Europos lygos futbolo burtai ir taisyklės: nuo ištakų iki šių dienų

Futbolas, kaip sportinis žaidimas, kuriame dvi komandos po 11 žaidėjų kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamosi įmušti jį į varžovų vartus, yra viena populiariausių sporto šakų pasaulyje. Žaidžiama stačiakampėje aikštėje, kurios matmenys svyruoja nuo 90 iki 120 m ilgio ir nuo 45 iki 90 m pločio, o abiejuose galuose yra vartai. Suaugusių vyrų rungtynės trunka 2 kėlinius po 45 minutes su 10-15 minučių pertrauka. Aikštėje žaidimą prižiūri teisėjas ir du jo padėjėjai. Žaidėjai avi specialius futbolo batus su kapliukais paduose. Kamuolys varomas kojomis, o vartininkas savo baudos aikštelėje gali jį gaudyti arba atmušti rankomis. Žaidėjams draudžiama liesti kamuolį ranka, kišti koją varžovui, laikyti jį ar stumti rankomis.

Šiame straipsnyje panagrinėsime Europos lygos futbolo burtų taisykles, atsižvelgiant į istorines šio žaidimo ištakas ir raidą, taip pat aptarsime naująjį Čempionų lygos formatą ir jo poveikį kitų Europos turnyrų burtams.

Futbolo ištakos ir raida

Futbolo ištakos siekia antikinę Graikiją ir Romą, renesansinę Italiją, kur komandiniai žaidimai su kamuoliu buvo itin populiarūs. Tačiau tikrąja šio žaidimo tėvyne laikoma Didžioji Britanija, kur žaidimai su kamuoliu išpopuliarėjo XIX a. Sparčiai augant miestų gyventojų skaičiui, atsirado daug komandų, tačiau nebuvo aiškių žaidimo taisyklių.

1846 m. Kembridžo universitete įvyko įvairių komandų atstovų susitikimas, kuriame po audringų diskusijų buvo priimtos pirmosios futbolo taisyklės, žinomos kaip Kembridžo taisyklės. 1857 m. Šefilde buvo įkurtas seniausias iki šiol gyvuojantis futbolo klubas - „Sheffield Football Club“, kuris prisidėjo prie tolesnio futbolo taisyklių tobulinimo. Pavyzdžiui, buvo nuspręstas vienu metu žaidžiančių komandos futbolininkų skaičius - 11.

1863 m. buvo įsteigta Anglijos futbolo asociacija, o po dešimtmečio - Škotijos futbolo asociacija. Taisyklės buvo ne kartą peržiūrėtos, atsisakyta kai kurių tuomet naudotų regbio elementų. Ekonominiai ir kultūriniai ryšiai bei žmonių mobilumas sparčiai augo, todėl britiškos futbolo taisyklės ėmė plisti po pasaulį. Pirmosios tarptautinės futbolo rungtynės vyko Didžiojoje Britanijoje. 1872 m. Glazge (Škotijoje) pirmąsias oficialias rungtynes žaidė Anglijos ir Škotijos komandos.

Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai

Europos futbolo čempionatų istorija: svarbiausi momentai

Senojo žemyno rinktinių turnyro užuomazgos atsirado 1956 m. Pirmasis UEFA Europos futbolo čempionatas vyko 1960 metais. Jame kovėsi septyniolika komandų. 1927 metais pirmą kartą Europos futbolo čempionato idėją pasiūlė Prancūzijos futbolo federacijos generalinis sekretorius Henri Delaunay. Tačiau, čempionato idėja pavirto realybe tik po daugiau nei dvidešimties metų, prabėgus trims metams po jo mirties. Iki šios dienos jau yra įvykę net penkiolika UEFA Europos futbolo čempionatai. Per visą šį laiką čempionais tapo dešimt skirtingų šalių futbolo komandų. Tam, kad komandos patektų į Europos futbolo čempionatą, jos turi praeiti atrankos procesą. Atrankos varžybose gali dalyvauti tos šalys, kurių futbolo federacijos yra UEFA dalis. Kiekvienais metais čempionatas vyksta skirtingoje šalyje.

