Įvadas
Futbolas - populiariausia sporto šaka pasaulyje, turinti gilias tradicijas ir nuolat besikeičiančias taisykles. Šiame straipsnyje apžvelgsime futbolo istoriją, pagrindines taisykles, žaidėjų pozicijas, teisėjavimą, čempionatus bei kitus aspektus, leidžiančius geriau suprasti šį dinamišką žaidimą. Taip pat aptarsime Baltijos lygos idėją ir jos perspektyvas.
Futbolo Istorija
Futbolo ištakos siekia Antikos laikus, tačiau modernaus futbolo pradžia laikoma XIX amžiaus pabaiga. 1919 metais Nepriklausomoje Lietuvoje buvo įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga. Tais pačiais metais įvyko pirmosios tarpvalstybinės futbolo rungtynės. Tuo metu komandų žaidėjai į rungtynes vykdavo sėdėdami vežimuose, kuriuos traukdavo pakinkyti arkliai.
Futbolas Lietuvoje tarpukariu
Knygos autorius Algirdas Klimkevičius pristatė knygą „Nepriklausomos Lietuvos futbolo istorija. 1918-1940 metai“. „Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę futbolui buvo skiriama daugiau dėmesio, bet ši sporto šaka išgyveno sunkius laikus. Trūko normalių futbolo aikščių, trenerių, teisėjų. Taisyklės buvo netobulos, o teisėjai - pernelyg liberalūs. Buvo tokių žmonių, kurie teigė, kad futbolą galima pradėti žaisti tik sulaukus 17-18 metų, nes jaunesniam žmogui pradėjus sportuoti gali neigiamai atsiliepti sveikatai. Futbolo taisyklės skelbė, jog žaidėjas rungtynių metu negali rūkyti, vartoti alkoholio. Tai šiuo metu kelia šypseną, bet tuomet buvo būtent taip“, - teigė A. Klimkevičius.
Naujojoje knygoje rašoma ir apie to meto Panevėžio futbolą, kuris žengė kartu su Kaunu ir kitais mūsų šalies miestais. 1919 metais per karių priesaikos šventę buvo sužaistos draugiškos futbolo rungtynės. Matas Grigonis, 1919-1922 metais mokytojavęs Panevėžio berniukų gimnazijoje, tuo metu parašė knygą „Futbolas - žaidimo karalius“. M. Grigonį galima laikyti vienu iš Panevėžio futbolo populiarintojų. Oficialią futbolą pradžią Panevėžyje 1920 metais padarė sporto sąjunga „Sveikata“. Tuo metu mieste susibūrė lietuvių, lenkų ir žydų gimnazijų futbolo komandos. Vienas žinomesnių to meto sporto klubų Panevėžyje buvo MSK, įsteigtas 1932 metais. Šio klubo nariai kultivavo ne tik futbolą, bet ir kitas sporto šakas. Netrukus buvo įsteigta Panevėžio futbolo lyga, kurioje dalyvavo trys komandos - MSK, „Sparta“ ir „Macabi“.
Pagrindinės Futbolo Taisyklės
Futbolas - komandinis sportas, kuriame varžosi dvi komandos po 11 žaidėjų. Rungtynės trunka du kėlinius po 45 minutes su pertrauka tarp jų. Žaidimo tikslas - įmušti kamuolį į priešininkų vartus daugiau kartų nei jie įmuša į jūsų vartus.
Taip pat skaitykite: Futbolo čempionatai: apžvalga
Žaidėjų Pozicijos
Futbole naudojama daug išsidėstymo aikštėje schemų. Pagrindinės futbolininkų pozicijos:
- Puolėjai - jie gavę kamuolį iš komandos draugų, stengiasi įmušti įvartį.
- Gynėjai - jie dengia priešininkų puolėjus, neleisdami jiems užimti atakuojančios pozicijos.
- Vartininkas - vienintelis žaidėjas, galintis kamuolį liesti rankomis (bet tik baudos aikštelėje), jo tikslas - sulaikyti atakuojančios komandos smūgius.
