Futbolas, neabejotinai populiariausia sporto šaka pasaulyje, turi turtingą istoriją ir sudėtingą taisyklių rinkinį. Šiame straipsnyje išnagrinėsime oficialias futbolo taisykles, jų raidą, nerašytas taisykles ir įvairias futbolo atšakas. Taip pat aptarsime kitų populiarių žaidimų, tokių kaip tinklinis, šachmatai ir domino, taisykles.
Futbolo ištakos ir raida
Dabartinio sporto karaliaus futbolo istorija kūrėsi dar prieš Kristų. Egzistavo įvairūs žaidimai, kurie buvo panašūs į futbolą. Pavyzdžiui, senovės Kinijoje kasdieniams mankštos pratimams paįvairinti buvo sugalvotas žaidimas pavadinimu „Tsu chu“. Žaidimo aikštelė buvo stačiakampio formos ir žymiai mažesnė nei dabartiniai stadionai. Greitai šis žaidimas, turintis daug panašumo į futbolą, išplito ne tik Kinijoje, bet ir kitose Azijos šalyse.
O štai dar senovės Graikijoje, per pirmąsias olimpines žaidynes buvo žaidžiamas žaidimas „Sphairomachia“. Pagal žaidimo pobūdį, tai dabartinio futbolo ir bokso mišinys. Romos imperijoje buvo žaidžiama į futbolą panašūs - „Harpastum“ ir „Follis“ žaidimai.
Tikrojo futbolo istorija prasidėjo 1848 metais Anglijoje. Jo atsiradimo kaltininkai - švietimo įstaigos. Kembridžo universitetas inicijavo susitikimą tarp kolegų iš Eton, Harrow, Rugby Shrewsbury ir Winchester mokyklų. Jo metu buvo aptartos žaidimo taisyklės. Pradėjo kurtis mėgėjiškos komandos, bet vieningų žaidimo taisyklių nebuvo.
Sparčiai futbolo istorija ėmė vystytis po dviejų asociacijų - regbio ir futbolo atsiskyrimo 1863 metais ir Anglijos Futbolo Asociacijos susikūrimas. Šio organo pagrindinė veikla buvo taisyklių kūrimas. Palaipsniui bendradarbiaujant su įvairiais universitetais, buvo sukurtos Anglijos Futbolo Asociacijos taisyklės - pirmosios oficialios futbolo taisyklės pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir Iššūkiai Gyvūnų Sporte
Pirmasis turnyras suorganizuotas 1872 metais. Jis egzistuoja ir dabar. Tai Futbolo Asociacijos Iššūkio Taurė (FA Taurė). Tais pačiais metais buvo sužaistos ir pirmosios tarptautinės rungtynės tarp Anglijos ir Škotijos. 1882 metais buvo įkurta Tarptautinė Futbolo Asociacijų Taryba (ang. IFAB). Ją sudarė Anglijos, Škotijos, Airijos ir Velso futbolo asociacijos. Organizacijos misija - taisyklių kontrolė ir žaidimo populiarinimas. Anglijos čempionato pradžia - 1888 metai.
Už Anglijos ribų futbolas plito pakankamai greitai, todėl 1904 metais gegužės 21 dieną Paryžiuje buvo įkurtas futbolo valdymo organas - Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija (pranc. FIFA). Pirmasis tarptautinis turnyras - 1908 m. Londono olimpiados metu vykusios futbolo varžybos. Didžiausias tarptautinis futbolo įvykis - 1930 metais Urugvajuje vykęs pirmasis pasaulio futbolo čempionatas. Šiuo metu tarptautinę futbolo asociaciją sudaro 209 šalys.
