Lietuvos krepšinio rinktinės istorija

Lietuvos krepšinio rinktinės istorija - tai ne tik sporto šaka, bet ir svarbi šalies kultūros dalis, vienijanti žmones ir įkvepianti didžiuotis savo šalimi. Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžia siejama su 1920 m., kai Kaune buvo pradėtas žaisti krepšinis. Nuo to laiko krepšinis Lietuvoje tapo populiariausia sporto šaka, o Lietuvos rinktinė iškovojo daugybę pergalių ir medalių. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio rinktinės istoriją, svarbiausius etapus ir susitikimus su Italijos rinktine.

Pirmieji žingsniai (1925-1939 m.)

Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine. Apskritai krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.

Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje

Visų pirma visi lietuviai iš istorijos vadovėlių apie jį žino kaip apie lakūną, kuris kartu su kitu bendraminčiu Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir ne daug likus iki tikslo žuvo jų lėktuvą numušus vokiečių karininkams. Taip, už šį žygdarbį jie buvo kiek įmanoma pagerbti, daug gatvių jų vardais pavadinti, daug paminklų pastatytų ir net gi jų atvaizdai buvo ant nacionalinės valiutos - 10 litų banknotų. Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.

Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius). Tai gi, į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.

Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis. Beisbolas 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos Stepono Dariaus išleista knygelė „Basketbolo žaidimas“ rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.). Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija. 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s). Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m.

Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio rinktinės kovos su Italija

Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžia siekia 1920 m. Kaune, tačiau tikrasis iškilimas prasidėjo 1935 m., kai Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvyko iš JAV ir pradėjo ruošti krepšininkus 1937 m. Europos čempionatui Rygoje. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet iškovojo pirmąjį Europos čempionato auksą! Šis laimėjimas suteikė Lietuvai teisę rengti kitą čempionatą. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė, o Lietuvos vyrų rinktinė, su Pranu Lubinu priešakyje, antrą kartą laimėjo Europos čempionatą.

Dalyvavimas svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimai (1937-1939 m.)

Apie Lietuvos rinktinės žaistų rungtynių, tiek oficialių, tiek ir draugiškų mačų rezultatus, statistiką ir atstovavusius žaidėjus jau aprašiau kitose kategorijose. Čia pateiksiu tik oficialius turnyrus, kuriuose Lietuvos rinktinė dalyvavo ir galutinius pasiekimus juose.

1. 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. (5 rungtynės ir 5 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.
2. 1939 m. III Europos čempionatas Kaune. (7 rungtynės ir 7 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.

Okupacijos laikotarpis (1940-1990 m.)

Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei. Galima būtų paminėti jų dalyvavimą svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimus.

1. 1941 m. I. Pabaltijo šalių čempionatas Kaune. (2 rungtynės ir 1 pergalė. Dėl tų laikų reglamento, nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę.).
2. 1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
3. 1947 m. III Trečiasis Pabaltijo šalių čempionatas Talinas. (2 rungtynės ir 1 pergalė).
4. 1947 m. Europos čempionatas Prahoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas. (4 lietuviai).
5. 1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Ryga. (2 rungtynės ir 0 pergalių). Čempionatas surengtas pirmąjį kartą ir tai nėra tas pats čempionatas kaip Pabaltijo šalių čempionatas.
6. 1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 1 pergalė).
7. 1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
8. 1951 m. SSRS taurės varžybos. (2-1).
9. 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius. (2 lietuviai).
10. 1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada. (2-2). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
11. 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus. (4 lietuviai).
12. 1953 m. I SSRS žiemos čempionatas 1953 m. Ryga. (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
13. 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas. (4 lietuviai).
14. 1954 m. II SSRS žiemos čempionatas 1954 m. Leningradas. (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
15. 1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
16. 1955 m. III SSRS žiemos čempionatas. Stalingradas. (8-5). Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius.
17. 1955 m. Europos čempionatas Budapešte. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus. (2 lietuviai).
18. 1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-7). Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
19. 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus. (3 lietuviai).
20. 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas. (2 lietuviai).
21. 1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
22. 1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-6).
23. 1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (8-4).
24. 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju. (1)
25. 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką. (1)
26. 1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-6).
27. 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje. TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
28. 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
29. 1969 m. Europos čempionatas Italijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas (1)
30. 1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
31. 1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje . TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
32. 1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (8-4).
33. 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchenas. TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
34. 1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas (1)
35. 1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
36. 1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada. Kijevas. (9-6).
37. 1975 m. Baltijos taurės turnyras. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
38. 1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose. TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. (1)
39. 1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada. Vilnius/Kaunas. (10-6).
40. 1979 m. Europos čempionatas Italijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Valdemaras Chomičius (1)
41. 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje. TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. (1)
42. 1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša (1)
43. 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius. (3 lietuviai)
44. 1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (10-5).
45. 1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. (3) Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
46. 1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje. TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis (4). Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
47. 1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanija. TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. (3) Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
48. 1987 m. Europos čempionatas Graikijoje. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša (3). Šarūnas Marčiulionis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
49. 1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis. (4).
50. 1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis. (4).
51. 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje. TSRS iškovoja sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.

