Futbolas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias XX a. pradžią. Šis straipsnis skirtas apžvelgti Kybartų „Sveikatos“ futbolo klubo istoriją ir jo indėlį į Lietuvos futbolo raidą, pradedant nuo komandos įkūrimo iki šių dienų. Taip pat aptariama bendra Lietuvos futbolo istorija, svarbiausi įvykiai ir asmenybės.
Futbolo ištakos ir plėtra Lietuvoje
Futbolas, kaip sportinis žaidimas, atsirado Anglijoje XIX amžiuje, o vėliau išplito po visą pasaulį. Lietuvoje pirmosios futbolo komandos pradėjo kurtis XX amžiaus pradžioje. 1909 m. į Lietuvą grįžęs Rusijos karininkas V. Petrauskas subūrė pirmąsias futbolo komandas. Jau 1912 ir 1913 m. Kauno komanda žaidė su Eitkūnų (Vokietija) futbolininkais. 1919 m. įvyko Lietuvos sporto sąjungos (LSS) ir Aviacijos mokyklos komandų rungtynės, kurios žymi svarbų etapą Lietuvos futbolo istorijoje.
1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų, tačiau baigė tik 6. 1923 m. Lietuvos sporto lyga (LFL) buvo priimta į FIFA, o tai suteikė Lietuvos futbolui tarptautinį pripažinimą.
Kybartų „Sveikata“: Ilgaamžė Futbolo Tradicija
Kybartų „Sveikatos“ futbolo istorija prasidėjo 1919 metais, kai vokietis Freitahas subūrė vietinių paauglių komandą. Iš pradžių komanda vadinosi „Banga“, bet po metų tapo „Sveikata“. Šis klubas išsiskiria tuo, kad jam pavyko ilgiausiai Lietuvoje išsaugoti nepakeistą komandos vardą ir dvispalvę („raudonų-mėlynų“) uniformą.
„Sveikatos“ komandoje žaidė įvairių tautybių žmonės - lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. Pirmieji Kybartų futbolo entuziastai buvo Petrukaitis, broliai Šislos, Kančius, Sičiovas, Kemerzūnas, Vilkaitis ir vartininkas Radzevičius.
Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė
Komandos kelias iki Lietuvos lygos
Kol Lietuvos čempionatai dar nebuvo rengiami, „Sveikata“ keliaudavo į rungtynes su varžovais traukiniu ar vežimais. Varžovų nebuvo daug - Klaipėdoje, Kaune, bet daugiausia rungtyniauta su Rytprūsių komandomis. Nepaisant sunkumų, komanda kasmet stiprėjo ir sulaukė rėmėjų.
Pirmąjį dešimtmetį Kybartų futbolininkams padėjo A. Draugėlaitis, kuris pardavinėjo savo žemes ir nupirko autobusą, kursuojantį tarp Kauno ir Alytaus. Už pervežimus gautą pelną skyrė „Sveikatos“ reikmėms, o autobusu žaidėjus vežiodavo į varžybas. A. Draugėlaičio dėka iš miesto savivaldybės buvo nupirktas sklypas futbolo aikštei įrengti.
1922 m. birželio 10 d. Kybartų šaulių klubas įregistravo „Sveikatos“ sporto klubą Vilkaviškio apskrities viršininko raštinėje. 1923 m. „Sveikatos“ futbolo klubas tapo visos Suvalkijos pažiba.
„Sveikata“ Lietuvos futbolo lygoje
Kybartiečiai, pritardami siūlymui steigti Lietuvos futbolo lygą, pasiuntė savo atstovus į 1923 m. lapkričio 25 d. Kaune sušauktą pirmąjį futbolo kongresą. Iki 1924 m. į Kybartų „Sveikatos“ futbolo komandą įsiliejo pora žaidėjų iš Kauno - Kasiulevičius ir Švelnys. „Sveikata“ ėmė virsti stipriu sportiniu vienetu ir užimti 3-4 vietas didesniuose turnyruose.