Futbolas Lietuvoje
Lietuvos futbolo pradėta 1912 metais, tarpmiestinėmis rungtynėmis tarp Vilniaus ir Kauno. Jas rezultatu 10-5 laimėjo Vilniaus komanda. 1922 m. buvo surengtas pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas. 1923 m. Lietuva buvo priimta į FIFA. Pirmąsias tarptautines rungtynes Lietuva žaidė su Estijos komanda ir jas pralaimėjo rezultatu 0-5. 1924 m. Lietuvos rinktinė debiutavo Paryžiaus olimpiadoje. Savo vieninteles rungtynes ji pralaimėjo šveicarams rezultatu 0-9. 1933 m. Pirmosios moterų futbolo rungtynės sužaistos 1970 metais tarp Vilniaus „Elektrono“ ir Kauno „Atleto“. Laimėjo vilnietės rezultatu 4-1. 1982 metais prasidėjo legendinio Vilniaus „Žalgirio“ epocha. Komanda pateko į aukščiausiąją TSRS čempionato lygą. Ėmė kurtis aistruolių grupės. Taip atsirado ir legendinė Pietų IV sirgalių grupė. 1987 m. Vilniaus „Žalgiris“ iškovojo SSRS čempionato bronzos medalius. 1988 m. įvyko debiutas UEFA taurėje. Pirmąsias rungtynes žalgiriečiai namie įveikė Vienos „Austria“ rezultatu 2-0, bet išvykoje pralaimėjo 2-5. 1990 metais atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė pirmas draugiškas rungtynes su Sakartvelo rinktine. Rungtynės baigėsi taikiai 2-2.
Oficialios futbolo taisyklės
Oficialios futbolo taisyklės numato įspėjimus dėl kitų pažeidimų - grubumo, delsimo pradėti žaidimą ir kito neprofesionalaus elgesio. Priklausomai nuo taisyklių pažeidimo rimtumo žaidėjas gauna geltoną (įspėjamą) arba raudoną (reiškiančia šalinimą iš rungtynių) korteles.
Oficialios futbolo taisyklės leidžia skirtingus žaidėjų pozicijų (puolėjų, saugų, gynėjų, vartininko) išsidėstymus aikštėje. Siekiant maksimaliai išnaudoti geriausius žaidėjus yra fokusuojamasi į stipresnę gynybą arba į puolimą. Komandas sudaro 10 žaidėjų ir 1 vartininkas, kurios konkuruoja dėl didesnio įvarčių skaičiaus į priešininkų vartus. Taisyklėse numatyta, jog vartų ilgis yra 7.32 metrai, o plotis yra 2.44 metrai. Žaidžiant namų sąlygomis dažnam žaidėjui yra sudėtinga pasigaminti oficialių išmatavimų vartus.
Taip pat skaitykite: Viskas apie stalo tenisą
Kitas svarbus futbolo taisyklių aspektas yra nuošalė, kuri riboja žaidėjų veiksmus prieš priešininkų komandos vartus. Nuošalė yra fiksuojama, jeigu žaidėjas yra arčiau priešininkų vartų negu kamuolys ir antras arčiausiai savo vartų esantis besiginantis komandos žaidėjas. Nuošalės atveju, kamuolys atitenka priešininkų komandai.
Žaidėjų skaičius ir keitimai
Istoriškai 1863-1885 metais Anglijos FA įtaka nebuvo didelė. Tuo metu kūrėsi daugybė mažesnių ar didesnių klubų, vietos lygų (sekmadienio, šeštadienio, bažnyčios, smuklių, studentų ir kt.), bei regioninių asociacijų, o taisyklių - dar didesnė įvairovė. Didžiausią įtaką futbolo ir jo taisyklių vystymuisi padarė seniausio iki šiol gyvuojančio futbolo klubo „Sheffield F.C“ (įkurtas 1857m.) vietinės lygos susikūrimas, kurioje apie 1965 m. jau buvo 25 klubai. 1867 m. jie surengė pirmą futbolo turnyrą istorijoje „Youdan Cup“ (FA Cup startavo tik 1871 m.), kurio finalines rungtynes stebėjo tais laikais nematyta 3 tūkst. Po šio turnyro 1867 m. buvo įsteigta ir Šefildo FA. Neatsitiktinai, būtent Šefildo lygoje atsirado taisyklė, kad komandos sudėtyje turi būti ne daugiau kaip 11 žaidėjų. Tik 1897 m. Atkreipsiu dėmesį į tai, kad daugiau kaip 100 metų futbolo taisyklėse nebuvo kalbama apie minimalų žaidėjų skaičių ir tik 1996 m. atsirado IFAB rekomendacija, kad rungtynės negali būti pradėtos, jeigu komanda turi mažiau kaip 7 žaidėjus, o 2016 m.
