Plaukimas yra viena seniausių ir populiariausių sporto šakų pasaulyje, apimanti įvairias vandens sporto disciplinas. Sportinis plaukimas, kaip lenktynės vandens paviršiumi, siekiant kuo greičiau įveikti nuotolį baseine arba atvirame vandens telkinyje, turi gilias istorines šaknis. Šiame straipsnyje panagrinėsime pasaulio plaukimo čempionatų istoriją, pradedant nuo jų ištakų ir plėtros iki šių dienų.
Plaukimo ištakos ir raida
Pirmosios žinios apie žmogaus mokėjimą plaukti siekia net 7000 m. pr. Kr., randamos akmens amžiaus piešiniuose. Apie 2000 m. pr. Kr. plaukimas jau minimas rašytiniuose šaltiniuose. Senovės Graikijoje ir Romoje mokėjimas plaukti buvo laikomas svarbia fizinio lavinimo dalimi. 1538 m. Nikolausas Wynmannas (Vokietija) parašė knygą apie plaukimą „Plaukikas, arba dialogas apie plaukimo meną“. Apie 1515 m. Venecijoje vyko plaukimo varžybos. XVIII a. antroje pusėje - XIX a. pradžioje Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje ir Prancūzijoje buvo įkurtos pirmosios plaukimo mokyklos. Plaukimas, kaip sporto šaka, ypač išpopuliarėjo XIX a. pabaigoje. 1896 m. plaukimas buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą (moterys dalyvauja nuo 1912 m.). 1908 m. įkurta Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija (FINA).
FINA įkūrimas ir pasaulio čempionatų atsiradimas
1908 m. įkurta Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija (FINA). 1926 m. buvo įkurta Europos plaukimo lyga (LEN). Nuo 1926 m. rengiami Europos, o nuo 1973 m. - pasaulio plaukimo čempionatai. Šie čempionatai tapo svarbiausiais plaukimo sporto įvykiais, pritraukiančiais geriausius Europos ir pasaulio plaukikus. Pasaulio plaukimo istorijai 2009 metų čempionatas ypatingas sunkiai suvokiamu pasaulio rekordų skaičiumi. Romoje pasaulio rekordai gerinti net 43 kartus. Priežastis paprasta - 2008 m. Praėjo jau 13 metų, o vis dar 6 vyrų ir 1 moterų pasaulio rekordas, pasiektas per 2009 m. pasaulio čempionatą, yra neįveiktas. Pavyzdžiui Paulo Biedermanno pasiektas 200 m laisvu stiliumi 1:42 min. rezultatas vis dar atrodo sunkiai įveikiamas - šių metų pasaulio čempionate finalą laimėjęs rumunas atplaukė per 1:43,21 sek., t. y. 1,21 sek.
Plaukimo būdai ir varžybų formatai
Plaukimo varžybos vyksta 25 m ir 50 m baseinuose. Yra keturi pagrindiniai plaukimo būdai: laisvasis stilius (kraulis), peteliškė, plaukimas krūtine ir plaukimas nugara. Varžybos vyksta įvairiose distancijose, nuo 50 m iki 1500 m, tiek baseinuose, tiek atviruose vandens telkiniuose.
