta SSRS dailiojo čiuožimo čempionate (Vincas Ignaitis užėmė 4 vietą). Nuo 1951 m. vėl rengiami Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionatai. 1959 m. Marija Daugėlaitė įkūrė visuomeninę Vaikų dailiojo čiuožimo mokyklą Kaune, 1963 m. tokia mokykla įkurta Vilniuje. 1976 m. Kaune pradėjo veikti dirbtinio ledo čiuožykla (iniciatorius Alfonsas Žalys), 1977 m. Vilniuje pastatytuose sporto rūmuose įvyko SSRS čempionatas. 1983 m. Povilas Vanagas SSRS jaunučių dailiojo čiuožimo čempionate užėmė 3 vietą.
Lilija Vanagienė: Legenda Ir Įtaka
Lietuvos dailiojo čiuožimo siela vadinama Lilija Vanagienė. Ji pati jaunystėje buvo daugkartinė Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionė, skynė medalius ir šuolių į vandenį varžybose. Ilgametė LČF prezidentė nuo 2012 m. yra LTOK vykdomojo komiteto narė, Olimpinio komiteto viceprezidentė. Gruodžio 17 d. vykusiose „LTeam apdovanojimų“ iškilmėse Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) vadovei buvo įteiktas prizas „Už viso gyvenimo nuopelnus“. „Išgirdusi, kad prizas skiriamas man, labai susijaudinau. O prieš tai ramiai sėdėjau salėje, spėliojau, kas čia galėtų gauti tą prizą. Tik stebėjausi, kad aš, LTOK viceprezidentė, nieko nežinau. Dar tokio šoko nebuvau patyrusi“, - po iškilmių juokėsi L.Vanagienė. Statulėlę jai įteikė kunigas Ričardas Doveika. Nors galėjo nutikti ir taip, kad prestižinį trofėjų L.Vanagienė būtu gavusi iš savo sūnaus Povilo rankų. Jis su žmona Margarita Drobizako buvo kviesti į renginį, tačiau negalėjo atvykti dėl darbo įsipareigojimų Kazachstane. Lilija Vanagienė su trofėjumi už viso gyvenimo nuopelnus„Gavus tokį garbingą apdovanojimą man prieš akis prabėgo visas gyvenimas, visos olimpinės žaidynės“, - prisipažino laureatė, iki šių metų kovo dar dirbusi trenere Kauno žiemos sporto mokykloje „Baltų ainiai“. Šeima, dailusis čiuožimas ir olimpinis judėjimas užima daugiausia vietos šiemet 70-metį paminėjusios L.Vanagienės gyvenime.
L. Vanagienė savo sūnų Povilą ir jo partnerę Margaritą Drobiazko lydėjo net į penkerias olimpines žaidynes - 1992 m. Albervilio (16-oji vieta), 1994 m. Lilehamerio (12), 1998 m. Nagano (8), 2002 m. Solt Leik Sičio (5) ir 2006 m. Turino (7). Taip pat - į daugybę pasaulio ir Europos čempionatų, kuriuose jiems pavyko tris kartus užkopti ant garbės pakylos.
Povilo Vanago Karjeros Pradžia
Povilas pradėjo čiuožti nuo trejų metų. Sulaukęs šešerių sūnus pareiškė, kad nori dalyvauti varžybose. Pasirinko linksmą muzikėlę. Ir kai sušoko, netekau žado: iš kur jis viską taip išmoko? Juk aš jo net netreniravau. Tada supratau - auga neeilinis talentas. Pradėjau vežtis jį į stovyklas kartu su vyresnėmis savo auklėtinėmis. Dirbome rimtai ir Povilas labai greitai progresavo, nuo 1982 m. septynerius metus iš eilės tapo Lietuvos vyrų čempionu. Jo porininke tapo Margarita Drobiazko, tuo metu išsiskyrusi su ankstesniu partneriu, jau patyrusi ledo šokėja. O Povilui teko nemažai mokytis iš naujo, nes pavienis čiuožimas ir ledo šokiai - labai skirtingi dalykai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sportininkai Pjongčange
Margarita Drobiazko Ir Povilas Vanagas: Lietuvos Dailiojo Čiuožimo Legenda
Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas - tai pora, kuri daugiau nei du dešimtmečius garsino Lietuvą ant ledo. Jie dalyvavo penkiose olimpinėse žaidynėse (1992, 1994, 1998, 2002, 2006 m.) ir pasiekė aukštų rezultatų. Jų geriausias pasiekimas - 5-oji vieta 2002 m. Solt Leik Sičio olimpinėse žaidynėse.