Žaidėjų keitimo taisyklių pokyčiai vyko lėtai. Sąvoka „pakaitalas“ arba „pakaitinis“ (anglų kl. Iš pradžių šį terminą naudojo žaidėjams, kurie neatvykdavo į rungtynes arba pasirodę stadione nebuvo tinkamos „sportinės formos“, kad žaistų. Keitimas buvo leidžiamas tik prieš prasidedant rungtynėms arba kai komanda pradėdavo rungtynes nepilnos sudėties, o vėliau atvykę „pakaitalai“ galėjo papildyti komandą, bet jokiu būdu negalėjo pakeisti jau žaidžiančių žaidėjų. Nenagrinėsiu istorinių šaltinių, kodėl ir kaip 1889 m. Škotijos ir Velso susitikimas vėlavo prasidėti (nes nebuvo Velso vartininko), bet faktas, kad į vartus stojo pro šalį ėjęs vietos futbolo mėgėjas, kurį tik po 20 min.
Po II Pasaulinio karo įvairios Anglijos ir Škotijos mėgėjų lygos pradėjo naudoti keitimus - ši praktika pasirodė sėkminga ir prigijo. Pagaliau konservatyvumu garsėjanti Anglijos FA įvedė naujovę ir pirmas oficialus keitimas įvyko 1965 m. rugpjūčio 21 d. FA taisyklės iš pradžių leido atlikti tik 1 keitimą ir tik su sąlyga, kad būtų keičiamas traumuotas žaidėjas, tačiau „keitimo nauda“ buvo greitai „įvaldyta“, todėl jau tą patį 1965-66 m. Šioje vietoje vėl norisi paminėti džentelmenų žaidimą - regbį. Regbio futbolo sąjunga du keitimus taisyklėse leido tik nuo 1968 m. ir tik traumos atveju, o trauma regbyje įprastai reiškia tik viena - žaidėjui reikalinga rimta medicinos pagalba, greičiausiai - hospitalizacija, nes dažnas atvejis, kai juos tiesiog išneša iš aikštės. Beje, regbio rungtynės iki šiol nėra stabdomos, net jeigu kažkuris žaidėjas yra traumuotas ir be judesio guli aikštėje.
Nežiūrint kelių tuo metu stipriai kritikuotų taktinių keitimų, FA jau kitame sezone keitimo taisyklę paliko galioti, bet atšaukė traumos sąlygą ir komandos savo nuožiūra laisvai naudojo vieno keitimo galimybę. Šis reguliavimas išliko net 20 metų ir FA varžybose galiojo iki 1987-ųjų, kuomet, padidėjus traumų ir klubams reikalaujant pokyčių, FA leido atlikti 2 keitimus. Vėliau sekė kitos modifikacijos: 1994 m. 2 keitimai + vartininkas, 1995 m. Pirmu istorijoje pasaulio čempionate pakeistu žaidėju tapo SSRS rinktinės futbolininkas ukrainietis Viktoras Serebrianikovas, čempionato Meksikoje atidarymo rungtynėse pakeistas 46-ąją minutę.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės krepšinio taisyklės
Nerašytos futbolo taisyklės
Kaip ir beveik kiekviena taisyklė turi išimtį, taip ir skirtingi žaidimai turi savas, nerašytas taisykles, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti neįprastos. Tačiau patyrusiems žaidėjams tai savaime suprantamos tiesos, ateinančios drauge su praktika, o savo svarba nenusileidžiančios net ir oficialioms taisyklėms.
Futbole traumų atvejai turi šiek tiek daugiau niuansų - žaidėjui susižeidus yra susiformavusi nerašyta taisyklė, kad žaidimas pilnai sustotų, kamuolys privalo būti išspirtas iš aikštelės ribų į užribį. Ši nerašyta taisyklė yra viena iš priežasčių, kodėl futbole galime pastebėti dažnas traumas - ne tik tikras, tačiau ir simuliuojamas. Galima daryti prielaidą, jog futbole traumų simuliacija gali būti naudojama kaip pigi taktika atgauti prarastą kamuolį ar pratempti žaidimo laiką.
