Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir svarbus kultūrinis bei istorinis reiškinys, gyvuojantis jau tūkstančius metų. Šis straipsnis apžvelgia olimpinių žaidynių ištakas antikos Graikijoje, jų raidą, simboliką ir reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje.
Olimpinių žaidynių pradžia antikoje
Senovės Graikijoje olimpinės žaidynės buvo vienas svarbiausių sportinių ir religinių renginių. Jos vykdavo kas ketverius metus šventame Olimpo slėnyje, Peloponeso pusiasalyje, dievo Dzeuso garbei. Yra nuomonė, jog iš pradžių šios žaidynės buvo organizuojamos Dzeuso motinos Rėjos garbei. Pirmosios žinomos olimpinės žaidynės įvyko 776 m. pr. Kr., o paskutinės - 393 m. po Kr. Laikotarpis tarp dviejų olimpinių žaidynių buvo vadinamas olimpiada.
Iš pradžių žaidynėse būdavo tik viena rungtis - 192,27 metrų bėgimas, vėliau žaidynių programa plėtėsi ir labiausiai suklestėjus, VI-V a. pr. Kr., buvo jau labai įvairi ir sudėtinga. Iš viso olimpinėse žaidynėse buvo varžomasi net 18 rungčių - olimpinių disciplinų, tarp jų buvo penkiakovė (bėgimas, šuoliai į tolį, ieties ir disko metimas, imtynės, kumštynės), kovos vežimų važnyčiojimas, menų konkursas.
Dalyvavimo taisyklės ir apribojimai
Varžybose galėjo dalyvauti tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau - ir makedonai bei romėnai). Moterims dalyvauti ir stebėti varžybas buvo draudžiama.
Ceremonijos ir tradicijos
Olimpines žaidynes pradėdavo iškilmės, rengiamos išvakarėse. Nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Pergalė olimpinėse žaidynėse buvo laikoma didžiausiu laimėjimu, suteikiančiu šlovę nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai. Žaidynių laikotarpiu (apie 3 mėn.) Graikijoje būdavo ekechirija (gr. ekecheiria), tradicija, draudžianti visiems miestams-valstybėms kariauti žaidynių metu, kai taikiai varžosi geriausi Graikijos atletai.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
Legendos ir mitai
Nuo senų laikų olimpinių žaidynių pradžia siejama su Dzeuso pergale prieš rūstų ir žiaurų tėvą Kroną. Legenda byloja, kad Dzeuso sūnus Heraklis įsteigė olimpines žaidynes didžiosios Dzeuso pergalės garbei. Jis parinko puikią lygumą žaidynėms, kuri ir dabar laikoma viena gražiausių Graikijos lygumų. Pasakojama, kad Heraklis pats atmatavo bėgimo taką - 600 pėdų. Toks ilgis vadinamas stadijumi. Iš jo atsirado ir žodis stadionas.
Olimpinių žaidynių pabaiga antikoje
Olimpinės žaidynės Senovės Graikijoje vyko daugiau nei 1000 metų, kol Romos imperatorius Teodosijus I uždraudė jas 393 m. dėl krikščionybės įtakos.
Šiuolaikinių olimpinių žaidynių atgaivinimas
Po ilgos pertraukos, olimpinės žaidynės vėl pradėtos rengti tik 1896 metais. Šias varžytuves atgaivino prancūzų pedagogas ir istorikas Pierre de Coubertin. 1892 m. jis pirmą kartą paminėjo olimpinių žaidynių idėją. 1894 metais birželio 23 dieną buvo įkurtas tarptautinis olimpinis komitetas. Nuo 1896 metų organizuojamos vasaros olimpinės žaidynės, o nuo 1924 metų - žiemos olimpinės žaidynės.
