Sportas, būdamas svarbia žmogaus gyvenimo dalimi, neapsaugotas nuo negatyvių reiškinių, tokių kaip patyčios. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime fizinio smurto sporte apibrėžimą, jo rūšis, priežastis ir pasekmes, remiantis moksliniais tyrimais ir specialistų įžvalgomis. Taip pat aptarsime psichologinius aspektus, susijusius su patyčiomis, ir pateiksime rekomendacijų, kaip atpažinti bei spręsti šią problemą.
Patyčių sporte apibrėžimas
Patyčios sporte - tai viena iš smurto formų, pasireiškianti sistemingais, pasikartojančiais tyčiniais veiksmais, kuriais sukuriama bauginanti aplinka ir daroma fizinė, psichologinė ar finansinė žala. Patyčias dažnai lydi galios disbalansas, kai auka atsiduria silpnesniojo pozicijoje. Agresorius nebūtinai yra fiziškai stipresnis, nes galios persvara gali būti įgyjama susijungus į grupę ar turint valdžios įgaliojimus, pavyzdžiui, būnant komandos kapitonu, treneriu ar administracijos darbuotoju.
Lietuvių kalboje žodis „patyčios“ apima viską, kas daroma kito žmogaus apmaudui, piktumui. Anglų kalboje vartojamas terminas „bullying“ reiškia ne tik skaudinimą, bet ir bauginimą.
Patyčių dalyviai
Išskiriami keli vaidmenų tipai patyčių procese:
- Baugintojai: Patyčių iniciatorius ir jo šalininkai. Iniciatorius pradeda patyčių procesą ir sutelkia kelis šalininkus, kurie motyvuoja iniciatorių, kursto, patys dalyvauja išpuoliuose.
- Stebėtojai: Tiesiogiai nedalyvauja patyčiose, tačiau vieni prisiima „sirgalių“ vaidmenį, kiti abejingai stebi arba apsimeta, kad nieko nemato, baimindamiesi baugintojų išpuolių prieš juos.
- Gynėjas: Asmuo, kuris ryžtingais veiksmais nutraukia patyčias, užstodamas taikinį ar išvesdamas jį iš pavojingos aplinkos.
Patyčių priežastys
Nepriklausomai nuo patyčiose dalyvaujančių asmenų amžiaus ar vaidmens organizacijoje, galima išskirti kelias tokių priežasčių grupes.
Taip pat skaitykite: Lietuvos ir Norvegijos patirtis
- Individualios priežastys. Dažnai patyčių taikinys išsiskiria tam tikrais bruožais, dėl kurių atrodo lengvai pažeidžiamas. Pavyzdžiui, jaunesnio amžiaus, fiziškai silpnesnis, atrodantis depresyviai, mažiau pasitikintis savimi ir pan. Atakų gali sulaukti asmenys, turintys menkiau išvystytų socialinių įgūdžių, dėl kurių jiems sunkiau konstruktyviai spręsti konfliktines situacijas, besilaikantys nuošaliau nuo kitų ar išsiskiriantys socialine padėtimi, išvaizda, lytine orientacija, kitais aplinkinius „erzinančiais“ bruožais. O agresorius išsiskiria geresnėmis socialinėmis kompetencijomis, kurios jam padeda užsitikrinti kitų sportininkų paramą patyčių procese, pasižymi narcisizmu, egocentriškumu, silpna empatija ir gebėjimu manipuliuoti aplinkiniais, nevengiant smurto.
- Organizacinės priežastys. Patyčios plinta aplinkoje, kurioje stokojama tarpasmeninės pagarbos, socialinės paramos, griežtai apibrėžtų etinių normų, pozityvaus trenerio pavyzdžio, o agresoriai įsitikinę, kad dėl savo elgesio išvengs adekvačios personalo reakcijos ir sankcijų. Patyčių rizika didėja komandose ir sporto organizacijose, kuriose vyrauja stipri tarpasmeninė konkurencija ir laimėjimo „bet kokia kaina“ ideologija, stokojama veiksmingų neetiško elgesio kontrolės mechanizmų. Prie to prisideda ir menkas sporto federacijų dėmesys patyčių reiškiniui.