Teisėjavimas ir Sankcijos
Rungtynes prižiūri teisėjų komanda, vadovaujama pagrindinio teisėjo. Teisėjai priima sprendimus dėl pražangų, įvarčių, nuošalių ir kitų žaidimo momentų. Žaidėjams gali būti skiriamos sankcijos:
- Įspėjimas (geltona kortelė) - žaidėjas gauna įspėjimą už nesportišką elgesį, nuolatinius taisyklių pažeidimus ar kitus nusižengimus.
- Pašalinimas (raudona kortelė) - žaidėjas pašalinamas iš aikštės už šiurkštų žaidimą, smurtą ar kitus sunkius nusižengimus.
Žiūrovų Taisyklės
Lankydamiesi rungtynėse žiūrovai privalo laikytis LFF, lygų bei klubų taisyklių ir nuostatų. Bet kokios informacijos ar duomenų, susijusių su rungtynių eiga, statistika ar bet kokiu kitu bet kurio žaidimo veiksniu, rinkimas ir (arba) perdavimas ir (arba) gamyba ir (arba) platinimas, arba bet kokios garso, vaizdo ar garso ir vaizdo medžiagos įrašymas bet kuriose rungtynėse (naudojant elektroninius prietaisus ar kitaip) bet kokios formos lažyboms, azartiniams lošimams ar komercinei veiklai, kuriai nebuvo iš anksto suteiktas leidimas, arba kitais tikslais, pažeidžiančiais šias pagrindines taisykles, stadione griežtai draudžiama, išskyrus atvejus, kai LFF, Lygos ir Klubas aiškiai suteikia įgaliojimą arba leidimą tą daryti. Mobilieji telefonai gali būti naudojami tik asmeniniam naudojimui. Entry to the Stadium is expressly subject to acceptance by the visitor of these Ground Regulations and the rules and regulations of the League and the Club. The collection and/or transmission and/or production and/or dissemination of any information or data regarding match developments, conduct or any other factor in any game, or any kind of recording of any audio, video or audio-visual material in any game (whether by use of electronic devices or otherwise) for the purposes of any form of betting, gambling or commercial activities that have not been authorised in advance or for any other purposes that violate these Ground Regulations, is strictly forbidden at the Stadium, except where authorisation or permission is expressly granted by the League and the Club. Mobile phones may only be used for personal, private use.
Futbolo Čempionatai
Čempionatai yra klasifikuojami pagal svarbą (pasaulio, žemyno, nacionalinės). FIFA organizuoja pasaulio čempionatus ir nuo 2000 m. sausio - pasaulio klubų taurę. Svarbiausi futbolo čempionatai:
- Pasaulio futbolo čempionatas - svarbiausias futbolo turnyras, vykstantis kas ketveri metai.
- Europos futbolo čempionatas - kas ketveri metai vykstantis Europos šalių rinktinių turnyras.
- UEFA Čempionų lyga - kasmetinis stipriausių Europos klubų turnyras.
- UEFA Europos lyga - kasmetinis Europos klubų turnyras.
- Nacionalinės lygos - kiekviena šalis turi savo nacionalinę futbolo lygą (pvz., Anglijos „Premier League“, Ispanijos „La Liga“, Vokietijos „Bundesliga“).
Futbolo Atmainos
Be tradicinio futbolo, yra ir kitų jo atmainų:
Taip pat skaitykite: Rusijos įtaka Vokietijos futbolui
- Salės futbolas (futsal) - komandinė sporto šaka, futbolo atmaina. Žaidimą sudaro dvi komandos po 5 žaidėjus (įskaitant vartininką). Žaidimą sudaro 2 kėliniai po 20 minučių.
- Stalo futbolas - tai stalo žaidimas panašus į futbolą, kuriame kamuolys juda sukiojant bei stumdant strypus, prie kurių pritvirtintos sumažintų žaidėjų figūrėlės.
