Dziudo, kaip ir daugelis kitų kovos menų, naudoja diržų sistemą, žyminčią mokinio progresą, įgūdžius ir patirtį. Ši sistema padeda struktūrizuoti mokymosi procesą ir suteikia motyvacijos siekti aukštesnių rezultatų. Nuo balto diržo pradedančiojo iki juodojo diržo meistro, kiekviena spalva simbolizuoja tam tikrą įgūdžių lygį ir atsidavimo kovos menui kiekį.
Dziudo Gimimas ir Diržų Sistemos Atsiradimas
Dziudo atsirado XIX a. pabaigoje, kai Džigorō Kano (Jigorō Kano), gerbiamas mokytojas ir polimatas iš Japonijos, sukūrė šį kovos meną studijuodamas džiudžiutsu. Gerai vertinamas mokytojas ir polimatas savo gimtojoje Japonijoje, Džigorō sukūrė dziudo, studijuodamas džiudžiutsu XIX a. pabaigoje. Jis ne tik sukūrė naują kovos meną, bet ir įdiegė naujovišką reitingavimo sistemą, kuri vėliau buvo pritaikyta ir kitose kovos menų šakose.
Įdomu tai, kad Džigorō Kano įkvėpimo sėmėsi iš go (stalo žaidimo) danų reitingavimo sistemos, kurią XVII amžiaus pabaigoje sukūrė Honinbo Dosaku. Šią reitingavimo sistemą įkvėpė esama danų reitingavimo sistema Go (stalo žaidimas), kurią XVII amžiaus pabaigoje sukūrė Honinbo Dosaku. Iš pradžių, pirmaisiais dziudo gyvavimo metais, mokiniai nedėvėjo specialių uniformų. Šiomis pirmosiomis dziudo dienomis mokiniai nedėvėjo drabužių, kuriuos šiandien siejame su daugeliu kovos menų rūšių. 1907 m. Džigorō Kano pristatė modernią uniformą (dziudogi) ir plonesnį jos variantą - obi (diržą). 1907 m. Jigorō pristatė modernią uniformą (dziudogi) ir jos plonesnį variantą obi, nors spalvos apsiribojo juoda yudansha ir balta mažiau patyrusiems (mudansha). Tačiau tuomet spalvos buvo tik dvi: juoda - patyrusiems (yudansha) ir balta - mažiau patyrusiems (mudansha).
Laikui bėgant, siekiant pripažinti aukštesnius pasiekimus ir įgūdžius, apie 1930 m. buvo įvestos papildomos spalvos. Ypač reikšmingas indėlis tenka Mikonosuke Kawaishi, kuris dėstė Paryžiuje ir apie 1935 m. įvedė kelias naujas spalvas, kad paskatintų savo mokinius siekti dar didesnių aukštumų. Laikui bėgant ir siekiant pripažinti dar aukštesnius pasiekimus ir įgūdžius, maždaug 1930 m. Kitas dziudo meistras Mikonosuke Kawaishi, dėstęs Paryžiuje, pridėjo kelias naujas spalvas apie 1935 m., kad paskatintų savo mokinius siekti dar didesnių pasiekimų.
Kyu ir Dan Laipsniai: Mokinio Kelias
Dziudo reitingavimo sistema skirstoma į du pagrindinius lygius: kyū (mokinio) ir dan (meistro).
Taip pat skaitykite: Dziudo treniruotės Jurbarke
Kyu Laipsniai
Dabartinėje sistemoje, naudojamoje Japonijoje, yra šeši mokinių lygiai, vadinami kyū. Dabartinėje sistemoje, kuri naudojama Japonijoje, yra šeši mokinių lygiai, išdėstyti mažėjančia tvarka. Jie išdėstyti mažėjančia tvarka. Pradedantieji dažnai pradeda nuo žemiausio kyū laipsnio ir palaipsniui kyla aukštyn, įgydami vis daugiau įgūdžių ir patirties.