- Socialinis kultūrinis kontekstas. Jis apima vertybes, normas, stereotipus, dėl kurių patyčios gali būti neatpažįstamos, palaikomos ar toleruojamos. Pavyzdžiui, įsitikinimai, kad grubus elgesys „psichologiškai užgrūdina“, trenerių patyčios „motyvuoja“ labiau stengtis, o dėl patiriamo smurto skundžiasi ir iš sporto pasitraukia tik „psichologiškai silpni“, todėl „prasti“ sportininkai. Tam tikra norma gali būti laikomas fizinis ir psichologinis smurtas prieš varžovus vardan pergalės, žiūrovų patyčios.
Patyčių rūšys
Patyčios skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines, individualias ir grupines. Tiesioginėmis patyčiomis vadinamas bet koks atvirai prieš kitą asmenį naudojamas priešiškas elgesys. Netiesioginės patyčios, kaip jau matyti iš pavadinimo, apima užslėptus veiksmus, kuriais sukuriama bauginanti aplinka, pavyzdžiui, skleidžiant gandus, aptarinėjant privataus gyvenimo detales, pašalinant iš grupės (socialiai atskiriant) ir kt. Individualios - nukreiptos į vieną asmenį, tuo tarpu grupinės - prieš du ir daugiau asmenų (pavyzdžiui, treneris ar kiti asmenys šaiposi, koneveikia, menkina kelis komandos narius ar visą komandą, skiria fizines užduotis siekiant „pamokyti“ ar „nubausti“).
Pagal tai, kokie veiksmai naudojami, patyčios dar skiriamos į tam tikras grupes: verbalines, fizines, socialines, elektronines.
- Verbalinės. Paprastai tariant, tai yra bet kokie žodiniai užpuolimai. Pavyzdžiui, įžeidinėjimai, pravardžiavimai, pašaipūs komentarai, ironija, erzinimas, apkalbos, grasinimai, pastabos, susijusios su asmens išvaizda, lytimi, rase, pasaulėžiūra, socialine padėtimi ir pan.
- Fizinės. Tai fizinio ir psichologinio skausmo sukėlimas naudojant fizinę jėgą. Pavyzdžiui, smūgiavimas, stumdymas, kandžiojimas, spjaudymas, pešiojimas, pargriovimas, pinigų, daiktų atiminėjimas ir gadinimas, vagystės, išvarymas iš patalpos. Nors lengviausiai pastebimos, tačiau ne visuomet atpažįstamos kaip patyčios. Pavyzdžiui, sprigtas, krepštelėjimas, vertimas atlikti fizinius pratimus, siekiant „pamokyti“, „nubausti“ ir pan.
- Socialinės. Tai manipuliavimas socialiniais santykiais, kuriuo sukeliamas diskomfortas, psichologinis skausmas, išgyvenamas dėl atstūmimo, socialinio izoliavimo. Pavyzdžiui, ignoravimas, vengimas bendrauti, atskyrimas nuo grupės, niekuo nepagrįsti kaltinimai, intrigos, reputacijos kitų akyse menkinimas, įvairūs priėmimo į grupę ritualai, menkinantis elgesys su „naujokais“ ir pan. Jos gali būti atviros arba užslėptos, todėl yra sunkiau pastebimos.
- Elektroninės. Dar vadinamos virtualiomis, kibernetinėmis, kadangi pasitelkiamos įvairios elektroninės technologijos. Tai yra, naudojant socialinius tinklus, internetinius forumus, elektroninio pašto sistemas. Veiksmai gali varijuoti nuo verbalinių, socialinių iki fizinių užpuolimų, kurie pasireiškia įrangos užvaldymu, sugadinimu siunčiant kenkėjiškas programas.
Patyčių procesas
Patyčios gali būti nereguliarios (keli epizodai per sezoną) arba nuolatinės (viso sezono metu užpuolimai įvyksta kartą ar kelis kartus per savaitę).
Pastebėti patyčių pradžią, kol procesas dar nėra įsibėgėjęs, nėra paprasta. Pirmiausia dėl to, kad kai kurie veiksmai, pavyzdžiui, grupės narių ironija, atgrasūs žvilgsniai, vengimas bendrauti, apkalbos dažnai nėra laikomi smerktinais. Be to, sporte egzistuoja savita kultūra, kuri pateisina trenerių naudojamą smurtą „vardan gerų tikslų“, naujokų menkinimą, psichologinį ir fizinį smurtą siejant su sportininkų „psichologiniu užgrūdinimu“.
