Pastaraisiais metais Lietuvos jaunimo krepšinio rinktinė ne kartą susitiko su Naujosios Zelandijos komanda įvairiuose tarptautiniuose turnyruose. Šios rungtynės dažnai būna atkaklios ir įdomios, o jų rezultatai svarbūs abiejų komandų tolimesniam progresui. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelis svarbius Lietuvos ir Naujosios Zelandijos jaunimo rinktinių susitikimus, išanalizuosime jų eigą ir rezultatus, bei aptarsime šių komandų perspektyvas ateityje. Aptarsime ne tik krepšinį, bet ir kitas sporto šakas, kuriose šios dvi šalys susiduria.
Krepšinio aikštelės: jaunimo rinktinių susitikimai
Lietuvos ir Naujosios Zelandijos krepšinio istorijoje ryškėja jaunimo rinktinių susitikimai, kupini atkaklios kovos ir dramatiškų momentų. Šios rungtynės ne tik parodo jaunųjų talentų meistriškumą, bet ir atspindi šalių krepšinio mokyklų ypatumus.
Pasaulio U19 čempionatas Kretoje: drama ir pralaimėjimas
Vienas įsimintiniausių Lietuvos ir Naujosios Zelandijos jaunimo rinktinių susitikimų įvyko Pasaulio U19 čempionate, vykusiame Kretoje. Gedimino Petrausko treniruojama Lietuvos rinktinė A grupės varžybose susitiko su kovingai nusiteikusiais Naujosios Zelandijos krepšininkais. Rungtynės buvo atkaklios ir dramatiškos, o nugalėtojas paaiškėjo tik paskutinėmis sekundėmis.
Nors didžiąją rungtynių dalį komandos žaidė apylygiai, lemiamu tapo paskutinis ketvirtis. Lietuviams puolime sekėsi sunkiai, o varžovai spurtavo ir įgijo dviženklį pranašumą. Vis dėlto, likus žaisti mažiau nei dvi minutes, lietuviai sugebėjo atsitiesti ir sumažinti atsilikimą iki minimumo. Domanto Vilio tritaškis ir Martyno Arlausko dėjimas iš viršaus atgaivino intrigą, tačiau Naujosios Zelandijos krepšininkai pergalės iš rankų neišleido ir laimėjo rungtynes rezultatu 77:75.
Lietuvos rinktinėje rezultatyviausiai žaidė Dovydas Giedraitis, pelnęs 19 taškų, o Domantas Vilys pridėjo 18 taškų. Naujosios Zelandijos komandoje išsiskyrė Maxas Darlingas, surinkęs 17 taškų ir atkovojęs 11 kamuolių. Šis pralaimėjimas Lietuvos rinktinei buvo skaudus, tačiau jis neturėjo įtakos komandos patekimui į aštuntfinalį.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Lietuva - Naujoji Zelandija
Rungtynių statistika ir žaidėjų pasirodymas
Šioje įtemptoje dvikovoje abiejų komandų žaidėjai demonstravo puikų individualų meistriškumą ir komandinį darbą. Lietuvos rinktinės gretose išsiskyrė keli žaidėjai, kurių indėlis buvo ypač svarbus:
- Dovydas Giedraitis: 19 taškų (3/6 dvitaškiai, 4/7 tritaškiai, 1/1 baudos)
- Domantas Vilys: 18 taškų
- Erikas Venskus: 13 taškų (11 atk.k.)
- Martynas Arlauskas: 9 taškai
Naujosios Zelandijos komandoje taip pat buvo ryškių žaidėjų:
- Maxas Darlingas: 17 taškų (11 atk.k.)
- Flynnas Cameronas: 14 taškų
- Jamesas Moorsas: 12 taškų
- Kruzas Perrott-Huntas: 11 taškų
- Maxas de Geestas: 11 taškų
Šių rungtynių statistika rodo, kad kova buvo labai atkakli, o abiejų komandų žaidėjai atidavė visas jėgas, siekdami pergalės.
