Slidinėjimas kalnuose - tai puikus būdas aktyviai praleisti atostogas, patirti daug įspūdžių ir sustiprinti sveikatą. Tačiau, kad kelionė būtų sėkminga ir saugi, svarbu tinkamai pasiruošti. Šiame straipsnyje rasite naudingų patarimų, kaip pasiruošti slidinėjimui kalnuose, nepriklausomai nuo jūsų patirties lygio.
Apranga ir įranga
Tinkama apranga - komforto ir saugumo garantas
Jeigu šiemet jūsų pirmas kartas kalnuose, svarbu tinkamai pasirūpinti apranga. Speciali slidinėjimo striukė ir kelnės (arba kombinezonas) yra būtini, nes su džinsais slidinėti neįmanoma. Dauguma žmonių aprangą perka, bet jei važiuojate pirmąkart, pagalvokite, ar negalėtumėte kažko pasiskolinti. Net jei tai reikštų dėvėti išblukusį kombinezoną, gautą iš klasės draugo, - kas čia tokio? Gali būti, kad kitą kartą slidinėti vyksite labai tolimoje ateityje, tad būsite įsigiję brangų ir nelabai reikalingą daiktą.
Orai kalnuose keičiasi labai greitai, todėl tam reikia būti pasiruošus. Visada geriausia rengtis sluoksniais - trys plonesni sluoksniai bus geriau nei du storesni. Su daugiau sluoksnių būsite paslankesni ir visada galėsite tinkamai apsirengti pagal tos dienos orą. Arčiausiai kūno turėtų būti speciali termo apranga, po jos - viršutinis fliso sluoksnis (arba šiltas džemperis), o tada - striukė. Kelnės turėtų būti slidinėjimo arba kalnų, o šaltą dieną pravers papildomas sluoksnis po jomis.
Absoliuti dauguma pradedančiųjų pirmą dieną skundžiasi, kad jiems per karšta. Nieko keisto, nes krūvis bus didelis, o išlaikyti balansą pradžioje sunku. Su laiku jėgų reikės mažiau, o slidinėti bus smagiau.
Apsauga - svarbiausia
Šalmas yra absoliučiai būtina apsauga. Pirmosiomis dienomis bus daug griuvinėjimo, tad šalmas padės išvengti galvos skausmo, o kartais ir rimtos traumos. Slidininkams kita apsauga gal ir nėra būtina, tačiau jei ketinate leistis snieglente, būtinai turėkite minkštas apsaugas. Ant užpakalio krisite daug, tad apsaugos padės išvengti skausmo.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Ypač taupyti nereikėtų pirštinėms. Su pigiomis pirštinėmis vakare nebejausite rankų arba galite pasigauti nušalimą. Net jei tai pirma jūsų kelionė, siūloma rinktis tik žinomų gamintojų prekes.
Svarbu ir tinkamos kojinės. Slidžių/snieglentės batams pritaikytos kojinės yra geriausias pasirinkimas, bet tiks ir žygio kojinės. Svarbiausia nesivežti futbolo kojinių, kurios nesiekia bato viršaus, ir nedėvėti dviejų porų.
Slidės ar snieglentė: nuomotis ar pirkti?
Ko tikrai nereikia pirkti pradedantiesiems, tai pačios snieglentės arba slidžių. Slidžių ir snieglentės technologijos nuolat tobulėja, ir visada išlošite pasinaudoję šiuolaikine (ir gerai prižiūrėta) įranga. Nauja lenta ar slidės naujokui yra pinigų švaistymas. Jei įranga skirta pažengusiems, su ja bus sunkiau išmokti ir kristi bus skaudžiau. O nusipirkę pradedančiųjų įrangą, ją išaugsite per porą savaičių.