Pasaulio plaukimo čempionatų apžvalga
Budapešte vykstantis pasaulio čempionatas - jau septynioliktasis. Startas svarbiausiam planetos plaukikų forumui buvo duotas 1973-aisiais tuometinės Jugoslavijos sostinėje Belgrade. Nuo 2001-ųjų varžybos rengiamos kas dvejus metus. Per šešiolika ligšiolinių pirmenybių, aiškiai dominuodavo Jungtinių Valstijų plaukikai. Amerikiečiai galutinėje medalių įskaitoje kitų šalių atletus į priekį praleido vos keturis kartus (1986 m. Rytų Vokietiją, 1994 ir 2015 m. - Kiniją, o 2001 m. Lietuvos sportininkai didžiojoje scenoje pasirodė trečiajame pasaulio čempionate, kuris 1978-aisiais vyko tuometinės Vakarų Vokietijos sostinėje Berlyne. Arvydo Gražiūno auklėtinė būtent šiame pasaulio čempionate pirmą kartą garsiai apie save pranešė plaukimo pasauliui. Kaip bebūtų, Lina į pasaulio plaukimo istoriją visiems laikams įėjo kaip moteris, kuri 200 metrų krūtine distanciją įveikė greičiausiai nei per 2 min. 1982-aisiais pajėgiausi planetos plaukikai rinkosi Ekvadoro vakaruose esančiame Gvajakilyje. Po to Lietuvos plaukimo gerbėjams teko laukti ilgiau nei dešimtmetį. Aiškus rinktinės lyderis buvo Raimondas Mažuolis. Į po ketverių metų Perte vykusias varžybas Lietuva išsiuntė vos du sportininkus Darių Grigalionį ir Arūną Savicką. 2001-aisiais metais Fukuokoje (Japonija) Lietuva jau turėjo dvigubai gausesnę delegaciją. Daugiausiai tokio rango varžybų patirties turėjusiam D.Grigalioniui sekėsi geriausiai. Dar geriau panevėžiečiui sekėsi po dviejų metų Barselonoje. Kartu su juo Katalonijos sostinėje varžėsi R.Gimbutis, Paulius Viktoravičius, S.Binevičius, Rimvydas Šalčius, Pavelas Suškovas, du nacionalinius rekordus (200 ir 400 kompl. Barselonoje P.Andrijauskas varžėsi trijose rungtyse ir didžiulių aukštumų nepasiekė; 200 m peteliške buvo 38-as, 200 m kompleksiniu st. - 39, 400 m kompleksiniu st. Tas pats vyrų kolektyvas, tik be D.Grigalionio ir R.Šalčiaus, vyko į 2005-ųjų pirmenybes Monrealyje. Tuomet tarp mūsiškių blykstelėjo 200 m kompleksinio plaukimo rungtyje šeštąją vietą užėmęs Vytautas Janušaitis. Kanadoje vykęs čempionatas žymi ir vieną ypač įspūdingą Lietuvos plaukimo pasiekimą. Prieš dešimt metų Melburne pirmame savo pasaulio čempionate startavo ir dabartinis rinktinės lyderis Giedrius Titenis. Melburne vieninteliame savo pasaulio čempionate plaukė ir dabartinis Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis. Anykštėnas vienintelis iš mūsiškių sugebėjo įveikti atranką ir 200 metrų krūtine varžybose iškovojo bronzą. 2013-ieji ir Barselona žymi Lietuvos plaukimo apogėjų. 50 metrų finalas taip pat pasibaigė sensacingai. Nors visas pasaulis buvo nukreipęs akis į R.Meilutytę ir J.Jefimovą, netikėtai nustebino švedė Jennie Johansson, o sidabras atiteko nuolat besišypsančiai jamaikietei Aliai Atkinson. Budapešte prasidedančios pirmenybės 27-erių Giedriui bus rekordinės -šeštosios. Iki šiol penkiuose planetos čempionatuose yra dalyvavęs tik V.Janušaitis. Pasaulio plaukimo čempionate Rūta Meilutytė vėl varžysis su jau puikiai pažįstama varžove - Rusijos plaukike Julija Jefimova. Šiandien vyksiančiame finale užsienio plaukimo naujienų portalai, vis dėlto, prognozuoja Rūtos Meilutytės pergalę, tačiau nėra tikri, ar ji gali įveikti