G. Petrausko įvertinimas
Po rungtynių Lietuvos rinktinės strategas G. Petrauskas pabrėžė, kad kova buvo sunki, o Naujosios Zelandijos komanda pademonstravo didelį atkaklumą ir kovingumą. Treneris atkreipė dėmesį į tai, kad lemiamame ketvirtyje lietuviams pritrūko sėkmės puolime, o varžovai tuo pasinaudojo ir įgijo pranašumą.
Kelias į aštuntfinalį ir tolimesnės perspektyvos
Nepaisant pralaimėjimo prieš Naująją Zelandiją, Lietuvos jaunimo rinktinė sėkmingai įveikė grupių etapą ir pateko į aštuntfinalį. A grupės turnyro lentelė atrodė taip:
Taip pat skaitykite: Rungtynių analizė: Lietuva prieš Naująją Zelandiją
- JAV (3 pergalės)
- Naujoji Zelandija (2 pergalės, 1 pralaimėjimas)
- Lietuva (1 pergalė, 2 pralaimėjimai)
- Senegalas (0 pergalių, 3 pralaimėjimai)
Aštuntfinalyje Lietuvos rinktinės laukė akistata su Australijos krepšininkais, kurie B grupėje užėmė antrą vietą. Kitose aštuntfinalio porose susitiko JAV ir Latvija, Naujoji Zelandija ir Malis, Senegalas ir Kanada.
FIBA Pasaulio vyrų krepšinio čempionatas
Šiais metais vykstančiame FIBA Pasaulio vyrų krepšinio čempionate Naujosios Zelandijos rinktinė susiduria su nemažais iššūkiais. Komanda pateko į C grupę kartu su JAV, Graikijos ir Jordanijos ekipomis. Dėl šios priežasties Naujosios Zelandijos laukia gana nelengva kova.
Situaciją apsunkina ir dviejų žvaigždžių - brolių Websterių - nebuvimas rinktinėje. Jų patirtis ir talentas būtų labai pravertę komandai, siekiančiai sėkmingai pasirodyti čempionate. Pirmąsias rungtynes Naujosios Zelandijos rinktinė žaidė prieš JAV komandą rugpjūčio 26 d. 15.40 val.
Lietuvos rinktinė taip pat dalyvauja FIBA Pasaulio krepšinio čempionate ir siekia kuo geriau pasirodyti. Jau pirmosios rungtynės parodė, kad komanda yra gerai pasiruošusi ir nusiteikusi kovoti dėl aukščiausių vietų. Rugpjūčio 27 d. žiūrovai stebėjo Lietuvos rinktinės rungtynes, kurios parodė komandos stiprybę ir potencialą.
Kelialapiai į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes
Šių metų Pasaulio krepšinio čempionatas yra svarbus ne tik dėl medalių, bet ir dėl kelialapių į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes.
Taip pat skaitykite: Futbolo kelionė: Lietuva prieš Naująją Zelandiją
Salės futbolas: Lietuva priima pasaulio čempionatą
Laukimas baigėsi - Lietuvoje prasideda didžiausias sporto renginys, kurį kartu su įtakingiausiu futbolo organu FIFA organizuoja šalies Futbolo federacija. Dėl pandemijos metams atidėtas turnyras įeis į Lietuvos sporto istoriją - iki šiol mūsų šalyje niekada nebuvo surengtas tokios reikšmės pasaulio čempionatas. Lietuvai teisė surengti pasaulio čempionatą atiteko 2018-aisiais. Tuomet pavyko nurungti kur kas labiau šioje sporto šakoje pasižymėjusias šalis - Iraną ir Japoniją.
Lietuvoje vyksiančiose pasaulio pirmenybėse iš viso varžysis 24 komandos, suskirstytos po keturias į šešias grupes. Ukrainiečio Jevgenijaus Ryvkino diriguojama Lietuvos rinktinė A grupėje varžysis kartu su Venesuela, Kazachstanu ir Kosta Rika. Mūsiškiai pasirodymą pradės sekmadienį 20 val. Rugsėjo 15-ąją Lietuvos futbolininkai susitiks su Kazachstanu, o po trijų dienų lauks paskutinė grupės akistata su Kosta Rika. Visas kitas šio pasaulio čempionato kovas tiesiogiai bus galime stebėti portale LRT.lt.