1927 m. Lietuvos lygoje lošė stipriausių futbolo apygardų klubų klasė, į kurią buvo priimti 4 Kauno klubai, 2 Klaipėdos klubai ir 1 Suvalkijos apygardos klubas - Kybartų „Sveikata“. 1928 m. „Sveikata“ nugalėjo Eitkūnų „Vorwarts“, Klaipėdos „Spielvereinigung“ ir Pilkalnio „Eintracht“. 1930 m. Kybartų „Sveikata“ tapo Suvalkijos čempione, nugalėjusi Marijampolės LFLS ir Vilkaviškio „Taurą“.
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
1931 m. balandžio 19 d. Kybartuose buvo atidarytas naujas stadionas. Po iškilmių „Sveikata“ žaidė su Gumbinės „Grün-Weiss“ ir laimėjo 5:2. Tais pačiais metais Kybartų „Sveikatos“ komandai buvo suteikta teisė žaisti Lietuvos futbolo lygoje.
1932 m. sezonas „Sveikatai“ buvo sėkmingas - Lietuvos futbolo lygoje užimta 4-oji vieta, kuri yra aukščiausia komandos vieta per visą klubo istoriją.
Nuosmukis ir atgimimas
Vilkaviškyje Jaunalietuvių organizacijai subūrus savo futbolo komandą, stipriausius Kybartų žaidėjus ėmė vilioti kaimynai. Dėl to „Sveikata“ ėmė krikti, komandos sudėtis dažnai keitėsi ir žaidė nepastoviai. Tačiau „JSO Kybartai“ triumfavo, kybartiečiams jaunalietuviams tapus JSO apygardos futbolo pirmenybių nugalėtojais ir 1937 m. iškopus į aukščiausiąjį Lietuvos futbolo čempionatą.
Juozo Branto teigimu, ilgiausiai „Sveikatos“ futbolo komandos spalvas gynęs žaidėjas nuo pat pradžios iki 1941 m. buvo Kybartų šaulys Edmundas Kilmanas. Tarpukario metais Kybartų miestas išaugino daug futbolininkų, garsinusių ne tik Kybartų vardą, bet ir Lietuvą.
Rusų okupacijos metais sportinis gyvenimas Kybartuose apmirė. 1942 m. rudenį vokiečių komendantūros įsakymu Kybartų stadionas imtas taikyti karo reikmėms. Iki karo pabaigos futbolo treniruotės vykdavo vadinamosiose daktaro Šneiderio pievose.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Jau pirmąjį sekmadienį po karo Kybartai vėl žaidė futbolą. 1945 m. pavasarį prasidėjo futbolo sezonas. Tais pačiais metais buvo išaiškintas ir pirmasis sovietinės Lietuvos čempionas. Kybartams laikinai tapus rajono centru, mieste buvo įkurtas Sporto komitetas, kurio pirmininku buvo paskirtas Aleksas Naujokaitis. Buvo pradėta stadiono rekonstrukcija.
„Sveikata“ sovietmečiu
1949 m. kybartiečiai sužaidė pirmąsias rungtynes Lietuvos futbolo aukščiausioje lygoje, kurioje žaidė iki 1952 m. 1952 metais Kybartams A lygoje atstovavo GSK (Geležinkeliečių sporto klubo) komanda. Ji pasirodė nesėkmingai ir užėmė paskutinę vietą, nusirisdama į žemesnę lygą.
1959 - 1969 m. „Sveikatos“ futbolininkams buvo gana nesėkmingi. Vis dėlto Kybartų sirgaliai plūsdavo į stadioną palaikyti savo mylimos komandos. 1961 metais „Sveikata“ tapo Kauno zonos „Tiesos“ taurės nugalėtoja, o 1963 m. Kybartų „Lokomotyvo“ futbolininkai tapo Pabaltijo taurės nugalėtojais.
