Šis straipsnis skirtas panagrinėti Jono Budrio asmenybę ir jo ryšį su Lietuvos beisbolu, apžvelgiant istorinį kontekstą ir šiuolaikines sąsajas.
Jono Budrio gyvenimo vingiai: nuo kovų už Klaipėdą iki diplomatinės tarnybos
Jonas Polovinskas-Budrys buvo iškili asmenybė Lietuvos istorijoje, pasižymėjusi tiek karinėje, tiek diplomatinėje srityse. Jo gyvenimas - tai įdomus pasakojimas apie žmogų, kuris atsidavė Lietuvai ir jos interesams.
Kovos už Klaipėdos kraštą
Jonas Budrys ypač išgarsėjo kaip 1923 m. sukilimo, kurio metu Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, vadas. Jo vadovaujama Ypatingojo paskyrimo rinktinė sėkmingai įvykdė operaciją, o J. Budrys tapo Aukštojo Lietuvos valstybės įgaliotinio pavaduotoju, vėliau - įgaliotiniu, o galiausiai - Klaipėdos krašto gubernatoriumi. Šis įvykis laikomas vienu svarbiausių jo gyvenimo darbų, įamžintas net ant paminklo jam Čikagoje, kur puikuojasi Klaipėdos herbas.
Anot istoriko Aleksejaus Safronovo, J. Polovinskas-Budrys klausė tuomečio premjero Ernesto Galvanausko ir kitų asmenų nurodymų.
Diplomatinė veikla
Nuo 1928 m. J. Budrys pasuko į diplomatiją, dirbo Karaliaučiuje, o nuo 1936 m. iki pat mirties 1964 m. buvo Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke.
Taip pat skaitykite: Jonas: Futbolo šlovės link
Noras būti palaidotam Lietuvoje
Dar laidotuvių dieną buvo kalbama apie J. Budrio norą būti palaidotam Klaipėdoje. Anot Lietuvos reikalų patikėtinio Vašingtone Juozo Kajecko, „nuožmus okupantas neleidžia įgyvendinti tą velionies ir tautos troškimą“. Dabar, kai Lietuva yra nepriklausoma, atsirado galimybė įgyvendinti šį troškimą.
2023 m. vasario mėn. Klaipėdos miesto taryba kreipėsi į Vyriausybę dėl J. Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikų perlaidojimo Lietuvoje. Buvo svarstomos kelios vietos: Skulptūrų parkas prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ arba Kopgalio kapinaitės Smiltynėje.
Paminklas J. Budriui Klaipėdoje
Klaipėdos miesto savivaldybė paskelbė architektūros idėjų konkursą dėl paminklo J. Budriui Skulptūrų parke. Dizaineris Kęstutis Mickevičius siūlo kūrybiškai pasinaudoti jau esamu paminklu Budriams Čikagos lietuvių kapinėse, sukurtu žinomo išeivijos skulptoriaus ir architekto Jono Muloko.
Lietuvos beisbolo sąsajos: Kauno „Lituanica“ ir JAV kariai
Nors tiesioginių sąsajų tarp Jono Budrio ir beisbolo nėra, tačiau šis sportas turi ryšį su Lietuva ir net su JAV kariais, kurie dalyvauja bendrose pratybose Lietuvoje.
Kauno „Lituanica“ ir bendradarbiavimas su NATO kariais
Kauno beisbolo klubas „Lituanica“ originaliai ruošiasi Lietuvos čempionatui ir Interlygos tarptautiniam turnyrui. Kauno apskrities beisbolo klubui renginys su amerikiečiais tapo smagia repeticija prieš šį mėnesį prasidedančias Lietuvos čempionato ir Interlygos varžybas. Savaitgalį beisbolininkai dalyvavo bendrame renginyje su NATO ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo bataliono nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariūnais.
Taip pat skaitykite: LSU indėlis į sportą
Pirmojoje renginio dalyje sportininkai buvo supažindinti su Lietuvos bei Jungtinių Amerikos valstijų kariuomenių ginkluote, ekipuote ir technika, žaidėjams buvo aprodytos karių gyvenimo sąlygos. Vėliau beisbolininkai sužaidė parodomąsias rungtynes su JAV kariūnų komanda.
