Kauno „Žalgiris“ - ne tik krepšinio klubas, bet ir svarbi Lietuvos sporto bei kultūros dalis. Per ilgus gyvavimo metus klubas išgyveno įvairius etapus, o jo emblema tapo atpažįstamu simboliu. Šiame straipsnyje panagrinėsime „Žalgirio“ emblemos istoriją, jos evoliuciją ir kontroversijas, kurios kilo dėl naujausio logotipo atnaujinimo.
„Žalgirio“ ištakos ir sporto draugijos kūrimas
„Žalgiris“, kaip sporto organizacija, buvo įkurtas Kaune 1944 m. rugpjūčio mėnesį, Kaũno miẽsto tarýbos iniciatyva. Šis laikotarpis Lietuvos istorijoje buvo itin sudėtingas - Antrasis pasaulinis karas, nacių okupacija, o vėliau - sovietų valdžios sugrįžimas. Nepaisant to, sportinis gyvenimas Kaune nesustojo, o „Žalgirio“ sporto draugija tapo svarbiu impulsu miesto sporto raidai. 1948 pavasarį Kauno įmonėse - Inkare, Kauno audiniuose atkurti iki karo veikę, Silvoje susibūrė kūno kultūros kolektyvai.
Iš pradžių „Žalgiris“ vienijo įvairių sporto šakų atstovus. Kauno įmonių kūno kultūros kolektyvai plėtojo masinę kūno kultūrą ir sportą. Iš jų ypač išgarsėjo Inkaro komandos: futbolo - 7 kartus (1950, 1951, 1954, 1964, 1965, 1995, 1996), ledo ritulio - 13 kartų (1949, 1951, 1953, 1955, 1956, 1958, 1963, 1965-1970) tapo Lietuvos čempionėmis, Kauno audinių krepšininkai laimėjo pasaulio jaunimo ir studentų festivalio (1957 Maskva) krepšinio varžybas.
1951 Kauno Žalgirio vyrų krepšinio komanda tapo SSRS čempione (komandoje žaidė S. Butautas, V. Kulakauskas, J. Lagunavičius, K. Petkevičius, S. Stonkus ir kiti), iš viso SSRS čempione komanda buvo 4 kartus (dar 1985-1987). Žalgiriečiai žaidė SSRS krepšinio rinktinėje, su ja 1972 M. Paulauskas tapo olimpiniu ir 2 kartus (1967, 1974) pasaulio čempionu, 1982 pasaulio čempionais tapo V. Chomičius, S. Jovaiša, A. Didėjo ir kitų sporto šakų atstovų meistriškumas: lengvaatlečių - ieties metikė B. Zalagaitytė-Kalėdienė 3 kartus (1958-1960) tapo SSRS čempione, 1958 - Europos vicečempione, po 2 kartus (1958, 1959) laimėjo SSRS-Jungtinės Amerikos Valstijos ir SSRS-Vokietijos Federacinė Respublika mačus, XVII olimpinėse žaidynėse, 1960 Roma, tapo bronzos medalininke, dalyvavo XVIII olimpinėse žaidynėse, 1964 Tokijas (užėmė 4 vietą), rutulio stūmikas A. Varanauskas pirmasis Lietuvoje nustūmė rutulį 16, 17 ir 18 m, 1959 tapo SSRS rekordininku, 1963 - SSRS tautų spartakiados aukso medalininku, dalyvavo XVIII olimpinėse žaidynėse, 1964 Tokijas (užėmė 8 vietą), disko metikas A. Baltušnikas 3 kartus (1957, 1960, 1961) tapo SSRS čempionu, 1959 - SSRS tautų spartakiados sidabro medalininku; boksininkai - A. Šocikas tapo 6 kartus (1950-1954, 1956), R. Tamulis - 5 kartus (1959, 1961, 1962, 1964, 1966), J. Juocevičius - 2 kartus (1970, 1971), R. Murauskas (1956), A. Zurza (1970) - po kartą SSRS čempionais, A. Šocikas ir R. Murauskas (1956), R. Tamulis (1959) - ir SSRS tautų spartakiados aukso medalininkais; irkluotojai G. Šidagytė-Ramoškienė, J. Narvydaitė, L. Kaminskaitė, V. Butkus, S. Krasauskas ir G. Giedraitis tapo pasaulio, olimpinių žaidynių, Europos ir SSRS čempionais bei prizininkais, baidarių ir kanojų irkluotojai V. Čekaitis, J. Zautra - pasaulio čempionatų prizininkais, plaukikė B. Užkuraitytė - 2 kartus SSRS čempione (1972, 400 m, 1973, 200 m kompleksinis plaukimas). Kauno Žalgirio moterų rankinio komanda 4 kartus tapo SSRS čempione, 2 kartus iškovojo Europos čempionių taurę (1967, 1968), A. Česaitytė-Nenėnienė tapo 2 kartus (1976 ir 1980) olimpinių žaidynių čempione. 1987 Europos taurę laimėjo Kauno Granito (Granitas-Karys) rankininkai. Su SSRS rinktine V. Novickis tapo olimpinių žaidynių vicečempionu (1980) ir čempionu (1988), o kartu su R. Valucku - 1982 pasaulio čempionu. SSRS ir Europos čempionatuose sėkmingai dalyvavo stalo tenisininkai O. Žilevičiūtės-Sličiuvienė, V. Dzindziliauskas, R. Paškevičius, A. Miesto įmonių, įstaigų, gamyklų kūno kultūros kolektyvai plėtojo masinę kūno kultūrą ir sportą.