Apsauga nuo saulės ir vėjo
Būtina apsauga tiek odai, tiek akims. Kai kurie klaidingai mano, kad esant žemai temperatūrai, saulė nėra tokia kenksminga. Priešingai, UV radiacija jau dviejų kilometrų aukštyje yra 27% stipresnė lyginant su jūros lygiu. Be to, sniegas atspindi didelę dalį spindulių atgal į viršų. Žala, kurią kalnų saulė gali padaryti akims, dažnai nepataisoma arba daug kainuoja, nors padarinių galite nepastebėti iš karto. Odos apsaugai ieškokite kremo nuo saulės su kuo didesniu SPF (25 yra absoliutus minimumas). Veido nudegimas yra nemalonus dalykas, kurio nelinkėtume niekam. Akių apsaugai įsigykite 100% nuo UV apsaugotus akinius. Geriausia rinktis specialius slidinėjimo akinius, bet jei norite kažko, ką galėtumėte naudoti ir vasarą, tvirtai besilaikantys sportiniai akiniai nevėjuotą dieną tiks ir ant kalno.
Apranga vakarui
Dieną leisite kalnuose su slidinėjimo apranga, bet vakare norėsis kažkur išeiti. Miestelyje bus snieguota ir apledėję, bet vaikščioti daug tikrai nereikės, tad turėkite džinsus, šiltą striukę, marškinėlius po ja, kepurę su šaliku, paprastus miesto batus ir būsite laimingi.
Taip pat skaitykite: Riedlentės priežiūros gidas
Fizinis pasiruošimas
Apart to, kad dabar pats laikas pradėti galvoti apie slidinėjimo kelionių pasiūlymus geriausiomis kainomis, keliautojai taip pat turėtų pasiruošti ir patys. Slidinėjimas yra sportas, kuriam reikalingas fizinis pasiruošimas. Nesvarbu, ar esate pradedantis slidininkas, važiuojantis į kalnus pirmą kartą, ar ekspertas, skrodžiantis kalnų šlaitus jau kelis dešimtmečius, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad slidinėjimo atostogos būtų malonios ir, svarbiausia, saugesnės. Pasiruošimas slidinėjimo sezonui yra svarbus visokeriopai: reikia paruošti kūną tiek jėga, tiek lankstumu, tiek pusiausvyra, o taip pat neužmiršti pasiruošti slidinėjimo įrangos.
Kada pradėti ruoštis?
Apsilankymas sporto klube pora kartų per savaitę arba pasibėgiojimas parke nėra pakankamas pasiruošimas slidinėjimo sezonui. Produktyviam slidinėjimui kūnas reikalauja panaudoti tokius raumenis, kuriuos retai naudojame kasdien. Taip pat reikia susidoroti su aukščio pokyčiais ir žemomis temperatūromis. Kad tinkamai pasiruoštumėte, pratimų programą reikėtų pradėti ne vėliau kaip 2 mėnesius iki slidinėjimo kelionės. Taip turėsite laiko suformuoti tinkamą širdies ir kraujagyslių būklę, o tai padės susitvarkyti su išretėjusiu deguonimi didesniuose aukščiuose. Pavargęs kalnuose, prieš tai ruošęsis slidininkas lengviau išlaikys susikaupimą ir lengviau įveiks trasą nei tas, kuris pora mėnesių tinginiavo.
Pusiausvyra ir koordinacija
Slidinėjant pagrindiniai dirbantys raumenys yra reikalingi posūkiams ir pusiausvyrai, tad pasiruošimui reikia įdėti daugiau pastangų ir laiko. Pradedantiems slidininkams pirmas potyris ant slidžių gali pasirodyti ypatingai keistas, kai nesupranti, kaip išstovėti ant judančio objekto, kuris tiesiogine to žodžio prasme - slysta iš po kojų. Tad čiuožinėjimas pačiūžomis ant ledo arba važinėjimas riedučiais padės apsiprasti ir lengviau čiuožti pirmomis dienomis ant slidžių ar snieglentės. Pažengusiems slidininkams padeda jojimas, važinėjimas kalnų dviračiais ir gimnastikos pratimai - realiai bet kuris sportas, padedantis ugdyti koordinaciją ir pusiausvyrą. Taip pat lengvai galima pasidaryti “pusiausvyros lentą” ir patiems, nors jų yra pirkti ir sporto prekių parduotuvėse.