M. Drobiazko ir P. Vanagas ne tik garsino Lietuvą sportiniais pasiekimais, bet ir prisidėjo prie dailiojo čiuožimo populiarinimo šalyje. Jų dėka daugelis jaunų žmonių susidomėjo šia sporto šaka ir pradėjo lankyti treniruotes. Jie kartu šoka nuo 1988 m.
1992 m. debiutavę Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse, pirmą aukščiausio lygio varžybų medalį Povilas su Margarita iškovojo 1993 m. pasaulinėje studentų universiadoje tapę vicečempionais, o karjeros viršūnę Lietuvos čiuožėjai pasiekė 2000 m., kai tapo Europos ir pasaulio čempionatų bronziniais prizininkais. Net penkeriose olimpinėse žaidynėse dalyvavę ledo šokėjai arčiausiai olimpinės garbės pakylos buvo 2002 m. Solt Leik Sityje, kur liko penkti, nors net dvi pagrindinių jų varžovų poros griuvo. Tada lietuviai nusprendė nebesitaikstyti su įsigalėjusia sistema ir specialiai surengtoje spaudos konferencijoje viešai prabilo apie dailiojo čiuožimo teisėjavimo užkulisius ir didžiųjų valstybių įtaką rezultatams. 2002-aisiais Lietuvos pora sulaukė akivaizdaus teisėjų keršto per pasaulio čempionatą Nagane, kur buvo nustumti į ketvirtą vietą.
Po 2002-ųjų sportininkų karjerą nutarę baigti Margarita ir Povilas, pasikeitus teisėjavimo sistemai, grįžo į didįjį sportą ir 2006 m. dar kartą užkopė ant Europos čempionato garbės pakylos, o penktose per karjerą olimpinėse žaidynėse Turine liko septinti. Sportinė karjera baigėsi, bet pasirodymai ant ledo - ne. Jų karuselė taip įsisuko, kad net pats Povilas sunkiai gali patikėti: „Buvo etapas, kai per metus surengdavome 150-160 pasirodymų.
Kiti Lietuvos Dailiojo Čiuožimo Atstovai
Be M. Drobiazko ir P. Vanago, Lietuvai atstovavo ir kiti dailiojo čiuožimo sportininkai olimpinėse žaidynėse. 1992 m. Albervilyje ir 1994 m. Lilehameryje Lietuvai atstovavo ledo šokėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Ledo šokėjų pora Katrina Kopely (Katherine Copel) ir Deividas Stagniūnas, kartu čiuožiantys nuo 2006, 2009 Europos čempionate užėmė 12 vietą, pasaulio čempionate - 14 vietą ir iškovojo Lietuvai kelialapį į 2010 žiemos olimpines žaidynes Vankuveryje (Vancouver, Kanada).