Pirmasis turnyras kurį laiką nesikeitė. rungtynės namuose ir išvykoje iki tol, kol vieną komanda iškris. rungtynės jau vykdavo vienoje šalyje. organizuoti buvo patikėta Prancūzijai. Pirmajame finale susitiko SSRS ir Jugoslavijos rinktinės. atkaklios, ir tik per papildomą laiką pergalę išplėšė sovietų rinktinė. politinės įtampos. pasikeitė ir turnyro struktūra. rato principu tarpusavyje žaidė po 2 rungtynes. dvikovos. Pusfinaliai ir finalas žaisti Italijoje. 1972 m. Belgijoje. nugalėjo SSRS. Du įvarčius įmušė legendinis Gerdas Mulleris. čempionatas startavo Jugoslavijoje. 2 įvarčių pranašumą ir buvo priversti bandyti laimę 11 metrų baudinių serija. Čekoslovakijos naudai. Seppą Maierą į skirtingus vartų kampus. būta du kartus daugiau. į dvi grupes, o jų nugalėtojai susitiko finale. Hrubescho dėka įveikė belgus ir vėl užsidėjo Europos čempionų karūną. 1984 m. 1980-aisiais. kartą į tolesnį etapą pateko ne dvi, o keturios komandos. 1988 m. Europos čempionato modelis buvo tapatus vykusiam prieš tai. SSRS. Dar po ketverių metų finalinį etapą priėmė Švedija. Danai sensacingai ir tapo Europos čempionais. Po istorinių permainų Rytų Europoje 1996 m. turnyre dalyvavo 48 komandos - tarp jų ir Lietuvos rinktinė. padalytos į keturias grupes. geriausias kiekvieno ketvertuko komandas. Finale susitiko vokiečiai ir čekai. Pirmą kartą Henri Delaunay taurės likimą lėmė “auksinis” įvartis. 2000-aisiais turnyrą rengė dvi šalys - Belgija ir Olandija. 2004 m. nacionalinės rinktinės rungėsi Portugalijoje.

