Nuo pirmųjų atkurtų Olimpinių žaidynių Londone 1908 m. iki šių dienų, olimpinis judėjimas patyrė dramatišką augimą. Šiandien tai yra didžiulis tarptautinis renginys, suburiantis tūkstančius sportininkų iš viso pasaulio. Šiame straipsnyje panagrinėsime olimpinių medalių istoriją, iškiliausius sportininkus ir įdomius faktus, susijusius su šiuo prestižiniu renginiu.
Olimpinės žaidynės: nuo senovės iki šių dienų
Senovės olimpinės žaidynės buvo religinės šventės, skirtos Dzeusui, graikų dievų ir deivių tėvui, pagerbti. Šventovė, kurioje vyko žaidynės, buvo pavadinta Olimpo kalno vardu. Pirmosios žinomos senovės olimpinės žaidynės prasidėjo 776 m. pr. Kr. Olimpijoje ir buvo rengiamos kas ketverius metus beveik 12 amžių. 393 m. Romos imperatorius Teodosijus I uždraudė Graikijos olimpines žaidynes dėl jų religinio pobūdžio.
Šiuolaikinės olimpinės žaidynės buvo atgaivintos 1896 m. Graikijoje. Prancūzas baronas Pjeras de Kubertenas, Tarptautinio olimpinio komiteto įkūrėjas, laikomas olimpinių žaidynių tėvu. Pirmosiose vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo tik 14 šalių.
Įdomu, kad 1921-1948 m. žaidynėse dalyvaudavo dailininkai, skulptoriai, architektai, rašytojai ir muzikantai.
Olimpiniai medaliai: istorija ir įdomybės
Nuo 1908 m., kai Londone buvo surengtos pirmosios atkurtos Olimpinės žaidynės, iki šių dienų renginys dramatiškai išaugo. Tada jose varžėsi šiek tiek daugiau nei 2000 atletų, pretendavusių į 110 aukso medalių.
Taip pat skaitykite: Daugiausiai NBA titulų
Iš viso nuo 1896 iki 2010 metų buvo išdalinta 27974 medaliai. Pirmosiose olimpinėse žaidynėse Atėnuose buvo 43 rungtys. Nuo 1896 m. tik keturios valstybės nuolat dalyvavo olimpinėse žaidynėse.
Olimpiniai aukso medaliai laikui bėgant keitėsi. 1912 m. olimpiniai aukso medaliai buvo 100 proc. auksiniai.
Pirmosiose šiuolaikinėse olimpinėse žaidynėse aukso medaliai nebuvo įteikiami. Pirmosios vietos nugalėtojai gavo sidabro medalius.
Londonas yra vienas iš miestų, kuriuose olimpinės žaidynės vyko du kartus - 1908 ir 1948 metais.
Olimpinė ugnis: tradicijos ir simbolika
Ugnis yra vienas svarbiausių olimpinių atributų. Jos uždegimo ritualas žaidynes rengiančiame mieste yra tarsi šventos apeigos. Antikos laikais ugnį prieš kiekvienas žaidynes uždegdavo Olimpijoje, deivės Heros šventykloje, o tada iškilmingai pristatydavo į Atėnus. Ir dabar olimpinės ugnies uždegimo ceremonija vyksta ten pat, kur kadaise stovėjo Heros šventykla.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti mirties sportuojant
Vienuolika aktorių, vaizduojančių vaidilutes, nukreipia į aukurą milžinišką veidrodį, fokusuojantį saulės spindulius, - tarsi olimpinę ugnį uždegtų pats dangaus šviesulys. Užgesus antikinei graikų civilizacijai, ši tradicija irgi buvo pamiršta. Prisiminė ją tik 1928 metais. Nuo to laiko olimpinė ugnis uždegama pirmąją žaidynių dieną ir liepsnoja iki pat jų pabaigos, tada taip pat iškilmingai užgesinama.
Pirmoji olimpinės ugnies nešimo estafetė surengta per 1936-ųjų vasaros žaidynes. Tąsyk 3 330 sportininkų, perduodami deglą iš rankų į rankas, nugabeno ugnį iš Graikijos į Berlyną. Tačiau pamažu žaidynes rengiančios valstybės ėmė varžytis tarpusavyje, kuri tai padarys originaliau.