Čempionatą 16 val. B grupėje kartu su rusais ir egiptiečiais žais Uzbekistano ir Gvatemalos rinktinės. Prieš penkerius metus iškovotą titulą gins Argentinos rinktinė. Tituluočiausia rinktine išlieka Brazilija, kuri pasaulio čempionate triumfavo penkis kartus. Du kartus taurę į viršų kėlė Ispanijos futbolininkai. Rengti čempionatą pretendavo keturios valstybės: Lietuva, Iranas, Japonija ir Naujoji Zelandija. Lietuva buvo vienintelė Europos, kuri FIFA Taryboje turi daugiausia narių, atstovė, o pastarąjį kartą salės futbolo pasaulio čempionatas Senajame žemyne vyko prieš 22 metus - 1996-aisiais Ispanijoje.
Kandidatūrą organizuoti turnyrą LFF pateikė dar 2016 metais. FIFA sprendimas turėjo paaiškėti dar praėjusiais metais, bet galutinis svarstymas buvo atidėtas iki 2018 metų spalio 26 d. Anot šiuo metu Lietuvoje besilankančio FIFA salės ir paplūdimio futbolo varžybų organizavimo vadovo Kasra Haghighi, Lietuva buvo puikiai įvertinta rengiant 2013 m. Europos U-19 vaikinų čempionato finalinį etapą ir 2018 m. WU-17 merginų čempionato finalinį etapą. Šiemet Lietuvai buvo patikėta surengti ir Europos salės futbolo čempionato (UEFA Futsal Euro) preliminarios atrankos varžybas Vilniuje bei Europos moterų futsalo čempionato atrankos varžybas Prienuose, taip pat UEFA salės futbolo Čempionų lygos atranką Jonavoje ir Elitinio etapo turnyrą Alytuje.
„UEFA atstovai liko sužavėti, kaip Lietuva organizuoja turnyrus, todėl mūsų tikslas yra sujungti vyriausybę, federaciją, FIFA ir žiūrovus, kad visi turėtume puikų renginį. Žinoma, kiekviena šalis nori pasirodyti kuo geriau, bet pirmiausia tai yra šventė Lietuvai“, - sakė K.Haghighi. Anot LFF prezidento Tomo Danilevičiaus, pasaulio pirmenybės bus transliuojamos į maždaug 140 šalių, tad mūsų šaliai ir futbolui tai - puiki galimybė parodyti save. „Tikiu, kad šis turnyras bus puiki reklama pačiam futsalui, kuris šiandien pas mus yra mėgėjiškas. Tikiu, kad renginio pagalba išpopuliarinsime ne tik futsalą, bet ir didįjį futbolą“ - vylėsi LFF vadovas.
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje viešinti FIFA delegacija planuoja aplankyti potencialias turnyro arenas, su LFF vadovais aptars būsimo turnyro struktūrą, projekto planavimą ir kitus organizacinius reikalus. Finalinio turnyro dalyviai bus suskirstyti į šešias grupes. Geriausios dvi grupės komandos ir keturios geriausios trečias vietas užėmusios ekipos pateks į 16 rinktinių atkrintamąsias varžybas. Pirminėje lietuvių paraiškoje buvo pateikti trys miestai-organizatoriai, bet šis skaičius dar gali išaugti. „Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje turnyras vyks tikrai, bet norėtume į šį renginį įtraukti ir daugiau savivaldybių. Kalbėsimės su Alytaus, Panevėžio ir Šiaulių vadovais“, - sumanymus atskleidė LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
Nei FIFA atstovas, nei LFF vadovai finansiniais skaičiais kol kas neoperuoja. Anot E.Stankevičiaus turnyro galutinė kaina priklausys ir nuo vyriausybės bei savivaldybių pagalbos. „Daug kas priklausys nuo vyriausybės indėlio į šį čempionatą ir savivaldybių pagalbos. Pirminis pokalbis su šiomis instancijomis buvo jau anksčiau, bet iš esmės dabar reikės kalbėti iš naujo ir vėl vesti derybas“, - pripažino E.Stankevičius. Jo pirminiais skaičiavimais valstybės lėšos turėtų sudaryti maždaug 40 proc. būsimo turnyro biudžeto. Likusią dalį turėtų skirti FIFA. Prieš dvejus Kolumbijoje vykęs pasaulio čempionatas kainavo apie apie 13 mln. JAV dolerių. „Visgi mūsų šalyje infrastruktūra yra kur kas geresnė, tad ir čempionatą suorganizuosime už mažesnę sumą“, - žadėjo E.Stankevičius.