Futbolo atšakos
Futbolas turi įvairių atšakų, tokių kaip salės futbolas, stalo futbolas ir amerikietiškas futbolas.
Salės futbolas
Šios sporto šakos tėvynė - Urugvajus. Prielaida jos išsivystymui buvo 1930 metais Urugvajuje vykęs pasaulio futbolo čempionatas. Salės futbolo pradininku yra laikomas mokytojas Juan Carlos Ceriani iš Montevideo. Priežastis - buvo reikalinga sporto šaka, kuri tiktų žaisti ir lauke, ir salėje. Pirmoji tarptautinė federacija įkurta 1965 metais Pietų Amerikoje. 1980 metais salės futbolas įgijo ir oficialų FIFA pripažinimą. Šiuo metu organizuojami įvairūs turnyrai visame pasaulyje.
Žaidžia dvi komandos po penkis žaidėjus, leidžiamas neribotas keitimų kiekis. Maksimalus komandos narių skaičius įskaitant ir vartininką - 12. Aikštės danga - kietas, lygus grindinys. Pagal išmatavimus tinka krepšinio ar rankinio aikštelė. Žaidimo laiką sudaro du kėliniai po 20 minučių. Stabdant laiką dėl pražangų, keitimų ir pan. 4 sekundės yra skirtas laikas atlikti laisvam smūgiui ar vartininkui išmesti kamuolį į žaidimą, kitaip komanda praranda kamuolį. Priešingai nei tradiciniame futbole, vietoj įmetimo iš už šoninės linijos yra naudojamas išspyrimas. Varžovas privalo atsitraukti per 5 metus nuo išspiriančio futbolininko. Abiems komandoms leidžiama viena minutės pertraukėlė. Nuošalės nefiksuojamos. Jei žaidėjas pašalinamas iš aikštelės parodant raudoną kortelę, priešingai nei tradiciniame futbole, bet panašiai kaip ledo ritulyje, mažumoje žaidžiama 2 minutes arba kol varžovas įmuš įvartį.
Salės futbolo ir futbolo skirtumai
Be abejo, du pagrindiniai skirtumai - aikštės dydis ir žaidėjų skaičius. Per salės futbolo rungtynes aikštėje būna po penkis abiejų komandų žaidėjus. Komandos penketą sudaro vartininkas ir keturi aikštės žaidėjai. Šis skaičius nesikeičia nuo tada, kai prieš aštuonis dešimtmečius buvo sukurtos pirmosios salės futbolo taisyklės.
Žaidimo aikštė bėgant metams išsiplėtė. Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje šiuolaikinio salės futbolo pradininkai žaidė krepšinio aikštėje, o dabar oficialios FIFA varžybos rengiamos aikštėje, kurios dydis yra toks pat kaip rankinio aikštės: ilgis - 40 metrų, plotis - 20 metrų.
Tiesa, oficialiose FIFA taisyklėse numatyta, kad žemesnio lygio varžybos gali būti rengiamos kitokio dydžio aikštėje, bet jos ilgis turėtų būti 38-42 metrai, plotis - 20-25 metrai. Žemesnio lygio salės futbolo varžybose taip pat leidžiama truputį pakeisti kitas taisykles. Todėl, pavyzdžiui, kai kuriose nacionalinėse lygose rungtynės trunka ne 40 minučių, bet 48 minutes.
Prieš aštuonis dešimtmečius nemažai salės futbolo taisyklių buvo paimtos iš krepšinio ir nuo tada beveik nepasikeitė. Salės futbolo rungtynėse žaidžiami du kėliniai po 20 minučių, laikrodis stabdomas kamuoliui išskriejus į užribį arba žaidėjui prasižengus nėra ribojamas keitimų skaičius, komandos per kėlinį gali paprašyti vienos minutės pertraukėlės. Salės futbole, kaip ir rankinyje, keitimą galima atlikti be kuriuo metu, nestabdant žaidimo.