- Amerikietiškasis futbolas - tai komandinis sportas, XIX a. pabaigoje sukurtas regbio pagrindu.
Baltijos Futbolo Lyga: Perspektyvos ir Iššūkiai
Pastaruoju metu vėl atgimsta diskusijos dėl Baltijos futbolo lygos įkūrimo. Ši idėja nėra nauja - Baltijos lyga 2007-11 metais buvo organizuojama, tačiau čempionatas vėliau buvo uždarytas kaip nepasiteisinęs. Šiuo metu vėl svarstoma galimybė sujungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos futbolo lygas į vieną bendrą čempionatą.
Baltijos Lygos Formatas
15min išsiaiškino, kokie būtų pagrindiniai naujosios Baltijos lygos principai ir koks numatomas preliminarus turnyro formatas. Lietuvos, Latvijos ir Estijos vietinėse lygose komandos sužaistų po du ratus. Kiekviena komanda - po 18 rungtynių. Tuomet keturios pajėgiausios komandos iš kiekvienos šalies susijungtų į bendrą turnyrą - Baltijos lygą. Čia tos pačios šalies klubai tarpusavyje jau nežaistų. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Vilniaus „Žalgiris“, dar du ratus rungtyniautų tik su Latvijos ir Estijos komandomis. Už Baltijos lygos borto likusios komandos, kurių Lietuvoje būtų šešios, du ratus žaistų tarpusavyje. Joms būtų palikta motyvacija rungtis dėl aukščiausios vietos apatiniame bloke - šią poziciją užėmusi komanda žaistų papildomas rungtynes su žemiausią vietą Baltijos lygoje užėmusia tos pačios šalies ekipa. Prizas - vieta Konferencijų lygos atrankoje. Baltijos lygos sumanytojai tikina, kad įprastinės Europos turnyrų - Čempionų lygos ir Konferencijų lygos - pozicijos išliktų. Tik vyšnia ant torto jungtinio čempionato nugalėtojams galėtų būti galimybė UEFA Čempionų lygos atrankoje startuoti ne nuo pirmojo, o nuo antrojo etapo.
Latvijos Požiūris
Latvijos „Virsliga“ prezidentas M.Krivunecas plačiai nupasakojo Baltijos lygos idėją ir galimą tokio darinio naudą. „Dirbu su Latvijos lyga pastaruosius penkerius metus ir žinau, kur mes einame. Susikūrėme strategiją 2018-siais, jos laikėmės, parodėme gana gerus rezultatus, lyga plėtojosi, taip pat ir klubai. Matau, kad Latvijos lyga pasieks savo potencialą per artimiausius trejus metus, - pasakojo M.Krivunecas. - Omenyje turiu komercinį potencialą. Jau dabar esame pasirašę sutartis, parduodame viską, ką parduoti yra įmanoma, turime keletą partnerių. Tad po 2-3 metų komercinis potencialas bus pasiektas. Taip mes galėtume viską tęsti amžinai. Tokiame lygyje galėtume likti tikrai ilgą laiką, jei tik klubai išlaikys pastovumą. Tačiau turime suprasti, kad atskirtis tarp mūsų lygos ir kitų didžiųjų Europos lygų tik didėja. Tai vyksta dėl daugelio priežasčių. Štai Latvijoje vyriausybė nelabai rūpinasi sportu, mums trūksta jų įsitraukimo, trūksta infrastruktūros, jaunoji karta nėra pritraukiama. Priežasčių yra labai daug. O didžiausias iššūkis - mūsų Baltijos šalių lygos neturi TV transliacijų sutarčių, kas yra pagrindinė didžiųjų lygų augimo priežastis. Imkime Suomiją, jie turi vietinę sutartį, kuri bent jau padengia transliacijos išlaidas. Mūsų kuriami produktai nėra įdomūs transliuotojams, jie nemato priežasčių, kodėl turėtų tai pirkti. Bendros mūsų galimybės yra dvi: vietinių transliacijų teisių pardavimas arba atskiros platformos sukūrimas. Tikiu, kad Baltijos lyga turi būti mūsų kitas žingsnis, kad galėtume eiti į priekį.“