Kai bus nuspręsta, keliuose miestuose bus organizuojamas turnyras, prasidės pirmieji infrastruktūros darbai. Kol kas nė viena čempionatą priimsianti arena neturi parketinės aikštės, kuri yra privaloma tokio lygo varžyboms. Paklausti, kaip reiks per tokį trumpą laiką spręsti bene opiausią problemą - kuklų Lietuvos rinktinės lygį, LFF funkcionieriai konkretaus atsakymo kol kas neturėjo. „Reikės peržiūrėti vykdomo futsalo A lygos čempionato formatą ir ieškoti sprendimų, bet konkrečiai apie tai dar nekalbėjome. Ieškosime variantų“, - žadėjo T.Danilevičius.
Regbis: lietuvių pasiekimai ir pozicijos pasaulyje
Lietuvos regbio rinktinė taip pat skinasi kelią tarptautinėje arenoje. 2008-uosius metus lietuviai pradėjo būdami 55-i, tačiau po aštuonių pergalių iš eilės Europos pirmenybėse padarė didžiausią pažangą tarp visų 95 klasifikuotų komandų. Beje, Lietuvos vyrų regbio rinktinė laimėjo jau 15 tarptautinių rungtynių iš eilės - paskutinį kartą lietuviai 2006 metų gegužės 6 dieną 0:22 nusileido Slovėnijai.
Lietuvos regbininkai ir toliau lenkia tris iš keturių savo varžovių Europos čempionato 3A divizione - 57-ąją poziciją užimančią Šveicariją (43,83 tšk.), 59-ąją vietą išsaugojusią Serbiją (43,09 tšk.) bei 74-ojoje pozicijoje esančią Andorą (40,37 tšk.). Penktosios Europos regbio pirmenybių šio diviziono komandos - Armėnijos - reitingas viešai neskelbiamas. Latvijos regbio rinktinė su 43,52 taško klasifikacijoje yra 58-a.
IRB reitinge pirmauja Naujosios Zelandijos rinktinė, lenkianti pasaulio čempionę Pietų Afrikos Respublikos (PAR) komandą bei Australijos regbininkus:
- Naujoji Zelandija 90,68 tšk. (1)
- PAR 89,45 (2)
- Australija 86,32 (3)
- Airija 83,27 (4)
- Prancūzija 81,48 (5)
- Argentina 81,29 (6)
- Anglija 81,23 (7)
- Velsas 80,74 (8)
- Fidžis 76,52 (9)
- Škotija 75,23 (10)
…38. Lietuva 50,79 (38)
…57. Šveicarija 43,83 (57)
Latvija 43,52 (58)
Serbija 43,09 (59)
…74. Andora 40,37 (74)
…95. Suomija 30,32 (95)
Naujoji Zelandija: gamta, kultūra ir sportas
Naujoji Zelandija yra tolimiausia valstybė nuo Europos. Naujosios Zelandijos gamta išties atrodo žavingai tolima, it perkelta iš gūdžių dinozaurų laikų: su milžiniškais paparčiais, trykštančiais geizeriais, tūkstantmečiais medžiais, giliais fjordais. Tačiau nė šimtmečio neužtrukusi kolonizacija kultūriškai Naująją Zelandiją pavertė Europos kopija. Senasis šalies pavadinimas, kurį jai davė pirmieji gyventojai maoriai - Aotearoa, “debesies žemė”. Maorių tėvynė vėl atrandama, bet sunkiai matoma. Tačiau šalyje, kur seniausias namas pastatytas 1822 metais, istorijos ieškoti sunku, o gal ir nereikia. Turistai čia važiuoja gamtos, gamtos ir darsyk gamtos.
