Dviračių sportas, apimantis plento, treko, kalnų dviračių lenktynes ir krosą, turi gilias šaknis Prancūzijoje. Ši sporto šaka atsirado Europoje 1860 m., o pirmosios dviračių sporto varžybos (mediniais dviračiais) įvyko 1869 m. Prancūzijoje.
Dviračių sporto atsiradimas ir raida
1817 metais vokiečių baronas Karlas von Draisas išrado dviratę transporto priemonę (be pedalų), kuria buvo įmanoma važiuoti kojomis atsispiriant nuo žemės. Transporto priemonė tapo žinoma kaip „draisine“ (vok.) ir tapo šiuolaikinio dviračio pirmtake. Terminas „dviratis“ 1860 - aisiais pradėtas naudoti Prancūzijoje, apibūdinant naują dviratę transporto priemonę su mechanine pavara.
XIX a. pabaigoje Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Austrijos ir Didžiosios Britanijos kariuomenėse buvo kuriami dviratininkų būriai ir tuo pačiu buvo kuriamas ir karui labiausiai tinkamas dviračių dizainas. 1896-aisiais Prancūzijos dviračių gamykla „Clement-Gladiator“ sukūrė sudedamąjį dviratį, kurį, kaip jie buvo įsitikinę, turėjo naudoti Prancūzijos kariuomenė. Įmonę „Cycles Gladiator“ įkūrė Alexandre'as Darracq'as ir Jeanas Aucoc 1891-aisiais. Gamykla veikė rytiniame Paryžiaus pakraštyje. Kadangi jų gaminamų dviračių maža kaina sudavė smūgį britų dviračių gamintojams, 1896-aisiais Anglijos finansinis sindikatas, kuriame priklausė „Harry Lawson of Dunlop“, įsigijo Prancūzijos įmones „Clement“, „Gladiator“ ir „Humber“.
Dviračių sportas Prancūzijoje: varžybos ir čempionatai
Dviračių sportas apima plento, treko, kalnų dviračių lenktynes ir krosą. Plento lenktynės yra vienadienės ir daugiadienės; individualiosios (sportininkai startuoja po vieną), grupinės (duodamas bendras startas grupei sportininkų) ir žiedinės (trasa įveikiama keliolika ar keliasdešimt kartų su tarpiniais finišais). Pirmosios dviračių varžybos mediniais dviračiais įvyko 1869 Prancūzijoje.
"Tour de France": legenda gimsta
Legendinės dviračių lenktynės Prancūzijoje atsirado daugiau kaip prieš 100 metų. Įdomi ir jų susikūrimo istorija. 1903 metais autosporto leidinys „L‘Auto“ išgyveno sunkų laikotarpį ir buvo atsidūręs ties bankroto riba, todėl teko galvoti naujų būdų, kaip gauti skaitytojų. „L‘Auto“ vyriausiasis redaktorius Henris Desgrange‘as suorganizavo 19 dienų ir 2400 kilometrų dviračių lenktynes aplink visą Prancūziją. Jau pirmais metais lenktynės sulaukė kelių šimtų entuziastų, kurie pasiryžo iki šiol dar nepažintam iššūkiui. Bėgant metams buvo prijungiami nauji miestai, naujos teritorijos, kurias lenktynių metu „paliesti“ turi visi dalyviai. Taip pat tai buvo ėjimas, leidžiantis vis lengviau lenktynes sekti sirgaliams. Jau 1908 metais „L‘Auto“ pardavimai išaugo dvigubai. Per penkerius metus šios lenktynės sukėlė didelį ažiotažą - vis daugiau dalyvių išsirikiuodavo prie starto linijos, vis daugiau žiniasklaidos dėmesio sulaukdavo patys dviratininkai. Bet įdomioji ir kartu žiaurioji „Tour de France“ dalis gimė 1910 metais. Vienas prancūzas, Alphonse‘as Stein‘as, pasiūlė organizatoriams naują įdėją - trasoje įterpti kalnų ruožą. Organizatoriai patikėjo idėja ir sutiko į lenktynes įtraukti „The Tourmalet“ kalnyną. Tuo metu tai buvo neapsakomai sunkiai įveikiama distancija. Geriausiai tą žiaurumą iliustruoja pirmieji bandymai įveikti atkarpą. „The Tourmalet“ buvo 19 kilometrų atkarpa, per kurią dviratininkai pakyla 1400 metrų nuo pirminio taško. Tam, kad įsitikintų, ar tai išvis įmanoma, A. Stein‘as šoko į savo automobilį ir pabandė juo užkilti į kalną. Įvairių šaltinių teigimu, iš