Lankstumas ir tamprumas
Raumenų ir sausgyslių lankstumas ir tamprumas yra vienas iš svarbiausių pasiruošimo etapų. Žemos temperatūros kalnuose gali reikšti sustirusius raumenis, lėtą reakciją į situacijas ir judesių ribotumą. Ruošiantis iš anksto ir atliekant tempimo pratimus, jūs po truputį pasiruošite slidinėjimo atostogoms. Dažnos traumos būna pirmomis dienomis, kai neapšilus ir nesitreniravus norima pasiekti daugiau nei leidžia raumenynas - pirmas griuvimas ant kalno ir atostogos gali būti rimtai sugadintos. Tačiau treniruojantis iš anksto, viso to galima išvengti, o kritimas liks kaip juokingas prisiminimas nuo kalno be didelių pasekmių.
Darant tempimo pratimus svarbu būti gerai apšilus, vengti staigių arba spyruokliuojančių tempimo pratimų ir judesių. Lėtas ir švelnus tempimas yra tai, ko reikia, venkite skausmo ir nepersitempkite. Prieš čiuožimą ant kalno taip pat pratampykite raumenis, sausgysles ir sąnarius, tuomet ilgas pasiruošimas namie tikrai atsipirks.
Taip pat skaitykite: Futbolo bilietai „Camp Nou“
Jėgos treniruotės
Slidinėjimo pagrindas - jėga nugaros, pilvo, dubens ir kojų raumenyse, tačiau nepakankamas viršutinės kūno dalies treniravimas gali privesti iki pečių ir rankų sužalojimų, tad reikia stengtis treniruoti visą kūną. Nugaros ir pilvo stiprinimui rekomenduojami “Plank” pratimai, kai 60-90 s reikia išsilaikyti ant žemės pasirėmus tik alkūnėmis ir kojų pirštais arba keliais, taip kartojant po 3 kartus. Lengvesni pratimai kūno stiprinimui būtų kūno svorio laikymas, kaip įtūpstai, tilteliai ir pritūpimai abiejomis arba po vieną koją. Šie pratimai yra “privalomi” visiems norintiems gerai pasiruošti slidinėjimo sezonui.
Šoklumas
Šoklumas padės griuvimų ar netikėtų kliūčių atveju. Be griuvimų neapsieina nei vienas slidininkas ar snieglentininkas, tad reikia būti pasiruošus. Geriausiai padeda bėgimas į kalną, lipimas laiptais ar šuoliukai. Yra trys pagrindiniai pratimai, padėsiantys jūsų raumenims ir sausgyslėms atsigauti. Bėgti arba lipti laiptais, atlikti tempimo pratimus sausgyslėms ir daryti pritupimus. Jei kitą dieną skauda - “išvaikščiokite” skausmą. Sustingę arba skaudantys raumenys tokie ir liks, jei neduosite jiems progos gauti daugiau kraujo, atliekant ramius pratimus ir judesius.
Traumų prevencija
FITUS sporto klubo trenerė, kineziterapeutė Justina Berger teigia, kad slidinėjant dažniausiai nukenčia kelio sąnarys: jo struktūrų pažeidimai, menisko, kryžminių, šalutinių, skersinių raiščių plyšimai. Taip pat snieglentininkams būdingi dilbio kaulų lūžiai bei pečių sąnarių išsinarinimai krintant ant rankų. Pasitaiko ir apatinės nugaros dalies, dubens traumų.
Svarbu ne tik objektyviai vertinti savo galimybes renkantis trasas ir pramogas, bet ir tinkamai paruošti tiek savo kūną, tiek aprangą. Priklausomai nuo traumos sunkumo, gydymas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki pusės metų. Todėl verta pasirūpinti savo fizine forma iš anksto.