savo amžiną varžovę ir sekmadienį vyksiančiame 50 metrų rungties finale. Šiuo metu Lietuvos plaukikė neabejotinai rodo puikius rezultatus, tačiau anksčiau Jefimova sugebėdavo ją nurungti. Abi sportininkės yra neabejotinos savo rungčių lyderės ir garantuoti vienos ar kitos pergalę yra beveik neįmanoma. Pasak J. Jefimovos, Pasaulio čempionatui ji yra pasiruošusi puikiai ir žada demonstruoti įspūdingus rezultatus. Praeityje šioms dviems plaukikėms besivaržant būdavo galima stebėti kvapą gniaužiančias kovas, kuriose viena ar kita laimėdavo išties nedidele persvara. Jaunoji Lietuvos plaukikė teigia, kad pirmenybėms ji yra pasiruošusi gerai ir jaučiasi visiškai rami. Vos spėjusi grįžti po diskvalifikacijos Rusijos plaukikė jau susižėrė keletą aukso medalių gimtojoje šalyje vykusiose varžybose ir žada nesustoti Kazanėje. Šešioliktas pasaulio plaukimo čempionatas šįmet vyksta Kazanėje, Rusijoje liepos 24 - rugpjūčio 9 dienomis. Lietuvai pirmenybėse atstovaus ne tik talentingoji Rūta Meilutytė, bet ir iki daug žadantys atletai. Šiuo metu R. Meilutytė ruošiasi 2016 metų Olimpinėms žaidynėms vyksiančiomis Rio de Žaneire, Brazilijoje, o šis FINA čempionatas yra vienas iš kvalifikacinių renginių kuriame parodyti rezultatai gali leisti keliauti į artėjančias Rio žaidynes. Nepaisant aršios konkurencijos, mūsiškiai su užduotimi susitvarkė puikiai. D.Pancerevas, K.Stepanovas, T.Lukminas ir R.Jazdauskas estafetę įveikė per 3 min. 20,41 sek. Pirmasis čempionatą pradėjo Tomas Lukminas. 17-metis panevėžietis vaikinų 400 m plaukimo laisvu stiliumi rungtyje kiek daugiau nei 4 sek. pagerino savo asmeninį rekordą ir užtikrintai laimėjo trečiąjį atrankos plaukimą, artimiausią varžovą pranokęs 1,38 sek. Lietuvis pirmavo visos distancijos metu, o nuotolį įveikė per 4 min. Arti asmeninio šios rungties rekordo buvo ir 18-metis klaipėdietis Danielis Kvederis. Penktajame atrankos plaukime dalyvavęs lietuvis finišavo septintas ir užfiksavo 4 min. 0,49 sek. Bendroje įskaitoje D.Kvederis užėmė 14-ą, o T.Lukminas - 17-ą vietą tarp 44 dalyvių. Į finalą pateko aštuoni geriausiai pasirodę plaukikai. Vietą finale garantavo 3 min. 55,59 sek. Šis pasaulio jaunimo plaukimo čempionatas turėjo įvykti dar 2021 m. Kazanėje (Rusija), bet dėl tarptautinio sporto kalendoriaus pasikeitimų ir Tokijo olimpinių žaidynių perkėlimo į 2021 m. vasarą svarbiausios jaunimo varžybos buvo nukeltos į 2022 m.
Taip pat skaitykite: Rapšio rezultatai FINA čempionatuose
Lietuvos plaukimo istorija
Lietuvoje plaukimas pradėtas kultivuoti 1922 m. Lietuvos jachtų klubo narių Kaune. 1924 m. klubo iniciatyva Kaune, Nemune, per vandens sporto šventę įvyko pirmosios plaukimo varžybos. 1925-1930 m. Nemune vyko Kauno pirmenybės, tačiau tekančiame vandenyje nebuvo galima registruoti rekordų. 1931 m. Raudondvaryje, Nevėžyje, surengtas Lietuvos čempionatas, o Lietuvos plaukikai pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose Rygoje. 1935 m. Kaune įrengta atvira 50 m plaukykla, o Klaipėdos plaukimo klubai įstojo į Kūno kultūros rūmų Vandens ir žiemos sporto komitetą. 1949 m. Kaune pastatytas pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas (12,5 × 5 metrų). 1960 m. įkurta Lietuvos plaukimo federacija, kuri 1992 m.