Viena Naujosios Zelandijos gamtos vizitinių kortelių - vulkanai ir geizeriai. Naujoji Zelandija yra pietiniame Ramiojo Vandenyno ugnies žiedo gale. Šen bei ten jos apylinkėse pro juodą, kadaise besiveržusių ugnikalnių sukietėjusią lavą kyla smirdintys dūmai. Rūkstantis ežeras prie Rotorua. Prie kiekvieno viešbučio ten - mineralinių karštų vandenų vonios. Esą gydančių - XX a. Deja gamtos stebuklo, labiausiai žavėjusio Rotorujos turizmo pirmeivius iš XIX a. britų aukštuomenės, išvysti nebeįmanoma. “Rožines ir baltas terasas” [Pink and White Terraces] sugriovė ne žmogus, o pati gamta: 1884 m. išsiveržęs Taraveros ugnikalnis. Didingas viešbutis Rotorua.
Be vulkaninių versmių ir ežerų populiari Naujojoje Zelandijoje gamtos grožybė - olos ir požeminės upės. Jomis plaukiojama plaustais, o ypač grožimasi tokiomis, kuriose gyvena it jonvabaliai švytinčios kirmėlės. Į “Glowworm caves” kviečia daug pakelės reklamų, o jose užvertęs galvą esą gali išvysti tikrus “požeminius žvaigždynus”. Ruonis netoli sostinės Velingtono. Nortlando pusiasalis pačioje Naujosios Zelandijos šiaurėje garsėja dar vienu šalies simboliu - kauri medžiais. Jie stačiai milžiniški, dalis dabar žaliuojančių medžių augo dar tada, kai gimė Kristus (nenupjovęs ir nesuskaitęs rievių nepatikrinsi). Vaipoua kaurių miškas nebekertamas - priešingai daugeliui Naujosios Zelandijos medynų, kur, vos pasukęs nuo pagrindinių kelių, išvysti medkirčių sunkvežimius. Kelio ženklai tuose miškuose rodo, esą per kelią gali eiti kiviai. Tie mieli neskraidantys naktiniai pūkuoti paukščiai toks Naujosios Zelandijos simbolis, kad patys naujazelandai pravardžiuojami kiviais, jų doleriai - kivių doleriais ir niekas dėl to nepyksta. Ir vaisius kivis nuo jų gavo pavadinimą. Kivio statula prie kivių plantacijos.
Nortlando ramiose pakrantėse įvyko ir tai, kas pavertė maorišką Aotearoa į Naująją Zelandiją: britai su maoriais pasirašė Vaitangio sutartį (1840). Britai suprato, kad maoriai šitaip prisijungė prie imperijos, maoriai manė, kad Britanija tiesiog juos saugos (mat taip buvo parašyta maoriškame tekste) - bet jų interpretacijų niekas nebeklausė. Šiandien Naujoji Zelandija mėgina atitaisyti praeities skriaudas: grąžina maoriams kai kurias žemes, įsteigė maoriškas parlamento apygardas. Ir Vaitangyje, tapusiame turistine vieta, sustatytos maoriškos valtys (tokios, kokiomis jie ~1200 m. atplaukė į tada negyvenamą Naująją Zelandiją), jų susitikimų namai marae. Tačiau visa tai tėra bandymai atkurti kas seniai prarasta: joks autentiškas ikikolonijinis maorių pastatas niekur Naujojoje Zelandijoje neišlikęs ir vos kas dešimtas maoris dar moka savąją kalbą (kuri tik 1987 m. tapo pripažinta). Maoriškos raižytos veidų tatuiruotės (moko), iki kolonizacijos rodydavusios vyriškumą, šiandien labiau gatvės gaujų, į kurias pasuko dažnas prasigėręs maoris, skiriamasis bruožas.