„Virsliga“ prezidentas pasakojo, jog, pagal skaičiavimus, kiekvienoje Baltijos šalyje dalis rungtynių yra neįdomios ir nieko nelemiančios. „Yra suskaičiuota, kiek kiekvienoje Estijos, Latvijos ar Lietuvos lygoje yra „mirusių“ rungtynių. Estijoje šie skaičiai yra patys aukščiausi - apie 20 proc. Tai reiškia, kad penktadalis čempionato rungtynių nėra kažką lemiančios, nėra įdomios žiūrovui. Norime tą sumažinti, norime, kad kone visos rungtynės turėtų prasmę ir intrigą. Baltijos lygoje didžiosios komandos daugiau žaistų viena su kita. Visose Baltijos šalyse dabar komandos sužaidžia po keturis kartus tarpusavyje per sezoną - dukart namie, dukart išvykoje. Vadinu tai pačiu nuobodžiausiu turnyru. Taip, klubams tai patinka, nes tas, kas surenka daugiausiai taškų, yra čempionas. Nėra kitų etapų, nėra vietos netikėtumams, sensacijoms. Teisinga, bet labai nuobodi sistema. „Riga“ ar Rygos RFS ketverios sezono rungtynės su „Super Nova“ ar „Tukums“ yra tikrai mažiau patrauklu nei tų pačių Rygos komandų dvikovos su Vilniaus „Žalgiriu“, „Kauno Žalgiriu“ ar „Panevėžiu“. Įdomesni varžovai, daugiau lemiamų rungtynių. Taip, mūsų pagrindinis lygos produktas yra Rygos derbis tarp „Riga“ ir RFS. Tokių derbių liktų du, o ne keturi, kaip yra dabar, bet visos kitos rungtynės būtų daug įdomesnės. Galėtume sukurti ir naujas priešpriešas. Visą laiką kalbame, kas yra geresni: „Žalgiris“, „Riga“, RFS, „Flora“? Kaip gerbėjui, tai turėti būtina, kad įvyktų progresas tiek sportine, tiek ekonomine prasme“, - dėstė M.Krivunecas.
Latvis atskleidė, kad dabartinis „Virsliga“ biudžetas siekia 600 tūkst. eurų, o netrukus turėtų pasiekti ir milijoną. „Futbole tai didžiausias skaičius Baltijos šalyse. Tik sujungdami lygas galime pasiekti tą komercinį potencialą, kuriuo prilygtume kitoms didesnėms lygoms“, - svarstė jis, paminėjęs, kad Baltijos lygos lygis ateityje galėtų lygintis su Slovėnija, Slovakija ar Suomija. Kol kas Nyderlandų įmonė „Hypercube“ didžiosios išsamios analizės kainos nėra įvardinusi, bet tokia paslauga nebūtų pigi. „Įmonė pati teigia, kad jiems šis projektas įdomus, jie nori prisidėti, mato potencialą, jiems sumodeliuoti kelių valstybių vietinius turnyrus į vieną bendrą tiesiog yra įdomu profesine prasme. Tai „premium“ klasės kompanija, ją dėl to ir rinkomės. Įprastai jie atlieka 10 tūkst. turnyro simuliacijų, pažiūri, kaip jis veikia, koks yra konkurencingumo balansas, kiek rungtynių nėra patrauklios ir taip toliau. Tuomet jie sudaro patį tinkamiausią formatą, nustato patraukliausias datas, lygina turnyrą su kitais. Galiausiai atliekami ir ekonominiai paskaičiavimai: kaip viskas turėtų veikti, kam ir už kiek tą galima parduoti, kam tai būtų įdomu. Analizė yra milžiniška, ji parodytų, ar šis projektas gali turėti ateitį ir, jei taip, kokia ji būtų“, - kalbėjo M.Krivunecas.
