Gimnastikos Pratimai Ant Skersinio: Technika, Privalumai ir Rūšys

Gimnastika - tai ne tik sporto šaka, bet ir viena svarbiausių fizinio lavinimo priemonių, apimanti specialiai parinktų ar sukurtų fizinių pratimų sistemą. Ši sporto šaka apima įvairias disciplinas, reikalaujančias jėgos, lankstumo, koordinacijos ir ištvermės. Gimnastikos pratimai būna statiniai, susiję su didele raumenų įtampa tam tikru judesio momentu ar pozoje, ir dinaminiai (įvairūs mostai), reikalaujantys geros judesių koordinacijos. Jie padeda bendram fiziniam vystymuisi, lavina įvairius judėjimo įgūdžius, stiprina raumenų ar organų grupes, didina jėgą, koordinaciją, ištvermę, stiprina sveikatą. Gimnastika kultivuojama įvairiomis formomis: lavinamoji (bendroji, higieninė, atletinė, aerobika), taikomoji (profesinė, sportinė taikomoji, gamybinė, gydomoji) ir sportinė (sportinė gimnastika, akrobatika, aerobika, šuoliai ant batuto, meninė gimnastika). Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime gimnastikos pratimus ant skersinio, jų techniką, naudą ir kitus svarbius aspektus.

Gimnastika: apibrėžimas ir rūšys

Gimnastika (gr. gymnastikē < gymnazō - darau pratimus, mankštinuosi) yra viena svarbiausių fizinio lavinimo priemonių - specialiai parinktų ar sukurtų fizinių pratimų sistema; sporto šakų grupė. Gimnastikos pratimai būna statiniai, susiję su didele raumenų įtampa tam tikru judesio momentu ar pozoje, ir dinaminiai (įvairūs mostai), reikalaujantys geros judesių koordinacijos. Jie padeda bendram fiziniam vystymuisi, lavina įvairius judėjimo įgūdžius, stiprina raumenų ar organų grupes, didina jėgą, koordinaciją, ištvermę, stiprina sveikatą.

Kultivuojama lavinamoji gimnastika (bendroji, higieninė, atletinė gimnastika, aerobika), taikomoji gimnastika (profesinė, sportinė taikomoji, gamybinė, gydomoji gimnastika) ir kaip sporto šaka (sportinė gimnastika, sportinė akrobatika, sportinė aerobika, šuoliai ant batuto, meninė gimnastika).

Sportinė gimnastika ir pratimai ant skersinio

Sportinė gimnastika apima pratimus ant gimnastikos prietaisų. Daugiakovės varžybos susideda iš laisvųjų pratimų, atraminių šuolių, pratimų ant arklio, žiedų, lygiagrečių ir skersinio (vyrams) ir laisvųjų pratimų, atraminių šuolių, pratimų ant įvairiaaukščių lygiagrečių ir buomo (moterims). Skersinis yra vienas iš šešių vyrų sportinės gimnastikos prietaisų, reikalaujantis didelės jėgos, koordinacijos ir technikos.

Ant skersinio atliekami įvairūs didieji apsisukimai, posūkiai, perlėkimai, nušokimai. Šie pratimai reikalauja didelės rankų ir pečių jėgos, taip pat puikios koordinacijos ir kūno kontrolės.

Taip pat skaitykite: Gimnastikos gumos nauda

Baziniai ir izoliaciniai pratimai: skirtumai ir derinimas

Norint suprasti, kaip efektyviai treniruotis ant skersinio, svarbu žinoti apie bazinius ir izoliacinius pratimus.

Baziniai pratimai

Baziniai pratimai yra tokie, kuriuos atliekant dalyvauja bent du sąnariai ir bent dvi raumenų grupės. Būtent šių pratimų dėka, stimuliuojamas jėgos ir raumenų masės augimas. Šie pratimai pakelia testosterono lygį organizme. Kiekvienoje treniruotėje turėtų būti bent vienas bazinis pratimas. Norintys padidinti raumenų masę, turėtų susidėlioti treniruotę taip, kad didžioji jos dalis susidarytų būtent iš bazinių pratimų. Šie pratimai turėtų būti pasirenkami, siekiant padidinti raumenų masę arba jėgą. Taip pat tada, kai neturite daug laiko ir norite padaryti stiprią treniruotę.

