Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sportas gali būti naudingas jautriems vaikams, atsižvelgiant į jų ypatingas savybes ir poreikius. Taip pat panagrinėsime įtraukaus ugdymo svarbą ir galimybes vaikams su negalia sportuoti kartu su bendraamžiais.
Fizinio aktyvumo svarba vaikams
Mokslininkai įspėja, kad karantino metu labai sumažėjo vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas ir padidėjo pasyviai praleistas laikas (PPL). Lietuvos sporto universiteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas teigia, kad toks PPL didėja drastiškai, nes vaikai ir anksčiau daug sėdėdavo pamokose ir prie kompiuterio, o dabar dar labiau, nes vyksta nuotolinis mokymasis. Profesorius nuogąstauja, kad COVID-19 pandemijos metu atsiradę pokyčiai neįsitvirtintų vaikų elgsenoje visam laikui, nes naujas įprotis vidutiniškai susiformuoja per du mėnesius.
Fizinio ugdymo arba pradinių klasių mokytojų laukia didžiulis iššūkis, nes jų pareiga kiek įmanoma labiau skatinti mokinių fizinį aktyvumą, nes tai yra vienas iš pagrindinių fizinio lavinimo ugdymo tikslų. Fizinio ugdymo pamokoje privalome ugdyti vaikus per fizinį aktyvumą. Kartais mokytojai ir tėvai užsimiršta, kad vaikams reikia judėti, ir nesvarbu, ar pamokos vyksta nuotoliniu būdu, ar gyvai sporto salėje, stadione.
Mokytojai turėtų priminti ir vaikams, ir tėvams apie fiziškai aktyvesnes pertraukas, kad vaikai išeitų į lauką pasivaikščioti, kad pajudėtų, pasportuotų. Tą gali daryti ir kartu su tėvais. Pertraukėlės tarp pamokų, nors ir trumpos, bet turėtų būti aktyvios.
Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimai rodo, kad Lietuvoje vaikų fizinis aktyvumas mažėja. Tokios tendencijos vyravo ir iki karantino. Be to, didėja KMI, daugėja vaikų, turinčių antsvorį ar nutukimą. PSO rekomenduoja vaikams mažiausiai 1 valandą per dieną turėti nuo vidutinio iki didelio fizinio aktyvumo fizinę veiklą. Taip pat ir savaitgaliais.
Taip pat skaitykite: Futbolo talentų ugdymas Lietuvoje
Fizinis aktyvumas tai yra bet kokia veikla, kai energijos sunaudojama daugiau nei ramybės būsenoje. Fizinio aktyvumo nauda vaikams yra visapusiška: daro teigiamą poveikį įvairių ligų prevencijai, sveikatos vertinimui, jų kognityvinei raidai bei akademiniams pasiekimams. Kuo vaikas yra fiziškai aktyvesnis, tuo tikimybė, kad jis galės mokytis geriau, irgi yra didesnė. Fizinis aktyvumas sureguliuoja net ir hiperaktyvių vaikų elgesį.
Itin jautrus vaikas: supratimas ir poreikiai
Itin jautrus vaikas - tai ne diagnozė ar sutrikimas, tai išskirtinė psichologinė savybė, būdinga 15-20 proc. vaikų. Ypač jautrūs vaikai dažnai pavadinami droviais, užsisklendusiais, nervingais ar net įnoringais. Labai jautrus vaikas juslinę informaciją apdoroja daug giliau nei jo bendraamžiai. Šis jautrumas apima ne tik penkis įprastus pojūčius, bet ir emocinius, socialinius ir pažintinius dirgiklius.
Būdingi bruožai:
- Emocijų intensyvumas: itin jautrus vaikas intensyviai reaguoja tiek į teigiamus, tiek į neigiamus dirgiklius.
- Stipri empatija ir užuojautos jausmas: jautrūs vaikai, demonstruodami stiprų empatijos jausmą, dažnai susitapatina su kitų žmonių jausmais ir patirtimi.
- Sensorinis jautrumas: gali būti būdingas itin didelis klausos, uoslės, regos ar lytėjimo jautrumas. Itin jautrūs vaikai gali būti per daug stimuliuojami judrioje ar chaotiškoje aplinkoje.
Kaip padėti jautriam vaikui:
- Sukurkite stabilią aplinką: sukurkite ramią ir organizuotą namų erdvę.