Dauguma patyrusių slidininkų ruošiasi tam ištisus metus, o mėgėjams J. Kineziterapeutė siūlo derinti kardiotreniruotes (5-7 k/sav. po 30-60 min), kurios stiprina širdies - kraujagyslių, kvėpavimo sistemas, su jėgos treniruotes stiprinant liemens, nugaros, kojų ir rankų raumenis. Ji priduria, kad reikia paruošti ne tik kūno jėgą, bet ir lavinti pusiausvyrą, judesių koordinaciją šoklumą - tai padės griuvimų ir netikėtų kliūčių atveju.
Prieš kelionę reikia iš anksto pasirūpinti slidinėjimo apranga ir apsaugomis, turėti profilaktines priemones - kelio ir čiurnos elastinius įtvarus, kuriuos galėtumėte panaudoti įvykus sumušimams, mėlynėms, patempimams, suteikti pažeistam sąnariui stabilumą. Svarbu mokėti elgtis su įranga, įvertinti ne tik savo, bet ir šalia esančių šliuožiančiųjų galimybes. Prieš čiuožimą , pirmąjį nusileidimą būtina atlikti 15 minučių apšilimo, tempimo pratimus, taip suaktyvinsite širdies darbą, paruošite raumenis ir sąnarius bei sumažinsite traumų tikimybę.
„Final Fit Ladies“ projekto treneris Andrius Birulinas taip pat pastebi, kad ateinant žiemai vis daugiau žmonių patiria traumas būtent pramogaudami kalnuose, ypač pirmojo slidinėjimo sezono metu - po susidūrimų su kitais slidininkais ar kritimų metu, neišlaikius pusiausvyros.
Pasak A. Birulino, dažnai pasitaikanti klaida - jokio arba per trumpas pasiruošimas slidinėjimo sezonui: „Dažnas ant slidžių stojasi nepasiruošęs arba skyręs tam vos kelias savaites. Taip pat, nereikėtų ignoruoti apšilimo svarbos - būtina paruošti raiščius, sąnarius ir raumenis tolesniam darbui. Trukmė, reikalinga pasiruošimui, yra individuali ir priklauso nuo bendros fizinės būklės: vienam gali pakakti mėnesio, kitam reikės keliskart daugiau laiko. Treniruočių proceso metu turėtų vyrauti pratimai, stiprinantys stabilizacinius raumenis. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas juosmeninės dalies, sėdmenų stiprinimui. Taip pat patarčiau sportuojant stiprinti pėdų, kelių, kaklo raumenis. Žmogaus kūnas turi judėti trijose plokštumose. Pratimai neturėtų būti izoliuoti.
Treneris teigia, kad raumenų stiprinimas ruošiantis slidinėjimui turėtų prasidėti nuo svarbiausio raumens - širdies, o ne nuo kojų ar rankų raumenų. Jis aiškina, kad slidinėjimui reikalingos ištvermės - kardio treniruotės, padedančios sustiprinti širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo sistemas. „Vieni pagrindinių raumenų yra šerdies raumenys, angliškai vadinami „core“. Šerdis susideda iš giluminių pilvo preso raumenų, mažojo dubens raumenų ir raumenų, prigludusių prie stuburo, kurie išlaiko vertikalią laikyseną slydimo, nusileidimo metu. Pašnekovas pabrėžia, kad didžiausia apkrova slidinėjant tenka kojoms, todėl reikalingi stiprūs keturgalviai šlaunų raumenys.
Pratimai kojų raumenims stiprinti
Sertifikuotas britų asociacijos instruktorius ir „Novaturo“ atstovas užsienyje Žilvinas Žebrauskas rekomenduoja prieš kelionę į kalnus teoriškai suvokti, kas yra balansas, pastovėti tiek ant vienos, tiek ant kitos kojos. „Labai tinka atlikti ir paprastus pratimus, geriausia juos pradėti bent mėnesį prieš kelionę, kad kūnas apsiprastų.