Simbolika
Šiuolaikinių olimpinių žaidynių simbolis - 5 olimpiniai žiedai. P. de Kuberteno siūlymu olimpinį simbolį TOK patvirtino 1913 m.Tačiau ir simbolis ir vėliava pirmą kartą oficialiai buvo panaudoti 1924 metais. Žiedai simbolizuoja penkis žemynus: Australiją ir Okeaniją, Aziją, Afriką, Europą, Ameriką. Žiedai sunerti iš kairės į dešinę. Mėlynas, juodas ir raudonas žiedai yra viršuje, o geltonas ir žalias - apačioje. Visa geometrinė žiedų forma artima taisyklingai trapecijai, kurios mažesnis pagrindas yra apačioje.
Olimpinė emblema - tai vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu. Olimpinė ugnis - tai TOK (Tarptautinis Olimpinis Komitetas) leidimu Olimpijoje uždegta ugnis. Olimpinė ugnis, uždegta Olimpijoje ir atnešta į žaidynių vietą, simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę, vienybę.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
Olimpinis devizas „Citius, Altius, Fortius“ (Greičiau, Aukščiau, Stipriau) nuo 1920 m. yra sudedamoji olimpinės emblemos dalis. 1894 m. P. de Kubertenas šį devizą Sorbonos kongrese paskelbė oficialiu olimpinio sąjūdžio devizu.
Vėliava
Į 1912 m. į Stokholme (Švedija) vykusias Olimpines žaidynes pirmą kartą suvažiavo sportininkai iš visų 5 pasaulio žemynų, todėl gimė idėja sugalvoti Olimpinę vėliavą. 1913 m. ją suprojektavo prancūzas Pierre de Coubertin. Pirmą kartą Olimpinė vėliava buvo iškelta 1920m. per Antverpeno (Belgija) žaidynes (nuo 1913m. Olimpinės žaidynės nebevyko dėl I Pasaulinio karo).
Šiuolaikinių olimpinių žaidynių reikšmė
Šiuolaikinės olimpinės žaidynės - tai svarbiausias tarptautinis sporto renginys, skatinantis taiką, draugystę ir bendradarbiavimą tarp įvairių šalių. Jos suteikia galimybę sportininkams iš viso pasaulio varžytis ir siekti aukščiausių rezultatų, o žiūrovams - mėgautis įspūdingu reginiu ir palaikyti savo šalies atstovus.
Olimpinės žaidynės Lietuvoje
Lietuva pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse 1924 m. Paryžiuje. Iki šiol Lietuvos sportininkai yra iškovoję daugybę medalių įvairiose sporto šakose, garsindami Lietuvos vardą pasaulyje.
XXVIII-osios olimpinės žaidynės Atėnuose
2004 metais olimpinės žaidynės grįžo į Atėnus po 108 metų pertraukos (pirmosios buvo surengtos 1896 metais). Graikai labai pyko ant Olimpinio organizacinio komiteto už tai, kad 100-o metų jubiliejaus žaidynės vyko ne Atėnuose. Todėl š.m. rugpjūčio 13 dieną, Olimpinių žaidynių atidarymo kalboje žodžius „Olimpinės žaidynės grįžo namo“ akcentavo ne tik Graikijos Olimpinio komiteto prezidentė Diana Angelopulus Gaskelaki, Olimpinio komiteto pirmininkas Žakas Rogas bei Graikijos Prezidentas Konstantinas Stefanopulus, bet ir sportininkai, žiūrovai, pasaulio televizijos ir radijas, bei užrašai viešose vietose „Welcome home“.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: apdovanojimų retrospektyva
Olimpinį aukurą Atėnų olimpiniame stadione uždegė Graikijos buriuotojas, 1996 metų Atlantos olimpinis čempionas Nikolaosas Kalamanakis.
Lietuvos sportininkų pasiekimai
XXVIII olimpinėse žaidynėse Atėnuose Lietuvos sportininkai taip pat pasižymėjo. Dukart olimpinis disko metimo čempionas Virgilijus Alekna džiaugėsi, kad sūnūs ir žmona, taip pat kiti artimieji nesiskundžia sveikata. Sidabro medalio laimėtoja Austra Skujytė pasiekė puikių rezultatų.