- Priimkite vaiko emocijas: pripažinkite ir priimkite itin jautraus vaiko išgyvenamus jausmus, mokykite, kad visos emocijos yra reikšmingos ir jas reikia išgyventi.
- Daug dėmesio skirkite vaiko miego rutinai: itin jautriam vaikui dažnai reikia daugiau miego nei įprasta jo bendraamžiams.
- Mokykite kurti ribas ir pasakyti ,,Ne“: itin jautriam asmeniui labai sunku pasakyti žodį ,,Ne“. Mokykite vaiką vertinti savo emocinę ramybę.
Labai jautrių vaikų ugdymas - svarbi tema. Deja, bet negalime panaikinti visų itin jautriam vaikui nepalankių dirgiklių. Galime pasistengti, kiek įmanoma, pritaikyti ugdymo aplinką ir ugdyti vaiką, stiprinti jo atsparumą, gerinti pozityvų savęs suvokimą, didinti pasitikėjimą savimi.
Taip pat skaitykite: Futbolo nauda vaikams
Sporto nauda jautriems vaikams
Sportas ir fizinis aktyvumas gali būti ypač naudingi jautriems vaikams, tačiau svarbu atsižvelgti į jų individualius poreikius ir jautrumą. Tinkamai parinkta sporto šaka ir aplinka gali padėti jiems:
- Sumažinti stresą ir nerimą: fizinis aktyvumas padeda išlaisvinti endorfinus, kurie gerina nuotaiką ir mažina stresą.
- Pagerinti savivertę ir pasitikėjimą savimi: sportas suteikia galimybę įveikti iššūkius ir pasiekti tikslus, o tai didina savivertę.
- Išmokti valdyti emocijas: sportas moko disciplinos, atkaklumo ir gebėjimo susidoroti su nesėkmėmis.
- Pagerinti socialinius įgūdžius: komandinės sporto šakos padeda mokytis bendradarbiauti, bendrauti ir spręsti konfliktus.
- Sustiprinti fizinę sveikatą: sportas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, raumenis ir kaulus, gerina koordinaciją ir ištvermę.
Svarbu parinkti tinkamą sporto šaką, kuri atitiktų vaiko pomėgius ir jautrumą. Kai kuriems vaikams gali labiau patikti individualios sporto šakos, tokios kaip plaukimas, bėgimas ar joga, o kitiems - komandinės sporto šakos, tokios kaip futbolas, krepšinis ar tinklinis. Taip pat svarbu atsižvelgti į aplinką, kurioje vaikas sportuoja. Triukšmingos ir chaotiškos aplinkos gali būti per daug stimuliuojančios jautriems vaikams, todėl geriau rinktis ramesnes ir labiau kontroliuojamas aplinkas.
Įtraukusis ugdymas ir sportas vaikams su negalia
Šiauliečiui Sajui 7-eri metai, jis nuolat sportuoja, dalyvauja varžybose, lanko karatė būrelį. To daryti jam netrukdo itin reta liga - spinalinė raumenų atrofija. Dažniausiai vežimėliu judančio berniuko ir jo mamos Oksanos Mejerės ryžtas - puikus pavyzdys, kad kiekvienas vaikas turi turėti galimybę patirti sporto džiaugsmą ir sportuoti kartu su visais.
Sajaus mama pasakoja, kad vaikų su negalia fizinis aktyvumas svarbus kiekvienam žmogui, o vaikui su negalia dar labiau. Visgi, Šiauliuose, kaip ir visoje Lietuvoje, dažniausia praktika, kad vaikai, turintys negalią, tiesiog atleidžiami nuo fizinio lavinimo pamokų, nes mokytojams trūksta žinių ir metodinės medžiagos, kaip juos įtraukti į pamokas.
Oksana džiaugiasi, kad jos vaiko patirtis visai kitokia. Jos vaikas niekada nebuvo atleistas nuo fizinio ugdymo pamokų. Dar darželyje jis buvo įtraukiamas į visas veiklas. Tiek į sporto varžybos, ar komandines rungtis - visur. Mokytojai turėjo kompetencijų, o svarbiausia noro. Mokykloje jau kitaip. Tačiau ir šiandien ji gali pasidžiaugti, kad jų mokykla yra netipinė, joje dirba judesio korekcijos specialistas, kuris atlieka pratimus su jos vaiku ir jis nesėdi kampe. Tai yra vidurys, kuris gali būti taikomas tokiais atvejais kaip jų. Tačiau, esant galimybei, visada būtina ieškoti būdų įtraukti vaikus į pamokas kartu su bendraamžiais.