Siūlomi pratimai kojų tvirtumui ir jėgos didinimui:
- Pritūpimai ir įtūpstai vietoje. Kad gerėtų pusiausvyra ir koordinacija, pritūpimus darykite užsimerkę. Paprastus įtūpstus galite pakeisti į įtūpstą atsistojus, išmojant kelį į priekį ir užlaikyti jį iškėlus stovint ant vienos kojos 3-5 s. Atlikite 6-8 pakartojimus ir šią seriją kartokite 2-3 kartus.
- Čiuožėjo šuolis (SKATER JUMP). Atsistoti tiesiai, kojos pečių plotyje. Dešinę koją dedame už kairės kojos į šoną kiek įmanoma toliau, lenkiant kairę koją. Lenkiamės per liemenį, kad dešinė ranka pasiektų žemę. Galva visada nuleista. Įsivaizduokite, kad čiuožiate pačiūžomis. Atlikite 15-30 tokių pakartojimų į abi puses, šią seriją kartokite 3-5 kartus.
- Judėjimas pristatomu žingsniu su elastine guma (Mini Band Monster Walks). Atsistokite tiesiai, kojos pečių plotyje. Užsidėkite elastinę gumą šiek tiek aukščiau kelių ir ją visada laikykite įtempusią (keliais spauskite į išorę) išlaikant plačias kojas. Šiek tiek pritūpkite. Judėkite į šonus pristatomu žingsniu vos eidami į priekį. Atlikite 15 žingsnių į priekį ir atgal, šią seriją kartokite 2-3 kartus.
- Įtūpstai ratu pagal laikrodžio rodyklę (Round the Clock' Lunge). Atsistokite tiesiai, kojos pečių plotyje. Darome įtūpstą į priekį ir grįžtame atgal. Toliau darome įtūpstus į dešinę, atgal ir į kairę (judam pagal laikrodžio rodyklę, keisdami kryptis). Atlikite tris ratus ir šią seriją kartokite 3 kartus. Pastaba: darant įtūpstą, išlaikykite kelį 90 laipsnių kampu (kelias neeina į priekį), galva ir kūnas tiesūs.
Pratimai juosmeninei nugaros daliai ir liemens raumenims stiprinti
Nusileidimo nuo kalno metu būnate pasilenkę į priekį, taip pat atliekate daug rotacinių judesių - liemeniu darote staigius posūkius ir didelė apkrova tenka būtent šiai kūno daliai. Tinkamai neparuošus šių raumenų, kelionės metu ima skaudėti nugarą ir dažnas nebegali tęsti slidinėjimo dėl šių skausmų.
Siūlomi pratimai liemens raumenims sutvirtinti:
- Lenta (Planks). Atsiremti delnais ant sulenktų rankų ir kojų pirštų. Kūnas horizontalioje padėtyje. Pakaušis, mentės ir kryžkaulis turėtų būti vienoje linijoje ir stenkitės ją išlaikyti viso pratimo metu. Kvėpuokite giliai ir ramiai. Laikykite lentą 30-45 sekundes 3-4 kartus.
- Troso trauka į šonus (Rotacija). Atsistokite tiesiai, kojos pečių plotyje, šiek tiek sulenktos per kelius. Dubenį pasukame į save. Klubų nejudiname, jie lieka toje pačioje pozicijoje. Rankos ištiestos prieš save pečiu aukštyje. Stebėkite, kad abu pečiai išliktų viename aukštyje. Traukite trosą i kairę pusę ir grįžkite atgal (sukasi tik viršutinė kūno dalis). Atlikite 10 tokių pasisukimų į abi puses, pakartokite šią seriją 2-3 kartus. Pastaba: pradėkite su nedideliu svoriu ir palaipsniui jį didinkite. Svarbiausia šį pratimą atlikti techniškai.