Bazinių pratimų privalumai:

• ugdomi jėgos parametrai;
• didesnis bendras raumenų masės prieaugis;
• išeikvojama daugiau kalorijų;
• ugdomi lankstumo parametrai;
• efektyviau panaudojamas laikas treniruotėje.

Bazinių pratimų trūkumai:

• juos atliekant dalyvauja pagalbiniai raumenys, kurie gali perimti nemažą dalį krūvio nuo akcentuojamos raumenų grupės;
• sunkiau ir sudėtingiau atlikti.

Bazinių pratimų pavyzdžiai:

• Prisitraukimai (nugaros raumenims).

Izoliaciniai pratimai

Izoliaciniai pratimai yra tokie, kuriuos atliekant dalyvauja viena raumenų grupė, o pratimas atliekamas per vieną sąnarį. Šių pratimų dėka, konkretūs raumenys yra geriau išdirbami, apibrėžiama jų forma. Jėgos augimas šių pratimų dėka yra nežymus, lyginant su baziniai pratimais. Izoliaciniai pratimai taipogi yra saugesni, lengviau atliekami. Jais taipogi galime aktyvuoti tam tikrus raumenis, kad jau bazinio pratimo metu dirbtų tai, kas reikia!

Izoliacinių pratimų privalumai:

• sutelkiamas dėmesys į vieną konkrečią raumenų grupę;
• didesnis konkrečios raumenų grupės masės prieaugis;
• juos lengviau ir paprasčiau atlikti, lyginant su baziniais pratimai.

Izoliacinių pratimų trūkumai:

• naudojami daug mažesni svoriai nei baziniuose pratimuose;
• gyvenimiškai nepraktiška treniruoti tik konkrečią raumenų grupę. kadangi mūsų judėjimui dažniausiai reikalingas iškart kelių raumenų grupių bendras darbas.

Kaip suderinti bazinius ir izoliacinius pratimus?

Vienas iš galimų treniruotės pratimų eiliškumų:

1. Izoliacinis pratimas, skirtas norimo raumens aktyvavimui.
2. Baziniai pratimai.
3. Izoliaciniai pratimai.

Pratimų technika ant skersinio

Pratimų technika yra pats svarbiausias dalykas, nes atliekant pratimą taisyklingai, raumenys dirba ne tik tiksliau ir efektyviau, tačiau tai sumažina traumos tikimybę iki minimumo, aišku jeigu nepraleidote apšilimo.

Taip pat skaitykite: Pasirengimas Rio: Lietuvos gimnastai

Apšilimas

Prieš pradedant sportuoti reikia atlikti gerą apšilimą. Apšilimas skirtas suaktyvinti širdies darbą, paruošti sąnarius, sausgysles ir raumenis efektyviam ir saugiam sportui. Prasitampius ir apšilus mažiau dyla sąnariai, išvengiama skausmingų sausgyslių pasitempimų ir raumenų skausmo po treniruotės, o ir patyrus traumą ji turėtų būti gerokai lengvesnė - trumpalaikė. Kadangi apšilimo dėka organizmas pasiruošia krūviui, treniruotės metu pasieksite geresnius rezultatus ir našumą.

Apšilimas susideda iš dviejų dalių:

1. Kraujotakos suaktyvinimas: aktyvus monotoniškas judėjimas t.y. bėgimas, šokinėjimas per su virvute, lipimas ir kt. trunkantis 5-10 minučių. Šio apšilimo esmė yra bendras organizmo temperatūros pakėlimas, pulso ir kvėpavimo pagreitinimas. Neturite pavargti !!!
2. Dinaminis apšilimas: intensyvūs sukimo, lenkimo - tiesimo, trumpi tempimo ir kiti judrūs, fiziniai pratimai, kuriais pramankštinamas ir paruošiamas visas kūnas sportui. Viso kūno pratimai atliekami nuosekliai, vienas po kito, po kelis pakartojimus, neskubant, pilna judesių amplitude. Tai dažniausiai užima 10-15 minučių.