Žymūs Lietuvos plaukikai
Lietuva gali pasigirti talentingais plaukikais, kurie pasiekė aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose. Vienas pirmųjų daugkartinių Lietuvos plaukimo rekordininkų buvo S. Krasauskas. 1972 m. Birutė Užkuraitytė tapo SSRS čempione (400 m kompleksinis plaukimas), o 1975 m. - ir 200 m kompleksinio plaukimo SSRS čempione, dalyvavo olimpinėse žaidynėse. 1976 m. A. Juozaitis tapo 100 m plaukimo krūtine SSRS čempionu ir 1976 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininku. 1978-1979 m. L. Kačiušytė 3 kartus gerino 200 m plaukimo krūtine pasaulio rekordą, 1978 m. tapo pasaulio, 1979 m. SSRS, 1980 m. olimpinių žaidynių, 1981 m. universiados čempione. 1979-1980 m. R. Žulpa 3 kartus gerino 200 m plaukimo krūtine SSRS rekordą, 1979-1981 m., 1983 m. tapo SSRS, 1980 m. olimpinių žaidynių, 1983 m. universiados čempionu. R. Mažuolis laisvuoju stiliumi 5 kartus (1987-1988 m.) tapo SSRS ir Europos jaunių, 4 kartus (1989 m.) Europos jaunimo, 1989 m. SSRS čempionu, 1989 m. ir 1993 m. Europos, 1994 m. pasaulio čempionato trečios vietos, 4 × 100 m estafetės 1988 m. olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtoju. Darius Grigalionis, plaukdamas nugara 25 m baseine, laimėjo 1998 m. Europos čempionato sidabro, 2000 m. ir 2002 m. - bronzos, 50 m baseine - 2004 m. Europos čempionato sidabro medalius. Saulius Binevičius, plaukdamas 200 m laisvuoju stiliumi 25 m baseine, - 2003 m. Europos čempionato bronzos medalį. Vytautas Janušaitis kompleksiniu būdu 50 m baseine 2008 m. laimėjo Europos čempionato bronzos, 25 m baseine 2005 m., 2006 m. (2 kartus) ir 2008 m., 2009 m., 2010 m. sidabro, 2004 m., 2005 m. bronzos medalius. 2012 m. R. Meilutytė tapo Londono olimpinių žaidynių čempione, yra daugkartinė pasaulio ir Europos plaukimo krūtine čempionė, rekordininkė. 2017 m. ir 2019 m. D. Rapšys tapo Europos, 2018 m. - pasaulio plaukimo čempionu.
Giedrius Titenis
Giedrius Titenis penkiskart gerino Lietuvos vyrų 50 m plaukimo krūtine 25 m baseine rekordus: nuo 27,57 sek. (2009 m.) iki 26,38 sek. (2015 m.). Jis šešis kartus gerino ir Lietuvos vyrų 100 m plaukimo krūtine rekordus: nuo 1 min. 00,92 sek. (2007 m.) iki 57,02 sek. (2015 m.), aštuonis kartus - Lietuvos vyrų 200 m plaukimo krūtine rekordus: nuo 2 min. 11,74 sek. (2009 m.) iki 2 min. 6,58 sek. (2017 m.) ir tris kartus - 4x100 m kombinuotos estafetės Lietuvos rekordus: 3 min. 41,36 sek. (2007 m.), 3 min. 35,40 sek. (2009 m.), 3 min. 35,30 sek. Plaukdamas su Vytautu Janušaičiu, Pauliumi Viktoravičiumi ir Mindaugu Sadausku, G. Titenis pasiekė vyrų 4x50 m kombinuotos estafetės Lietuvos rekordą 25 metrų