- Nugaros lenkimas su svoriu stovint (nugaros apačios tiesiamieji raumenys). Dėkite svorį ant pakaušio, laikydami rankose. Kojos šiek tiek sulenktos per kelius. Stenkitės pasilenkti į priekį per klubą išlaikant nugarą tiesią ir grįžkite atgal. Atlikite 8-12 kartų, šią seriją kartokite 3-4 kartus.
Dinaminiai pratimai ir atsipalaidavimas
Didžioji dalis pratimų, ruošiantis slidinėjimui, turėtų būti dinaminių. Venkite statinių pratimų, nes slidinėjant nuolat judat, keičiat čiuožimo kryptis, atliekate daug posūkių. Po kiekvienos treniruotės siūloma atlikti atpalaiduojančius tempimo pratimus ir įtraukti volelį. Šie pratimai skatina raumens elastingumą, didina kraujo cirkuliaciją ir mažina pieno rūgšties koncentraciją raumenyje po treniruotės. Kūno raumenų tempimo pratimų ir savotiško masažo ant volelio nepamirškite ir slidinėjimo kurortuose. Atlikite juos prieš slidinėjant ir po.
Slidinėjimo kurorto pasirinkimas
Pasak sertifikuoto britų asociacijos instruktoriaus ir „Novaturo“ atstovo užsienyje Žilvino Žebrausko, prieš vykstant į kalnus vertėtų pasidaryti namų darbus. Pirmiausia, pasidomėti apie slidinėjimo kurortą, nes vienuose slidinėjimo kurortuose gali būti daugiau trasų patyrusiems slidininkams, kituose - daugiau trasų ir veiklų pradedantiesiems ar šeimoms su mažais vaikais. Pradedantiesiems labiausiai tinka tie kurortai, kurie turi daugiau nuožulnių trasų, kuriose galima saugiai mokytis ir nepatirti fizinės ar psichologinės traumos.
Ž. Žebrauskas pradedantiesiems pataria iškart nepirkti slidinėjimo įrangos, bet ją nuomotis kurortuose, kur patyrę specialistai parinks tinkamiausią bei paruoš slidinėjimui. Jei žmogus anksčiau niekada nėra slidinėjęs, labai svarbu bent jau pirmus kartus naudotis profesionalių instruktorių paslaugomis, tai padės suformuoti reikiamus slidinėjimo įgūdžius, taisyklingus judesius ir išvengti rimtų traumų.
Kiekvienas kurortas turi trasų žymėjimą bei aprašymą, tad vykstant į slidinėjimo kelionę tuo patariama pasidomėti iš anksto. Instruktoriai visada parinks bei parekomenduos pačias geriausias slidinėjimo vietas, priklausomai nuo slidinėjimo įgūdžių. Reikėtų turėti omenyje, jog skirtingose šalyse slidinėjimo trasos žymimos šiek tiek skirtingai. Pavyzdžiui, Prancūzijoje yra viena spalva daugiau nei Italijoje ar Austrijoje.
Kurortų pavyzdžiai
- Italijoje slidinėjimo kurortai įsikūrę Klintinėse ir Dolomitinėse Alpėse. Klintinėse Alpėse rasite Bormio ir Livinjo kurortus, o Dolomitinėse - Val di Fassa, Val Di Sole ir Madonna di Campiglio. Šis kurortas yra vienas pirmųjų snieglenčių sporto kurortų Italijoje.
- Andoros slidinėjimo kurortai vertinami kaip vieni geriausių Europoje mokytis slidinėti, nes Pirėnų kalnai nėra tokie aukšti, kaip Prancūzijos Alpės, o trasų išsidėstymas - pats paprasčiausias. Tuo tarpu Andoros Kunigaikštystėje įsikūrę keturi slidinėjimo kurortai: Grandvalira, Ordino Arcalís, Vallnord-Pal Arinsal bei Naturland. Slidinėjimas Andoroje - tai atvirų ir medžiais apsodintų trasų derinys. Pradedantieji gali išbandyti ilgas ir plačias mėlynas trasas, tuo tarpu slidinėjimo entuziastai - statesnes raudonas ir juodas trasas, esančias Pas de la Casa bei Soldeu apylinkėse.