pradžių jis užstrigo sniego pusnyje, vėliau kentė nuo deguonies trūkumo, kol pasiekęs viršūnę vos nenumirė. Važiuodamas automobiliu! Vis dėlto, įveikęs „The Tourmalet“ jis nusiuntė telegramą su frazėmis: „Tourmalet įveiktas. Labai geras kelias. Čia bus tobula važiuoti“. Nieko nelaukdami organizatoriai įtraukė kalnyną į trasą ir jau 1910 metais dalyviams teko dviračiu įkopti į minėtą aukštį. Nors lenktynėse dalyvavo šimtai dviratininkų, vos vienam pavyko pasiekti viršūnę. Dviratininkas Octave‘as Lapize‘as tapo pirmuoju, kuris įveikė „The Tourmalet“. Aišku, vietomis jis nevažiavo, o tiesiog vedė dviratį. Jis tapo tų pačių metų lenktynių nugalėtoju, vėliau kalno viršūnėje jo garbei netgi buvo atidengta jo paties skulptūra. Nuo to laiko, kalnai tapo neatsiejama „Tour de France“ dalimi. Štai 2019 metų lenktynių trasoje buvo galima suskaičiuoti trisdešimt kalnų, iš kurių septyni - tarp pačių pavojingiausių net ir turistams. Dabar būtent kalnai atsako į klausimą, ar dalyvis laimės, ar pralaimės trijų savaičių lenktynes. Kalnai turi vieną bruožą, kuris dviračių sporte yra kertinis. Įprastai lygumose dviratininkai važiuoja didelėje grupėje - ten pirmuosius dalyvius veikia didžiausias vėjo pasipriešinimas, esančius kiek už nugaros - mažesnis. Bet kalnuose vėjo pasipriešinimo praktiškai nebelieka. Ten lieka tik gravitacijos jėga, kuri visus dviratininkus veikia vienodai. Reiškia, kalnuose nieko neišloši - važiuoji tiek, kiek turi jėgų pats. Jei atsiranda vienas narsuolis, kuris į kalnus kopia pirmasis, tai būtent jis yra greičio ir energijos atspirties taškas - visi, važiuojantys lėčiau, eigoje bus nutolę per vis didesnį atstumą. Skaičiuojama, kad pirmieji dviratininkai nuolat naudoja maždaug 400 vatų energijos. Taigi, „Tour de France“ lenktynės nėra tiesiog ilgos dviračių lenktynės. Tai vadinama ilgiausiomis ir sunkiausiomis dviračių lenktynėmis pasaulyje, kur būtent kalnai išaiškina, kas - gali laimėti, o kam - sėkmės teks ieškoti kitais, ar dar kitais metais. 2019 metais lenktynės truko 23 dienas, dalyviams per jas reikėjo įveikti maždaug 3500 kilometrų.
Taip pat skaitykite: Dviračių taisyklės pėsčiųjų perėjose
„Tour de France“ yra vienos žinomiausių pasaulyje lenktynių dviračiais. Įsteigtos 1903 metais, jos laikomos didžiausiu ištvermės išbandymu tarp visų sporto rūšių. Nors nuo 1903 metų egzistuojančios „Tour de France“ italų ir ispanų rengiamas didžiąsias varžybas palieka šešėlyje, kiekvienas profesionalus dviratininkas, mindamas pedalus, svajoja jas laimėti. Minios žmonių renkasi iš arčiau pažiūrėti į dviračių sporto profesionalus, milijonai žiūri jas per televizorių. „Tour de France“, komandinės daugiadienės dviračių lenktynės. Seniausios ir prestižiškiausios pasaulyje dviračių lenktynės. Vyksta kiekvienais metais liepos mėnesį, trunka 3 savaites. Maršrutas driekiasi per Prancūziją, retkarčiais trumpai aplankant Belgiją, Italiją, Vokietiją ir Ispaniją. Bendras nuvažiuojamas atstumas yra maždaug 3600 kilometrų. Tour de France lenktynes sudaro 21 etapas, paskutinis etapas baigiasi Paryžiuje. Turas yra komandinis, bet nugalėtojas būna tik vienas. Kiekvienais metais dalyvauja apie 20 komandų po 9 dviratininkus. Tour de France lenktynes tiesiogiai per televiziją stebi apie 12 mln. Pirmąsias Tour de France lenktynes 1903 organizavo prancūzų dviratininkas ir žurnalistas H. Desgrange’as. Jos truko 19 d., per kurias buvo įveikta apie 2500 kilometrų. 1910 vienas lenktynių etapas vyko Pirėnų kalnuose, 1911 - Prancūzijos Alpėse.
