Įvadas
Gimnastika - tai ne tik sporto šaka, bet ir puiki fizinio ugdymo priemonė, skatinanti dirbti, mokytis bei stiprinti sveikatą. Nors Lietuvoje gimnastika nėra pati populiariausia sporto šaka, pasaulyje ji užima svarbią vietą. Įvairios gimnastikos formos yra įtrauktos į olimpinių žaidynių programą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime gimnastikos sąvoką, jos atsiradimo istoriją, formas, pratimų poveikį organizmui bei įžymiausias gimnastikos mokyklas Lietuvoje.
Gimnastikos Sąvoka
Gimnastika - tai pratimų sistema, skirta lavinti jėgą, lankstumą, koordinaciją ir kitas fizines savybes. Tai sporto šaka, apimanti įvairius pratimus, atliekamus ant specialių prietaisų, grindų ar ore. Gimnastika gali būti tiek individuali, tiek komandinė.
Gimnastikos Atsiradimo Istorija
Gimnastikos ištakos siekia senovės laikus. Dar senovės Graikijoje gimnastika buvo svarbi fizinio lavinimo dalis, skirta karių parengimui ir jaunimo ugdymui. Žodis "gimnastika" kilęs iš graikų kalbos žodžio "gymnos", reiškiančio "nuogas", nes senovės graikai sportuodavo nuogi.
Gimnastikos Raida Europoje
XIX amžiuje gimnastika išpopuliarėjo Europoje. Napoleono karai ir kiti konfliktai parodė fizinio pasirengimo svarbą, todėl mokyklose buvo pradėta diegti kūno kultūra. Buvo sukurtos ištisos gimnastikos sistemos, plito literatūra šia tema. Tarp kitų pažymėtina Gutso-Mutso knyga „Gimnastika jaunimui“ (1793 m.), išversta į nemažai kalbų ir išleista daugelyje šalių.
Gimnastika Lietuvoje
Senovės baltų kūno kultūra buvo glaudžiai susijusi su žmonių buitimi ir gyvenimo sąlygomis - žvejyba ir medžiokle. Iš kartos į kartą seneliai ir tėvai mokydavo savo vaikus, kaip tapti stipriems, greitiems ir vikriems, kaip sumedžioti žvėrį ar atremti priešą. Pirmosios rašytinės žinios apie senovės lietuvių kūno kultūrą randamos tariamajame Brutenio-Vaidevučio įstatyme, pagal kurį ypač išskiriami vyrai, pasižymėję savo fiziniais gabumais.
Taip pat skaitykite: Gimnastikos gumos nauda
Susiformavus lietuvių tautai ir besikuriant Lietuvos valstybei, kūno kultūra tapo organizuotesnė. Kunigaikščiai rinko stiprius jaunuolius pilims ginti, kurie turėjo mokėti naudoti ne tik darbo įrankius, bet ir ginklus. Keli šimtmečius trukę karai reikalavo specialaus fizinio karių pasirengimo. Taktiniam karių parengimui buvo naudojami komandiniai liaudies žaidimai: ritinis, muštukas, kvadratas.
Kūno kultūra mokyklose atsirado kartu su krikščionybės įvedimu ir pirmosios mokyklos prie Vilniaus kapitulos įkūrimu 1397 m. XVI-XVII a. Vilniaus akademijos profesorius Aronas Aleksandras Olizarovskis vieną savo knygos „Apie politinį visuomeniškumą“ skyrių paskyrė kūno kultūrai.
Gimnastikos Formos
Gimnastika skirstoma į kelias pagrindines formas:
- Lavinamosios krypties gimnastika: Tai bendrojo fizinio pasirengimo pratimai, skirti stiprinti sveikatą, gerinti laikyseną ir lavinti pagrindines fizines savybes.
- Sportinės krypties gimnastika: Tai aukšto meistriškumo sporto šaka, apimanti įvairius pratimus ant specialių prietaisų (skersinio, lygiagrečių, žiedų, arklio ir kt.) bei laisvus pratimus.
- Taikomosios krypties gimnastika: Tai pratimai, naudojami profesiniam pasirengimui, reabilitacijai ar kitoms specifinėms reikmėms.
Gatvės Gimnastika
Pastaraisiais metais populiarėja gatvės gimnastika, apimanti įvairius pratimus, atliekamus naudojant gatvės infrastruktūrą - turėklus, laiptus, sienas ir kt. Tai puikus būdas lavinti jėgą, ištvermę ir koordinaciją lauke.
Gimnastikos Pratimų Poveikis Organizmui
Gimnastikos pratimai teigiamai veikia visą organizmą:
Taip pat skaitykite: Pasirengimas Rio: Lietuvos gimnastai
- Stiprina raumenis ir kaulus.
- Gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
- Lankstumą ir koordinaciją.
- Laikyseną ir pusiausvyrą.
- Mažina streso lygį ir gerina nuotaiką.
„Makabi“ Gimnastikos Sąjungos Istorija Lietuvoje
Lietuvos žydų sporto klubas "Makabi" buvo įkurtas Kaune. Nors "Lietuvos sporto enciklopedijoje" teigiama, kad "Makabi" buvo įkurtas 1920 metais, tačiau tai tik dalis tiesos. Kaune 1920 metais buvo įkurta Lietuvos žydų sporto klubų sąjunga "Makabi". Tačiau atskiri žydų sporto klubai turėjo atsirasti anksčiau.
Jonas Narbutas, sporto istorikas, užsimena, kad Kaune jau 1919 metais pradėjo veikti "Makabi" klubas. Tuometinė spauda taip pat rašė, kad Kaune "Makabi" klubas pradėjo veikti 1919 metais. Žurnalas "Sportas" (1926 m. Nr. 36) rašė: "Atsižvelgiant į kitų šalių žydų gimnastikos bei sporto sąjungų veikimą, 1919 metais Kaune įsikūrė "Makabi" klubas."
Pirmasis Lietuvos "Makabi" sąjungos suvažiavimas įvyko Kaune 1920 metais. Jame dalyvavo 7 skyrių atstovai. Pirmuoju „Makabi" sąjungos pirmininku buvo išrinktas daktaras Aleksandras Rozenfeldas.
1926 m. liepos mėnesį žurnalas „Sportas" paskelbė straipsnį „Makabi švenčia 7 metų sukaktuves". Iš šios informacijos galima sužinoti, kada Kaune įsikūrė "Makabi" - 1919 metais. 1926 metais žurnalas "Sportas" rašė: "Dabar Lietuvos "Makabi" turi 83 skyrius, kurie jungia daugiau kaip 4 000 narių."
"Makabi" Lenkų Okupuotame Vilniuje
1920 metų pabaigoje Lenkijos kariuomenė okupavo Vilnių. Vilniaus „Makabi" klubas patenka į Lenkijos jurisdikciją. 1920 m. birželio 4 d. draugija buvo užregistruota Lenkijos Respublikos Rytų žemių civilinės valdybos Vilniaus apygardos viršininko biure, o 1920 m. lapkričio 8 d. - Vidurio Lietuvos laikinosios valdymo komisijos vidaus reikalų departamente. 1934 m. vasario 14 d. - pakeisti draugijos įstatai. Draugija pavadinta „Žydų gimnastikos ir sporto draugija „Makabi" Vilniuje".
Taip pat skaitykite: Privalumai naudojant gimnastikos kamuolį
Draugija veikė Vilniaus krašte, nuo 1925 m. - Vilniaus vaivadijos teritorijoje. Jos būstinė buvo Vilniuje. 1922 m. draugija turėjo 350 narių, 1926 m. - 700, 1935 m. - 421, 1939 m. - 700 narių. Daugumą jų sudarė besimokantis jaunimas.
Draugijos tikslas buvo rūpintis žydų fiziniu lavinimu. Draugija turėjo gimnastikos, futbolo, bokso, lengvosios atletikos, dviračių sporto, plaukimo, irklavimo, slydinėjimo, ledo ritulio, judrių sporto žaidimų ir turizmo sekcijas.
Vilniaus „Makabi" turėjo savo stadioną, kur vyko sporto sekcijų komandų bei narių treniruotės ir varžybos, gimnastų pasirodymai, žydų orkestro koncertai. Draugija turėjo savo vandens stotį ir baseiną, kur rengė irkluotojų ir plaukikų varžybas. Draugija turėjo ir savo sporto salę.
Įžymiausios Gimnastikos Mokyklos Lietuvoje
Lietuvoje yra kelios žinomos gimnastikos mokyklos, ruošiančios sportininkus įvairiose gimnastikos šakose. Šios mokyklos turi ilgą istoriją ir didelį indėlį į Lietuvos gimnastikos sportą.
Išvados
Gimnastika yra universali sporto šaka, turinti gilias istorines šaknis ir didelį poveikį žmogaus organizmui. Nuo senovės Graikijos iki šių dienų gimnastika vystėsi ir įgavo įvairių formų, pritaikytų skirtingiems poreikiams ir tikslams. Lietuvoje gimnastika taip pat turi savo istoriją, kurią puoselėja entuziastai ir profesionalūs sportininkai.
tags: #gimnastikos #atsiradimo #istorija