Taip pat skaitykite: Sėkmė ir gerovė sporte
Sajaus mama pasakoja, kad vieną dieną jos sūnus pasakė: aš noriu būti karatistu. Ji skambino visiems Šiauliuose egzistuojantiems karatė būreliams, ir vis girdėjo - ne, ne, ne. Dėl įvairių priežasčių. O jos sūnus nori būti karatistu. Galų gale vieni karate būrelio organizatoriai sako - gerai, pabandom. Sajus lanko karatė antrus metus. Užsiima su kitais vaikais, laiko įprastus užsiėmimus, laiko egzaminus. Turi mėlyną diržą ir siekia toliau.
Oksana pasakoja, kad ji matė ne vieną istoriją, kai susikaustę vaikai, pradėję sportuoti, tampa drąsūs, susiranda draugų. Sajus taip pat užsiimta ir bėgimo triračiu. Kartu sportuoja berniukas, taip pat judantis vežimėliu, kuris buvo labai susikaustęs, visko bijojo. Man labai įstrigo, kaip tas berniukas man pasakė - aš negaliu eiti, bet aš galiu bėgti. Šiandien tas vaikas visai kitoks - drąsus, aktyvus, ruošiasi į tarptautinę sporto stovyklą.
Kai vaikai sportuoja kartu, jie patiria džiaugsmą. Sportas suteikia disciplinos, suteikia galios jausmą, vaikai susiranda draugų, gali užimti prizines vietas. Sportas ir fizinė veikla reikalinga kiekvienam. Sudaryta galimybė sportuoti kartu atveria galimybę keisti visuomenę, tai teisingiausias būdas tai daryti. Keičiasi ir kartu sportuojantys negalios neturintys vaikai, keičiasi mokytojų, aplinkos požiūris. Įtraukios fizinio lavinimo pamokos ir popamokinė veikla keičia pasaulį.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo skyriaus pagalbos vedėja Kristina Valantinienė teigia, kad įtraukiajame ugdyme nėra išskiriamos disciplinos, tai bendra ugdymo filosofija, akcentuojanti, kad ne ugdytinis turi prisitaikyti prie ugdymo įstaigos, aplinkos, bet pastaroji turi atliepti jo poreikius.
Nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse mokosi 2 067-iais vaikas, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, daugiau nei praėjusiais mokslo metais. 2024-2025 mokslo metais pagal bendrojo ugdymo programas mokosi beveik 349 tūkst. mokinių, iš jų apie 50,6 tūkst. turi specialiųjų ugdymosi poreikių.
Mokinių poreikių įvairovė yra didžiulė, o kiekvienas atvejis individualus. Mokyklos, mokytojo, švietimo pagalbos specialistų užduotis - rasti individualius sprendimus, kad mokiniai galėtų patirti sėkmę visuose dalykuose atsižvelgiant į jų galimybes.
Fizinio ugdymo mokytojams, kaip ir kitų dalykų pedagogams, svarbu pažinti vaikų poreikių ir sutrikimų įvairovę, jų ugdymo ypatumus, metodikas. Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas kviečia į tris nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas įtraukties tema - jomis naudotis gali visi pedagogai, norintys pagilinti įtraukiojo ugdymo kompetencijas. Nuo 2022 m. vykdomas priėmimas į švietimo pagalbos specialistų specializacijos studijų vietas esamiems pedagogams.
Jei specialiųjų ugdymosi poreikių turintis vaikas gali kartu su bendraamžiais mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, jis turėtų galėti dalyvauti ir fizinio ugdymo pamokose. Mokykla, mokytojas, švietimo pagalbos specialistai ir tėvai, kaip komanda, turėtų ieškoti individualių sprendimų, galimybių, metodų, kad mokiniui būtų sudarytos sąlygos dalyvauti fizinio ugdymo pamokoje ir atrasti jam priimtiną fizinio aktyvumo būdą, nes tai labai svarbu bendrai jauno žmogaus gerovei.