Apšilkite, bet nepervarkite. Dar galima apšilimo pabaigoje akcentuoti planuojamą treniruotę specifiniais pratimais, kurie bus lengviausia, lėta tam tikrų bazinių pratimų variacija, pvz tik nusileidimas, kabėjimas, kabant ant skersinio gusčioti pečiais, lėti prisitraukimai ir t.t. Jų krūvis yra tarpinis tarp lengvo (t.y. apšilimo) ir sunkaus (t.y. treniruotės).

Atlikus visus šiuos žingsnius būsite visiškai pasiruošę saugiam ir kokybiškam sportui.

Atvėsimas

Visgi rezultatų maksimalizavimu, ne ką mažiau svarbus atvėsimo procesas, po sporto.

Taip pat skaitykite: Privalumai naudojant gimnastikos kamuolį

Progresijos

Pratimai kalisteninkoje skirstomi pagal sudėtingumo lygius ir siekiant išmokti vieno pratimo pvz. muscle-up (dar vadinamo desanto), prieš tai reikia sugebėti padaryti prisitraukimus į krūtinės apačią ir atsispaudimus virš skersinio. „Persimetimui” padės muscle-up iš vienos rankos, vėliau muscle-up iš abiejų rankų su siūbavimu ir užsimetimu iš kojų. Visus šiuos atskirus pratimus siekiant konkretaus pratimo ir palengvintas to pratimo variacijas galime vadinti progresijomis. Jos dažniausiai turi bendrus bruožus visiems pratimams. Pavyzdžiui jei nepadarote nei vieno taisyklingo prisitraukimo, bandykite užšokti ant skersinio lyg būtumėt prisitraukęs ir tiesiog stenkitės kuo lėčiau nusileidinėti iki ištiestų rankų pozicijos. Tai yra vienas iš sustiprėjimo pratimui būdų. Toliau galite padėti prisitraukti sau kojomis šokant nuo žemės ar atliekant spyrį ore. Tai pagalba kitomis kūno dalimis. Galima panaudoti įsisiūbavimą (inercinę kūno jėgą) manevrui palengvinti. Pavykus atlikti taisyklingą pratimą ir padidinus jų atlikimo skaičių, pradedamos naudoti progresijos pratimo pasunkinimui. Pavyzdžiui taisyklingą prisitraukimą atlikti kuo lėčiau be siūbavimų ir užsimetimų arba prisitraukti kaip galima aukščiau ir padidinti pratimo amplitudę t.y. prisitraukti iki krūtinės apačios ir t.t.

Baziniai pratimai tvirtam kūnui

Visgi svarbiausi pratimai kūno tvirtinimui yra baziniai. Techniškai įvaldžius šiuos pratimus padedami tvirti atletiško kūno pagrindai, kurie padės lengviau ir greičiau tobulėti, išvengti traumų. Bazinių pratimų sąvoką sudaro: prisitraukimai ir prisitraukimai delnais i save, atsispaudimai, atsispaudimai lygiagretėse, pritūpimai, atsilenkimai. Vėliau prisideda stovėjimas ant rankų, kojų kėlimas. Į bazinius pratimus turi orientuotis tiek pradedantieji, tiek ir pažengusieji, nes šie pratimai labiausiai tvirtina visą kūną t.y. nugarą, rankas, krūtinę, kojas bei juosmens sritį. Vėliau ypatingas dėmesys pradedamas skirti pečiams, nugaros apačiai, presui ir šonams bei visiems griaučių (giliesiems) raumenims, nes būtent šios kūno dalys labiausiai atsilieka nuo nugaros, rankų, krūtinės ir kojų. Tik esant visapusiškai geram fiziniam pasiruošimui pavyksta atlikti įspūdingiausius gatvės gimnastikos elementus.