1984 miesto draugijai priklausė 125 sporto kolektyvai (apie 130 000 sportuotojų): 3 aukštųjų mokyklų sporto klubai, 9 technikumų ir specialių vidurinių mokyklų kolektyvai, 3 gamybinių įmonių sporto klubai ir 110 gamyklų bei įstaigų kūno kultūros kolektyvų. Buvo kultivuojamos 32 sporto šakos, šių sporto šakų sekcijose sportavo apie 70 000 sportuotojų.
Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė
Emblemos evoliucija
Per savo gyvavimo istoriją „Žalgirio“ emblema keitėsi ne kartą. Iš pradžių ji buvo susijusi su sporto draugijos pavadinimu ir simbolika. Vėliau, atsiradus krepšinio komandai, emblema tapo labiau orientuota į šią sporto šaką.
Paskutinis prekės ženklo atnaujinimas buvo dar 1998 m. kurtą ir po kelių metų patobulintą logotipą. Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Jankūnas teigė: „Nuo to laiko „Žalgiris“ praėjo ir per sėkmes bei pergales, ir sunkumus bei iššūkius, daug kas keitėsi tiek komandoje, tiek organizacijoje. Tačiau praėjusiu sezonu įrodėme, kad mums nebereikia vytis kitų Eurolygos komandų ir organizacijų, bet galime būti tarp tų, kurie rodo pavyzdį ir tampa įkvėpimu kitiems. Dėl to norime būti vieni pirmųjų, kurie atsinaujina tam, kad prekės ženklas eitų išvien su komanda, organizacija ir mūsų visų pasiekimais.“
Ženklo ir identiteto kūrimo procesas prasidėjo dar praėjusį sezoną. Pagrindinis atspirties taškas buvo naujoji „Žalgirio“ prekės ženklų strategija, tačiau kuriant naują ženklą remtasi tiek turtinga klubo istorija, tiek organizacijos narių bei gerbėjų bendruomenės įžvalgomis. Projekto pradžioje buvo atliktas „Žalgirio“ gerbėjų tyrimas, kuriame dalyvavo beveik tūkstantis labiausiai įsitraukusių sekėjų. Tyrimo tikslas buvo įvertinti dabartinių „Žalgirio“ prekės ženklo elementų svarbą bei identifikuoti pagrindines vertes ir asociacijas. Siekiant į naujo prekės ženklo kūrimą įtraukti tiek aistruolių, tiek komandos perspektyvas, strateginėse sesijose dalyvavo fanų grupių ir komandos atstovai.
„Kauno „Žalgiris“ yra svarbus didelei daliai Lietuvos žmonių, todėl į šį procesą žiūrėjome itin apgalvotai. Prieš pradedant dizaino pokyčius, turėjome ištirti aistruolių balsą, suprasti organizacijos viziją ir rasti geriausias tarptautines pamokas. Tiesa, pokytis įvyko ne tik vizualinėje kalboje, proceso dalis buvo skirta išgryninti ir įgarsinti tai, ką „Žalgiris“ mums įrodinėja jau beveik 80 metų - „Pralenkti save“ taps naująja „Žalgirio“ žinute“, - sakė prie naujojo „Žalgirio“ įvaizdžio kūrimo prisidėjusios „Synthesis Consulting Group“ partnerė ir strategė Gailė Andriuškevičiūtė.