Dreyfuso afera ir "Tour de France" gimimas
Legendinės dviračių lenktynės Prancūzijoje atsirado daugiau kaip prieš 100 metų. Įdomi ir jų susikūrimo istorija. Tačiau iki šiol tikriausiai susimąstote: ką tai turi bendro su „Tour de France“? Na, Dreyfuso afera tiesiog sutapo su šiuolaikinio saugos dviračio išradimu, kuris greitai išpopuliarėjo Prancūzijoje ir likusioje Europoje. Pirmasis ir sėkmingiausias iš šių leidinių buvo „Le Vélo“, kurį 1892 m. išleido redaktorius Pierre'as Giffordas. Tai supykdė daugybę dešiniųjų anti-dreyfutistų, kurie reklamavosi žurnale, įskaitant padangų gamintoją Eduardą Micheliną ir automobilių gamintojus Gustave'ą Clementą ir Albertą de Dioną. 1900 m. Dionas atsiėmė savo reklamą iš „Le Vélo“ ir įkūrė savo leidinį „L’auto-Vélo“, siekdamas išstumti savo politinį varžovą iš verslo. „L’Auto-Vélo“ - vėliau tiesiog „L’auto“ - buvo atspausdintas ant geltono popieriaus, kad skirtųsi nuo žaliojo „Le Vélo“ popieriaus. Deja, pirmuosius dvejus leidimo metus „L’Auto-Vélo“ sunkiai pasiekė net ketvirtadalį konkurento tiražo. 1902 m. Nors iš pradžių Desgrange'as žiūrėjo skeptiškai, galiausiai sutiko ir pirmasis „Tour de France“ buvo surengtas 1903 m. Henri Desgrange'o ir Alberto de Diono nuostabai, „Tour de France“ buvo didžiulis hitas, prie finišo susirinko beveik 100 000 žiūrovų. Po pirmųjų lenktynių „L’Auto-Vélo“ tiražas pakilo nuo 25 000 iki 65 000. Po to, kai buvo užpultas vienos tokios piktos minios, 1903 m. „Tour de France“ greitai tapo prancūzų kultūros fenomenu, o „L'Auto-Vélo“ toliau stiprėjo ir iki 1933 m. pasiekė didžiausią tiražą - 85 000. Tai istorija, kaip vienas didžiausių Prancūzijos politinių skandalų privedė prie vieno mylimiausių jos sporto įvykių. Nors ši keista kilmė šiandien jau seniai pamiršta, Dreyfuso aferos palikimas gyvuoja tradiciniuose geltonuose marškinėliuose, kuriuos dėvi pagrindinis „Tour de France“ lyderis - 1919 m. Aut.
Kitos žymios dviračių lenktynės
Be „Tour de France“, Prancūzijoje vyksta ir kitos svarbios dviračių lenktynės.
"Giro d'Italia"
Nors „Giro d’Italia“ yra Italijos lenktynės, jos taip pat svarbios dviračių sporto pasaulyje. Pirmosios „Giro d’Italia“ lenktynės įvyko 1909 metų gegužės 13 dieną. Lenktynės surengtos siekiant padidinti „La Gazzetta dello Sport“ laikraščio pardavimus. Būtent dėl to lenktynių lyderis dėvi rožinius marškinėlius - tokia yra „La Gazzetta dello Sport“ puslapių spalva. Idėją apvilkti lyderį išskirtiniais marškinėliais organizatoriai 1931 metais perėmė iš „Tour de France“ rengėjų, kurie dar 1920 metais nusprendė savo lenktynių lyderį aprengti geltonais marškinėliais.
"Vuelta a España"
„Vuelta“ tarp trijų milžinų yra jauniausia. Šios varžybos pradėtos rengti tik 1935 metais. Iš tiesų jų pradžią inspiravo milžiniškas „Giro d’Italia“ ir „Tour de France“ populiarumas.
Taip pat skaitykite: Dviračių sporto rūšys
Visas trejas didžiąsias lenktynes per dviračių sporto istoriją yra laimėję tik šeši sportininkai: italai Vincenzo Nibali ir Felice Gimondi, prancūzai Jacques’as Anquetilis ir Bernard’as Hinault, belgas Eddy Merckxas ir ispanas Alberto Contadoras. Daugiausia etapų visose trejose lenktynėse laimėjo Eddy Merckxas - 64.
Dviračių sporto reikšmė Prancūzijai
Prancūzija garsėja savo dviračių lenktynėmis, ypač „Tour de France“, kuris yra vienas iš prestižiškiausių dviračių renginių pasaulyje. Dviračiai taip pat yra populiarūs tarp turistų, kurie mėgsta tyrinėti Prancūzijos regionus dviračiais. Šalyje yra daug dviračių maršrutų, kurie leidžia keliautojams mėgautis nuostabiais kraštovaizdžiais ir kultūriniais objektais.
Taip pat skaitykite: Nuo įkūrimo iki šių dienų: „Vitus“
tags: #dviraciu #sportas #prancuzijoje