Nepriklausomybės atkūrimas ir naujas rinktinės etapas (nuo 1991 m.)

Toliau, nuo 1991 m. atgavus nepriklausomybę Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava.

Atgimstančioje valstybėje krepšinis tapo vienybės simboliu. Vyresnės kartos sirgaliai prisimena „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovas. Lietuva gavo galimybę dalyvauti atrankoje į 1992 m. Barselonos olimpines žaidynes. Pagrindinis rinktinės branduolys buvo „Žalgirio“ žaidėjai: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Gintaras Krapikas. Jiems talkino Šarūnas Marčiulionis ir Arūnas Karnišovas. Atranka buvo įveikta be pralaimėjimų, o olimpiadoje iškovota bronza prieš NVS rinktinę.

Taip pat skaitykite: Viskas apie Italijos Serie A

Svajonių rinktinė ir pirmieji medaliai (1992-1996 m.)

1. 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselona. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 6 pergalės)
2. 1993 m. komanda negalėjo pasikviesti A. Sabonio ir R. Kurtinaičio. Atrankos dvikova prieš lenkus buvo laimėta, o antroji - pralaimėta Baltarusijos rinktinei, užkertant kelią į pagrindinį turnyrą. Sirgaliai liko be Europos ir be 1994 m. Pasaulio pirmenybių.
3. 1995 m. Europos čempionatas Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
4. 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 5 pergalės)

Jono Kazlausko era (1997-2001 m.)

1. 1997 m. prasidėjo Jono Kazlausko era.
2. 1997 m. Europos čempionatas Ispanija. Lietuvos rinktinė iškovoja 6 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės)
3. 1998 m. Pasaulio čempionatas Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės)
4. 1999 m. Europos čempionatas Prancūzija. Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą. (9 rungtynės ir 7 pergalės)
5. 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjus. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
6. 2001 m. Europos čempionatas Turkija. Lietuvos rinktinė iškovoja 12 vietą. (4 rungtynės ir 2 pergalės)
7. 2001 m. Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota Latvijos. J. Kazlauskas pasitraukė iš vyriausiojo trenerio pareigų.

Antano Sireikos era (2003-2006 m.)

1. 2002 m. nedalyvauta Pasaulio čempionate.
2. 2003 m. grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija - iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir, pagaliau, pergalė! Ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, pusfinalyje nugalėti prancūzai, o finale Ispanija turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė! (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
3. 2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja 4 vietą. (8 rungtynės ir 6 pergalės) Pusfinalyje kelią pastojo Italijos rinktinė.
4. 2005 m. Europos čempionatas Serbija. Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą. (6 rungtynės ir 5 pergalės)
5. 2006 m. Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje rinktinė užėmė 7 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės)
6. Neatlaikęs federacijos spaudimo, komandą paliko treneris A. Sireika.

Atgimimas, netikėtumai ir skaudi nesėkmė namie (2007-2011 m.)

