Lietuvos fechtavimas turi turtingą istoriją, nors ir ne visada buvusią plačiai žinomą. Nuo ištakų, siekiančių tarpukario Lietuvą, iki šių dienų, kai atsiranda vis daugiau privačių fechtavimo klubų, ši sporto šaka išgyvena renesansą. Nors Lietuva turėjo vienintelį fechtavimo sporto olimpietį gerokai seniau nei prieš pusę amžiaus, viltys dėl ateities yra didelės. Lietuvos fechtavimo federacijos prezidentas Vytautas Polujanskas teigia: „Jau laikas vėl turėti olimpietį“. Šiame straipsnyje apžvelgsime fechtavimo raidą Lietuvoje, dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas.
Fechtavimo ištakos Lietuvoje
Pirmosios žinios apie fechtavimą Lietuvoje siekia tarpukario laikotarpį. 1924 m. fechtavimas buvo įtrauktas į karių rengimo programą. Karo mokykloje buvo rengiami dvikovininkai kardais (espadronais). 1926 m. J. Jungmaisteris išleido knygą "Fechtavimas espadronais", o 1935 m. pasirodė kariuomenės leidinys "Durtynių taisyklės". Tačiau tai buvo labiau pramoginis fechtavimas, jokių varžybų nevyko. Iki II pasaulinio karo fechtavosi tik karininkai ir studentų korporacijų nariai.
1945 m. fechtavimo įgūdžių Maskvos kūno kultūros institute įgijo Č. Stakionis ir J. Udras. 1946 m. Č. Stakionis Vilniuje (prie Žalgirio draugijos) įkūrė fechtavimo sekciją, kurioje įvyko Vilniaus fechtavimo čempionatas. Vėliau Kaune Lietuvos kūno kultūros institute subūrė dvi fechtuotojų grupes. Fechtavimo katedros vedėjo A. Jaržombeko iniciatyva 1947 m. Kaune surengtos pirmosios oficialios fechtavimo varžybos (17 dalyvių).
Fechtavimo populiarėjimas sovietmečiu
Po Antrojo pasaulinio karo fechtavimas Lietuvoje pradėjo sparčiau populiarėti. 1947 m. Kaune surengtos pirmosios oficialios fechtavimo varžybos. 1949 m. įvyko pirmosios respublikinės fechtavimo pirmenybės. 1950 m. Vilniuje įkurta Lietuvos fechtavimo sekcija. 1951 m. surengtas pirmasis Lietuvos jaunių čempionatas. Sportininkai sėkmingai dalyvavo sąjunginėse varžybose. SSRS jaunių čempionais tapo: 1951 - V. Aleknavičius (rapyra, treneris I. Kalašaitis), 1953 - G. Vaitkūnas (špaga, treneris J. Udras), 1954 - V. Abeltinis. 1952 m. Pabaltijo spartakiadoje Taline Lietuvos komanda užėmė 2 vietą, V. Macijauskas (rapyra) ir J. Udras (špaga) - 1 vietą, 1954 m. Minske Lietuva - 3 vietą, J. Subačius, S. Narauskas ir V. Skripkauskas (visi fechtavosi kardu) - 1 vietą. 1952 m. SSRS čempionate J. Udras laimėjo bronzos medalį, 1953-1955 - aukso, 1953 m. su I. Kalašaičiu ir V. Macijausku (visi - špaga) nugalėjo SSRS čempionato komandinėse varžybose.