Oklandas - vienintelis tikras Naujosios Zelandijos didmiestis, su dangoraižiais ir aukščiausiu Okeanijos statiniu - Dangaus bokštu (328 m). Kiti miestai - tai vesternus kiek primenančių vienaukščių ar dviaukščių pastatų rinkiniai. Centrinėje gatvėje - Pirmojo pasaulinio karo atminimo salė, kinas, parduotuvėlės ir būtinai tradicinė medinė smuklė su kambariais be patogumų nakvynei viršuje ir didžiule baro sale, pilna aplinkinių avių augintojų, pirmame aukšte. Jos - dar vienas Naujosios Zelandijos simbolis, sunkiai pasiduodantis pokyčiams: iki pat 1971 m. Visur viskas dirba be galo trumpai: parduotuvės - iki 17 val., restoranai - nuo 17 iki 22 val. Ir mentalitetas “lietuvio akimis” pasirodė kaimiškas. Net Oklendo gatvėse ir parduotuvėse kai kurie žmonės vaikšto basomis. Kelionės metu tris kartus visiškai neišprovokuoti kitų automobilių vairuotojai mums parodė vidurinįjį pirštą (pavyzdžiui, aplenkdami). O kartą šalikelėje stovintis naujazelandų būrelis visiems pravažiuojantiems automobiliams pasilenkę demonstravo nuogus užpakalius.
Ir iš angliškų sporto šakų Naujojoje Zelandijoje išpopuliarėjo ne kriketas ar futbolas, tačiau kovingasis regbis. Tarp mažesnių miestelių išskirtiniai pasirodė Napyras (Napier), garsėjantis art deco stiliaus centru (mat perstatytas po 1931 m. žemės drebėjimo, kai šis stilius dominavo) ir Temzė (Thames), kur į kalną kelia entuziastų atkurtas siaurasis geležinkelis. Kitas hobis - “kuprinėjimas”, arba keliavimas pėsčiomis ar dviračiu su milžiniškomis kuprinėmis. Maorių olų tapyba palei Taupo ežerą, iki kurios turistus plukdo laivai. Taip, ją sukūrė maoriai, tačiau tik 1970 m.
Naujosios Zelandijos Pietų sala didesnė už Šiaurės salą, bet gyventojų ten - keturiskart mažiau. Jų tankumas - dešimt kartų mažesnis nei Lietuvoje. Pusiaukelėje ties Hokitika pasitiko įspūdingi olų dariniai, po kuriais į krantą plakasi bangos, Hasto drėgnasis miškas, kuriame beveik nuolat lyja, pasukus truputėlį į rytus - galimybė užmesti akį į purvinus kalnų ledynus. Ir, pagaliau, pietuose, pravažiavus aktyviojo turizmo sostinę Kvinstauną (Queenstown), prasideda fjordų žemė. Garsiausias iš tų, į kuriuos laivais plaukia dienos ekskursijos - Milfordo fjordas, bet fjordams prilygsta ir Manipuro ežeras, kurio gale - hidroelektrinė be užtvankos, išnaudojanti milžinišką aukščių skirtumą tarp ežero ir vandenyno. Tiek į fjordus, tiek į ežerą nuo aukštų aplinkinių kalnų pasakiškai liejasi krioklių srovės ir srovelės. Viskas žalia žalia - ko jau netrūksta Naujajai Zelandijai, tai žalumos. Tačiau štai laukinių gyvūnų ten mažai: tik maži voveriukai ir kiškučiai naktimis bėgiodavo keliais (deja, pakliūdavo ir po ratais), ir dar jūrų liūtai tįsantys ant akmenų netoli sostinės Velingtono. Galiausiai atvykome į Inverkargilą, vėjuotą piečiausią Naujosios Zelandijos miestą, ir atėjo laikas sukti atgal. Tipiškas žalias kalvotas Naujosios Zelandijos peizažas. Naująją Zelandiją įsiminiau ir kaip pasaulio provinciją, kur žmonės elgiasi taip, kaip kitur Vakarų pasaulyje būtų mažų mažiausiai “neatsakinga”. Tikriausiai tai keisis, gal jau pasikeitė - greta atsipūtusių pakehų į Naująją Zelandiją gyventi persikelia vis daugiau azijiečių.
Lietuvos krepšinio rinktinės naujokai: pirmieji žingsniai
Prieš tęsiant Lietuvos ir Naujosios Zelandijos sportinių susitikimų analizę, verta atkreipti dėmesį į Lietuvos krepšinio rinktinės naujokus ir jų pasirodymus.
