Šiame straipsnyje apžvelgiami didžiausi Lietuvos krepšinio laimėjimai, pradedant nepriklausomybės atkūrimu ir apimant svarbiausius įvykius bei pasiekimus tiek vyrų, tiek moterų krepšinyje. Taip pat aptariami sporto finansavimo, infrastruktūros ir sportininkų rengimo ypatumai.
Įžanga
Lietuva turi gilias krepšinio tradicijas, o šalies rinktinės ir klubai yra pasiekę reikšmingų laimėjimų tarptautinėje arenoje. Šis straipsnis skirtas apžvelgti svarbiausius Lietuvos krepšinio pasiekimus, atskleidžiant sportininkų ir trenerių indėlį į šalies sporto istoriją.
Rinktinės formavimas ir pasirengimas iššūkiams
Artėjant svarbiems Europos čempionatams, Lietuvos krepšinio rinktinės treneriai susiduria su iššūkiais buriant komandą. Ramūnas Butautas, pradėjęs konstruoti savo rinktinę, susidūrė su patyrusių žaidėjų pasitraukimu ir lyderių dvejonėmis atstovauti šaliai. Krepšinio specialistas į sąrašą neįtraukė ir Žydrūno Ilgausko.
Lyderių netektys ir permainos
R.Butautas pripažino, kad daugelis jo bendražygių paskelbė arba paskelbs apie pasitraukimą iš rinktinės. Jis suprato, kad bandyti perkalbėti suaugusius vyrus būtų neprotinga.
Jaunų talentų ugdymas
R.Butautas, galvodamas ne tik apie artėjantį Europos čempionatą, bet ir apie ateitį, į rinktinę įtraukė jaunus talentus, Donatą Motiejūną. Jis teigė, kad aštuoniolikmečiai ar devyniolikmečiai žaidėjai treniruočių stovyklose „pauostys parako“, bet vėliau bus grąžinti į savo amžiaus grupių nacionalines komandas.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Pasirengimas Europos čempionatui
Nepaisant lyderių netekčių ir permainų, R.Butautas suvokė, kad jei rinktinė neparveš medalio ar bent kelialapio į 2010 m. pasaulio čempionatą, tai bus didelis smūgis. Lietuviai Europos pirmenybes pradėjo Vroclave.
Finansavimas ir sporto infrastruktūra
2014 m. duomenimis, Lietuvos sporto organizacijos disponavo 388 187,29 tūkst. Lt, iš kurių didžiąją dalį sudarė valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos. Lietuvos sporto šakų federacijos, sąjungos ir asociacijos iš visų šaltinių disponavo 37 915,428 tūkst. Lt.
Sporto bazių plėtra
Lietuvoje 2014 m. buvo 16 universalių sporto arenų, 22 sporto kompleksai, 591 stadionas, 43 plaukimo baseinai, 1 577 sporto salės, 52 šaudyklos, 231 teniso aikštelė, 635 futbolo aikštės, 21 žirgų sporto maniežas, 17 irklavimo bazių, 210 universalios dirbtinės dangos sporto aikštelių ir 892,179 km dviračių takų.
Sportas visiems
2014 m. sporto visiems renginiuose dalyvavo 725 439 dalyviai. Asociacija „Sportas visiems“ ir jos narės didžiausią dėmesį skyrė sporto varžyboms ir renginiams.
Vaikų mokymas plaukti
Pagal savivaldybių sporto padalinių statistines ataskaitas, 2014 m. savivaldybėse išmokyta plaukti 11 141 asmuo. Programoje „Vaikų mokymas plaukti“ dalyvavo 181 asmuo iš 31 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Neįgaliųjų sportas
Neįgaliųjų sporto organizacijos 2014 m. iš viso disponavo 4 080,56 tūkst. Lt, iš kurių didžiąją dalį sudarė valstybės biudžeto lėšos. Lėšos buvo skirtos sporto varžyboms, stovykloms ir sporto visiems renginiams.
Sportininkų ugdymas
2014 m. 51 sporto šakos atstovai savo sportinį meistriškumą tobulino 93 miestų ir rajonų sportininkų ugdymo centruose (SUC) ir Lietuvos olimpiniame sporto centre (LOSC). Miestų ir rajonų SUC buvo 4256 mokomosios grupės.
Trenerių kvalifikacija
Iš visų Lietuvoje dirbusių trenerių miestų ir rajonų sportininkų ugdymo centruose (SUC) ir Lietuvos olimpiniame sporto centre dirbo 1966 treneriai.
