Šiame straipsnyje apžvelgiama Europos kurčiųjų krepšinio čempionatų istorija, Lietuvos rinktinių dalyvavimas ir pasiekimai šiose varžybose, taip pat aptariamas kurčiųjų sporto judėjimas Lietuvoje ir pasaulyje.
Kurčiųjų sporto judėjimas: nuo ištakų iki paralimpinių žaidynių
Neįgaliųjų sportas, įskaitant kurčiųjų sportą, atsirado kaip priemonė reabilituoti žmones su laikina arba nuolatine negalia. Varžybinis neįgaliųjų sportas išsivystė XX amžiaus pradžioje kaip fizinio aktyvumo ir resocializacijos priemonė žmonėms su negalia po Pirmojo pasaulinio karo. 1948 m. Stoke Mandeville (Didžioji Britanija) neurochirurgas L. Guttmanas surengė sporto varžybas Antrojo pasaulinio karo veteranams, sėdintiems vežimėliuose. 1960 m. įvyko pirmosios paralimpinės žaidynės, kurių programoje buvo 6 sporto šakos vienintelėje vežimėlių kategorijoje. Vėliau neįgaliesiems pritaikyta daugiau olimpinių sporto šakų. Paralimpinės žaidynės vyksta kas 4 metus iš karto po olimpinių žaidynių.
Kurčiųjų sportas Lietuvoje
Lietuvoje kurčiųjų sportas, kaip ir kitos neįgaliųjų sporto šakos, turi savo istoriją. Kurčiųjų sportininkai nuolat pasiekia reikšmingų rezultatų tarptautinėse varžybose, nors sulaukia mažiau žiniasklaidos dėmesio.
Algimantas Šatas - legenda kurčiųjų krepšinyje
Legendinis krepšinio treneris vilnietis Algimantas Šatas nuo 1972-ųjų treniravo Lietuvos kurčiuosius krepšininkus. Jo karjera su Lietuvos kurčiųjų rinktine yra įspūdinga. Jis dalyvavo šešiose kurčiųjų pasaulinėse žaidynėse, dar vadinamose kurčiųjų olimpiadomis, ir visose pelnė medalius: 2013-aisiais Bulgarijoje ir 2017-aisiais Turkijoje - auksą, 1997-aisiais Danijoje ir 2009-aisiais Taivane - sidabrą bei 2001-aisiais Italijoje ir 2005-aisiais Australijoje - bronzą. Jo vadovaujama komanda - ir Europos bei pasaulio kurčiųjų čempionė.
A. Šatas teigė, kad didesnių problemų komplektuojant rinktinę pasaulio ir Europos čempionatams, kurčiųjų olimpiadoms nebuvo. Kurčiųjų krepšininkų treniruotis raginti nereikėjo, darbštumas - išskirtinis jų bruožas.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Finansavimas ir parama
Laimė, kad kurčiųjų pasaulinių žaidynių čempionai dabar gauna rentas, o mes, treneriai, dirbdami su jais - tik centus.
2023 metais Lietuvos kurčiųjų sportininkai užbaigė rekordinį sezoną. Kaip pavyko pasiekti tokių puikių rezultatų?- Visose sporto šakose medaliai buvo laukiami ir planuoti, tačiau realybė pranoko lūkesčius - 17-os medalių tikrai nesitikėjome. Maloniai nustebino kartų kaitą išgyvenusi vyrų krepšinio rinktinė, prizinėmis vietomis nudžiugino Europos čempionate pirmą kartą dalyvavę E.Vaičiulis, P.Jūdvytis ir kiti.Medalių gausą lėmė nuoseklus profesionalus pasirengimas. Kiekvienoje sporto šakoje dirba aukšto lygio girdintieji specialistai, kuriems patikime savo sportininkus. Sportininkus ugdo daugiau nei 10 trenerių, su kuriais Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas (toliau - LKSK) yra sudaręs sutartis.Sportininkai ne tik kasdien treniruojasi, bet ir dalyvauja stovyklose Lietuvoje bei užsienyje. Rezultatai rodo, kad šis mūsų žingsnis pasiteisino.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria kurtieji sportininkai, yra klausos barjeras bendraujant su girdinčiaisiais. Tačiau šiuolaikinės technologijos gerokai palengvino klausos negalią turinčių sportininkų kontaktavimą su treneriais, aplinkiniais žmonėmis.
Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas Edvinas Kriūnas teigia, kad jei nepasikeis valstybės politika, Lietuvos kurčiųjų sportas turi šviesias perspektyvas. Orios stipendijos, premijos už aukštas vietas - papildomi akstinai kurtiesiems jaunuoliams lankyti treniruotes ir siekti sportinių aukštumų.
Europos kurčiųjų krepšinio čempionatas
Europos kurčiųjų krepšinio čempionatai yra svarbi platforma kurtiesiems krepšininkams iš įvairių šalių varžytis ir demonstruoti savo įgūdžius. Šie čempionatai vyksta reguliariai, o juose dalyvauja tiek vyrų, tiek moterų komandos.
Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos
Lietuvos rinktinių pasiekimai
Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinė 1992 ir 2008 metais tapo Europos čempione, o moterų rinktinė 2008 metais iškovojo Europos vicečempionės titulą. Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse vyrų krepšinio rinktinė 1997 metais iškovojo antrą, 2001 ir 2005 metais - trečią, moterų rinktinė - trečią vietas.
2024 m. čempionatas
2024-aisiais, priešdeflimpiniais metais, didžiausias dėmesys bus skirtas Lietuvos krepšininkams, kurie kovos Europos kurčiųjų krepšinio čempionate Ispanijoje.
Lietuvos kurčiųjų moterų rinktinės kelias į Europos čempionato finalą (pavyzdys)
Lietuvos rinktinė suklupo ties Italijoje vykstančio Europos kurčiųjų moterų krepšinio čempionato finalo slenksčiu. Linos Dambrauskaitės ir Birutės Zakienės auklėtinės, pusfinalyje 61:69 pralaimėjusios Rusijos komandai, šeštadienį kovojo dėl bronzos medalių.
Po grupės varžybų tris poilsio dienas turėjusios lietuvės gerai pradėjo rungtynes - 4:0, 12:4. Tačiau esant rezultatui 14:8, užstrigo mūsų krepšininkių puolimo mechanizmas. Rusės pelniusios 13 sausų taškų, laimėjo pirmąjį kėlinį 21:14. Tokių duobių abiejų ekipų žaidime buvo ir toliau.
Kaip to nesinorėtų žinoti, tačiau daugiau Lietuvos penketukas neišlygino rezultato. Įvykiai prieš pertrauką įpūtė vilties, kad antroje susitikimo pusėje pavyks perimti iniciatyvą. Anaiptol. Prasidėjus trečiajam kėliniui taškus rinko vien rusės, o lietuvių mestas kamuolys krepšio neskrodė net kone šešias minutes. Rusijos moterys, pelniusios 15 taškų iš eilės, nurūko grėsmingu skirtumu - 50:34. Tačiau tarsi burtininkui pamojus lazdele, viskas apsivertė. Lietuvės pradėjo rinkti taškus, o varžovės pynėsi savo klaidose. L. Dambrauskaitės kariauna, surinkusi 13 taškų iš eilės, sumažino skirtumą iki 47:50.
Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos
Nors paskutinį kėlinį vėl geriau pradėjo rusės - 58:49, tačiau Lietuvos rinktinė sugebėjo atsitiesti - 57:60, 59:63.
Baigiantis laikui, mūsų krepšininkės ėmė skubėti. Tuo naudojosi varžovės, nutolusios 67:59 ir laimėjusios svarbią kovą 69:61.
Rezultatyviausiai tarp mūsiškių žaidė 17 taškų pelniusi J. Šegždaitė, 14 - Justina Burbaitė-Mačiulienė, 8 - Ramunė Eskertaitė. „Bijojome, kad daug poilsio dienų gali mums pasitarnauti į blogąją pusę. Be to žaidėme naujoje - kitoje salėje. Manau, kad tie faktoriai dar pusė bėdos. Pagrindinė priežastis - neapsigynėme. Rusijos komanda yra aukšta, pralaimėjome kovą dėl atšokusių kamuolių, nebuvo drausmės puolant ir išpildant trenerės reikalavimus. Paėmus minutės pertraukėlę ir pasakius ką daryti, buvo atliekama visai kas kita arba iš viso neatliekama. Gal pritrūkome jėgų? Neišmušėme varžovių, ypač lyderės Innos Merkulovos, iš vėžių, bandėme kaitalioti gynybą. Momentų buvo gražių. Rusės gerai pataikė.“
Šeštadienį mažajame finale dėl bronzos lietuvės susitiko su turkėmis, kurias jau buvo įveikusios grupėje 62:51.