1958 m. rugsėjo 28 d. Maskvoje buvo sužaistos pirmosios oficialios Europos čempionato atrankinio etapo rungtynės. Jose Sovietų Sąjungos (SSRS) rinktinė 3:1 įveikė Vengrijos ekipą. 1960 m. Pirmaisiais Europos futbolo čempionato finalinio etapo dalyviais tapo Prancūzijos, Jugoslavijos, Čekoslovakijos ir SSRS futbolininkai. Čempionatas vyko Prancūzijoje, tad vietos futbolo mėgėjai tikėjosi tapti savo numylėtinių pergalės liudininkais. Tačiau jau pirmose pusfinalio rungtynėse šeimininkai 4:5 nusileido jugoslavams, nors likus 15 min. iki susitikimo pabaigos prancūzai pirmavo 4:2. Kitame pusfinalyje SSRS rinktinė 3:0 įveikė Čekoslovakijos futbolininkus. Stipriausia Europos futbolo komanda tapo SSRS rinktinė. 1964 m. Kaip ir prieš ketverius metus, ketvertuke žaidė SSRS ir Vengrijos rinktinės, prie jų prisijungė Ispanija ir Danija. Ispanijoje vykusiose pirmenybėse nugalėtojų titulą gynusi SSRS pirmajame pusfinalyje 3:0 įveikė danus, o ispanai tik po pratęsimo 2:1 palaužė vengrus. Rungtynėse dėl trečios vietos Vengrija 3:1 įveikė Daniją. 1968 m. Trečiasis Europos futbolo čempionatas į istoriją pateko ne tiek dėl futbolo rungtynių, kiek dėl originalaus būdo, kuriuo organizatoriai nustatė vieno pusfinalio nugalėtojus. Pasaulio čempionus anglus pusfinalyje 1:0 parklupdė Jugoslavija. Kitame pusfinalyje susitiko šeimininkai italai ir SSRS rinktinė. Net ir pratęsus rungtynes įvarčių nebuvo, tad organizatoriai nugalėtoją nusprendė išaiškinti burtų būdu. Metant monetą sėkmė lydėjo italus. Europos čempionai pirmą (ir kol kas vienintelį) kartą paaiškėjo po dvejų rungtynių. Pirmasis Italijos ir Jugoslavijos mačas baigėsi lygiosiomis 1:1. Šį kartą organizatoriai neišdrįso mesti monetos ir nusprendė, kad rungtynės turi būti peržaistos. 1972 m. Ketvirtajame Europos čempionate pirmą kartą į viršūnę pakilo Vokietijos (tuo metu - Vokietijos Federacinės Respublikos) vėliava. Belgijoje vykusiame finaliniame etape Franco Bekenbauerio (Franz Bekenbauer) ir Gerdo Miulerio (Gerd Muller) vedama Vokietijos rinktinė kovojo su SSRS, Belgijos ir Vengrijos komandomis. Vokiečiai pusfinalyje 2:1 įveikė šeimininkus belgus, o sovietai 1:0 palaužė vengrus. 1976 m. Penktasis Europos futbolo čempionatas tapo pirmuoju, kuriame čempionai paaiškėjo po 11 m baudinių serijos. Jugoslavijoje vykusiame Europos čempionato finaliniame etape žaidė pasaulio čempionai vokiečiai, vicečempionai olandai, Čekoslovakijos ir Jugoslavijos rinktinės. Visi tikėjosi finale išvysti Olandiją ir Vokietiją, bet Čekoslovakijos futbolininkai turėjo kitokį planą. Aršiose kapotynėse jie po pratęsimo 3:1 įveikė totalinio futbolo išradėjus olandus, o vokiečiai 4:2 nuliūdino šeimininkus. Finale čekoslovakai pirmavo 2:0, bet vokiečiai 89-ą mačo min. rezultatą išlygino. Per pratęsimą įvarčių nebuvo pelnyta, tad pirmą kartą futbolo istorijoje nugalėtojas paaiškėjo po 11 m baudinių serijos. Po 7 smūgių Čekoslovakija pirmavo 4:3. Pirmieji pro šalį prašovė vokiečiai. Lemiamą smūgį atliko Antoninas Panenka. 1980 m. Italijoje vykusiose Europos pirmenybėse finaliniame etape pirmą kartą žaidė 8 rinktinės. Kova vyko dviejose grupėse ir tik pirmas vietas užėmusios rinktinės pateko į finalą. A grupėje dominavo Vokietijos rinktinė, pranokusi Čekoslovakiją, Olandiją ir pirmą kartą į Europos čempionatą patekusią Graikiją. B grupėje staigmeną pateikė Belgija, aplenkusi ne tik šeimininkų ekipą, bet ir Ispanijos bei Anglijos komandas. Antrą Europos čempionų titulą pelnė vokiečiai. 1984 m. Po 24 metų Europos čempionatas sugrįžo į Prancūziją ir šį kartą šeimininkai nesugadino šventės savo gerbėjams. Dabartinio UEFA prezidento Mišelio Platini (Michel Platini) vedama Prancūzijos rinktinė laimėjo visas rungtynes, o finale 2:0 įveikė ispanus. M.Platini per 5 rungtynes pelnė net 9 įvarčius ir iki šiol išlieka rezultatyviausiu Europos čempionatų žaidėju. 1988 m. Oranžine spalva pasidabinęs 8-asis Europos futbolo čempionatas turėjo ir lietuvišką potekstę. Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkas Viačeslavas Sukristovas su SSRS rinktine iškovojo sidabro medalius. Po 16 metų pertraukos į Europos čempionatą sugrįžusi Sovietų Sąjungos rinktinė finale nusileido šiose pirmenybėse sužydėjusiai Olandijos komandai. 1992 m. 9-ojo Europos futbolo čempionato išvakarėse Danijos rinktinės futbolininkai sulaukė UEFA pasiūlymo užimti šiose varžybose karo veiksmų purtomos Jugoslavijos vietą. Danai atidėjo atostogų planus ir nusprendė trumpam užsukti į Švediją, kur ir vyko čempionatas. Jų viešnagė baigėsi įspūdinga pergale Europos čempionato finale. Savo grupėje danai aplenkė prancūzus ir anglus. 1996 m. Šiame Europos futbolo čempionate varžėsi jau ne 8, o 16 rinktinių. Nepaisant kiekybinės permainos, žaidimo kokybė nebuvo įspūdinga. Čempionate triumfavo vokiška drausmė ir efektyvus puolimas. Pusfinalyje Vokietija po baudinių serijos įveikė šeimininkus anglus, o finale su Čekija sužibo puolėjo Oliverio Birchofo (Oliver Bierhof) žvaigždė. 2000 m. Šis čempionatas pirmą kartą buvo surengtas iš karto dviejose šalyse - Belgijoje ir Olandijoje. Pasaulio čempionai prancūzai iš anksto buvo vadinami pagrindiniais jo favoritais ir „mėlynieji“ pateisino pasitikėjimą. Zinedino Zidano (Zinedine Zidan) vedami prancūzai ketvirtfinalyje 3:2 įveikė ispanus, pusfinalyje 2:1 palaužė portugalus. Futbolo stebuklo prireikė finale. Gynybinio futbolo etalonu tapusi Italijos rinktinė finale, antro kėlinio pradžioje, išsiveržė į priekį. Visos prancūzų atakos dužo atsimušusios į italų gynybinius įtvirtinimus ir tik paskutinė, desperatiška prancūzų ataka baigėsi įvarčiu. O 13-ą pratęsimo min. 2004 m. Prieš šį čempionatą Graikijos rinktinė buvo laikoma varžybų autsaidere. Po 24 metų pertraukos į čempionatą patekę graikai įrodė, kad su tuo nesutiko. Vokiečio Oto Rechagelio (Otto Rehhagel) parengtas gynybinis žaidimo modelis padėjo graikams pasiekti finalą. 2008 m. 44 metus ispanai laukė ir tikėjosi, kad jų nacionalinei ekipai pavyks sugrįžti į Europos čempionato viršūnę. 13-asis Europos čempionatas pagaliau atnešė sėkmę „raudoniesiems“. Po prieš tai buvusio blankaus čempionato kombinacinis ispanų žaidimas bei kitų pajėgiausių Europos rinktinių kūrybiškumas atgaivino Senojo žemyno pirmenybes. Pusfinaliuose Vokietija 3:2 palaužė Turkiją, o Ispanija 3:0 įveikė Rusiją.