Iškiliausi olimpiečiai: rekordai ir pasiekimai
Per visą olimpinių žaidynių istoriją buvo daug iškilių sportininkų, kurie iškovojo daugybę medalių ir įsirašė į istoriją.
- Michaelas Phelpsas: Amerikietis plaukikas Michaelas Phelpsas yra daugiausiai olimpinių medalių turintis sportininkas istorijoje. Jis yra iškovojęs 28 medalius.
- Larisa Latynina: Rusijos gimnastė Larisa Latynina yra iškovojusi 18 medalių.
- Paavo Nurmi: Suomių bėgikas Paavo Nurmi yra vienas daugiausiai pasiekusių bėgikų istorijoje. Jis laimėjo 5 aukso medalius vienoje olimpiadoje.
Kuriozai ir protestai olimpinėse žaidynėse
Per tokią ilgą ir turiningą istoriją, aišku, neapsieita ir be kuriozų. 1968 m. spalio 16-ąją du juodaodžiai JAV atletai - Tomis Smitas ir Džonas Karlosas - stovėjo ant Meksikos olimpinių žaidynių nugalėtojų pakylos, nuleidę galvas. Jie mūvėjo juodas kojines be batų. Smitas ant kaklo užsirišo juodą skarelę. T. Smitas, iškovojęs auksą 200 m. Bronzos medalininkas Karlosas, dėvėjęs karoliukų vėrinį, simbolizuojantį juodaodžių amerikiečių linčiavimą, iškėlė kairį kumštį - vienybės ženklą.
Juos iš karto pasmerkė Tarptautinis olimpinis komitetas. Po protesto Smitas ir Karlosas apjuodinti didžiosios žiniasklaidos, o JAV sporto institucijos jų ėmė vengti. Atletai nustumti į paraštes. Kai Smitas turėjo būti savo karjeros viršūnėje, JAV olimpinis komitetas jam apskritai uždraudė dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse varžybose.
Taip pat skaitykite: Statistika apie sporto traumas
Nepaisant patirtų sunkumų, T. Smitas ir toliau pasisakė už socialinį teisingumą ir lygybę. 1974 m. jis baigė sociologijos magistrantūros studijas ir ėmėsi lengvosios atletikos trenerio darbo. Visgi 2008 m. T. Smitas prezidento Barako Obamos apdovanotas pomirtiniu ordinu „Už nuopelnus“. O dar 2006 m. baltaodžio atleto P. Normano, palaikiusio juodąjį olimpinį protestą, laidotuvėse Karlosas ir Smitas nešė karstą.
Lietuva olimpinėse žaidynėse
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų.
Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Dar galima paminėti faktą, kad Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse. 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo. 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvos šaliai bus 10.
Daugiausia individualiosios sporto šakos pergalių olimpinėse žaidynėse iškovojo lietuvių sportininkas disko metikas Romas Ubartas (sidabras 1988 m., auksas 1992).
Rezultatyviausia sportininke laikoma plaukikė Lina Kačiušytė. 1978 metais Berlyne už 200 metrų plaukimą krūtine jai buvo suteiktas pasaulio čempionės vardas ir 1980 metais Maskvoje šioje sporto šakoje laimėjo olimpinį aukso medalį. (Taip pat olimpinis rekordas). Iš viso ji tris kartus pagerino 200 m plaukimo krūtine pasaulio rekordą (1978- 1979), 1979 m.
Žinoma, sėkmingiausiai tarptautiniu lygiu olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose sekėsi Lietuvos krepšininkams: 1972, 1976, 1980 ir 1988 metais sportininkai iškovojo olimpinius aukso medalius. Sidabras ir bronza iškovoti 1952, 1956, 1968, 1980, 1988, 1992 ir 1996 metų žaidynėse. Šitoje sporto šakoje septyniose pasaulio pirmenybėse lietuvių sportininkai užkopė ant aukščiausio pjedestalo - 1959, 1967, 1971, 1974, 1975, 1982, 1983.
tags: #daugiausia #olimpiniu #medaliu