Naujasis logotipas: pagarba istorijai ir pritaikymas skaitmeninei erdvei
Naujasis „Žalgirio“ logotipas buvo įkvėptas istorijos ir pritaikytas šiems laikams. Konstruojant logotipą atsižvelgta į skirtingus laikotarpius. Į logotipą naujai įterpti įkūrimo metai pabrėžia ilgą ir reikšmingą klubo gyvavimo istoriją. Atnaujintas šriftas yra persmelktas ankstyvųjų „Žalgirio“ logotipo detalių. Kamuolys ir oranžinė spalva ilgą laiką buvo „Žalgirio” logotipo centre, tad šis spalvinis akcentas buvo išlaikytas kartu su ikoniškais žaliai-baltais šachmatais, stilizuojant ir minimalizuojant pagrindinius herbo elementus.
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
„Tikime, kad šis „Žalgirio“ logotipo modernizavimas, išryškinant sirgaliams svarbius elementus ir parodant pagarbą komandos istorijai, gerai išlaikys laiko išbandymus ir sėkmingai atstovaus organizacijai visuose formatuose - nuo aikštelės iki skaitmeninio turinio, - sakė „Andstudio“ / „Synthesis Consulting Group“ kūrybos vadovas Augustinas Paukštė. - Taip pat, siekiant „Žalgiriui“ suteikti daugiau simbolikos, ženklo istorija pratęsiama ir vizualiniame identitete. Atnaujinta ir praplėsta spalvų paletė išlaiko žalią spalvą, tačiau didesnis spalvų spektras leidžia lengviau prisitaikyti prie augančių klubo poreikių.“
„Žalgirio“ organizacijai augant ir plečiantis buvo atsisakyta BC trumpinio, kad ženklas būtų lengviau pritaikomas skirtingoms sporto komandoms, organizacijos veikloms bei infrastruktūros objektams.
„Senasis „Žalgirio” logotipas nors ir ikoniškas, bet buvo kurtas tada, kai beveik nebuvo skaitmeninės erdvės. Todėl per laiką jis tapo vis sunkiau pritaikomu skirtingiems kanalams. Norėjome, kad naujasis logotipas atstovautų tą „Žalgirį“, kuris yra dabar, tuo pačiu parodant deramą pagarbą ilgalaikiams jo dizaino principams bei istorijai“, - teigė Paukštė.
Naujasis logotipas senąjį ženklą viešojoje erdvėje pakeis palaipsniui. Pavyzdžiui, „Kauno Žalgirio“ futbolo komanda oficialiai jį galės pradėti naudoti tik nuo kito sezono. „Senojo ženklo iš savo istorijos neišbraukiame. Man pačiam „Žalgirio“ istorija ir iki dabar nueitas kelias yra svarbi mūsų identiteto dalis. Pokyčiai, be abejo, niekada nebūna lengvi, reikia laiko su jais susigyventi.
Kontroversijos dėl naujojo logotipo
Naujasis „Žalgirio“ logotipas sukėlė nemažai diskusijų ir kontroversijų. Daug aistrų supa naują Kauno „Žalgirio“ logotipą. Kone kiekvienas krepšinio sirgalius turi savo nuomonę, o jos dažnai skiriasi.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Ypač daug kritikos sulaukė sprendimas į logotipą įtraukti įkūrimo metus - 1944-uosius. Kai kurie istorikai ir visuomenės veikėjai teigė, kad tai yra problematiška, nes šie metai siejami su sovietinės okupacijos pradžia Lietuvoje.