Belgijos dalyvavimas Europos čempionatuose

Belgija dalyvavo keliuose Europos futbolo čempionatuose, tačiau didelių laimėjimų kol kas nepasiekė. Nepaisant to, Belgijos rinktinė visada buvo konkurencinga ir kėlė iššūkius stipriausioms Europos komandoms. Geriausias pasirodymas buvo pasiektas 1980 m., kai Belgija užėmė antrąją vietą, finale nusileidusi Vokietijai.

1972 m. Europos čempionatas

Norą dalyvauti Europos čempionate pareiškė 32 šalys (1968 m. - 31). Iš UEFA narių atrankoje nepanoro dalyvauti vienintelė Islandija. Atrankos varžybų formatas buvo labai paprastas - 32 rinktinės suskirstytos į 8 grupes, kurių nugalėtojai vėliau ketvirtfinalyje kovojo dėl keturių kelialapių į finalinį turnyrą. Netikėtai atrankos varžybos baigėsi čekoslovakams, kurie į priekį praleido Rumunijos rinktinę. Prancūzai savo ruožtu nesugebėjo įveikti Vengrijos, namuose lemiamas varžybas dėl patekimo į ketvirtfinalį pralaimėję jiems 0-2. Į vieną atrankos grupę burtai suvedė SSRS ir Ispaniją. Savotišku čempionato atradimu tapo jauna ir perspektyvi Belgijos rinktinė. Grupės varžybose belgai aplenkė portugalus, o ketvirtfinalyje sugebėjo eliminuoti Europos čempionų titulą gynusią, 1970 m. pasaulio vicečempionę Italiją. Milane rungtynės baigėsi 0-0, o Briuselyje būsimi finalinio ketverto šeimininkai triumfavo 2-1, sukurdami nemažą sensaciją. Ketvirtfinalio burtai jau šiame etape "suporavo" 1966 m. pasaulio čempionato finalininkus Vakarų Vokietiją bei Angliją. Pirmoji dvikovą Londone baigėsi vokiečių pergale 3-1, o pergalę …

Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos

Naujasis UEFA Čempionų lygos formatas: "Šveicariškas modelis"

Šių metų UEFA Čempionų lyga sugrįžta rugsėjį ir šįkart su nauju, revoliuciniu formatu, vadinamu „Šveicarišku modeliu“. Šis formatas pakeičia tradicines aštuonias grupes po keturias komandas į vieną didžiulę lygą, kurioje visos 36 komandos varžosi tarpusavyje. Šis modelis remiasi šachmatuose naudojamu šveicarišku modeliu, kur kiekviena komanda per pirmąją fazę sužaidžia aštuonias rungtynes, tačiau ne su visomis kitomis dalyvaujančiomis komandomis. Taip užtikrinama didesnė konkurencija ir daugiau intriguojančių dvikovų ankstyvoje turnyro stadijoje.