Įdomu, kad kai kurios iš krepšinio atkeliavusios taisyklės bėgant laikui salės futbole pasikeitė mažiau nei pačiame krepšinyje.
Salės futbole, kaip ir futbole, prasižengę žaidėjai baudžiami geltonosiomis ir raudonosiomis kortelėmis. Pažeidimai, už kuriuos skiriamos kortelės, salės futbole ir futbole sutampa, tačiau, pagal salės futbolo taisykles, raudonąja kortele nubaustą žaidėją praradusi komanda mažumoje lieka ne iki rungtynių pabaigos.
Vietoj pašalinto futbolininko po 2 minučių arba mažumoje žaidžiančiai komandai praleidus įvartį į aikštę galima įleisti kitą žaidėją (kaip ledo ritulyje).
Salės futbole skaičiuojamos komandų pražangos. Jei komanda per kėlinį prasižengia šešis kartus, į jos vartus skiriamas baudinys. Aikštėje pažymėti du taškai, iš kurių atliekami baudiniai. Nuo vieno baudinio taško iki vartų yra 6 metrai (iš šio taško atliekami baudiniai, skirti už baudos aikštelėje padarytas pražangas), nuo tolimesnio baudinio taško - 10 metrų (iš šio taško smūgiuojama, kai komanda prasižengia šešis kartus).
Jei teisėjas skiria baudos smūgį po paprastos pražangos, negalima spirti tiesiai į vartus. Komanda privalo atlikti bent vieną perdavimą. Baudos smūgį privaloma atlikti per 4 sekundes (skaičiuojant nuo tada, kai kamuolys pastatytas baudos smūgio atlikimo vietoje), o varžovai privalo nuo kamuolio atsitraukti 5 metrus.
4 sekundžių taisyklė galioja ir kamuoliui išlėkus į užribį. Iš užribio kamuolys ne išmetamas rankomis, kaip futbole, bet išspiriamas koja. Dar vienas didelis skirtumas - salės futbole visai nėra nuošalės taisyklės.
Kuriant pirmąsias salės futbolo taisykles dauguma vartininko teisių ir pareigų buvo nusižiūrėtos iš vandensvydžio taisyklių. Ir dabar salės futbolo vartininkų žaidimas reglamentuojamas daug griežčiau nei didžiajame futbole.
Salės futbolo vartininkas kamuolį privalo perduoti per 4 sekundes, nesvarbu, ar jį pagavo rankomis, ar sustabdė kojomis. Aikštės žaidėjai negali atlikti perdavimo atgal savo vartininkui, jei kamuolio nelietė varžovas. Anksčiau vartininkui net nebuvo leidžiama pereiti į kitą aikštės pusę, bet ši taisyklė buvo pakeista ir dabar į varžovų pusę perėjęs vartininkas gauna aikštės žaidėjo teises.
Salės futbolo baudos aikštelė ir vartai yra tokio pat dydžio, kaip rankinio baudos aikštelė ir vartai. Baudos aikštelės linija nubrėžta 6 metrai nuo vartų, vartų aukštis - 2 metrai, plotis - 3 metrai.
Salės futbolo kamuolys truputį mažesnis ir gerokai minkštesnis negu futbolo. Dėl to salės futbolo kamuolys nuo žemės atšoka kone dukart prasčiau nei futbolo kamuolys.
Per oficialias vyrų futbolo rungtynes žaidžiama kamuoliu, kurio apskritimo ilgis yra 68-70 cm. Salės futbolo kamuolio apskritimo ilgis - 62-64 cm.
Stalo futbolas
Nors stalo futbolo tiksli atsiradimo data nėra nustatyta, manoma, jog jo tėvynė - Didžioji Britanija. Manoma, jog 1950 metais lauko žaidimas buvo perdarytas į stalo futbolą. Šis žaidimas išplito ir tarptautiniu mastu - Olandijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Po dviejų dešimtmečių stalo futbolas pasiekė ir Amerikos žemyną, kuriame taip išpopuliarėjo, jog buvo rengiami didžiuliai čempionatai.
Komanda yra sudaryta iš trijų linijų:
- Pirmoji linija - eilė, kurioje išdėstyti 2 futbolininkai ir vartininkas (gynyba).