- Baltu sniegu padengtos Prancūzijos Alpės - viena gražiausių slidinėjimo vietų pasaulyje. Čia rasite ne tik aukščiausią Prancūzijos kalną - Monblaną, bet ir daugiausia slidinėjimo kurortų Europoje. Net 2 500 metrų aukštyje, nuo kurio atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Vanoizo ledynus, prasideda Mont de la Guerre kurortas.
Kiti svarbūs aspektai
- Slidinėjimo įgūdžių lavinimas: Būtina pradėti lavinti slidinėjimo įgūdžius, jei keliausite į kalnus pirmą kartą. Geriausia investuoti į profesionalias pamokas su instruktoriumi - išmoksite ne tik taisyklingai čiuožti, bet ir grakščiai nugriūti, sustoti.
- Draudimas: Tai būtinas dalykas prieš keliaujant į kalnus. Slidinėjimas ar čiuožimas snieglente yra priskiriami padidintos rizikos grupei. Tarptautinės slidinėjimo federacijos taisyklės apibrėžia atsakingo ir saugaus slidininko elgesio normas.
- Apgyvendinimas: Apgyvendinimo paslaugos patrauklumą kalnuose lemia vieta - atstumas nuo keltuvo arba iki trasos. Populiariausia gyventi apartamentuose, kur maistą galėsite ruoštis patys, žinoma, patogu rinktis ir apgyvendinimą su pusryčiais.
- Kelionė su vaikais: Jeigu kelionę į kalnus planuojate su mažyliais, patartina rinktis skrydį lėktuvu. Kelionė automobiliu trunka daug ilgiau, todėl jūsų vaikams ji gali gerokai pabosti. Vienas svarbiausių dalykų kelionėje į kalnus - tinkama vaikų apranga. Reikia rūbų, kurie šildytų, bet neleistų vaikui perkaisti, kurie būtų ploni, švelnūs ir patogūs. Merino vilnos termo rūbai yra natūralūs, švelnūs, malonūs dėvėti ant gryno kūno. Palaiko optimalią kūno temperatūrą - šildo, bet tuo pačiu neleidžia perkaisti. Taip pat nepamirškite riebaus apsauginio kremo veidui.
Žodynėlis
- Ski Pass - tai slidinėjimo bilietas, leidžiantis naudotis keltuvais.
- Ski Locker - patalpa, skirta slidinėjimo įrangai saugoti.
- Ski Bus - autobusai, kursuojantys po kurortą ir vežantys slidininkus iki keltuvo ar trasų.
- Apres Ski - laisvalaikio praleidimo vieta, baras ar kavinė, kur po dienos, praleistos trasose, su slidinėjimo apranga renkasi slidininkai pailsėti ir atsipalaiduoti.
- Mėlynos trasos - skirtos pradedantiesiems slidininkams. Dažniausiai tai plačios, ilgos ir neturinčios stačių nusileidimų trasos.
- Raudonos trasos - sudėtingesnės ir dažnai statesnės. Jos gali būti įvairios: plačios, siauros, ilgos, o gal ir visai trumpos.
- Gondolinis keltuvas - kelia iš kurorto apačios, per miškingą teritoriją ar kalnus. Keltuvai būna nuo 4 iki 24 vietų.
- Krėslinis keltuvas - nuo 1 iki 9 vietų, dažniausiai 4 vietų.
- Bugelinis keltuvas - trosu traukiantis keltuvas, kelia į trumpas trasas. Keliamasi stovint ant slidžių. Tinka labiau patyrusiems slidininkams, reikalauja technikos.
- Funikulierius - panašus į tramvajų, ant bėgių.
tags: #kaip #pasiruosti #slidinejimui #kalnuose