baseine - 1 min. 35,97 sek. (2009 m.). Plaukdamas su Mindaugu Sadausku, Tadu Duškinu ir Simonu Biliumi, jį pagerino - 1 min. 35,26 sek. (2013 m.), plaukdamas su Danu Rapšiu, Tadu Duškinu ir Mindaugu Sadausku jį vėl dukart pagerino - 1 min. 34,81 sek. ir 1 min. 34,35 sek. (2014 m.). Plaukdamas su Danu Rapšiu, Deividu Margevičiumi ir Mindaugu Sadausku vėl jį pagerino - 1 min. 33,93 sek. (2015 m.). Jis yra ir vyrų estafetės 4x50 m laisvu stiliumi Lietuvos rekordo 25 metrų baseine - 1 min. 25,89 sek. Su Lietuvos jaunuolių iki 17 metų rinktine jis pasiekė 4x100 m kombinuotos estafetės Lietuvos rekordą 25 metrų baseine - 3 min. 59,51 sek. (2005 m.) ir 50 metrų baseine - 3 min. 59,47 sek. (2005 m.). Lietuvos plaukikų reitinge 2006 m. jis užėmė 20-ąją vietą, geriausias rezultatas - 100 m krūtine per 1 min. 4,04 sek. (751 taškas). 2007 m. reitinge G. Titenis pakilo į 2-ąją vietą, geriausias jo rezultatas - 100 m krūtine per 1 min. 0,92 sek. (963 taškai). 2009 m. šalies plaukikų reitinge 50 metrų baseine jam skirta 1-oji vieta, geriausias jo rezultatas - 200 m krūtine per 2 min. 7,80 sek. (1024 taškai), 25 metrų baseine - 3-oji vieta už geriausią rezultatą - 100 metrų krūtine per 59,00 sek. Jam priklauso Lietuvos sporto istorijos rekordas: jis daugiausiai kartų tarp visų šalies plaukikų atstovavo Lietuvai pasaulio vandens sporto šakų čempionatuose - 6 kartus: 2007 m. Melburne (Australija), 2009 m. Romoje (Italija), 2011 m. Šanchajuje (Kinija), 2013 m. Barselonoje (Ispanija), 2015 m. Kazanėje (Rusija) ir 2017 m. G. Titenis yra tarptautinės kategorijos sporto meistras (nuo 2006 m.), iki 2021 m. buvo Lietuvos nacionalinės plaukimo rinktinės narys. Jis buvo Lietuvos plaukimo olimpinės rinktinės narys keturiose olimpinėse žaidynėse: 2008 m. Pekine (Kinija), 2012 m. Londone (Didžioji Britanija), 2016 m. Rio de Žaneire (Brazilija) ir 2021 m. G. Titenis apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medaliu (2014 m.). 2007 m. jis laimėjo moksleivių konkursą, pelnė aukščiausią įvertinimą tarp šalies moksleivių už pasiekimus sporte ir buvo apdovanotas pagrindine metine "Maxima" stipendija. Laikraščio "Anykšta" internetinėje apklausoje G. Titenis buvo išrinktas populiariausiu 2008 ir 2009 metų anykštėnu, jam skirta Anykščių rajono savivaldybės premija vaikams ir jaunimui "Už nuopelnus Anykščių kraštui" (2009 m.). Lietuvos sporto žurnalistai išrinko G. Titenį geriausiu 2009 metų Lietuvos sportininku, "Lietuvos ryto" organizuotuose geriausio šalies sportininko rinkimuose jis buvo antras (2009 m.) ir penktas (2011 m.). G. Titenis buvo Anykščių - 2012-ųjų Lietuvos kultūros sostinės ambasadorius.