JAV karių dalyvavimas pratybose Lietuvoje
Šiuo metu Kunigaikščio Vaidoto batalione kartu su Lietuvos kariais karinį rengimą vykdo bemaž 300 JAV rotacinės 2-ojo kavalerijos pulko 3-iojo kavalerijos eskadrono „Žaibo“ kavalerijos kuopos ir „Čarli“ artilerijos baterijos kariai. JAV sausumos pajėgų atstovai Baltijos šalyse ir Lenkijoje rotuojasi nuo 2014-ųjų pavasario, kaip sausumos pajėgų operacijos „Atlanto ryžtas“ dalis.
Be karinio rengimo JAV kariai įtraukiami ir į kultūrinę veiklą: organizuojamos ekskursijos į Lietuvos muziejus, žymius miestus, pramogų parkus.
Lietuvių patriotiškumas ir parama Ukrainai: istorinės paralelės
Straipsnyje taip pat paliečiama tema apie lietuvių patriotiškumą ir paramą Ukrainai, nubrėžiant istorines paraleles su Lietuvos kova už laisvę.
Parama Ukrainai
„Paramą Ukrainai pradėjome rinkti ir vežti dar 2014 m. Pasidarė baisi gėda, prisiminiau Lietuvos kovą už laisvę, kaip partizanai sunkiai kovojo ir aukojosi, kaip patys laisvę gynėme Sąjūdžio laikais, o dabar ukrainiečiai su treningais ir sportiniais batais gina savo laisvę. Kas turite galimybę, prisidėkite prie Lietuvos šaulių sąjungos Paramos Ukrainai grupės veiklos.
Taip pat skaitykite: Meksiko olimpinės žaidynės ir Lietuva
UA kariuomenės jūrų pėstininkas, karininkas, veteranas D. teigia: „Šių dienų Ukrainos kova - tai mūsų kova! Kovoja už išlikimą, už savo teisę egzistuoti, kalbėti savo kalba, gyventi savo žemėje. Esu įsitikinęs, kad Ukrainos kova bus ta kova, kuri pakeis naujoviško pasaulio istoriją! Blogis negali laimėti ir mes kiekvienas asmeniškai esame už tai atsakingi. Kiekvienas turime remti tiek kiek galime… ir dar daugiau.“
Laisvės kaina
Istorikas dr. Arūnas Bubnys pabrėžia, kad svarbu nepamiršti 1940 m. sovietų įvykdytos Lietuvos okupacijos ir aneksijos. Jis taip pat primena istorinę skolą - įteisinti Lietuvos partizaninio karo pradžios atmintiną datą.
R. teigia: „Man niekada nekilo jokių klausimų dėl paramos Ukrainai. Ir, trečia, mūsų Laisvės kovų patirtis, istorija rodo, kad skaudžiausia yra ne netektys, ne agresoriaus prievarta, o kitų šalių ir žmonių abejingumas jai. Mano nuomone, parama ukrainiečiams, įskaitant ir sporto, reabilitacijos veiklas, yra ypač svarbios. Niekada negalima prarasti vilties ir net po sunkių traumų reikia siekti savo tikslo.“
„Laisvė nėra duotybė, kaip daug kam atrodė vis gerėjančiame ir, pasirodo, lepinančiame Vakarų pasaulyje. Laisvė yra būsena, kurios kaina - pastovi kova.“
Vilniaus kino aikštelės: Klaipėdos krašto istorijos atspindžiai
Vilnius tampa vis populiaresne vieta filmavimams, o gegužės 14 d. čia buvo filmuojama Lietuvai aktuali istorija - vietos kūrėjų akiratyje atsidurs Klaipėdos kraštas ir su juo susiję 1920-1923 m.
Filmas „Laikinai jūsų“ žiūrovus nukels į minėtu laikotarpiu vykusių politinių ir istorinių audrų sūkurį, kurio centre - Lietuvos diplomato Justo Adamonio (tikrasis vardas - Jonas Budrys) figūra.
Filmavimai vyko Šv. Dvasios gatvėje, kuri kinematografiškai atspindi to meto atmosferą.