Linos Dambrauskaitės treniruojamos Lietuvos krepšininkės finale 54:68 nusileido amerikietėms ir tenkinosi sidabro medaliais. 14 taškų į varžovių krepšį įmetė Justina Burbaitė-Mačiulienė, 13 - Gabrielė Valaitytė, 11 - Jurgita Šegždaitė. Lietuvos rinktinėje taip pat žaidė Agnė Žegytė (7 tšk.), Ramunė Eskertaitė (5 tšk.), Deimantė Naruševičiūtė (2 tšk.), Gražina Jocytė, Rūta Pazdrazdienė (po 1 tšk.).
Trijulių (3x3) krepšinis
Lietuvos kurčiųjų trijulių (3×3) krepšinio čempionatai taip pat yra svarbi kurčiųjų sporto dalis Lietuvoje. Ši sporto šaka populiarėja ir tarp kurčiųjų sportininkų.
2024 metų Lietuvos kurčiųjų trijulių (3×3) krepšinio čempionais tapo Kauno „Tylos-2“ ekipos taikliarankiai Rytis Gilys, Deivis Gindrūnas ir Kajus Jodkonis. Vicečempionų vardais galėjo didžiuotis sostinės „Gesto-3“ komandos jaunimas - Benas ir Kajus Šimanauskai, Patrikas Širvys bei Matas Bareikis.
Kurčiųjų sporto populiarinimas
Siekiant atkreipti dėmesį į kurčiųjų sportą ir jo pasiekimus, organizuojami įvairūs renginiai ir konkursai. Vienas tokių - kūrybinis konkursas „Skambios pergalės“, kviečiantis profesionalius žurnalistus atsigręžti į sporto pasaulį, kuriame nėra garso, bet netrūksta stiprybės, pasiekimų ir nepaprastų istorijų. Konkursą organizuoja Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas (LKSK), bendradarbiaudamas su Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionaline žurnalistų kūrėjų asociacija.
Verslo parama kurčiųjų sportui
Verslininkai, remdami kurčiųjų sportą, ne tik sportininkams padeda siekti aukštumų, bet ir skatina vertybes, kurios augina ir formuoja mūsų visuomenę. Parama kurčiųjų sportui yra puiki galimybė formuoti savo įvaizdį, puoselėti organizacijos kultūrą ir stiprinti socialinės atsakomybės kryptį.
Pagrindinės bendradarbiavimo vertės:
- Kurčiųjų socialinė integracija. Skatindamas kurčiųjų sportą, verslas prisideda prie jų įtraukimo į visuomenę ir padeda jiems suteikti lygias galimybes pasiekti savo tikslus.
- Bendruomenės stiprinimas. Remdamas kurčiųjų sportą, verslas prisideda prie stipresnės, įvairesnės ir draugiškesnės bendruomenės kūrimo.
- Talentų auginimas. Kurčiųjų sporto pasaulyje slepiasi daug užslėptų talentų, kuriems reikalingos galimybės atskleisti savo gebėjimus.
- Įkvėpimas ir požiūrio keitimas. Kurtieji sportininkai yra pavyzdys ir įkvėpimas kitiems kurtiesiems bei visiems negalią turintiems žmonėms.
- Socialinė atsakomybė. Remdamas kurčiųjų sportą, verslas parodo savo socialinę atsakomybę ir pasirengimą prisidėti prie geresnės visuomenės kūrimo.
Kitos sporto šakos
Sporto rėmimo fondo skirtos lėšos puikiai pasitarnavo „Šermukšnio“ kurčiųjų sporto klubo jaunimui ir vyresniesiems nariams, kurie žaidžia tinklinį, badmintoną, krepšinį, mėgsta plaukimą ir lengvąją atletiką.
2023 metais Lietuvos sportininkai iškovojo šešis medalius - po 3 sidabro ir bronzos Švedijoje vykusiame pasaulio kurčiųjų orientavimosi sporto čempionate. Čia ypač pasižymėjo sportininkai Rokas Koveckas ir Gedvilė Diržiūtė, gerai pasirodė ir jų bendražygiai Mantas Volungevičius, Mikalojus Makutėnas, Adrija Atgalainė, Judita Volungevičienė.
tags: #europos #kurciuju #krepsinio #cempionatas