Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir didžiulis tarptautinis renginys, turintis gilias istorines šaknis ir didelę kultūrinę reikšmę. Muzika olimpinėse žaidynėse atlieka svarbų vaidmenį, pradedant nuo oficialaus himno iki specialių muzikinių programų, pristatančių šalies šeimininkės kultūrą. Šiame straipsnyje panagrinėsime olimpinių žaidynių muzikos istoriją, raidą, jos įtaką renginio atmosferai ir kultūrinei reikšmei.
Olimpinių Žaidynių Ištakos ir Tarptautinio Olimpinio Komiteto Įkūrimas
Olimpinės žaidynės turi senas tradicijas, siekiančias antikos laikus. Senovės graikų iškilmės ir sporto varžybos dievui Dzeusui pagerbti vykdavo kas 4 metus vidurvasarį Olimpijoje. Pirmosios žinomos olimpinės žaidynės įvyko 776 m. pr. Kr. Varžybose dalyvauti teisę turėjo tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau - ir makedonai bei romėnai). Moterims stebėti varžybas buvo draudžiama. Iki 472 m. pr. Kr. olimpinės žaidynės vykdavo 1 dieną: rungdavosi bėgikai ir imtynininkai. Varžybas rengdavo helanodikai (olimpinių žaidynių teisėjų kolegija, renkama iš Elidės piliečių). Nuo 472 m. pr. Kr. Nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Pergalė olimpinėse žaidynėse laikyta didžiausiu laimėjimu; ji suteikdavo šlovę ir nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai. 393 m. po Kr. surengtos paskutinės olimpinės žaidynės. Olimpinių žaidynių dalyviai rungėsi ne tik sporto rungtyse, bet ir menų: architektūros, muzikos, literatūros ir kt.
Šiuolaikinių olimpinių žaidynių idėją atgaivino baronas Pierre'as de Coubertinas, kuriam rūpėjo fizinis lavinimas ir sportas. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) įkurtas 1894 m. birželio 23 d. Pasaulinio sporto kongreso metu barono Pierre‘o de Coubertino iniciatyva. Iš pradžių P. de Cuobertinas planavo, kad 1894 m. birželio mėnesį suvažiavime bus aptariamas mėgėjiškas sportas, tačiau delegatams susirinkus į Sorbonos universitetą Paryžiuje jis pakeitė ir programą, ir suvažiavimo pavadinimą. Naujai pavadintas „Olimpinių žaidynių atgaivinimo kongresu“, renginys iš esmės pasitarnavo kaip tribūna, kurioje P. de Coubertinas išdėstė pasiūlymą rengti šiuolaikines olimpines žaidynes ir kurioje buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas. Į 1894 m. Sorbonos kongresą, kurio atidarymo ceremonijoje skambėjo muzika, dainos, eilėraščiai, suvažiavo 79 dalyviai iš 12 valstybių. Tai buvo ne pirmas kartas, kai P. de Cuobertinas iškėlė olimpinių žaidinių atgaivinimo idėją. Kitaip nei tuokart, kai P. de Cuobertino pasiūlymas nuskambėjo anglų švietimui skirtoje konferencijoje ir nesudomino susirinkusios auditorijos, į Sorboną atvykę dalyviai išreiškė paramą ir entuziastingai priėmė pasiūlymą.