Taip pat skaitykite: Staigmenos Lietuvos futbole?
Paklaustas apie didžiausius iššūkius ir sunkumus, „Virsliga“ prezidentas pažymėjo, kad joks klubas nesijungs prie naujo projekto, jei nematys jame naudos sau. Tad pirma užduotis - pristatyti idėją ir ją „parduoti“.
„Įkūrus lygą, gali kilti žaidėjų kainos, nes šis čempionatas bus pajėgesnis ir patrauklesnis, labiau konkurencingas. Čia tik viena iš priežasčių. Galime kalbėti ir apie piniginius prizus, nes, atsiradus rėmėjams, galėtume tai pasiūlyti. Baltijos lygos laimėtojas galėtų pradėti Čempionų lygos atranką ne nuo pirmo, bet nuo antro etapo, kas labai padidintų šansus žaisti bent Konferencijų lygoje. Klubai yra racionalūs, manau, kad jie naudą matys. Kur matau didžiausią iššūkį - tai politinėje pusėje: ar mes norime jungtis, ar norime iškelti naują produktą. Ką aš skatinu daryti visoms trims federacijoms - tai įmanomumo analizę. Pažiūrėkime, ne aš, ne mes, o „Hypercube“ tegul atlieka itin plačią analizę, jie ir pasakys, ar toks projektas gali turėti ateitį, ar ne. Pirma užduotis yra politinė - sutarti dėl šios analizės atlikimo“, - pabrėžė M.Krivunecas.
„Virsliga“ vadovas pasakojo, jog jau kalbėjosi apie Baltijos lygos projektą ir su UEFA atstovais. „Ten nuomonių išgirdau visokių. Yra ir skeptikų, kurie pamena Baltijos lygos projektą, buvusį dar 2007-2009 metais. Pasikalbėjau su UEFA generaliniu sekretoriumi Theodoru Theodoridžiu. Kai jo paklausiau, ką jis galvoja, jo pirmi žodžiai buvo: „Vėl?“ Tuomet jam viską paaiškinau apie tai, kas blogai buvo padaryta tada, tačiau man patinka skeptiškas požiūris. Neabejoju, kad pratęsime kalbas su mano minėta analize. Požiūriai keičiasi, gal žmonės pamatys vertę“, - teigė M.Krivunecas. Jis pridūrė, jog UEFA yra linkusi uždegti žalią šviesą projekto startui, jei su tuo sutiks bent dvi iš trijų Baltijos šalių futbolo federacijų.
Lietuvos Požiūris
Bet lietuviai savo pirminį atsakymą jau pateikė. „Pirmas atsakymas, kurį gavau iš Lietuvos federacijos yra toks: „Mums neįdomu“. Man tai keista. Pagalvojau, gerai, galbūt tai nėra tinkamas laikas jiems priimti tokius sprendimus. Viskas, ko jų prašau - sutikti atlikti tokią analizę. Dar nekalbame apie lygos kūrimą ar kitus žingsnius. Kalbame tik apie analizę“, - 15min kalbėjo Latvijos lygos vadovas. Paklaustas, kokio paaiškinimo iš LFF pusės sulaukė, M.Krivunecas pasakojo: „Edgaras Stankevičius teigė, kad pasikalbėjo su valdyba, klubais, kurioje tokiems projektams palaikymo nėra. Nėjau į tolimesnes detales. Kažkiek liūdna, nes laikas eina labai greitai, o tai galėtų daug ką keisti futbole Baltijos šalyse.“
Pasak jo, Latvijoje visi 10 „Virsliga“ klubų pasisakė už Baltijos lygos projektą. „Jei klubai pasakys, kad to nenori, tuomet turiu mums visiems blogų žinių. Reiškia, mūsų futbolas neina tinkama kryptimi. Tokia būtų mano išvada“, - apie lietuvišką atsakymą sakė M.Krivunecas.