Mindaugas Girdžiūnas
24 min. | 16 tšk. | 4/5 dvit., 2/4 trit., 2/2 baud. | 4 atk. kam. | 2 perd. | 1 per. k. Žmogus, kurį jau po pirmųjų rungtynių pusė Lietuvos, ko gero, pakrikštijo būsimu Manto Kalniečio dubleriu. „Švyturio“ arena ėmė ošti vos tik nuskambėjus Mindaugo Girdžiūno pavardei per komandų pristatymą. Taip klaipėdiečiai pasveikino saviškį. Kaip simboliška. Mindaugas Girdžiūnas prižiūrimas varžovo švystelėjo tolimą metimą ir pelnė pirmuosius rinktinės taškus šią vasarą. M.Girdžiūnas darė tai, ką moka geriausiai - individualiomis pastangomis rinko taškus. Tai apylaisvis pataikydamas iš trijų taškų zonos ar vidutinio nuotolio. Sėdančiam ant suolo M.Girdžiūnui J.Kazlauskas davė „penkis“. 10 įžaidėjo taškų ir Lietuvos rinktinės persvara 48:31. Sklandus puolimas ir gera gynyba. Po pertraukos jis pademonstravo J.Kazlauskui, kad kris dėl kiekvieno kamuolio po varžovų krepšiu. Kita vertus, per keletą pastarųjų metų jau teko įsitikinti, kad vienerios rungtynės dar nieko nereiškia. Nieko nereikšti gali ir visas pasirengimo ciklas, nes viskas geriausiai išryškėja prasidėjus tikroms kovoms. Džiugu, kad ir M.Girdžiūnas pirmuoju maču Klaipėdoje savęs dėl nieko neįtikino. „Mažiausiai, ko reikia rinktinei, tai taškų. Komandai reikia vadovavimo.
Edgaras Ulanovas
27 min. | 16 tšk. | 5/7 dvit., 1/4 trit., 3/4 baud. | 3 atk. kam. Ko gero, tai buvo pats sunkiausias debiutas, nes E.Ulanovas žaidė ne jam įprastoje lengvojo krašto, o sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje. Kaip pripažino ir pats, gintis prieš aukštesnius ir fiziškai stipresnius varžovus 197 cm ūgio kauniečiui buvo sudėtinga. Kai gaudavo progą mesti laisvas, E.Ulanovas dažniausiai pataikydavo. Ko daugiau iš jo reikia puolime? Bet ir gynyboje Edgaras atidavė visas jėgas. Gavo pylos - Naujoji Zelandija po lietuvių krepšiu atkovojo 16 kamuolių, todėl tobulėti dar yra kur. E.Ulanovas Lietuvos rinktinėje žiūrėtųsi kaip situacijų žaidėjas, kurį J.Kazlauskas gali mesti į aikštę su tam tikromis užduotimis. Specifinę gavo jau pirmosiose rungtynėse, tačiau rezultatyvumą kiek aptemdė varžovų puolime atkovotų kamuolių statistika.
Marius Grigonis
19 min. | 11 tšk. | 1/2 dvit., 3/4 trit. | 3 atk. kam. | 1 perd. Vos tik pasirodęs aikštėje Marius Grigonis ilgai nelaukęs švystelėjo taiklų tritaškį. Kažkuo daugiau Marius ir neišsiskyrė. Bet to galbūt ir nereikėjo. Savo žaidimu M.Grigonis pademonstravo, kad, ko gero, bus tas snaiperis, kuris kels grėsmę kitiems metikams. Ar M.Grigonis sukels rimtą konkurenciją?
Vaidas Kariniauskas
17 min. | 0 tšk. | 0/4 baud. | 1 kam. | 4 perd. | 1 kl. | 1 per. Po pirmosios netaiklios Vaido baudos, Klaipėdoje įžaidėją ragino jau ir žiūrovai - plojimais. „Drąsos naujokams užteko. V.Kariniausko laikrodis tiksi. Kol kas V.Kariniauskas rinktinės pratybose paliko neblogą įspūdį išnaudodamas savo stipriąsias puses - ūgio pranašumą, žaidimą nugara į krepšį, ramybę.