Muscle up'as (Kareivukas)

Pratimų technika yra pats svarbiausias dalykas, nes atliekant pratimą taisyklingai, raumenys dirba ne tik tiksliau ir efektyviau, tačiau tai sumažina traumos tikimybę iki minimumo, aišku jeigu nepraleidote apšilimo. Muscle up‘as (lietuviškai vadinamas „Kareivuku“) - tai vienas iš populiariausių sportinės bei gatvės gimnastikos pratimų, įtrauktas į CrossFit sportinės bazės pagrindus. Muscle Up‘o atlikimas stiprina pagrindines viršutinės kūno dalies raumenų grupes. Prisitraukimo metu dirba visi nugaros raumenys ir žasto dvigalvis, o stūmimo metu prisijungia pečiai bei trigalvis žasto raumuo. Dažnai pasitaiko atvejų, kai atletas yra fiziška pasirengęs atlikti pratimą, tačiau susiduria su technikos stoka. Savarankiškas mokinimasis atlikti Muscle Up‘ą gali užtrukti ilgą laiką ir neatnešti norimų rezultatų.

Gimnastikos būreliai vaikams: rūšys, nauda ir amžius

Gimnastikos būreliai - tai ne tik sportas, bet ir smagi bei naudinga veikla vaikams, padedanti lavinti judesius, stiprinti sveikatą ir ugdyti pasitikėjimą savimi. Nenuostabu, kad gimnastikos būreliai sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Be to, gimnastika turi daugybę skirtingų krypčių. Galima rinktis nuo klasikinės sportinės gimnastikos (būtent ją dažniausiai įsivaizduojame išvydę olimpinį gimnastų pasirodymą) iki estetiškos meninės gimnastikos ar net įspūdingos oro gimnastikos ore. Kaip nepasiklysti tarp visų šių pasirinkimų? Žemiau aptarsime populiariausias gimnastikos rūšis, jų skirtumus bei naudą vaikams.

Gimnastika yra labai plati sporto šaka, apimanti įvairias disciplinas (kryptis). Kiekviena iš jų turi savo ypatybes, techniką ir žavesį. Gimnastikos būreliuose paprastai specializuojamasi į tam tikrą gimnastikos rūšį, todėl svarbu suprasti, kuo jos skiriasi, kad atrastumėte tinkamiausią variantą savo vaikui.

Sportinė gimnastika

Sportinė gimnastika - tai populiariausia ir geriausiai žinoma gimnastikos forma. Ši disciplina apima pratimus ant įvairių įrenginių. Mergaitės varžybose atlieka pratimus ant buomo, lygiagrečių (dvikovių) skersinių, atraminiame šuolyje ir laisvųjų pratimų (grindų) aikštelėje, o berniukai varžosi ant skersinio, lygiagrečių, arklio (beržinio arklio), žiedų, atraminio šuolio ir laisvųjų pratimų. Sportinėje gimnastikoje didžiausias dėmesys skiriamas atletiškumui, jėgai ir preciziškai technikai.

Skiriamieji bruožai:

• Sportinė gimnastika reikalauja didelės fizinės ištvermės ir jėgos.
• Vaikai lavina viso kūno raumenyną: rankų, kojų, liemens raumenis.
• Taip pat ugdoma pusiausvyra ir koordinacija - juk reikia išsilaikyti ant siauro buomo ar tiksliai nušokti ant žemės atlikus kelis suktukus ore.
• Ši gimnastikos rūšis išmoko vaikus disciplinos ir susitelkimo, mat kiekvienas pratimas turi būti atliktas labai tiksliai.