Mokinio padėjėjas yra skiriamas mokiniui, ne pamokai. Mokinio padėjėjai padeda mokiniui ar (ir) mokinių grupei atlikti su savitarna, savitvarka ir maitinimusi susijusias veiklas, padeda mokiniui įsitraukti į ugdomąsias veiklas, dalyvauti ugdymo procese, pasiruošti pamokai reikiamas priemones, teikia pagalbą pertraukų metu, padeda orientuotis aplinkoje, judėti, prireikus palydi mokinį į specialios paskirties erdves, jose užtikrinti jo saugumą, vykdo švietimo pagalbos ir kitų specialistų rekomendacijas, kt. Kalbant apie fizinio ugdymo pamokas, mokinio padėjėjas gali padėti vaikui pasiruošti pamokai, įsitraukti į užduotis, žaidimus, persirengti po pamokos, bet mokinio padėjėjas neatlieka užduočių už ar su mokiniu.
Grynas oras ir fizinis aktyvumas
Laiko leidimas lauke sietinas ne tik su didesniu aktyvumu, bet ir platesne nauda fizinei ir psichinei augančio vaiko sveikatai. Buvimas lauke leidžia išvengti didžiųjų kiekių alergenų. Jei reikia, kad po persirgtos ligos išsivalytų kvėpavimo takai ir vaikas išsikosėtų - būti lauke labai gerai. Vaikščiojimas prie jūros naudingas tuo, kad sudrėkinama gleivinė, į kvėpavimo takus pakliūva naudingos medžiagos.
Būdami lauke vaikai turi daug galimybių būti aktyviais - treniruoti ir smulkiąją, ir stambiąją motoriką. Vaikų kūnas darosi tvirtesnis, kietesnis, pats vaikas - ištvermingesnis, aktyvesnis, turi mažiau sveikatos problemų. Triukšmingose patalpose vaikams sudėtinga išlikti ramiems, o lauke vaikų triukšmas išsisklaido, nėra toks erzinantis. Būdami lauke vaikai patiria mažiau streso, yra mažiau linkę į agresiją, jų nesupa keturios sienos ir aštrūs kampai.
Gydytojos nuomone, tai, kiek vaikai praleidžia laiko lauke, susiję ir su fiziniu tėvų aktyvumu - nuo jų priklauso, kokį laisvalaikį propaguos vaikai. Reikia neperdozuoti, patartina prie lauko pratintis po truputį. Šios adaptacijos tikslas, kad organizmas nepatirtų streso pakitus oro sąlygoms. Tai daryti reikia įprastu laiku, iš pradžių pabūti valandą, vėliau laiką ilginti. Mūsų vaikai tiesiog nepratę ilgai būti lauke, todėl pervargsta tiek nuo buvimo gryname ore, tiek nuo didesnio fizinio aktyvumo.
Tėvų vaidmuo ir lūkesčiai
Vaikų problemos kyla dėl tėvų savanaudiškumo ir elgesio. Neretai tėvai jau turi sukūrę lūkesčius jo atžvilgiu. Kitas nusivylimo šaltinis - tikėjimas, kad vaikas bus pagalba ir paguoda senatvėje. O vaikas užauga ir išeina iš namų, išvažiuoja geresnio gyvenimo ieškoti, o su juo išvažiuoja ir viltis, kad senatvėje „bus kam vandens paduoti“. Toks vilčių žlugimas - gana dažnas. Tėvai viliasi, kad vaikas užpildys mamos ar tėvo vidinę tuštumą, įprasmins būtį; paguos ir palinksmins. Ir staiga šis „atsakingas“ asmuo, skirtas tokioms svarbioms funkcijoms atlikti, ima ir pasitraukia iš „pareigų“.
Tėvai turi leisti vaikams augti. Tam nebūtinos specialios žinios ar metodai ir iš esmės nereikia jokių ypatingų pastangų. Įsivaizduokite, kad auginate namie gėlę. Jūs leidžiate jai augti, sudarydami tam tinkamas sąlygas, palaistote, jei reikia, patręšiate, perstatote į tinkamesnę vietą. Bet juk nepuoselėjate gėlei jokių lūkesčių? Netampote už lapų, kad greičiau augtų ar pakeistų žiedo formą. Neribojate gėlės aukščio pavoždami ją po kibiru, bausdami už per mažą žiedą nesustojate jos laistyti. Panašiai ir su vaikais.
Leisti vaikui augti reiškia, kad tėvai turi vadovautis visai kitomis nuostatomis ir visai kitaip elgtis. Netrukdantys vaikui augti tėvai mato savo vaiką tokį, koks jis yra, žino jo realius poreikius ir gebėjimus, girdi, ką vaikas sako, jaučia, kaip jis jaučiasi ir labai savikritiškai vertina neigiamą vaiko elgesį.