Tradiciškai, kyū laipsniams priskiriamos skirtingos diržų spalvos, kurios simbolizuoja mokinio progresą. Dažniausiai naudojamos spalvos yra:
- Balta
- Geltona
- Oranžinė
- Žalia
- Mėlyna
- Ruda
Baigę pradinį mokymo lygį, mokiniai paaukštinami į penktąjį kyū ir gauna baltą diržą, kuris nešiojamas ir ketvirto kyū lygio mokinių. Baigę pradinį mokymo lygį, jie paaukštinami į penktąjį kyū ir gauna baltą diržą, kuris nešiojamas ir ketvirto kyū lygio mokinių. Pirmasis kyū yra paskutinis kyū laipsnis prieš paaukštinimą iki pirmojo laipsnio juodo diržo (shodan). Pirmasis kyū yra paskutinis kyū laipsnis prieš paaukštinimą iki pirmojo laipsnio juodo diržo (shodan).
Dan Laipsniai
Sėkmingai įveikus kyū laipsnius, seka aukštesnis lygis - dan laipsniai. Tai meistriškumo pakopos, kurių iš viso yra 10. Toliau skirstymas vykdomas pagal 10 meistriškumo pakopų - danų. 1-5 dano imtynininkai turi teisę ryšėti juodą diržą. 1-5 dano imtynininkai turi teisę ryšėti juodą diržą.
Tokio aukšto meistriškumo dziudo imtynininkų yra labai mažai; paprastai tai japonų treneriai, kurie visą gyvenimą atidavę dziudo. Tokio aukšto meistriškumo dziudo imtynininkų yra labai mažai; paprastai tai japonų treneriai, kurie visą gyvenimą atidavę dziudo. Nuo šešto iki aštunto laipsnio skiriamas baltas-raudonas diržas (kohaku obi). Balta spalva simbolizuoja tyrumą, o raudona - intensyvumą.
Taip pat skaitykite: Dziudo Meistriškumas
Diržų Spalvos: Simbolizmas ir Reikšmė
Kiekviena diržo spalva dziudo sistemoje turi savo simbolinę reikšmę. Nors interpretacijos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo mokyklos ar regiono, pagrindinės reikšmės išlieka tos pačios.
Baltas Diržas
Baltas diržas simbolizuoja pradžią, naują kelionę ir neišmanymą. Balta - tai nekaltumo spalva. Baltas diržas simbolizuoja mokinius, kurių dvasia dar nepaliesta Budo (kovos meno) kelio. Tai tarsi tuščias lapas, kurį mokinys pildys įgydamas žinių ir įgūdžių. Baltas kimono diržas - kaip švarus, baltas lapas ant kurio dar niekas neatvaizduota.
Spalvoti Diržai (Geltonas, Oranžinis, Žalias, Mėlynas, Rudas)
Šios spalvos simbolizuoja augimą, progresą ir įgūdžių tobulėjimą. Kiekviena spalva žymi vis aukštesnį lygį, kurį mokinys pasiekė per sunkų darbą ir atsidavimą.
- Geltonas diržas: Geltonas kimono diržas - tai saulės šviesa. Geltona - tai Dienos šviesos spalva. Geltonas diržas simbolizuoja mokinius, kuriems prasidėjo nauja karatė meno supratimo diena kūne ir dvasioje.
- Oranžinis diržas: Oranžinis kimono diržas - tai besileidžiančios saulės spalva. Oranžinė - tai spindinčios dienos, besileidžiančios saulės spalva.
- Žalias diržas: Žalias kimono diržas - tai augalų, miško spalva, žyminti tuos mokinius, kurie jau geba perdirbti dienos šviesą (mokytojo suteiktas žinias). žalia - tai augalų, miško spalva. žalias diržas pažymi tuos mokinius, kurie jau sugeba perdirbti dienos šviesą (mokytojo suteiktas žinias), kurių dvasia ir kūnas sukuria naujas idėjas, sprendimus.
- Mėlynas diržas: Mėlynas kimono diržas - tai dangaus, vandenyno, horizonto tolių spalva. Mėlyna - tai dangaus, vandenyno, horizontų tolių spalva. Mėlynas diržas simbolizuoja mokinius, kurių tikslas karatė pažinime siekia horizonto, dvasia artėja prie gilumos, t.y.