Dabartinė Situacija Ir Ateities Perspektyvos
Šiuo metu Lietuvoje dailusis čiuožimas išgyvena tam tikrą pakilimą. Sėkmingai čiuožia ledo šokėjai Alison Reed ir Saulius Ambrulevičius, yra visas būrys labai stiprių moterų ir merginų solisčių. Nepamenu, kada net trys sportininkės moterų grupėje būtų taip atkakliai kovojusios dėl kelialapio į Europos čempionatą. Kita vertus, didelė problema išlieka bazės. Vilniečiai neturi normalių sąlygų treniruotis, dirba per masinio čiuožimo seansus. Labai sunku gauti ledą atskirai, tenka konkuruoti su ledo rituliu, greituoju čiuožimu, akmenslydžiu. Yra daug jaunų trenerių, buvusių čiuožėjų, bet jie neturi kur dirbti. Ypač didelis naujokų antplūdis būna po olimpinių žaidynių, svarbių varžybų transliacijų, Margaritos ir Povilo šou. Stengiamės priimti kuo daugiau vaikų. Nes kuo daugiau jų lankys treniruotes, tuo lengviau bus pamatyti perliukus. Geriausi sportininkai ir treneris Dmitrijus Kozlovas priklauso Kauno „Baltų ainių“ mokyklai ir kasdien važinėja treniruotis į Kauną, o su tais, kurie negali dieną praleisti pamokų, treneris dirba vakarais Vilniuje. Neseniai pati buvau Vilniaus savivaldybėje. Apie čiuožyklos statybą neina kalba, iškart sako, kad nėra kur. Bet prašome, kad nors kažkiek valandų ledo nuomos padengtų ir sudarytų sąlygas normaliai treniruotis. Juk reikia ir programas repetuoti. Klaipėdoje, Šiauliuose treniruotės vyksta irgi tik „Akropolyje“. Sulaukėme gerų žinių iš Druskininkų - planuojama, kad šalia „Snow Arenos“ atsiras standartinių matmenų čiuožykla, bus naudojama ta pati kompresorinė. Geriausios sąlygos - Kaune. Renovuota Ledo arena, greta pastatyta mažesnė čiuožykla, atsirado choreografijos, fizinio pasirengimo salės. Čia jau galima ruošti olimpiečius. Prie Girstučio baseino bus statoma nauja ledo arena, kur bus dvi čiuožyklos. Dabar mano, kaip federacijos vadovės, svarbiausia užduotis - pasiekti, kad viena iš mūsų merginų patektų į Pekino olimpines žaidynes. Tai didžiausias ir, tikriausiai, paskutinis uždavinys.
Pagrindinės Problemos
- Infrastruktūros trūkumas: Daugelis miestų neturi tinkamų ledo arenų, o Vilniuje sportininkai treniruojasi per masinio čiuožimo seansus.
- Trenerių trūkumas: Lietuvoje trūksta aukšto lygio trenerių, ypač porinio čiuožimo ir ledo šokių specialistų.
- Finansiniai sunkumai: Treniruotės ir įranga yra brangios, todėl ši sporto šaka sunkiai prieinama daugeliui vaikų.
Vilties Žiburiai Ir Naujos Iniciatyvos
Nepaisant iššūkių, Lietuvos dailusis čiuožimas nestovi vietoje. Yra jaunų ir talentingų sportininkų, kurie stengiasi tęsti M. Drobiazko ir P. Vanago pradėtą darbą. Lietuvos dailiojo čiuožimo federacija deda daug pastangų, kad populiarintų šią sporto šaką ir pritrauktų naujų talentų.
Ateities Vizija
Lietuvos dailiojo čiuožimo ateitis priklauso nuo to, ar pavyks išspręsti esamas problemas ir sukurti palankias sąlygas sportininkams treniruotis ir tobulėti.
Politika ir Sportas: Neišvengiamas Ryšys
Olimpinės žaidynės visada buvo ne tik sporto, bet ir politikos arena. Pjongčango olimpinės žaidynės taip pat nebuvo išimtis. Skandalas dėl garsios Lietuvos dailiojo čiuožimo poros pasirodymo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovo spaudai žmonos surengtame ledo šou Sočyje iškėlė nemažai svarbių moralinių klausimų. Šie klausimai jau kurį laiką buvo viešų diskusijų objektas, tačiau šį kartą nuskambėjo ypač aštriai. Visgi nei kritika, nei viešas pasmerkimas čiuožėjų sprendimui įtakos neturėjo. Rugpjūčio 9 dieną tapo žinoma, kad jie užlipo ant ledo - apie tai pranešė T. Rugpjūčio 10 dieną Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo iš P. Vanago ir M. Drobiazko atėmė valstybinius apdovanojimus - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius. Rusijos propagandistų, valdininkų ir sporto funkcionierių reakcija, kurią sukėlė Lietuvos prezidento sprendimas ir svarstymai apie galimybę atimti iš M. Drobiazko pilietybę, nebuvo netikėta. Be jau pažįstamų kaltinimų „rusofobija“, praktiškai nė viename jų pasisakyme neapsieita be raginimo „nepainioti sporto ir meno su politika“.