Šiuo laikotarpiu Kybartuose buvo trys komandos: „Sveikata“, „Liepona“ ir „Lokomotyvas“. 1969 m. „Sveikata“ atšventė klubo gyvavimo 50-metį.
„Sveikata“ po Nepriklausomybės atkūrimo
1990 m. „Sveikata“ Lietuvos čempionate užėmė priešpaskutinę vietą ir iškrito į antrąją lygą. 2000 m. visą sezoną vyko atkakli kova dėl pirmos vietos lygoje tarp „Sūduvos“ ir „Sveikatos“ komandų, tačiau papildomos rungtynės Kaune išaiškino lygos čempioną - „Sūduvą“. 2016 m. „Sveikatai“ tapo istoriniai: po 10 metų iškovoti antrosios vietos medaliai LFF II lygos pietų zonos pirmenybėse.
Radviliškio „Lokomotyvas“
Radviliškyje futbolas ėmė rastis po I pasaulinio karo. Čia aktyviausi buvo šauliai, Makabi Radviliškis ir „Žiežirba“. Pastaroji 1923 m. dalyvavo pirmajame Lietuvos futbolo kongrese. 1925 m. ji priimta į Šiaulių apygardą.
1961 m. Radviliškio remonto mašinų gamyklos komanda žaidė A klasėje, bet greitai iškrito. 1971 m. Anatolijus Ligeika subūrė Radviliškio rajono futbolo komandą „Žėrutis“. Nuo 2004 m. kasmet „Lokomotyvo“ organizuojamas A. Ligeikos atminimo taurės turnyras sukviečia daugelį futbolo mėgėjų.
Vilniaus „Lokomotyvas“
Nors dauguma šaltinių nurodo, kad Vilniaus „Lokomotyvas“ įkurtas 1951 m. kaip geležinkeliečių komanda, tačiau dar 1944 m. Vilniaus „Lokomotyvas“ žaidė Vilniaus miesto ir žemiausiose pirmenybių pakopose. Po 10 metų ji pateko į A klasę, bet po sezono iš jos iškrito. 1972 m. tapo Vilniaus čempione. Atgavus Nepriklausomybę, į komandą pradėjo pereiti buvę Panerys Vilnius klubo žaidėjai, tad „Lokomotyvas“ jau 1995 m. pateko aukščiausiojon lygon.
Lietuvos salės futbolas
Iš Sovietų sąjungos priespaudos ištrūkusi Lietuva dar tik mokėsi savarankiškumo, tad 1998-ieji buvo kertiniai, kai tuometinio LFF prezidento Vytauto Dirmeikio komanda nusprendė surengti pirmąjį neoficialų Lietuvos čempionatą. Taip prasidėjo „Inkaro“ era.
Lietuvos čempiono vardo nebeužteko, vis labiau norėjosi savo jėgas išbandyti ir tarptautiniame fronte, UEFA futsal Čempionų lygoje. 2001 metų lapkritį ta svajonė išsipildė, kai „Inkaras“ išvyko į Kroatiją. Po penkerių čempioniškų metų „Inkaras“ nusileido kitai Kauno komandai „Nautarai“, o dar po metų išnyko iš salės futbolo žemėlapio.
Antrasis dvidešimt pirmojo amžiaus dešimtmetis buvo kitoks, vieno ryškaus flagmano Lietuva neturėjo, o apginti titulo iki 2018 metų nesugebėjo niekas.
Futbolas šiandien
Šiandien futbolas Lietuvoje išlieka populiaria sporto šaka. Lietuvos futbolo rinktinė dalyvauja tarptautiniuose turnyruose, o šalies klubai varžosi UEFA Čempionų lygoje ir Europos lygoje. Futbolo infrastruktūra Lietuvoje nuolat tobulinama, siekiant užtikrinti geresnes sąlygas futbolininkams ir sirgaliams.
tags: #futbolas #lokomotyvas #lyga