Pasaulio čempionatas trumpame baseine
Melburne (Australija) tęsiasi 16-asis FINA pasaulio plaukimo čempionatas trumpame (25 m ilgio) baseine. Planetos rekordas krito jau pirmajame dienos finale. Mišrių komandų kombinuotoje estafetėje 4x50 m amerikiečiai Ryanas Murphy, Nicas Finkas, Kate Douglass ir Torri Huske finišavo per 1 min. 35.15 sek. Amerikiečiai daugiau nei sekunde pagerino pernai olandų pasiektą pasaulio rekordą (1:36.18).Puikiai plaukė ir Italijos rinktinė, laimėjusi sidabrą ir pasiekusi Europos rekordą (1:36.01). Tuo tarpu bronza džiaugėsi kanadiečiai (1:36.93). Vokiečiai su olandais buvo diskvalifikuoti, nes šoko į baseiną anksčiau, nei komandos draugai palietė sienelę.Pasaulio rekordas krito ir paskutiniame dienos finale. Australės Madison Wilson, Mollie O‘Callaghan, Leah Neale ir Lani Pallister estafetę 4x200 m laisvuoju stiliumi baigė per 7 min. 30.87 sek. Jos beveik 2 sek. pagerino nuo 2014 m. olandėms priklausiusį pasaulio rekordą (7:32.85). Į plaukimo istoriją dar kartą įsirašė nenuilstantis 42-ejų veteranas Nicholas Santosas. Brazilas 50 m plaukimo peteliške finale triumfavo su 21.78 sek. laiku ir tapo vyriausiu visų laikų pasaulio plaukimo čempionatų trumpame baseine prizininku. Negana to, jis pagerino 2018 m. paties pasiektą čempionatų rekordą (21.81). Iki jam pačiam priklausančio planetos rekordo tetrūko 0.03 sek. Pasaulio čempionu trumpame baseine N.Santosas tapo 6-ą kartą karjeroje.Antras buvo šveicaras Noe Ponti (21.96), trečias - vengras Szebasztianas Szabo (21.98). Tzen Wei Teongas iš Singapūro pakartojo Azijos rekordą (22.01), bet liko ketvirtas.Vyrų 100 m plaukimą nugara laimėjo amerikietis Ryanas Murphy - 48.50 sek. Jis pagerino net nuo 2010 m. gyvavusį čempionatų rekordą (48.63). Sidabrą pelnė italas Lorenzo Mora (49.04), bronzą - australas Isaacas Alanas Cooperis (49.52). Beje, R.Murphy vos prieš pustrečios savaitės dar sirgo gripu ir nebuvo tikras, ar galės pasaulio čempionate pasiekti geriausią sportinę formą.Moterų 50 m plaukime peteliške teko įteikti net du aukso medalius. Čempionėmis tapo tiek T.Huske, tiek kanadietė Margaret Mac Neil, kurios abi finišavo per 24.64 sek. Lani Pallister (Australija) 8:04.07 min.2. Erika Fairweather (Naujoji Zelandija) 8:10.41.3. Miyu Namba (Japonija) 8:12.98.Moterys, 100 m nugara:1. Kaylee McKeown (Australija) 55.49 sek.2. Mollie O‘Callaghan (Australija) 55.62.3. Claire Curzan (JAV) 55.74.
Kostiumų įtaka plaukimui
2009 m. pasaulio čempionatas buvo antrosios aukščiausio lygio pasaulinės varžybos, kuriose naudoti šie kostiumai. Pirmosios buvo 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse, kuriose 98 proc. Būtent po čempionato Romoje, 2010 m. „Žinoma, rekordų buvo daugybė, jie buvo aukšti. Bet jei dabar pažiūrėsime į pasaulio rekordų lentelę, liko tik vienetai kostiumų rekordų. Žmonės patobulėjo. Bet tada atsiranda kita problema - ne visos šalys galėdavo juos įpirkti. Plaukimas yra likusi tokia sporto šaka, kur apranga nėra svarbus faktorius rezultatams. Skirtingai negu, pavyzdžiui, dviračių sporte. Dabar plaukiant apranga tikrai nelemia labai daug. Manau, kad kostiumų atsisakymas buvo į gera“, - teigė G. Uždraudus kostiumus visi iškart sulėtėjo ir naujų čempionų neatsirado. Tą rodo ir G.
Taip pat skaitykite: Viskas apie plaukimo kostiumus
Romos olimpinis baseinas
Romos olimpinis baseinas ypatingas ir tuo, kad yra vienas iš seniausių baseinų Europoje, kuriame vyksta pasaulinio lygio varžybos. Visas sporto kompleksas „Foro Italico“, kurio dalimi yra ir baseinas, pradėtas statyti dar trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, 1928 m. Baigtas po 10 metų. Čia 1960 m. „Stadio del Nuoto“ vadinamas baseinas yra kitoks - jis neturi stogo. Tiesa, FINA jau nebeleidžia rengti Europos ir pasaulio čempionatų po visiškai atviru dangumi, tad baseinas šiemet bus tik iš dalies atviras. Tačiau 2009-aisiais, kai bronzą laimėjo G.
Taip pat skaitykite: Vandens sporto federacijos istorija
tags: #fina #pasaulio #plaukimo #cempionatas