"Liepsnojantis Ledas": Projektas, Sujungęs Meną ir Sportą
Nuo 2002-ųjų M. Drobiazko ir P. Vanagas prieššventiniu laikotarpiu kviesdavo visus dailiojo čiuožimo gerbėjus į vieną ilgiausiai rengiamų ledo šou projektų Europoje. 2020-ieji neturėjo būti išskirtiniai, tačiau pandemijos akivaizdoje sugriuvus M. Drobiazko ir P. Vanago „Liepsnojančio ledo“ kūrybinės komandos turėtiems planams surengti inovatyvų renginį, sujungiantį kino meną ir šokių ant ledo spektaklį į naujo tipo kūrybinį projektą, kilo mintis ieškoti naujų būdų kaip neleisti likti žiūrovams „ant ledo" ir kaip Kalėdų laikotarpiu galėtų naujai „suliepsnoti ledas“.
„Norėjome Kalėdoms sukurti projektą, kuriuo suteiktumėme žiūrovams galimybę inovatyviai „pasijusti ant ledo“, pasitelkiant kitas meno formas: video meną, fotografiją, menines instaliacijas gruodžio mėnesiui jas „apgyvendinant“ netradicinėje baltoje meno galerijos erdvėje, o Kalėdų laikotarpiu emocijas perkeliant į televizijos ekraną“, - pasakoja ilgametė „Liepsnojančio ledo“ režisierė Rasa Micachienė.
Nuo lapkričio 18 dienos „Delfi“ skaitytojus kvietė į neeilinę kelionę, kurios metu kvietė prisiminti įspūdingiausius „Liepsnojančio ledo“ pasirodymus, organizatorių bei šou dalyvių lūpomis atskleis dar niekam negirdėtas, kvapą gniaužiančias, kartais ir pikantiškas istorijas, nutikusias net 18 metų rengiamo „Liepsnojančio ledo“ metu. Anot M. Drobiazko, šioje situacijoje yra dvi medalio pusės. „Iš vienos pusės liūdna, kad šiais metais neįvyks mūsų šou Lietuvoje, nes tarp galybės mūsų metų projektų šis būdavo labiausiai mylimas nesvarbu, kad pareikalaudavo labai ilgo pasiruošimo laiko, daug jėgų ir pastangų, tačiau leisdavo pajusti patį didžiausią pasitenkinimą.
Dailusis Čiuožimas - Sportas ir Menas Viename
Dailusis čiuožimas - sportas ir menas viename. Tiek sporte, tiek mene - siekiama aukščiausių rezultatų, tobulybės. Čia reikalingas tiek talentas, tiek juodas darbas. Tiek sporto, tiek meno paskirtis - sužadinti žmonių emocijas. Baltame pasaulyje „apsigyvens“ ir trapios Linos Drižiūtės autorinių rankų darbo lėlės, nužengusios su savo istorija nuo čempionų ledo - skirtingos, jaukios, su savais charakteriais ir nuotaikomis, pasakojančios savo istorijas, tarsi atklydusios iš vaikystės ir prisiminimų. Prisiminimai į netikėčiausias instaliacijas persikels ir iš fotografijų, nematytų Povilo ir Margaritos relikvijų, kurios jau atkeliavo į Lietuvą.
P. Vanago Žvilgsnis Į Dailųjį Čiuožimą ir Olimpines Žaidynes
P. Vanago nuomone, kiekvienam sportininkui dalyvavimas olimpiadoje - didelis ir svarus karjeros įvykis. Lietuvis įstikinęs, kad Pjongčango olimpinėse žaidynėse favoritai nesikeis. Stipriausios poros bus tos pačios, kaip ir praėjusiame pasaulio čempionate.