Juozas Udras (1925-1991) - Lietuvos fechtavimo čempionas: špaga (1950-1953, 1955), durtuvu (1951, 1952), komandinio fechtavimo špaga (1953). Jis vienintelis lietuvių fechtuotojas, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse: 1952 m. kaip SSRS rinktinės narys Helsinkio olimpinių žaidynių asmeninėje rungtyje užėmė 73 vietą, komandinėje - 11 vietą, 1956 m. Melburno olimpinėse žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Fechtavimo pasiekimai Lietuvoje
1961 m. pradėtas rengti I. Kalašaičio taurės (špaga) turnyras. 1969 m. SSRS profsąjungų pirmenybėse J. Petrauskaitė laimėjo sidabro medalį (pirmąjį Lietuvos moterų fechtuotojų SSRS medalį). 1965 m. LSSR nusipelniusio trenerio vardas suteiktas B. Rusteikai (1967 - A. Vainoriui, J. Subačiui, 1972 - Z. Motiekaičiui). R. Kajokaitė 1973 m. SSRS čempionate užėmė 8 vietą, 1974 m. SSRS tautų spartakiadoje - 7 vietą, 1975 m. SSRS profsąjungų pirmenybėse - 3 vietą ir buvo įtraukta į SSRS rinktinės kandidatų sąrašą. Kasmet rengiami Lietuvos fechtavimo čempionatai (1949-1989). Daugiausia - 20 trenerių - dirbo 1976 m., buvo 356 fechtuotojai (iš jų 11 SSRS sporto meistrai). Olimpinėse žaidynėse Maskvoje (1980) teisėjavo V. Kalmantas ir A. Pajaujis.
Fechtavimas nepriklausomoje Lietuvoje
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, fechtuotojai pradėjo aktyviai dalyvauti tarptautinėse varžybose. 1991 m. IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse nugalėjo R. Ažukienė (rapyra) ir D. Barkauskas (špaga). 1992 m. pasaulio jaunių čempionate Bonoje (Vokietija) dalyvavo A. Intaitė ir K. Pankaitė, 1993 m. pasaulio čempionate - A. Intaitė ir R. Ažukienė, 1994 m. - R. Ažukienė ir D. Strazdas. 1997 m. Baltijos jūros šalių sporto žaidynėse merginų komanda (A. Igarienė, R. Ažukienė, I. Rimgailaitė ir Ž. Blauzdytė) užėmė 3 vietą, R. Ažukienė (trenerė R. Rimgailienė) tapo čempione.
2000 m. Šiaurės šalių jaunimo čempionate 3 vietą užėmė I. Rimgailaitė, 2019 m. - Anastasija Pylinova ir Liepa Zaronskytė (U15), 2021 m. Karina Prokopovič tapo čempione (U17, špaga). Komandinėse merginų varžybose (U20, špaga) bronzos medalius pelnė: 2019 - Ema Jaruševičiūtė, Aistė Seniutaitė, Patricija Ščetko ir Ivona Stavickaja, 2021 - Lurdė Grabovskytė, Elzbieta Adomaitytė, Aušrinė Šimkutė ir Anastasija Pylinova. Suaugusiųjų grupėje vicečempionėmis tapo 2021 Giedrė Razgutė (kardas), 2024 Paulina Bajorūnaitė-Stauskė (špaga). Viktė Ažukaitė, Olivija Mašalo ir Paulina Bajorūnaitė-Stauskė moterų komadinėse varžybose špaga 2023 m. taip pat iškovojo sidabro medalius. Rasa Rimgailienė 2008 m. pasaulio veteranų čempionate iškovojo 1 vietą.
Dabartinė situacija ir iššūkiai
Šiuo metu Lietuvoje veikia dešimt privačių fechtavimo klubų. Tradiciškai stipriausi fechtuotojai auga Vilniuje ir Kaune. Tačiau Šiauliuose fechtavimas atgimsta, o Klaipėdoje veikia "Klaipėdos riteriai". Federacijos vadovas pabrėžia trenerių trūkumą ir sporto salių stoką. Naujieji Vilniuje ėmę veikti fechtavimo klubai irgi sprendžia salių bei laiko klausimą.
Olimpinės viltys
Dėl pasaulinės pandemijos neįvyko olimpinės atrankos turnyras, kuriame rengėsi dalyvauti du Lietuvos fechtuotojai - Viktė Ažukaitė ir Tomas Makarovas. Kaip ir olimpinės žaidynės, šis fechtuotojų olimpinės atrankos etapas nukeltas metams. Zoniniai žemynų turnyrai - paskutinis šansas fechtuotojams prasibrauti į žaidynes, kuriuose būtina užimti pirmą vietą.