- Antroji linija - eilė, kurioje išdėstyti 5 futbolininkai.
- Trečioji linija - eilė, kurioje išdėstyti 3 futbolininkai (puolimas).
Žaidimas pradedamas nuo monetos išmetimo nustatant, kurioje pusėje žais ir kam priklausys kamuolys. Prieš kiekvieną padavimą, žaidėjas valdantis kamuolį, turi pasiteirauti ar varžovas pasiruošęs. Atsakymui skirtos penkios sekundės. Varžovui atsakius, jog jis pasiruošęs, žaidimas pradedamas kamuoliukui esant ties antrąja linija. Norint perduoti kamuoliuką reikia laikytis tokių taisyklių: kamuoliuko padavimas į žaidimą atliekamas viduriniojo antros eilės žaidėjo. Prieš atliekant perdavimą kamuoliukas turi paliesti mažiausiai du antros linijos žaidėjus. Jei nesilaikome šių taisyklių, kamuoliukas atitenka varžovui. Įvartis įskaitomas, kai kamuoliukas pilnai kerta vartų liniją. Jei antros linijos žaidėjai iškart po kamuoliuko padavimo įmuša įvartį, įvartis neįskaitomas. Įvartis įmuštas į savo vartus užskaitomas, jei varžovas neatliko taisyklėse aprašytų neleistinų veiksmų. Pagal reglamentą atrankinės rungtynės žaidžiamos iki dviejų pergalių.
Taisyklėse egzistuoja sąvoka - „Mirties zona“. Tai zona, į kurią pakliūva kamuoliukas ir nei viena komanda negali jo pasiekti. Kamuoliukui patekus į „mirties zoną“ bet kurioje vietoje tarp antrųjų linijų, kamuoliukas perduodamas tai komandai, kuri jį lietė paskutinė.
Kiekviena iš komandų viename žaidime turi teisę prašyti dviejų pertraukėlių po 30 sekundžių. Pertraukėlių laikas: sustabdžius kamuoliuką, po įvarčio, kamuoliukui palikus žaidimo aikštelę arba sustojus „mirties zonoje“. Komanda valdanti kamuoliuką gali pertraukėlės prašyti bet kuriuo metu sustabdžiusi kamuoliuką. Pasibaigus pertraukėlei žaidimas tęsiamas nuo tos pačios eilės, kurioje buvo baigtas.
Draudžiama daug kartų persukti rankenėles aplink savo ašį. Draudžiama žaidimo metu kilnoti ar stumdyti stalą. Tai pat privalu laikytis etikos normų - negalima įžeidinėti ar kalbinti varžovo. Už nusižengimus yra skiriamos nuobaudos. Gavus dvi nuobaudas komanda baudžiama baudos smūgiu nuo 3-ios linijos.
Po kiekvieno žaidimo, kurio nugalėtoją sprendžia kelių rungtynių serija, komandos gali apsikeisti pusėmis. Kartą apsikeitus, tai daryti privalu iki tarpusavio dvikovos pabaigos.
Amerikietiškas futbolas
Tai yra futbolo ir regbio taisyklių kratinys. Jo gimimo data - 1869 m. lapkričio 6 diena Niubrunsviko mieste, JAV. Aikštė - stačiakampio formos, 110 metrų ilgio ir 49 metrų pločio. Aikštės galuose yra vartų linijos. Tarp aikštės pabaigos ir įskaitinės linijos yra 9,14 metrų zonos. Skersai aikštės kas 5 metrus yra nubrėžtos linijos. Jos reikalingos nustatyti atstumui iki įskaitinės zonos, taškų uždirbimui. Aikštelės galuose yra vartai, kuriuos sudaro du virpstai ir skersinis. Norint įmušti įvartį reikia pataikyti aukščiau skersinio tarp dviejų virpstų. Vartų struktūra panaši į regbio.