Pavyzdžiui, istorikas Nerijus Šepetys feisbuko paskyroje išdėstė mintis apie naują „Žalgirio“ logotipą: „Turbūt nesusivaldysiu. Kauno „Žalgirio“ (taip, nuosekliai pažiūriu ir palaikau nuo 1982) naujasis ir šiaip siaubingas logo, su aiškiai įpaišytais 1944 [metais] visų giminingų ar šiaip panašios srities įvykių ir reakcijų fone prašosi tiesaus ir griežto žodžio. Pradėsiu nuo išlygų: gerieji žmonės (AT) paprotino, kad tie 1944 jau senokai grajuje. Ir TV transliacijos (Eurolygagos) 19:44, ne :45 žymimos, ir ultros stūgauja („kai laikrodis rodo 19:44…“). Suprantu ir tai, daug kas savo įsteigimą tiesiog prisimena „pagal faktą“ ir nesuka galvos. Ar net specialiai švenčia, kaip „Literatūra ir menas“, čia toks kaip ir draivas: gimimo datos nepasirinksi… Trečia išlyga, nebuvo 1944-ieji savaime pravalas. Daliai Lietuvos žmonių, antai Vilniuje ar Kaune, malinose ar pas ūkininkus besislapstanantiems žydams toji vasara buvo išlaisvinimo, tegul ir neilgam. Didelei daliai lenkų ar besitapatinusių su Lenkija sovietų atėjimas irgi pirmiausia buvo išlaisvinimas, nors čia pat ir paženklintas Armia Krajowa tragedijos. Bet vis tiek turiu pabrėžti: žymėti 1944 m. kaip savo (naują!) pradžią reiškia save išvesti, kildinti iš sovietinės okupacijos. Iš okupanto sukurtų ir net išgalvotų struktūrų, ne realaus gyvenimo. Nes realus buvo Europos auksas, ypač antrasis Kaune 1939 m. Ir tik dalis čempionų netrukus grįžo į Amerikas (Lubinas, Kriaučiūnas, Ruzgys). Kiti pasitraukė į Vakarus būtent nuo ateinančių sovietų okupantų tais pačiais 1944 (Budriūnas, Jurgėla, Norkus, Andriulis, Puzinauskas) į Vakarus. Mažai kas teliko, likę mažai težaidė. Žmonės traukėsi, veikę realios sporto struktūros (LFLS) buvo naikinamos, nors kai kurios komandos kurį laiką išliko (pavyzdžiui, KKI). Ir būtent tose komandose pradėjo kilti naujieji jau pokario auksiniais vadinti krepšininkai (Lagunavičius, Kulakauskas Petkevičius, Butautas, Sercevičius - pastarasis netrukus keliems metams represuotas; represijos ištiko nemažai nepasitraukusių buvusių Lietuvos sportininkų). Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Nerijus Šepetys Kauno ASK, būsimasis „Žalgiris“, nebuvo tas tikrasis net sovietų Lietuvos krepšinio lizdas, bent nuo pradžių. Jei jau taip labai norime paisyti faktų. Jei taip labai norime paisyti faktų, tai „Žalgiris“, toji „laisvanoriška sporto draugija“, kuri kaip „profsąjungų“ skėtinė organizacija ilgainiui davė vardą ir savo ištakomis taip besirūpinančiam aptariamam Kauno krepšinio klubui, toji, įkurtoji 1944-aisiais, atsirado ne Kaune. Ir ne Vilniuje. Ne, ji įsteigta Maskvoje, 1944 m. kovo 16 dieną. Už nedidelius (ne, už didelius) pinigus galiu gal ir dokumentą surasti. Kaip kokį Aktą. Tai ką mini „Žalgiris: (ir tie nekritiškai žaliai balti, ir daug kitų), užsivarvolinę topinę datą 1944? Jie mini sovietinės okupacijos galią šiandien, galią sau, jos kuriamąją vertę. Jie mini Stalino, Suslovo ir Sniečkaus teisę steigti ir kurti tai, kas „lietuviška“ ir brangintina. Jie/jos neskiria Lietuvos ir tarybų, jie sutinka visa širdimi, kad ir tada (visi, o gal ne - tie gerieji) dirbo ir žaidė Lietuvai. Nesakau, kad taip nebuvo. Sakau, kad toks mąstymas ir vertybės. Parodėm Jiems. Mes. Kas mes? Tie, kurie visus rusus veja (sako reikia vyti) lauk? Ar kurie patys yra tokie, kuriuose gyvena mažas (ne toks ir mažas) tarybinis žmogutis, kuriam visa ko pradžia - su Stalino saule, iš Maskvos. Jis apie viską pagalvojo, net Žalgirį mums davė. Mums? Ne, gal jums, jei jau taip. Man užteks Žalgirio ir be 1944.“
Žurnalisto teigimu, svarstymai apie „Žalgirio“ logotipą prisideda prie platesnės diskusijos, kurią iššaukė paminklas poetui Justinui Marcinkevičiui. Anot jo, kaip ir J. Marcinkevičiaus atveju, taip ir „Žalgirio“ atveju niekas neneigia komandos pasiekimų ir jos prisidėjimo prie laisvos Lietuvos idėjos, kai kovos su Maskvos „CSKA“ buvo daugiau nei krepšinio rungtynės.
Vis dėlto, „Žalgirio“ atstovai teigė, kad naujasis logotipas skirtas pagerbti klubo istoriją ir prisitaikyti prie šiuolaikinių tendencijų. Anot jų, 1944-ieji yra svarbi klubo gyvavimo dalis, nepaisant to, koks buvo politinis kontekstas tuo metu.