Taip pat skaitykite: Fechtavimas: istorija, čempionatai, dabartis
Šiems pajėgiausiems fechtuotojams į atlapus kabinasi auganti pamaina. Itin nudžiugino jauno sportininko Leonardo Kalinino pasirodymas Europos čempionate, kur jis užėmė 12 vietą. Taip pat vertėtų įsidėmėti Arno Saloko pavardę, kuris pernai Europos jaunimo iki 23 m. čempionate liko šešioliktas.
Lietuvos fechtavimo čempionatai
Rugsėjo 5-6 d. vyks Lietuvos suaugusiųjų čempionatas (individualių rungčių ir komandinis), kuris turėjo būti surengtas dar gegužę. 2021 m. Lietuvos čempionato moterų grupės čempione tapo Viktė Ažukaitė. Vyrų grupės Lietuvos čempiono titulą laimėjo Leonardas Kalininas. Moterų komandinių varžybų čempionėmis tapo SM Gaja-1 komanda. Vyrų komandinių varžybų čempionais tapo Gaja - Floretė 1 komanda.
Fechtavimas ir penkiakovė
Konkurenciją Lietuvoje fechtuotojams sudaro penkiakovininkai. Federacijos prezidentas teigia: „Dirbame ranka rankon. Mes jiems padedame, jiems patogu, kad sparingo partnerių turi Lietuvoje, o mums jų fizinis pasirengimas ir meistriškumas taip pat reikalingas“. Todėl visų amžiaus grupių fechtavimo čempionatai yra atviri ir fechtuotojai į juos kviečia penkiakovininkus, kurie padidina sveiką konkurenciją.
Fechtavimo ateitis Lietuvoje
Lietuvos fechtavimo federacijos vadovas neslėpdamas pasididžiavimo ištaria, kad ši sporto šaka - viena iš penkių, kuri buvo įtraukta į šiuolaikinių olimpinių žaidynių programą pradedant 1896-aisiais. Ir tai, pasak jo, dar viena priežastis, kodėl fechtavimas turi populiarėti Lietuvoje. Nors priežasčių V.Polujanskas mato ir daugiau. „Reikalas tas, kad šis sportas, palyginti su kitais, santykinai nėra brangus. Jis gali užgimti ir komercinėmis sąlygomis, kas dabar ir vyksta. Be to, jaučiame ir gauname konkrečią finansinę ir kitokią paramą iš tarptautinės federacijos. Visi šie dalykai susideda“, - sako pašnekovas.
Beje, gali būti, kad ateityje turėsime ne tik olimpiečių, bet ir paralimpiečių. Fechtavimas - nauja sporto šaka, kurią pradėjo kultivuoti Lietuvos neįgalieji.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
V.Polujanskas nepuola skųstis finansavimu. „Šiuo metu finansavimas, kurį mes gauname, ir ypač iš LTOK, mus tenkina. Ir tai, kad du sportininkai - V.Ažukaitė ir L.Kalininas jau antrus metus yra olimpinės pamainos sąrašuose, irgi didžiulė parama. Gavę šią paramą, turime parodyti progresą. Jeigu ne aukštumas pasiekti, tai bent demonstruoti progresą. Mūsų federacijos biudžetas ir lėšos, kurių skiriame rinktinės nariams pasirengti, kasmet vis didėja. Turime rėmėjų, jau ketvirtus metus mus remia „Arimex“. Tad kasmet kiekvienose varžybose lyderiai turi rodyti vis geresnius rezultatus. Dėl finansavimo neturėtume skųstis. Bet vis kalbame apie sporto bazių trūkumą. Yra daug vaikų, kurių poreikių negalime patenkinti“, - dar kartą šią problemą pabrėžia V.Polujanskas.
tags: #fechtavimas #lietuvos #cempionatas #18 #d