„Žalgirio“ Požiūris
„Žalgirio“ vadovė įžvelgia Superlygą 15min susisiekė su A lygos prezidentu Janu Nevoina. Jis teigė oficialiai informacijos apie Baltijos lygos projektą negavęs. „Prieš kelerius metus buvo tokia iniciatyva, pas mus buvo suorganizuotas pasitarimas, bet priimtas sprendimas tokio projekto nesvarstyti“, - pasakojo Vilniaus „Riterių“ savininkas. „Jei kažkas kažką pasiūlys, svarstysime“, - pridūrė jis. J.Nevoinos teigimu, plačiau komentuoti Latvijoje užgimusias idėjas sunku, nes jis dar nėra susipažinęs nei su pagrindinėmis idėjomis, nei su kitais Baltijos lygos kūrimo principais.
„Klubai tikrai apsvarstys. Man tikrai įdomiau kuo daugiau tarptautinių rungtynių. Ir sirgaliams, manau, būtų įdomiau“, - teigė A lygos prezidentas. Kur kas mažiau pozityvo buvo Lietuvos čempiono Vilniaus „Žalgirio“ direktorės Vilmos Venslovaitienės žodžiuose. Lietuvos čempionų vadovė teigė, kad Lietuvos A lyga kasmet stiprėja, klubai disponuoja vis didesniais biudžetais, tad veltis į naują avantiūrą prasmės dar nėra. „Vertinu neigiamai, atvirai sakau. Mūsų lyga stiprėja, kiekvienais metais klubai turi vis didesnį finansinį pajėgumą. Turime orientuotis į savo čempionatą ir ugdyti vietinius žaidėjus rinktinei. Jei sujungtume lygas, kokios bus taisyklės? Kaip mes žaisim? Kiek vietų Europoje bus? Labai daug neatsakytų klausimų. Bus savaitinis ciklas, o jūs įsivaizduojate, ką reikštų nuvažiuoti žaisti į Latvijos tolimiausią tašką? 400 kilometrų. Reikia važiuoti dieną prieš, viešbutis, kelionė“, - vardino V.Venslovaitienė.
„Žalgirio“ vadovė svarstė, jog naujasis turnyras nebūtų patrauklus sirgaliams. „Jie gali pradėti daryti tyrimą, bet paklauskim sirgalių: kas važiuos į Estiją palaikyt komandų? Kas čia per formatas? Dėl ko mes žaisim? Dėl komercijos? Kam trūksta įdomumo? Mes turime puoselėti vietinį čempionatą. Tai pradžių pradžia - vietiniai čempionatai, vietinės kovos. Čia auga vaikai, integruojasi jaunimas, auga sirgalių bendruomenės. Ką mes padarysim su šituo projektu? Kaip mūsų dirbantis sirgalius gali į Estiją nuvažiuot? Ar mes sau žaisim? Kiek bus žiūrovų? Reikėtų pradėti nuo to, kas yra futbolas, kas yra jo priedermė ir ištakos. Neturime mes žaisti vien televizijai. Turime žaisti bendruomenei. Futbolas yra tradicija, kur čia bus tradicija? Televizinės teisės? Pinigai?“ - dėstė V.Venslovaitienė.