Meninė gimnastika

Meninė gimnastika (dar vadinama ritmine gimnastika) - tai grakšti, šokio ir sporto elementus jungianti disciplina, kurią dažniausiai renkasi mergaitės. Meninės gimnastikos pasirodymai vyksta ant grindų kilimėlio su muzikiniu fonu, o gimnastės atlieka pratimus naudodamos įvairius įrankius: juostą (kaspiną), lanką, kamuolį, kuokeles arba virvutę. Ši gimnastikos šaka labiausiai pabrėžia lankstumą, baleto elementus, plastikos grožį ir muzikalumą.

Skiriamieji bruožai:

• Meninė gimnastika išsiskiria savo elegancija.
• Vaikai mokomi baleto pagrindų, todėl lavina laikyseną, graciją, mokosi judėti ritmingai.
• Labai akcentuojamas lankstumas - špagatai, mostai, gilūs atlenkimai yra kasdienė treniruočių dalis.
• Taip pat ugdoma rankų-akių koordinacija, nes reikia vikriai valdyti įrankius (mesti ir sugauti lanką ar kamuolį, sukti juostą ore ir pan.).

Akrobatinė gimnastika

Akrobatinė gimnastika - tai poromis arba grupėse atliekami įspūdingi gimnastikos pratimai. Šioje disciplinoje gimnastai ne tik atlieka akrobatinius elementus, bet ir kelia, laiko vieni kitus, sudaro „gyvas piramides“.

Skiriamieji bruožai:

• Akrobatinės gimnastikos metu vaikai mokosi triukų, kuriems reikia porininko ar net kelių komandos draugų.
• Vieni gimnastai (dažnai mažesni, lengvesni) atlieka „skraidančių“ vaidmenį - juos meta į orą, jie lipa ant partnerių pečių ir pan.
• Kiti (dažnai vyresni, stipresni) būna bazės - jie išlaiko, pagauna, laiko ant savęs kitus.
• Todėl treniruotėse lavinama ne tik individuali jėga ir lankstumas, bet ir mokomasi sinchronizuoti judesius, ugdomas partnerių pasitikėjimas vienas kitu.

Oro gimnastika

Pastaruoju metu išpopuliarėjo ir vadinamoji oro gimnastika, kuri vaikams suteikia galimybę pasijusti tarsi cirko artistais. Oro gimnastika - tai pratimai atliekami ore pasikabinus ant specialių juostų, hamakų, lanko ar kitų kabančių įrenginių. Vaikai mokosi įvairių triukų ore: suktis šilkinėse juostose, kabėti žemyn galva prisilaikant lanku, daryti kūlversčius ore laikantis už audinio ir pan.

Skiriamieji bruožai:

• Oro gimnastikos metu visas veiksmas vyksta ore, keliant kūną virš žemės.
• Vaikams tai be galo smagu - kas gi nenorėtų pasisupti ant juostos po lubomis!
• Tačiau ši veikla reikalauja nemažai fizinės jėgos, ypač rankų, pečių ir kūno centro (pilvo, nugaros) raumenų stiprumo, nes vaikas turi išlaikyti savo kūno svorį ore.
• Treniruočių metu lavinamas lankstumas, nes daugelį pozicijų ore lengviau atlikti turint gerą sąnarių paslankumą.
• Taip pat ugdoma drąsa - pratimai atrodo ekstremaliai, todėl vaikai mokosi įveikti savo baimes, žinoma, prižiūrimi trenerių ir su saugos priemonėmis.

Gimnastikos nauda vaikams

Gimnastika vadinama sporto šakų „karaliene“ ne be priežasties - ji visapusiškai lavina augantį vaiko organizmą.