- Rudas diržas: Rudas kimono diržas - tai žemės spalva, patikimumo, pastovumo simbolis. Ruda - tai žemes spalva, patikimumo. pastovumo simbolis. Rudas diržas pažymi mokinius, kurių karatė technika jau patikima, kovos dvasia pastovi. Šie mokiniai kūnu ir dvasia pasiruošę eiti Budo (kovos meno) keliu, bet dar nėra karatė meistrai.
Juodas Diržas
Juodas diržas yra siejamas su meistriškumu, patirtimi ir giliomis žiniomis. Tačiau tai nereiškia kelionės pabaigos. Greičiau tai yra naujas etapas, kuriame meistras toliau tobulėja ir gilina savo supratimą apie dziudo. Juodas kimono diržas - tai nakties spalva, kuri atėjo pasibaigus pirmai dienai, prasidėjusiai geltona dienos šviesa, perėjusiai į oranžinę besileidžiančios saulės šviesą, prisotinusia žalios augalų spalvos, patyrusią dangaus, vandenyno, horizonto gilumą, įgijusią gerai įdirbtos žemės spalvą. Juoda - tai nakties spalva, kuri atėjo pasibaigus pirmai dienai, prasidėjusiai geltona dienos šviesa, perėjusiai į oranžinę besileidžiančios saulės spalvą, prisotinusia žalios augalų spalvos, patyrusią dangaus, vandenyno, horizonto gilumą, įgijusią gerai įdirbtos žemės spalvą.
Raudonas Diržas
Raudonas diržas yra aukščiausio lygio meistriškumo simbolis (9-10 dan). Jis skiriamas tik iškiliausioms asmenybėms, kurios visą savo gyvenimą paskyrė dziudo.
Taip pat skaitykite: Dziudo: savigyna ir vaikų ugdymas
Kaip Įgyjami Aukštesni Laipsniai?
Norint pakilti į aukštesnį lygį dziudo, reikia ne tik fizinių įgūdžių, bet ir atsidavimo, disciplinos ir moralinių vertybių.
Kyu Laipsnių Reikalavimai
Norint gauti aukštesnį kyū laipsnį, mokinys turi išlaikyti egzaminą, kurio metu demonstruoja savo įgūdžius, žinias ir supratimą apie dziudo principus. Egzamino metu vertinami metimai, parteryje atliekami veiksmai, kritimo technika ir kt. Taip pat svarbu laikytis dziudo etikos kodekso ir gerbti mokytojus bei kitus mokinius.
Dan Laipsnių Reikalavimai
Dan laipsnių įgijimas yra sudėtingesnis procesas, reikalaujantis ne tik aukšto lygio techninių įgūdžių, bet ir indėlio į dziudo plėtrą.
Dziudo Lietuvoje
Lietuvoje dziudo elementus nuo 1927 naudojo policija. Sovietų okupacijos metais 1967 pirmą kartą dziudo veiksmus Vilniaus Žalgirio stadione pademonstravo Viktoras Kairys ir Č. Valiukevičius. Dziudo varžybos rengiamos nuo 1968. Pirmasis Lietuvos čempionatas įvyko 1972 Kaune. 1980 įsteigta Lietuvos dziudo federacija, kuri 1992 priimta į Europos dziudo sąjungą, 1996 į Tarptautinę dziudo federaciją. Moterų dziudo sekcija įkurta 1983, pirmasis Lietuvos moterų čempionatas surengtas 1985 Alytuje. Daugkartiniai Lietuvos čempionai: Vytautas Budginas, Alfredas Fiurstenbergas, V. Kantė, A. Maciulevič, J. Makevičiūtė, R. Motiejauskaitė. SSRS čempionais tapo A. Songaila (1977, 1979), P. Ponomariovas (1978, 1981). P. Ponomariovas dar tapo pasaulio (1981, 3 vieta) ir Europos (1978, 2 vieta), Viktoras Kairys - Europos (1969, 3 vieta) čempionatų prizininkais. Kiti lietuvių pasiekimai Europos dziudo čempionatuose: 2 vietą užėmė Jonas Stoškus (1999), 3 vietą - Andrejus Stepanovas (1999), Marius Paškevičius (2012, 2014), Karolis Bauža (2009, 2013). Pasaulio čempionate bronzos medalį iškovojo Marius Paškevičius (2009), pasaulio dziudo veteranų čempionatą laimėjo Arimantas Pocevičius (2015).