Kiekvienas kėlinys vadinamas - ketvirčiu. Žaidimo trukmė - 4 kėliniai po 15 minučių. Daroma 15 min pertrauka po antrojo kėlinio. Esant lygiam rezultatui, žaidžiamas 15 minučių pratęsimas. Laikas stabdomas jei kamuolys išlėkė už aikštės ribų, buvo uždirbti taškai, paimta minutės pertraukėlė ar nebuvo pagautas kamuolys perduodant į priekį. Nors varžybų trukmė 60 minučių, bet įvertinant stabdymus rungtynės trunka apie 3 valandas. Pratęsimas baigiamas bet kuriai komandai uždirbus taškus.
Žaidimo esmė - epizodai. Naujo epizodo pradžioje kamuolys pastatomas į tą pačią vietą, kurioje jis buvo prieš tai buvusio epizodo pabaigoje. Komanda, kuri valdė kamuolį, pagal taisykles gauna 4 bandymus pernešti kamuolį 27,43 metrus. Jeigu per 4 bandymus komanda nesugeba įveikti nurodyto atstumo - kamuolys atitenka varžovams. Kiekvieną kartą, kai atakuojanti komanda perneša kamuolį už galinio žymeklio, pradinis žymeklis statomas ant linijos, kurioje yra kamuolys, tada žaidimas prasideda nuo pirmo bandymo. Kamuolys į ataką įvedamas metimu tarp kojų. Kai baigiasi vienas epizodas ir prieš prasidedant naujam, abi komandos išsirikiuoja viena prieš kitą prie linijos, kur padėtas kamuolys. Centrinis žaidėjas tarp kojų perduoda kamuolį už jo stovinčiam įžaidėjui. Laikas kamuolio pernešimui į varžovų zoną. Tai atliekama dviem būdais - bėgama ir kamuolys perduodamas komandos draugui arba metamas į priekį, nors taisyklės tai rekomenduoja daryti tik vieną kartą.
Kiti populiarūs žaidimai ir jų taisyklės
Be futbolo, pasaulyje yra daugybė kitų populiarių žaidimų, turinčių savas taisykles. Aptarsime tinklinio, šachmatų ir domino taisykles.
Tinklinis
Galvojant apie tinklinį, mintyse iškyla sportininkų, judančių tarpusavyje gana ankštoje aikštelėje, vaizdas. Ar žinojote, kad anksčiau tinklinyje kamuolį palietus bet kuria kūno dalimi žemiau juosmens reiškė taško padovanojimą oponentų komandai, tačiau bėgant laikui taisyklės keitėsi? Dabar tinklinyje galimas ne tik kamuolio kontaktas su visu kūnu, bet net ir kamuolio smūgis spyriu.
Kita nerašyta taisyklė, puikiai žinoma tinklinio profesionalams, jog norint perduoti kamuolį varžovų komandai pridera jį ridenti į priešininkų pusę, o ne mesti per tinklą. Paprasčiausiai, toks perdavimas yra priimtinesnis ir saugesnis.
Žaidimo metu kamuolys turėtų pastoviai išlikti ore. Šiam tikslui įgyvendinti komanda savo pusėje gali paliesti kamuolį iš viso 3 kartus. Žaidimas prasideda vienos iš komandos padavimu ir tęsiasi tol, kol nukrenta vienoje iš pusių. Vienas tinklinio setas paprastai yra žaidžiamas iki 15, 21 arba 25 taškų, o žaidimą iš viso sudaro 3 setai, tačiau ši nuostata gali kisti.
Šachmatai
Šachmatai, ko gero, yra vienas iš paslaptingiausių ir mitais apipintų žaidimų. Paprastai šachmatų žaidimo partija prasideda varžovo rankos paspaudimu ir palinkėjimu. Jau pačioje žaidimo pradžioje viena iš nerašytų taisyklių yra linkėti „gero žaidimo“, o ne „sėkmės”.
Kita nemažiau svarbi taisyklė yra lietimo-judėjimo, reiškianti, jog žaidėjui palietus šachmatų figūrą, ji būtinai turi būti perkelta ir užfiksuota. Taip pat svarbu nepamiršti paspausti laikmatį po kiekvieno savo ėjimo - tai lyg ženklas oponentui, jog ėjimas yra užbaigtas.
tags: #oficialios #futbolo #taisykles #kur #pirkti