• Fizinė stiprybė ir sveikata: Reguliarios gimnastikos treniruotės pastebimai sustiprina vaiko raumenyną. Atlikdami pratimus vaikai auginą jėgą rankose, kojose, liemenyje. Taip pat gerėja lankstumas - sąnariai tampa paslankesni, raumenys tampresni, o tai apsaugo nuo traumų ir padeda augant kūnui išlikti taisyklingos laikysenos. Gimnastikos pratimai gerina ir kaulų tvirtumą, koordinaciją bei bendrą fizinę ištvermę.
• Judesių koordinacija ir kūno kontrolė: Gimnastika reikalauja puikios koordinacijos - vaikas turi tiksliai suderinti įvairias kūno dalis atlikdamas sudėtingus judesius. Laikui bėgant labai pagerėja pusiausvyra (pvz., išmokstama išstovėti ant buomo nesvyruojant) ir erdvinis suvokimas. Tyrimai rodo, kad net trumpas gimnastikos kursas gali akivaizdžiai pagerinti 4-9 metų vaikų lankstumą, koordinaciją ir kojų jėgą.
• Pasitikėjimas savimi ir drąsa: Kiekvienas naujai išmoktas pratimas gimnastikoje - tai maža pergalė, kuri suteikia vaikui pasitikėjimo savo jėgomis. Pavyzdžiui, pirmą kartą padarytas kūlversčio apsivertimas ar nušoktas nuo aukštos atramos su trenerio pagalba vaikui parodo, kad jis pajėgus įveikti iššūkius. Gimnastika moko kantrybės ir atkaklumo - sudėtingi elementai neišmokstami per dieną, tad vaikas sužino, jog siekiant tikslo reikia įdėti darbo ir nepasiduoti, net jei iš pradžių nepavyksta.
• Drausmė ir susikaupimas: Treniruotėse vaikai turi laikytis taisyklių, klausyti trenerio nurodymų, mokytis susikaupti prieš atliekant pratimą. Net ir patys judriausi mažyliai pamažu išmoksta nurimti, kai reikia, ir sutelkti dėmesį į užduotį. Gimnastikoje svarbi kiekviena detalė - pėdos padėtis, rankų laikysena, tad ugdoma disciplina bei atsakingumas.
• Socialiniai įgūdžiai ir bendravimas: Nors dalis gimnastikos pasirodymų būna individualūs, treniruotės beveik visada vyksta grupėje. Vaikai bendrauja, mokosi dirbti komandoje (ypač akrobatinėje gimnastikoje ar komandinėse varžybose). Jie palaiko vieni kitus - ploja draugui atlikus sėkmingą šuolį, padrąsina, jei kas nepasiseka. Toks tarpusavio palaikymas kuria draugišką atmosferą - neretai gimnastikos salėje užsimezga tvirtos draugystės.
• Kūrybiškumas ir saviraiška: Šis aspektas ypač ryškus meninėje bei oro gimnastikoje, kur judesys derinamas su muzika ir vaizduote. Vaikai per gimnastiką gali išreikšti save - savitą stilių, emocijas. Kuriant laisvą programą meninėje gimnastikoje ar atliekant oro akrobatikos improvizacijas, skatinamas vaikų kūrybiškumas, estetinis pojūtis.

Tinkamas amžius pradėti gimnastiką

Tėvams dažnai kyla klausimas: nuo kada galima leisti vaiką į gimnastikos būrelį ir ar skirtingoms gimnastikos kryptims galioja skirtingi amžiaus apribojimai?