Sporto medicina
Lietuvoje 2014 m. veikė 5 sporto medicinos centrai. Svarbiausios funkcijos: teikti specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sportininkams. Savo veiklai 2014 m. sporto medicinos centrai disponavo 5 501,3 tūkst. Lt.
Pasiekimai pasaulio ir Europos čempionatuose
2014 m. 738 Lietuvos sportininkai dalyvavo pasaulio ir 1524 Europos čempionatuose, kuriuose iškovojo 212 medalių. Daugiausia medalių pelnė irkluotojai.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
Lietuvos krepšininkai pasaulio arenoje
Jonas Valančiūnas
Jonas Valančiūnas yra ištikimiausias Lietuvos rinktinės žaidėjas, debiutavęs nacionalinėje komandoje prieš dvylika metų ir nuo 2011 metų Europos pirmenybių Lietuvoje nepraleidęs nė vieno didžiojo turnyro. Jis atstovavo šaliai per dvejas olimpines žaidynes, dvejas pasaulio pirmenybes ir penkerias Europos pirmenybes, dukart tapo Europos vicečempionu.
Mindaugas Kuzminskas
Mindaugas Kuzminskas - vyriausias Lietuvos rinktinės krepšininkas, kuris į rinktinės stovyklą pirmą kartą buvo pakviestas 2010 metais. Nuo 2013 metų M.Kuzminskas nepraleido nė vienų Europos, pasaulio pirmenybių bei olimpinių žaidynių, dukart tapo Europos vicečempionu.
Donatas Motiejūnas
Nors Donatas Motiejūnas rinktinės stovykloje pirmą kartą treniravosi dar 2010 metų vasarą, pastaraisiais metais jis buvo ilgam dingęs iš rinktinės trenerių apžvalgos lauko. Tik šią vasarą patyręs krepšininkas pagaliau rado bendrą kalbą su K.Maksvyčiu ir ruošiasi pasaulio pirmenybėms.
Rokas Jokubaitis
Rokas Jokubaitis buvo jauniausias krepšininkas, atsidūręs rinktinės trenerio K.Maksvyčio pirminiame sąraše. Šiam įžaidėjui ruošiamas vienas iš svarbiausių vaidmenų - pagrindinio atakų organizatoriaus.
Ignas Brazdeikis
Lietuvos rinktinė Ignui Brazdeikiui buvo lyg atsarginis variantas. Jis žaidė Kanados vaikinų rinktinėse, bet nepateko į šios šalies vyrų rinktinę ir gavo FIBA leidimą pakeisti krepšinio pilietybę.
Eigirdas Žukauskas
Eigirdas Žukauskas gana ilgai buvo beveik nežinomas plačiajai krepšinio visuomenei. Užpernai E.Žukauskas sulaukė pirmojo kvietimo į Lietuvos rinktinę, pernai jau keliavo į Europos pirmenybes.
Eimantas Bendžius
Eimantas Bendžius daugiausiai prisidėjo, kad Lietuvos rinktinė iškovotų kelialapius į Europos ir pasaulio pirmenybes. Jis yra daugiausiai rungtynių per atrankos langus žaidęs Lietuvos rinktinės krepšininkas.
Vaidas Kariniauskas
Vaidas Kariniauskas seniai debiutavo Lietuvos rinktinėje ir 2016 metais net dalyvavo Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, į pagrindinės sudėties rinktinę jis kviečiamas tik prispyrus reikalui.
Tomas Dimša
Tomui Dimšai reikėjo nemažai laiko, kad susitvarkytų karjerą. Stipriausios sudėties rinktinėje T.Dimša debiutavo užpernai per olimpinės atrankos turnyrą.
Laurynas Birutis
Laurynas Birutis kol kas nedalyvavo nė viename didžiajame turnyre. Pernai L.Birutis su pagrindine komanda ruošėsi Europos pirmenybėms, tačiau nepateko į dvyliktuką.
Tadas Sedekerskis
Tadas Sedekerskis yra kone patikimiausias Lietuvos krepšinio juodadarbis, kurio sugebėjimų grumtis po krepšiais neįmanoma pervertinti.
Margiris Normantas
Margiris Normantas trečiuoju bandymu įrodė, kad gali būti reikalingas stipriausiai gimtojo miesto komandai.
Svarbiausi Nepriklausomos Lietuvos sporto įvykiai
Portalas LRT.lt atrinko ir surikiavo svarbiausius Nepriklausomos Lietuvos sporto įvykius nuo 1990 m.
Ričardo Berankio pasiekimai tenise
Ričardas Berankis tapo vilties spinduliu Lietuvos teniso gerbėjams. Jis sėkmingai įvykdė tikslą patekti į olimpiadą.
