Lietuvos krepšinio istorija - tai ne tik sporto šaka, bet ir svarbi tautinės tapatybės dalis. Nuo pirmųjų žingsnių tarpukario Lietuvoje iki triumfo tarptautinėse arenose, krepšinis tapo neatsiejama šalies kultūros ir istorijos dalimi. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos krepšinio rinktinės įvykius, legendinius žaidėjus ir trenerius, kurie įrašė šalies vardą į pasaulio krepšinio istoriją.
Krepšinio užuomazgos Lietuvoje
Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo 1920 metais. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune, kur Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLLS) rezultatu 8:6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais.
Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje
Steponas Darius, legendinis lakūnas, labiausiai žinomas dėl skrydžio per Atlantą su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“, taip pat buvo ir vienas iš krepšinio pradininkų Lietuvoje. Grįžęs į Lietuvą 1920 m., jis aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, lengvąja atletika ir kt. Jis buvo treneris, teisėjavo varžybose. S. Darius išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. S. Darius dalyvavo pirmosiose oficialiose krepšinio rungtynėse Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.), žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. jis tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
Aukso amžius tarpukario Lietuvoje (1937-1939)
Ryškesnis posūkis Lietuvos krepšinyje įvyko 1935 metais, kai į Pasaulio lietuvių kongresą Kaune atvyko Amerikos lietuviai - krepšinio specialistai F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41. Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate.
1937 m. Europos čempionatas Rygoje
Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas. Lietuvos rinktinė, vedama trenerio ir žaidėjo Felikso Kriaučiūno, sensacingai tapo Europos čempionais Rygoje. Pranas Talzūnas buvo išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1939 m. Europos čempionatas Kaune
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Lietuva gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Kauno sporto halėje vykusiame turnyre lietuviai iškovojo antrąjį Europos čempionų titulą. P. Lubinas tapo naudingiausiu turnyro krepšininku.
Lietuvos moterų rinktinės pasiekimai
Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
Sovietinis laikotarpis: priverstinis žaidimas po svetima vėliava
Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija sustabdė Lietuvos krepšinio progresą. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais.
Žymūs žaidėjai sovietinėje rinktinėje
Nepaisant politinių aplinkybių, lietuviai krepšininkai ir toliau demonstravo aukštą meistriškumą ir garsino šalies vardą. Modestas Paulauskas, Sergejus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius ir kiti žaidėjai iškovojo įvairių prabų medalius Europos, Pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse, atstovaudami Sovietų Sąjungos rinktinę.
- Modestas Paulauskas 1965, 1967, 1969, 1971 m. Europos čempionas, 1967, 1974 m. Pasaulio čempionas, 1968 m. Olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas, 1972 m. Olimpinių žaidynių čempionas.
- Sergejus Jovaiša 1978 m. Pasaulio čempionato sidabro medalių laimėtojas, 1979, 1981, 1985 m. Europos čempionas, 1980 m. Olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas.
- Arvydas Sabonis 1982 m. Pasaulio čempionas, 1981, 1985 m. Europos čempionas, dviejų olimpinių bronzos medalių laimėtojas (1980, 1992).
- Valdemaras Chomičius 1979, 1985 m. Europos čempionas, 1982 m. Pasaulio čempionas, 1988 m. Olimpinių žaidynių čempionas.
- Angelė Rupšienė (1976, 1980 m. olimpinė čempionė).
- Vida Beselienė (1980 m. olimpinė čempionė).
- Šarūnas Marčiulionis (1988 m. olimpinis čempionas).
- Rimas Kurtinaitis (1988 m. olimpinis čempionas).
- Stepas Butautas (1952 m. olimpinis vicečempionas).
- Justinas Lagunavičius (1952 m. olimpinis vicečempionas).
- Kazys Petkevičius (1952, 1956 m. olimpinis vicečempionas).
- Stanislovas Stonkus (1956 m. olimpinis vicečempionas).
- Algirdas Lauritėnas (1956 m. olimpinis vicečempionas).