1. 2007 m. prie rinktinės vairo stojo Ramūnas Butautas.
2. 2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje. Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės). Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
3. 2008 m. Olimpinės žaidynės Pekinas. Lietuva iškovoja 4 vietą. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
4. 2009 m. Europos čempionatas Lenkija. Lietuva iškovoja 11-12 vietas. (6 rungtynės ir 1 pergalė)
5. 2009 m. Europos čempionate, sudėtyje neturint ryškiausių žvaigždžių, buvo pasiekta vos viena pergalė prieš Bulgariją. Iš vyriausiojo trenerio posto traukiasi R. Butautas. Jį keičia K. Kemzūra.
6. Lietuva gavo vardinį kvietimą į Pasaulio čempionatą. Jauna komanda, vadovaujama K. Kemzūros, iškovojo bronzą. (9 rungtynės ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
7. 2011 m. Europos čempionatas Lietuva. Lietuva iškovoja 5 vieta. (11 rungtynių ir 8 pergalės)
8. 2011 m. Europos čempionatas vyko Lietuvoje. Keturios pergalės ir vienas pralaimėjimas pirmame etape nežadėjo nieko blogo. Lemiamas rungtynes prieš Vokietiją pavyko laimėti, o ketvirtfinalyje laukė Makedonijos rinktinė. Pralaimėjimas ir didžiulis nusivylimas. Pergalė prieš Slovėniją garantavo, jog kitais metais sirgaliai nebus palikti be krepšinio.

Atranka į Olimpiadą (2012 m.)

1. 2012 m. atranka į Olimpiadą vyko Venesueloje.
2. 2012 m. Olimpinės žaidynės Londonas. Lietuva iškovoja 5-8 vietas. (6 rungtynės ir 2 pergalės)
3. Olimpiadoje pasirodyta vidutiniškai, kelią link medalių užkirto Rusijos rinktinė. Lietuva liko 8. Trenerio K. Kemzūros karjera rinktinėje baigėsi.

Jono Kazlausko sugrįžimas ir vėlesnė trenerių kaita (2013-2021 m.)

1. 2013 m. Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti buvo įkalbėtas treneris J. Kazlauskas.
2. 2013 m. Europos čempionatas Slovėnija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. (11 rungtynių ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
3. Po metų, Pasaulio čempionato pirmenybėse, pralaimėta mažąjį finalą tiems patiems prancūzams. (9 rungtynės ir 6 pergalės)
4. 2014 m. Pasaulio čempionatas Ispanija. Lietuva iškovoja 4 vietą.
5. 2015 m. vėl senojo žemyno pirmenybės ir vėl finale koją pakišo tie patys prancūzai. ( 9 rungtynės ir 7 pergalės). Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
6. 2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija. Lietuva iškovoja sidabro medalius.
7. 2016 m. Olimpinės žaidynės Rio De Žaneiras. Lietuva iškovoja 7 vietą. (6 rungtynės ir 3 pergalės)
8. 2016 m. Olimpinėse žaidynėse ketvirtfinalyje buvome sutriuškinti Australijos rinktinės. Treneris J. Kazlauskas antrą kartą pasitraukė iš vyriausiojo trenerio posto.
9. Nuo 2017 m. rinktinei vadovauti pradėjo D. Adomaitis. Europos čempionate lietuviai pasirodė prastai.
10. 2019 m. pasaulio čempionate vėl kelią pastojo Prancūzijos komanda. Treneris D. Adomaitis pasitraukė iš rinktinės trenerio pareigų. D. Maskoliūnas užėmė šį postą. Rinktinės žaidimas atrankoje į 2022 m. Europos čempionatą nebuvo sklandus.
11. 2021 m. atrankoje į Olimpiadą finale pralaimėta Slovėnijos rinktinei. Treneris D. Nesenai prasidėjo naujojo trenerio K. Maksvyčio era.

Taip pat skaitykite: Geriausi Italijos slidinėjimo kurortai

tags: #italijos #krepsinio #rinktine #21017