• Ankstyvas amžius (1-3 metai): Vos tik mažylis pradeda vaikščioti (maždaug nuo 1 metų) galima pradėti supažindinti jį su gimnastika žaidimų forma. Daugelyje sporto centrų yra vadinamosios „mama ir vaikas“ gimnastikos pamokėlės, kur tėvai mankštinasi kartu su 1-3 metų vaikais. Tokių užsiėmimų metu mažyliai mokosi paprastų dalykų: ropoti, ridentis, perlipti kliūtis, šokinėti ant minkšto pagrindo. Žinoma, tokio amžiaus vaikai treniruojasi žaisdami, o užduotys pritaikytos trumpam jų dėmesiui išlaikyti.
• Ikimokyklinukai (3-6 metai): Maždaug nuo 3-4 metų dauguma vaikų jau gali lankyti atskiras gimnastikos pamokėles be tėvų pagalbos. Šiame amžiuje jie labai imlūs naujiems įgūdžiams, natūraliai lankstūs ir nebijo bandyti. Pratybos išlieka žaismingos, bet vaikai jau pradeda mokytis konkretesnių gimnastikos elementų: stovėti ant rankų prie sienos, atlikti paprastus šuoliukus ant batuto, išlaikyti pusiausvyrą einant mažuoju buomu ir pan. Būtent 4-6 metų vaikams dažnai formuojamos pradedančiųjų grupės sportinėje ar meninėje gimnastikoje. Specialistai teigia, kad ~5 metų sulaukęs vaikas jau pakankamai subrendęs sutelkti dėmesį ir mokytis gimnastikos pagrindų nuosekliau. Meninėje gimnastikoje ypač svarbu nepraleisti šio lankstaus amžiaus tarpsnio - mergaitės anksti pradėjusios lankyti meninę gimnastiką lengviau pasiekia reikiamą lankstumą, išmoksta baleto pagrindų.
• Pradinukai (7-11 metai): Mokyklinio amžiaus vaikai (apie 6-11 m.) dažnai vadinami idealiais kandidatais gimnastikai. Jų kūnas jau pakankamai tvirtas, kad įvaldytų sudėtingesnius elementus, bet kartu vaikai lankstūs ir greitai perpranta naujus judesius. Šiame amžiuje galima pradėti ir sportinę, ir meninę, ir akrobatinę gimnastiką, net jei vaikas anksčiau nelankė gimnastikos - ugdymas pradedamas nuo pagrindų, o vaikai greitai pasiveja. Daugelis gimnastikos klubų šio amžiaus vaikams siūlo dažnesnes treniruotes (pvz., 2-3 kartus per savaitę), jei vaikas nori tobulėti sparčiau ar ruoštis varžyboms. Oro gimnastika dažnai pradedama būtent apie 7-8 metus, kai vaikas jau pakankamai koordinuotas ir stiprus saugiai kabėti ant įrangos ore.
• Paaugliai (12 metų ir vyresni): Nors dauguma gimnastų pradeda jauname amžiuje, paaugliui taip pat nėra per vėlu įsilieti į gimnastiką, ypač jei tikslas - ne olimpinis medalis, o gera fizinė forma ir smagus hobis. Vyresni vaikai gali rinktis pradedančiųjų grupes, pritaikytas jų amžiui - pavyzdžiui, yra specialių gimnastikos treniruočių paaugliams, kur mažiau akcentuojamas lankstumas (kurio jie galbūt nebeturi tiek daug kaip mažyliai), bet daugiau jėgos pratimų, akrobatikos. Paaugliai gali išbandyti ir akrobatinę gimnastiką (tapti „baze“ mažesniems partneriams), trampoliną ar netgi gimnastinį parkūrą, jei yra tokia galimybė. Svarbiausia - jų pačių motyvacija ir noro lygis.

Apskritai visos gimnastikos kryptys turi programas įvairioms amžiaus grupėms, tačiau kai kurios specifinės rūšys turi minimalų rekomenduojamą amžių. Pavyzdžiui, meninę gimnastiką patariama pradėti prieš mokyklą ar ankstyvoje pradinėje mokykloje, kad būtų pasiektas reikiamas lankstumas. Sportinę gimnastiką vaikai sėkmingai pradeda 5-7 metų ir tęsia visą paauglystę. Akrobatinė gimnastika neretai pradedama ~6-8 m., kai vaikas jau supranta atsakomybę už partnerį. Oro gimnastika dažniau prieinama nuo ~7 metų dėl saugumo sumetimų (jaunesniems vaikams ji gali būti per sudėtinga fiziškai, be to, reikia gebėti ilgiau sukaupti dėmesį, laikytis taisyklių ore). Visgi tai nėra griežtos ribos - kiekvienas vaikas unikalus.

#

tags: #gimnastikos #pratimai #ant #skersinio