Kauno „Žalgirio“ triumfas
Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Nepriklausomybės atkūrimas: sugrįžimas į pasaulio elitą
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė finansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. 1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai.
1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės: bronzinis sugrįžimas
1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą. Tai buvo pirmasis olimpinis medalis Lietuvos krepšinio istorijoje po nepriklausomybės atkūrimo. Rinktinės lyderiai buvo Arvydas Sabonis ir Šarūnas Marčiulionis. Vyr. treneris Vladas Garastas.
1995 m. Europos čempionatas Atėnuose: sidabras po skandalingo finalo
Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius. Šarūnas Marčiulionis buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: dar viena bronza
Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams, bet mažajame finale įveikti Australijos krepšininkai.
2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės: trečioji bronza iš eilės
Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalimą JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
2003 m. Europos čempionatas Švedijoje: triumfas po 64 metų pertraukos
2003 metais po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius. Šarūnas Jasikevičius buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.Komandą treniravo Antanas Sireika, o ją į priekį vedė perimetro žaidėjų ketvertas - Eurolygos čempionu prieš kelis mėnesius pirmąsyk tapęs Šarūnas Jasikevičius, Vilniaus „Lietuvos ryte“ subrandinti ir sparnus į elitinius žemyno klubus jau kėlę Arvydas Macijauskas ir Ramūnas Šiškauskas bei patyręs rinktinės kapitonas Saulius Štombergas.
2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje: bronzinis žygsnis
Po 7 pergalių serijos, pusfinalyje pralaimėta Rusijos komandai, bet mažajame finale įveikti Graikijos krepšininkai. Ramūnas Šiškauskas išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: bronza
Jauna komanda iš čempionato grįžo su bronzos medaliais. Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
2013 ir 2015 m. Europos čempionatai: du sidabrai
Malonus blykstelėjimas 2013 ir 2015 metų Europos čempionatuose užėmus antrąsias vietas.
Dabartinis laikotarpis: siekiant sugrįžti į viršūnę
Po 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, kuriose Lietuva užėmė 7 vietą, prasidėjo naujas etapas Lietuvos krepšinio istorijoje. Rinktinė patyrė keletą trenerių kaitų ir ieškojo naujo identiteto.
Kazys Maksvytis - naujas rinktinės treneris
Rinktinės naujokas yra ir treneris Kazys Maksvytis. Jis pakeitė Darių Maskoliūną.
Žymūs Lietuvos krepšinio treneriai
Per Lietuvos krepšinio istoriją rinktinę treniravo daug garsių trenerių, įskaitant:
- Feliksas Kriaučiūnas (1937 m. Europos čempionas)
- Pranas Lubinas (1939 m. Europos čempionas)
- Vladas Garastas (1992, 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas, 1995 m. Europos vicečempionas)
- Jonas Kazlauskas (2000 m. olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas, 2013, 2015 m. Europos vicečempionas)
- Antanas Sireika (2003 m. Europos čempionas)
- Ramūnas Butautas (2007 m. Europos čempionato bronzos medalininkas)
- Kęstutis Kemzūra (2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalininkas)
Moterų krepšinis Lietuvoje
Moterų krepšinis Lietuvoje taip pat turi savo istoriją. 1938 m. Lietuvos moterų krepšinio komanda iškovojo Europos vicečempionų titulą. Po nepriklausomybės atkūrimo 1995 m. Moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas.
Jaunimo krepšinis Lietuvoje
Lietuvos jaunimo rinktinės taip pat pasiekė nemažai reikšmingų pergalių tarptautinėse arenose. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė 2005 metais tapo pasaulio čempionais.
3x3 krepšinis Lietuvoje
2017-ieji buvo metai, kuomet 3×3 krepšinyje dominavo Serbija ir - iš pažiūros visiškai netikėtai - Latvija. 2018-ųjų vasarą vainikuoja 3×3 krepšinio asociacijos įsteigimas. 2019 metais Lietuvos rinktinė iškovojo trečiąją vietą Europos čempionate.