Šis modelis taip pat padidina dalyvaujančių komandų skaičių nuo 32 iki 36, o rungtynių skaičius išauga nuo 125 iki 189. Tikimąsi, kad tai ne tik padidins rungtynių intensyvumą, bet ir suteiks mažesnėms komandoms daugiau šansų kovoti dėl vietos atkrintamosiose varžybose.

Burtų traukimo formatas

Ankstesniais metais burtai buvo traukiami suskirstant komandas į aštuonias grupes iš keturių krepšelių. Tačiau šiemet, dėl naujo formato, burtai vyks visiškai kitaip. Komandos bus suskirstytos į keturis krepšelius po devynias komandas, o komandų vieta krepšeliuose bus paremtas UEFA koeficientu, kuris skaičiuojamas pagal pastarųjų penkerių metų pasirodymus Europos turnyruose. Šių metų burtų traukimo procesas taip pat bus beveik visiškai automatizuotas. Nors komandos vis dar bus traukiamos rankiniu būdu, jų aštuoni varžovai bus parenkami automatiškai, vos tik komanda bus ištraukta. Tai užtikrina ne tik greitesnį procesą, bet ir tikslumą bei skaidrumą, kadangi visos komandos sužinos, ar žais namie, ar išvykoje, vos tik jos bus ištrauktos.

Nauji apribojimai ir taisyklės

Nors komandos iš tos pačios šalies vis dar negali susitikti pirmajame etape, teoriškai tai nėra visiškai neįmanoma. UEFA automatinė sistema stengsis išvengti tokių situacijų, tačiau kai kurių šalių, turinčių daug komandų, atveju, gali atsirasti išimčių. Be to, naujos taisyklės numato, kad komanda negali susitikti su daugiau nei dviem kitų šalių komandomis. Taigi, pavyzdžiui, „Manchester City“ neturės galimybės susikauti su visomis keturiomis Ispanijos komandomis.

Skaitmeninis formatas

Pagrindinė priežastis - laiko taupymas. Jei visą traukimo procesą reikėtų atlikti rankiniu būdu, tai užtruktų daugiau nei tris valandas. Net ir skaitmeniniu būdu, pirmojo krepšelio traukimas turėtų trukti apie 17 minučių.

Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos

Skaidrumas ir saugumas

Siekdama užtikrinti skaidrumą ir išvengti galimų sąmokslų teorijų, UEFA bendradarbiauja su globaliomis kompanijomis „AE Live“ ir „Ernst & Young“. „AE Live“ yra atsakinga už burtų traukimo programinės įrangos kūrimą ir testavimą, o „Ernst & Young“ - už papildomą saugumo užtikrinimą ir traukimo proceso stebėjimą. Norėdami užtikrinti saugumą nuo kibernetinių atakų, „AE Live“ įdiegė įvairias apsaugos priemones, įskaitant ribotą prieigą prie programinės įrangos kodo bei daugiapakopę autentifikaciją.

Blogiausi ir geriausi scenarijai

UEFA apskaičiavo, kad tikimybė, jog komanda susidurs su stipriausiais įmanomais varžovais (pvz., dviem stipriausiomis komandomis iš kiekvieno krepšelio) arba priešingai, su lengvesniais oponentais, yra 0,00006 procento. Kiekviena komanda žais vienerias rungtynes namuose ir vienerias išvykoje prieš varžovus iš kiekvieno krepšelio. Tai reiškia, kad su ta pačia komanda nebus žaidžiama tiek namuose, tiek išvykose, tačiau tai bus daroma su skirtingomis komandomis.

Pavyzdžiui: Čempionų lygos laimėtoja „Real“ bus traukiama pirmoji ir ji namuose susitiks su keturiomis komandomis iš pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo krepšelių bei kitomis keturiomis komandomis taip pat iš šių krepšelių. UEFA siekia, kad rungtynės būtų „teisingai ir subalansuotai“ paskirstytos tarp antradienio ir trečiadienio dienų, tačiau tai nėra garantuota. UEFA taip pat nori tinkamai išdėstyti turnyro geriausius mačus.

„Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad per pirmąjį ir antrąjį, arba septintąjį ir aštuntąjį turus komanda nesusidurtų su dviem pirmo krepšelio komandomis iš eilės“, - sakė UEFA Tobias Hedtstuckas. „Tai turėtų būti kiek įmanoma labiau paskirstyta. Stengsimės tai įgyvendinti visoms 36 komandoms. Naujoji sistema turėtų užtikrinti subalansuotą kalendorių. Saugumo apribojimai turės būti prioritetas“.

Kas bus po pirmojo etapo?

1-8 vietas užėmusios komandos iš karto patenka į šešioliktfinalį, 9-24 vietas užėmusios ekipos tarpusavyje susitiks atkrintamosiose ir iš jų 8 geriausios prisijungs prie kitų 8 šešioliktfinalio komandų.

Europos lygos burtai

Penktadienį bus traukiami Čempionų lygos pirmojo atkrintamojo etapo burtai. Po jų lauks ir Europos lygos burtai. Po pirmojo Čempionų lygos etapo komandos praktiškai galima išskirstyti į tris grupės. Pirmoji grupė yra pirmasis aštuonetas, kuris pateko tiesiai į aštuntfinalį ir savo tikslius varžovus sužinos tik vasario 21 dienos burtuose. Jie kol kas žino tik keturias preliminarias galimybes. Antroji grupė - komandos, užėmusios 9-16 vietą „lygos fazėje.“ Trečioji grupė - tos komandos, kurios užėmė 17-24 vietas. Pirmajame atrinkamųjų etape kausis antrojo grupės ekipos su trečiąja grupe. Aukščiausiai „lygos fazėje“, neskaitant aštuoneto, finišavusios „Borussia“ ir „Atalanta“ ekipos susitiks su žemiausiai atsidūrusiomis „Sporting“ ir „Brugge“ ekipomis. Tikslias poras nuspręs burtai. Po to „Real“ arba „Bayern“ susitiks su „Celtic“ arba „Manchester City“ ir taip iki burtų pabaigos paaiškės atkrintamųjų poros. Pirmąją vietą šių metų Čempionų lygos sezone užėmusi „Liverpool“ ekipa turi stebėti „Feyenoord“/„Juventus“ - „Milan“/PSV pusę. Įdomu tai, kad nuo pat atkrintamųjų pradžios yra leidžiami susitikimai tarp vienodų asociacijų komandų.

Pasikeitęs formatas - dažnesni favoritų susidūrimai

Daugiau mačų - daugiau pajėgių varžovų susidūrimų. Tokią tiesą pristatydama naująjį varžybų formatą futbolo bendruomenei bando skiepyti UEFA. Prieš burtus 36 ekipos buvo padalintos į keturis krepšelius po devynias - klubų pasiskirstymą po krepšelius nulėmė UEFA komandų koeficientai, o vieną vietą pirmame krepšelyje automatiškai užsitikrino praėjusio sezono turnyro nugalėtojai. Naujas pasiskirstymas kur kas skiriasi nuo praėjusio - anksčiau į pirmą krepšelį patekdavo ekipos, praėjusį sezoną triumfavusios didžiausiose vietinėse lygose. Burtai ekipoms lėmė po du varžovus iš kiekvieno krepšelio, o galimybę susitikti jau pirmame etape nuo šiol taip pat turi ir tų pačių šalių klubai.

Klubai varžysis bendroje lentelėje - po aštuonių turų pirmos aštuonios komandos keliaus tiesiai į aštuntfinalį, o 9-24 vietas užėmusios ekipos susikaus papildomame atkrintamųjų etape dėl dar aštuonių bilietų tolyn. Jei anksčiau grupių etape trečias vietas užėmę klubai pelnydavo bilietą į Europos lygą, tai naujame formate antro šanso atsigriebti kitame turnyre komandos nebeturės - nepatekus į kitą etapą, Čempionų lygos klubų sezonas Europoje baigsis. Po papildomo atkrintamųjų etapo turnyras sugrįš į sirgaliams jau įprastą aštuntfinalį, kurį nulems ištraukti burtai. Tiesa, burtai šioje turnyro stadijoje bus traukiami vienintelį sykį - aštuntfinalio ir tolesnių etapų poras nulems pirmame etape užimta komandos pozicija. Geriausiai pasirodę klubai išvengs pajėgių varžovų atkrintamųjų pradžioje. Taip pirmąsias dvi vietas 36 komandų lentelėje užėmusios ekipos turės galimybę nesusitikti iki pat pabaigos, o naujoji sistema taip pat ir surikiuos klubų būsimą kelią nuo aštuntfinalio iki finalo.