Tad 1894 m. birželio 23 d. TOK skatina bendradarbiavimą tarp nacionalinių olimpinių komitetų, tarptautinių sporto federacijų, sportininkų, olimpinių žaidynių organizacinių komitetų, rėmėjų ir Jungtinių Tautų organizacijų. Tokiu būdu, TOK užtikrina olimpinių žaidynių tęstinumą bei olimpinių vertybių sklaidą pasaulyje. 2009 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja suteikė TOK nuolatinio stebėtojo statusą. TOK misija - visame pasaulyje populiarinti olimpizmą ir vadovauti olimpiniam sąjūdžiui. TOK yra 206 nacionalinių olimpinių komitetų valdymo organas. TOK vykdomąjį komitetą sudaro garbės prezidentas, prezidentas, keturi viceprezidentai, 10 narių ir generalinis direktorius. TOK turi 105 narius. Pagal Olimpinę chartiją iš viso jų gali būti ne daugiau kaip 115. Iki 70 TOK narių gali būti individualūs, nesusiję su jokiomis einamomis pareigomis asmenys, 15 - karjerą tęsiantys sportininkai, 15 - tarptautinių sporto federacijų arba asociacijų atstovai, 15 - nacionalinių olimpinių komitetų arba jų asociacijų nariai.
Muzika Atidarymo ir Uždarymo Ceremonijose
Nė viena olimpiada neapsieina be muzikos. Ir tai ne tik nuo 1957-ųjų metų per atidarymo ir uždarymo ceremonijas skambantis oficialus olimpiados himnas, ar po kiekvienos rungties aidinčios apdovanojimų fanfaros bei valstybių nugalėtojų himnai. Tradiciškai olimpiadų atidarymo ir uždarymo ceremonijoms rengiamos specialios muzikinės programos, pristatančios šalies šeimininkės kultūrą bei tradicijas.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
Londono Olimpiada ir "Underworld"
Praėjusių metų gruodžio pradžia. Iki Londono Olimpinių žaidynių dar ilgi 7 mėnesiai. Pasaulio muzikos, pramogų ir net sporto žiniasklaidą apskriejo žinia, jog renginio režisierius Danny Boyle’as atidarymo ceremonijos muzikinės dalies vadovais pasirinko kultinį britų elektroninės muzikos duetą „Underworld“. "Underworld" ir Danny Boyle dirbo su režisieriumi kuriant beveik visų jo filmų garso takelius, o „Underworld“ elektroninės muzikos himną „Born Slippy“ filme „Traukinių žymėjimas“ turbūt pamena kiekvienas šiek tiek besidomintis kinu ir elektronine muzika. Tai buvo labai aiškus ženklas, jog žaidynių atidarymo verta laukti ne tik dėl visuotinės euforijos ir paties renginio mąsto, bet ir… dėl muzikos! Tokias mintis sustiprino ir paties režisieriaus komentaras, jog jis žavisi tuo, kad „Underworld“ muzikinis skonis yra „toks platus, kokį tik įmanoma įsivaizduoti“ ir grupės vokalisto Karl’o Hyde ištarti žodžiai „Mes norime, kad ceremonija išliktų žmonių atmintyje kaip nuostabus muzikinis šou, o ne tik kaip vizualus renginys“.
Likus vos kelioms savaitėms iki laukiamiausio metų sportinio renginio, internete paplito didžiulis artėjančioms Londono Olimpinėms žaidynėms skirtas kūrinių sąrašas, kurį sudaro net 86 dainos. Čia aptinkame daugelį žymiausių britų muzikos pasaulio vardų, o grupės „Muse“ daina „Survival“ paskelbiama oficialia Olimpinių žaidynių daina. Taip pat jau žinoma, jog ceremoniją vainikuos legendinės grupės „The Beatles“ nario sero Paulo McCartney pasirodymas.
Jei kas nors tikėjosi išvysti ar išgirsti panašų himną, kokį prieš 20 metų specialiai Barselonos Olimpinėms žaidynėms sudainavo legendinis Freddie Mercury su Montserrat Caballé, teko šiek tiek nusivilti. Britai didžiuojasi muzikine savo industrija ir tam skyrė net vieną ceremonijos dalį, tačiau joje, kaip ir visame renginyje, tilpo daugybė jau kultiniais tapusių ir pakankamai naujų kūrinių, neišskiriant vieno ar kelių grupių bei atlikėjų. Iš karto po atidarymo transliacijos, Didžiosios Britanijos muzikos naujienų portalas „NME“ išplatino pilną renginyje skambėjusių kūrinių sąrašą. Ten randame vardus nuo „Sex Pistols“ iki „Muse“, nuo Mike Oldfield iki Dizzee Rascal, nuo, žinoma, „The Beatles“ iki „Prodigy“.