Nors patyčių taikinys jaučia diskomfortą, tačiau pradžioje užpuolimų arba nesureikšmina, arba viliasi, kad jie kažkokiu būdu liausis patys savaime. Prie to, kad procesas užsitęsia, prisideda ir nepasitikėjimas savimi, įvairios baimės (pvz., kad pasipriešinus „bus tik blogiau“, o pranešus vadovams pasmerks grupės nariai), tradicijos, ritualai arba negebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus (agresija, konfrontacija).
Taip pat skaitykite: Fizinio pajėgumo tyrimas
Patyčių procesui įprastai būdingas šalininkų telkimas ir vadinamasis „ugnies kurstymas“. Tai yra, po to, kai asmuo yra identifikuojamas kaip taikinys, kurį „reikia pašalinti“, yra telkiama palaikymo komanda, kuri įtraukiama į procesą. Be to, patyčių iniciatoriai visuomet stebi, kokių reakcijų sulaukia jų elgesys, o trokštamos reakcijos „kursto ugnį“.
Kokių reakcijų tikisi baugintojai? Pirmiausia - tikimasi patyčių taikinio išgąsčio, baimės ženklų, pasyvumo. Be to, įprastai laukiama grupės narių, pašalinių asmenų pritarimo ar bent jau pasyvumo. Šie ženklai baugintojui ar baugintojams rodo, kad jėgų persvara yra jų pusėje, adekvataus pasipriešinimo, kaip ir sankcijų, nėra ir nebus ir ateityje. Visa tai tik paskatina tęsti patyčias. Todėl be galo svarbu, kas ir kaip reaguos - patyčių taikinys, procesą stebintys grupės nariai, treneriai, administracijos darbuotojai ar pašaliniai asmenys.
Patyčių pasekmės
Patyčių poveikis asmeniui yra trejopas: psichikai, fizinei sveikatai ir socialinei bei ekonominei gerovei.
- Pasekmės psichikai: Padidėjęs nerimas, įkyrios mintys, moralinio mąstymo sutrikimai, dėmesio sutrikimai, agresyvumas, rizikinga elgsena, nemiga, naktiniai košmarai, emocinis nestabilumas, profesinis perdegimas, depresija, potrauminio streso sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, mintys apie savižudybę ar žmogžudystę.
- Pasekmės fizinei sveikatai: Nors tiesiogiai nenurodyta tekste, galima numanyti, kad patyčios gali sukelti įvairias fizines problemas, tokias kaip galvos skausmai, pilvo skausmai, raumenų įtampa ir kitos streso sukeltos ligos.
- Pasekmės socialinei ir ekonominei gerovei: Nors tiesiogiai nenurodyta tekste, galima numanyti, kad patyčios gali lemti socialinę izoliaciją, sunkumus bendraujant su kitais, prastesnius akademinius ar sportinius rezultatus, finansines problemas dėl gydymo ar prarasto darbingumo.
Psichologiniai aspektai
Psichologiniai aspektai yra itin svarbūs analizuojant patyčias sporte. Jurijus Vaščenkovas, kineziterapeutas ir psichologas, dirbantis su Lietuvos baidarininkų rinktine, pabrėžia terapinio santykio tarp sportininko ir mediko svarbą. Būtina pajausti, ko sportininkas nori, bet nelikti vien emociniu pašnekovu. J. Vaščenkovas siekė suprasti psichikos, elgesio ir organizmo fiziologijos ryšius, tokiu būdu į visumą susiedamas psichologijos ir fizinės medicinos disciplinas. Jo tyrimai parodė, kad susidomėjimas reikšmingai didina ištvermę ir motyvaciją, reikšmingai mažina subjektyvų sunkumo jausmą ir skausmą.
Integracinė medicina, į kurią atsižvelgia J. Vaščenkovas, susieja skirtingas sritis, pavyzdžiui, gydant širdies problemas reikia atsižvelgti ne tik į širdies kraujotakos sistemą, fizinį aktyvumą ar mitybą, bet ir į neurohormoninius asmens ypatumus, elgesio įpročius, emocines reakcijas.
Taip pat skaitykite: Naujos perspektyvos fiziniame aktyvume
Biopsichosocialinė paradigma teigia, kad susidūrus su bet kokiu sveikatos sutrikimu svarbūs tiek kūno biologiniai, tiek psichosocialiniai veiksniai.