Neseniai paaiškėjo, jog Pietų Korėjoje nebus mūsų šalies dailiojo čiuožimo atstovų. Lietuviai liko iškart už brūkšnio - pirmi atsarginių porų sąraše. „Tai labai daug pasako - pritrūko visai nedidelio žingsnelio. Manau, pagrindinis faktorius - Saulius Ambrulevičius ir Allison Reed dar labai nauja, šviežia pora. Jie kartu pradėjo čiuožti tik prieš metus. Jei tai būtų įvykę anksčiau, Saulius ir Allison teoriškai būtų vykti į Korėją“, - neabejoja P. Vanagas.
A. Reed į olimpines žaidynes vykti kol kas negalėtų, mat neturi Lietuvos pilietybės. P. Vanagas nemano, kad tai taptų problema. „Manau, sporto funkcionierių mentaliteto progresas nugalės. Jie turi suprasti, kad šiais laikais 30-50 procentų geriausių porų pasaulio reitinge yra mišrios. Netgi tokių šalių, kaip Amerikos ar Rusijos, kur dešimtys ar šimtai milijonų gyventojų. Šokiuose ant ledo labai sudėtinga rasti porą, kuri tiktų vienas kitam. Partnerio ieškoma po visą pasaulį. Manau, turime žemai lenktis ir iš visos širdies dėkoti tiems, kurie, nepaisydami savo ambicijų, nusprendžia atstovauti mūsų mažai Lietuvėlei ir šlovinti jos vardą“, - samprotavo P. Vanagas.
Asmeninis P. Vanago Pasaulis: Šeima, Pomėgiai ir Gyvenimo Filosofija
Prie Povilo Vanago 50-mečio stalo jie sėdo trise - jubiliatas, jo žmona Margarita Drobiazko ir šeimos draugas kunigas, dažnai keliaujantis po misijas Filipinuose ir Malaizijoje. Labiausiai laukti, žinoma, buvo iš pačių artimiausių - JAV gyvenančio brolio Simo su šeima, tėčio Povilo - gydytojo iš Kauno. Ir, aišku, mamos - Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentės Lilijos Vanagienės.
- Povilai, ar žadėjote sau ką nors būtinai nuveikti iki 50-mečio?
- Ne, jokių pažadų nebuvo. Ką pavyksta, padarai, o ko nepavyksta, - nereikia gailėtis.
- Apie olimpinį medalį pasvajoja visi sportininkai, įkopę į pasaulio dešimtuką.
- Negaliu garantuoti dėl Margaritos, bet man olimpinis medalis, kaip ir pasaulio ar Europos čempionatų, niekada nebuvo žūtbūtinė svajonė. Tikrai ne.
- Visi medaliai gražiai sudėti sandėliuke.
- Jų labai daug mūsų namuose. Sėdi ir primena tuos laikus.
- Nostalgija vis apima, pakutena širdį.
- Taip, dauguma iki šiol pas mus. Kai kas buvo padovanota, kai kas atiduota kitiems čiuožėjams.
- Žinoma. Nostalgija vis apima, pakutena širdį. Gerai, kad internete yra įrašų, kuriuos susiradęs gali pasinerti į tų dienų, to momento atmosferą.
- Širdyje tai tikrai ašarą nubraukiame.
Sportinę formą padeda palaikyti dviratis. Iš pradžių važinėdavau vienas, vėliau įkalbėjau Ritą, nupirkome antrą dviratį ir visas namų apylinkes apkeliavome. Aš esu aistringas grybautojas. Rita - didžiausia iš mano sutiktų šaltibarščių gerbėjų. Sakote, kad Rusijoje gyvenate kol kas. Gyvename tol, kol mūsų pagrindinis darbas yra čia. Sakoma, kad sportas - sveikata. priklauso nuo to, koks sportas ir kiek jo. Nes yra ir kitas posakis: kas per daug, tas nesveika.