Atrodo, kad renginio režisieriui ir muzikinės dalies kūrėjams pavyko sukurti puikų, emocingą, bet nenustelbiantį renginio esmės muzikinį foną, nuostabiai iliustruojantį Didžiosios Britanijos pastarųjų 50 metų muzikinę kultūrą.
Muzikos Svarba ir Poveikis Žiūrovams
Po Londono olimpinių žaidynių rokerių „Arctic Monkeys“ perdainuotas „The Beatles“ kūrinys „Come Together“ po ceremonijos žaibišku greičiu atsidūrė iTunes perkamiausių singlų sąrašuose visame pasaulyje 14 vietoje. Daina „Caliban’s Dream“, kurią sukūrė „Underworld“, o vokalinę partiją įrašė grupės „Two Door Cinema Club“ lyderis Alex’as Trimble’as tame pačiame tope yra 5 vietoje. Kiti, vakaro metu skambėję kūriniai, taip pat nesiskundžia klausytojų dėmesiu: Frank Turner daina „I Still Believe“ yra 32 vietoje, o kūrinio „Abide With Me“ atlikėjos Emile Sande versija puikuojasi ant 26 laiptelio.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
Iš karto po ceremonijos (praėjus mažiau nei valandai!) skaitmeniniu būdu išleistas „Underworld“ rinkinys „Stebuklų salos“ (angl. Isles Of Wonder), kuriame yra visi svarbiausi atidarymo ceremonijos kūriniai, buvo nedelsiant parduotas 10 000 kopijų tiražu, o netrukus šis leidinys jau buvo perkamiausias Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Ispanijoje. Taigi, muzika yra ir bus svarbi pačių didžiausių planetos renginių dalis. Kokia ji ir kaip dera su visa visuma - uždavinys, kurį visi sprendžia savaip.
Pierre'o de Coubertino Indėlis į Meną ir Olimpines Žaidynes
Kai baronas Pierre'as de Coubertinas 1894 m. atgaivino olimpines žaidynes, jis skyrė olimpinę varžybas ne tik fizinei atletikai, bet ir proto sportui - menams. 1912-1948 m. Augdamas Prancūzijos aristokratų šeimoje, Coubertinas vertino klasikinį išsilavinimą. Kai jis praėjo pedagogo karjerą, jis reikalavo daugiau kūno kultūros pamokų mokyklose. Jis tikėjo, kad sportas yra demokratiškas, neryškus klasių braižas, tačiau jis manė ir apie kūno kultūrą, kaip būdą paruošti jaunimą karo sunkumams. Juk būdamas dar berniukas jis matė savo mylimą šalį žeminamą 1870 m. Coubertinas visada žavėjosi, kaip senovės graikai sugebėjo derinti klasikinį ir fizinį lavinimą senovės olimpiadose.
Taigi, 1892 m. lapkričio mėn. 1896 m. balandžio mėn. Atėnuose, Graikijoje, prasidėjo pirmosios modernios, tarptautinės olimpinės žaidynės. Tai turėjo pasikeisti 1908 m., kai Coubertinas reikalavo įtraukti meno varžybas į žaidynes ir tam buvo sukurtas planas, kaip tai įgyvendinti. 1907 m. pradžioje, likus tik 18 mėnesių iki 1908 m. olimpiados, TOK (kurio vadovu buvo Coubertinas) pakeitė žaidynių vietą iš Romos (Italija) į Londoną. 1906 m. Vezuvijaus išsiveržimas ir kebli ekonomika padarė žaidynes Romoje neįmanomas.