Jai nebuvo staigmena M.Krivuneco žodžiai, esą Baltijos šalių lygų komercinis potencialas nėra didelis. „Kam tai naujiena? Tai normalu - kiekvienos mažos šalies problema, - tikino V.Venslovaitienė. - Bet jei nekursime tradicijų, jei nepuoselėsime to savo šalyse, tuomet tai išvis nebus niekam įdomu. Dabar turime problemą tik tame, kad mūsų infrastruktūra nekonkurencinga. Žiūrovas nori pirkti paslaugą, turėti stogą, kėdę. Matome su krepšiniu lygindamiesi, nes žmonės ten eina. Ten yra kur ateiti. O dabar pradedame nuo antro galo - turime sulaukti, kol atsiras stadionai. Pabrėžiu dar kartą - aš sakau savo nuomonę. Ji paremta tuo, kad mes daug bendravome su savo sirgaliais, gilinomės į tą projektą, mums irgi iš pradžių vienaip atrodė, bet, kai uždavėme klausimą, kas kompensuos išlaidas, UEFA sakė: „Soriukas“. Mes čia jau vos išsikrapštome, vietiniame čempionate. Tai kas tada kompensuos, televizija? Už ką? Tuščius stadionus? Mano nuomone, dar nėra tas laikas, dar nesame išvystę savo vietinių čempionatų, kad galėtume juos apjungti.“
Dar vienas „Žalgirio“ vadovės argumentas „prieš“ - mažųjų klubų žlugdymas. „Kas žiūrės tuos, kurie liks ten apačioje? Jie išvis nusimarins. Mes taip sulaužysime A lygą. Dabar tie septinti, aštunti, devinti ir dešimti eina į A lygą iš idėjos. Tuoj vėl turėsime šešių komandų čempionatą. Matome gražią viziją, o kas bus po to su vietiniais čempionatais? Po metų-antrų išvis jų (mažesnių klubų - aut. past.) neliks. Kaip tada grįšime atgal? Nematau potencialo tokiam dalykui, nes mes, kaip atskiri čempionatai, esame per silpni, nesame konkurencingi finansine prasme“, - dėstė „Žalgirio“ vadovė.
V.Venslovaitienė latvišką Baltijos lygos idėją lygino ir su didžiulio pasipriešinimo Europoje sulaukusiu Superlygos projektu. „Čia yra Superlygos kūrimo alternatyva, man toks jausmas. Viskas gerai tiems trims-keturiems stipresniems klubams visose lygose ir jie ieško kažkokių būdų. Suprantu tai. Tačiau turime žiūrėti plačiau. Kas bus, jei projektas neįvyks? Kaip atgaivinsime tas komandas, kurios pasitrauks ir sakys: neįdomu. Kiek metų jau laukėme Gargždų „Bangos“, kad ateitų į A lygą? Jie nebegrįš“, - įsitikinusi Vilniaus klubo direktorė. „Labai skeptiškai į tai žiūriu, - reziumavo V.Venslovaitienė. - Dalyvavau jau tada visose darbo grupėse. Tas projektas ir ta idėja yra maksimaliai sukomercinta turtingų savininkų, kurie žaidžia su futbolu kaip FIFA žaidime.“
LFF Prezidento Nuomonė
Lietuvos futbolo federacijos naujasis prezidentas Edgaras Stankevičius teigė pats matęs „Hypercube“ pateiktus preliminarius skaičiavimus ir pastebimus, bet Baltijos lyga jis netiki. „Šiandien dienai, gal pasakysiu negražiai, bet tai yra utopija. Yra bendraujama su FIFA, UEFA. Pati UEFA sprendžia Superlygos problemą, visas Europos futbolas su tuo kovoja, o tada ateina pasiūlymas apie Baltijos lygos kūrimą. Prieš kelerius metus buvo pateiktas A lygos klubams pasiūlymas, kad sėstume prie derybų stalo dėl galimo tokios lygos organizavimo, bet iš klubų buvo iškart aiškus atsakymas, kad nėra noro ir nematoma perspektyva“, - teigė E.Stankevičius.
Jo teigimu, pagrindinis klausimas yra europinės kvotos ir vietos UEFA turnyrų atrankose. „Nebus tokio varianto, kad jos bus išsaugotos ir UEFA leis turėti 12 vietų Europoje, sujungiant tris lygas. Iš komercinės, patrauklumo pusės tai tikrai būtų įdomus produktas, rinka būtų didesnė, gali daugiau surinkti iš rėmėjų. Viskas logiška. Tačiau iš sportinės pusės… Net nedalyvaujame projekte ir jį iš karto atmetėme“, - atskleidė LFF prezide…
tags: #prezentacija #na #temu #futbol