Pokyčiai palies ir Europos lygą, ir Konferencijų lygą - turnyrai taip pat nuo kito sezono startuos lygos principu bei priims po 36 ekipas. Tiesa, Konferencijų lygos pirmame etape ekipos sužais tik po šešerias rungtynes.

Svarbi kiekviena akistata

Drastiški pokyčiai Čempionų lygos turnyre dar labiau užpildys kalendorių pajėgiausiems Europos klubams ir atneš jiems didesnes pajamas iš televizinių transliacijų. Tiesa, pirminiuose lygos planuose buvo numatoma dar daugiau rungtynių - 2021-aisiais buvo pristatytas formatas, kur ekipos pirmame etape sužaistų po 10 rungtynių. Galiausiai, buvo pasirinktas aštuonių turų modelis pirmajame etape, rungtynių skaičių naujajame sezone išauginsiantis nuo 125 iki 189. Daugiau rungtynių šiuo atveju nebūtinai reiškia daugiau erdvės klaidoms - UEFA, pristatydama naująjį formatą, tikisi, kad kiekvienos akistatos svarba išaugs. Su naująja atkrintamųjų burtų sistema, pirmame etape geriau pasirodę klubai užsitikrins lengvesnį kelią iki pat finalo, kitą sezoną vyksiančio „Allianz“ arenoje Miunchene. Kitame sezone Čempionų lygos rungtynės kelis sykius vyks ir neįprastu laiku - ketvirtadieniais. Specialiomis savaitėmis, kai Europos lygos ir Konferencijų lygos dalyviai ilsėsis, pajėgiausio turnyro kovos išsidėstys per tris dienas, įskaitant ir jau įprastus antradienį bei trečiadienį. Prailgėjęs pirmasis etapas baigsis tik kitų metų sausį, skirtingai negu anksčiau, kai grupės etapo kovos finišuodavo gruodį.

Dar daugiau progų didžiųjų lygų klubams

Nuo 32 iki 36 klubų išsiplėsiantis Čempionų lygos turnyras suteiks dar daugiau progų didžiųjų lygų klubams - dvi papildomas vietas turnyre užsitikrins geriausią UEFA koeficientą turinčių valstybių atstovai. Tai reiškia, kad nuo šiol durys į turnyrą galės atsidaryti net ir penktąsias vietas užėmusioms dviejų lygų ekipoms. Šiemet UEFA klubų koeficientų lentelės viršūnėje atsidūrė Italija ir Vokietija - šių futbolo gigančių klubai kitą sezoną ir turės po penkis atstovus stipriausiame žemyno turnyre. Pagal senąjį formatą, praėjusio sezono UEFA Čempionų lygos finalininkai Dortmundo „Borussia“ futbolininkai kitą sezoną žaistų tik Europos lygoje - vokiečiai sezoną baigė penkti „Bundesligoje“ ir galės būti dėkingi naujajai sistemai. Savo ruožtu Italijoje durys į prestižinį Europos turnyrą pirmą kartą atsivėrė „Bologna“ ekipai, taip pat sezoną baigusiai pirmojo ketverto papėdėje. Tiesa, „Serie A“ išsišokėliams prieš debiutą Čempionų lygoje teks gerokai persigrupuoti - treneris Thiago Motta išvyko į Turino „Juventus“, puolėjas Joshua Zirkzee - į „Manchester United“, o gynėjas Riccardo Calafiori pasuko į Londono „Arsenal“.

Jau pirmajame UEFA Čempionų lygos etape laukiančios intriguojančios akistatos: „Manchester City“ - Paryžiaus „Saint Germain“; „Inter“ - „Arsenal“, „Bayern“ - PSG; „Barcelona“ - „Bayern“; „Borussia“ - „Barcelona“; „Borussia“ - „Real“; „Liverpool“ - „Real“; „Real“ - „AC Milan“; „Liverpool“ - „Bayer“; „AC Milan“ - „Liverpool“; PSG - „Atletico“; „Arsenal“ - PSG; „Atletico“ - „Bayer“; „Man City“ - „Juventus“.

tags: #europos #lygos #futbolo #burtai