Jevgenijaus Šuklino dopingo skandalas
Istorija į viešumą iškilo 2019 metais, kuomet 2012 m. Londono olimpinių žaidynių atletų mėginius tikrinusi Tarptautinė tyrimų agentūra (TTA) atsiuntė J.
Vilniaus "Lietuvos ryto" triumfas Europos taurėje
Vilniaus klubas du kartus tapo Europos taurės laimėtojais. 2004-2005 m. sezone ir 2008-2009 m. sezone.
Benedikto Vanago pasiekimai Dakaro ralyje
Praėjusiais metais lenktynininkas Benediktas Vanagas tapo Baltijos šalių rekordininku.
Edgaro Jankausko karjera
2002-2003 m. sezone E. Jankauskas su „Porto“ klubu tapo UEFA taurės nugalėtoju. Kitame sezone savo trofėjų kolekciją lietuvis papildė ir UEFA čempionų lygos nugalėtojo titulu.
Nacionalinio stadiono statybos
Trečias ir galbūt šįkart nemeluosiantis nacionalinio stadiono statybų ir šalia stūksosiančio komplekso etapas turėtų prasidėti jau šiais metais.
Raimundo Rumšo dopingo skandalas
2002 m. prestižinėse „Tour de France“ lenktynėse R. Rumšas bendroje įskaitoje finišavo trečias ir pasiekė visų laikų geriausią lietuvių rezultatą varžybose. Visgi jau vėliau R. Rumšas turėjo problemų dėl dopingo.
Evaldo Petrausko bronzos medalis olimpinėse žaidynėse
Atkūrus Nepriklausomybę, ant olimpinės pakylos pirmasis ir kol kas vienintelis užlipo bronzą 2012 m. Londone E. Petrauskas.
"Žuvėdros" pasiekimai sportiniuose šokiuose
Pirmą kartą ant nugalėtojų pakylos „Žuvėdros“ kolektyvo atstovai lipo 1994 metais Vokietijoje surengtame pasaulio čempionate, kuriame buvo iškovota trečioji vieta.
Žydrūno Savicko dominavimas galiūnų sporte
Ž. Savickas yra vienas tituluočiausių galiūnų pasaulyje.
Gintarės Volungevičiūtės sidabras buriavime
Žaidynėse Kinijoje „Laser Radial“ jachtų klasėje besivaržiusi lietuvė iškovojo sidabro medalį.
Lietuvos golbolo rinktinės auksas parolimpinėse žaidynėse
2016 m. Rio de Žaneire Lietuvos rinktinė iškovojo aukso medalius.
"Auksinė karta"
Lietuvos krepšinio istorijoje tik vienos - 1992 metų gimimo kartos - krepšininkai yra tapę čempionais visuose žaistuose turnyruose.
Šarūno Jasikevičiaus tritaškiai prieš JAV rinktinę
Šarūnas Jasikevičius pataikė 3 tritaškius bei vieną baudos metimą.
Lietuvos irkluotojų medaliai olimpinėse žaidynėse
Gilias akademinio irklavimo tradicijas turinčioje Lietuvoje olimpiniais medaliais pažiro per 2016 m.
Lietuvoje surengtas Europos krepšinio čempionatas
Lietuvoje surengtas 2011 m. Europos krepšinio čempionatas.
Andrius Gudžius - pasaulio disko metimo čempionas
Čempionišką pasirodymą planetos pirmenybėse A. Gudžius surengė 2017 m. Londone.
Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas - Europos dailiojo čiuožimo prizininkai
Penkta P. Vanago ir M. Drobiazko vieta 2002 m. Solt Leik Sičio olimpiadoje.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės triumfas Europos čempionate
Žygį aukso medalių link lietuvės pradėjo nuo A grupės turnyro.
Edvino Krungolco ir Andrejaus Zadneprovskio medaliai šiuolaikinėje penkiakovėje
Olimpinių žaidynių istorijoje tik kartą ant vienos nugalėtojų pakylos stovėjo du Lietuvos atletai. Tai nutiko 2008 m. Pekine.
Austros Skujytės bronza olimpinėse žaidynėse
Iš Biržų kilusi sportininkė džiaugėsi bronza 2012 m. Londone.
Lietuvos dviratininkių pasiekimai
Po metų Veronoje (Italija) surengtame planetos čempionate bendrojo starto lenktynėse triumfavo Edita Pučinskaitė, o D. Žiliūtė iškovojo trečiąją vietą.
Kauno "Žalgirio" triumfas Eurolygoje
1998-1999 m. „Žalgiris“ tapo Eurolygos čempionu.
tags: #didziausilietuvos #krepsinio #laimejimai