1912 m. Stokholme, Švedijoje vykusiose žaidynėse meno konkursai oficialiai tapo olimpiados dalimi. Tai įvyko nepaisant to, kad kelios garsios organizacijos, įskaitant Stokholmo organizacinį komitetą, nepritarė meno konkursų prijungimui prie olimpiados. Jie manė, kad tai „beprasmiška“ ir logistiškai sudėtinga. Nepaisant to, baronas buvo tvirtai apsisprendęs ir laimėjo. 1911 m. rugsėjo mėn., likus dešimčiai mėnesių iki 1912 m. atidarymo ceremonijų, buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas su taisyklėmis ir nuostatais. Buvo penkios menų kategorijos: architektūra, muzika, tapyba, skulptūra ir literatūra. Visi pateikti darbai „turi būti originalūs ir tiesiogiai įkvėpti sporto idėjos“. Be to, pranešime buvo pažadas: „Kiekvienas iš penkių konkursų laureatų gaus V olimpiados medalius. 1912 m. olimpinės žaidynės gavo tik 33 paraiškas (beveik visos buvo iš europiečių), tačiau vis tiek buvo įteikti penki aukso medaliai. Kaip paaiškėjo, Hohrodas ir Eschbachas buvo vieno asmens pseudonimai. Ir tą odę parašė iš tikrųjų pats Pierre'as de Coubertinas.
Kilnaus Elgesio Sporte Idėja
Kilnaus elgesio sporte („Fair Play“) veikla buvo paskatinta 1960 m. Romos vasaros olimpinių žaidynių, kai noras nugalėti bet kokia kaina peržengė visas ribas ir atėmė pirmąją sportininko gyvybę. Danų dviratininkas Knudas Jensenas mirė dėl vartoti draudžiamų sportinę veiklą skatinančių preparatų. Šis šokiruojantis atvejis pažadino sporto pasaulį ir paskatino imtis griežtų veiksmų prieš dopingą, šovinizmą ir smurtą sporte. Todėl 1963 m. gruodžio 5 d. Paryžiuje UNESCO, AIPS, ICSSPE, Tarptautinės krepšinio, futbolo, regbio imtynių federacijos įkūrė Tarptautinį komitetą P. de Kuberteno Kilnaus elgesio apdovanojimams teikti. 1973 m. Tarptautinio „Fair Play“ komiteto tikslas - saugoti ir skatinti pagarbą kilniam elgesiui ir jo vertybėms ne tik didžiajame sporte ar sporto visiems programose, bet ir kasdieniame gyvenime. Pagrindinis CIFP vykdantysis organas yra Generalinė Asamblėja, kurioje kiekvienas CIFP narys turi po vieną balsą. CIFP vykdantįjį komitetą sudaro prezidentas, du viceprezidentai, generalinis sekretorius ir iždininkas. CIFP tarybą sudaro daugiausiai 20 narių iš viso pasaulio.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: apdovanojimų retrospektyva
Sporto Arbitražo Teismas (CAS)
CAS įsteigtas 1984 metais Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) iniciatyva kaip nepriklausoma institucija. Nuo 1994 metų Tarptautinis sporto arbitražo teismas yra pavaldus Tarptautinei sporto arbitražo tarybai. CAS sprendžia su sportu susijusius ginčus, kurie teismui perduodami taikant įprastas arbitražo procedūras arba apskundus sporto institucijų ar organizacijų sprendimus. Teismas priima arbitražo sprendimus, kurie turi įprastų teismų sprendimų galią. Jis gali padėti šalims taikiai išspręsti ginčus pagal taikinimo procedūrą, jeigu ji yra galima, taip pat teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas su sportu susijusiais teisiniais klausimais. CAS valdybą sudaro prezidentas, viceprezidentas, CAS paprastojo diviziono prezidentas, apeliacinio arbitražo diviziono prezidentas ir generalinis sekretorius. CAS turi 22 narius.