Įvadas
Boksas, kaip kovinio sporto šaka, Lietuvoje turi gilias tradicijas. Šis straipsnis skirtas apžvelgti bokso istoriją Lietuvoje, pradedant nuo pirmųjų užuomazgų iki dabartinių pasiekimų tarptautinėje arenoje, su akcentu į Karo Akademijos vaidmenį puoselėjant šią sporto šaką.
Bokso Pradžia ir Raida Lietuvoje
Boksas, kaip fizinis pratimas, buvo žinomas daugiau kaip prieš 5000 m. Egipte ir Babilonijoje. 688 pr. Kr. kumštynės įtrauktos į Olimpijos žaidynių programą. 18-19 a. boksas atgimė Didžiojoje Britanijoje.
Lietuvoje liaudiškos kumštynės žinomos nuo seniausių laikų. Pirmosios bokso rungtynės įvyko 1919 Kaune. 1923 Lietuvos dviratininkų sąjunga surengė sunkiosios atletikos varžybas, kurių programoje buvo ir boksas. Šias kovas surengė Lietuvos dviratininkų sąjunga ir didžiausią iniciatyvą rodė, trenerio ir teisėjo vaidmenis atliko pats S. Darius.
Oficiali bokso istorija Lietuvoje prasidėjo XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Pirmosios tikros bokso varžybos Lietuvoje įvyko 1923 metais Kaune, sunkiosios atletikos čempionato metu. 1925 įvyko I Lietuvos bokso čempionatas: kovojo dviejų kategorijų 4 boksininkai, čempionais tapo A. Jarmalavičius (iki 61,2 kg) ir V. Byla (iki 66,7 kg). 1926 Kaune įvyko tarpvalstybinės rungtynės su Latvija (pralaimėta 3:1; pergalę iškovojo V. Vinča), vėliau Lietuvos boksininkai dažniausiai susitikdavo su Latvijos ir Estijos komandomis (A. Bertulaitis, pussunkis svoris, 1934 tapo Pabaltijo čempionu). Iškilo S. Bagdonavičius (sunkusis svoris), S. Mironas (vidutinis ir pussunkis svoris), L. Misiūnas (puslengvis svoris), V. Selventas ir A. Zaboras (pussunkis ir sunkusis svoris) bei kiti boksininkai.
Bokso Raida ir Pasiekimai Sovietmečiu
II pasaulinis karas išblaškė boksininkus: vieni pasitraukė į Vakarus, kiti pateko į nacių koncentracijos stovyklas, žuvo, buvo ištremti į Sibirą ar dingo be žinios. Po karo Lietuvoje likę boksininkai L. Misiūnas, V. Paleckis, A. Zaboras, E. Pastoras tapo treneriais ir išugdė nemažai boksininkų ir trenerių. 1947 ringe pasirodęs A. Šocikas (sunkusis svoris, treneris E. Pastoras) po keliolikos kovų susitiko su stipriausiais SSRS boksininkais (tarp jų - su N. Koroliovu), 1950 tapo SSRS čempionu; jis - 6 kartus Lietuvos ir SSRS, 3 kartus Pabaltijo, 2 kartus pasaulio studentų žaidynių ir Europos (1953, 1955) čempionas, Lietuvos spartakiados ir SSRS tautų spartakiados bokso varžybų laimėtojas. 1954 SSRS čempionu tapo R. Juškėnas (sunkusis svoris, 3 kartus Lietuvos čempionas).
Taip pat skaitykite: Žemaičio akademijos sporto aikštynas
Lietuvos boksininkai garsėjo Sovietų Sąjungoje, o jų pasiekimai tarptautinėse varžybose buvo reikšmingi. XVI olimpinėse žaidynėse (1956 Melburnas) R. Murauskas (pussunkis svoris, 1 kartą SSRS ir Pabaltijo, 6 kartus Lietuvos čempionas, SSRS tautų spartakiados bokso varžybų laimėtojas) laimėjo bronzos, XVIII olimpinėse žaidynėse (1964 Tokijas) R. Tamulis (II pusvidutinis svoris, 1961, 1963, 1965 Europos, 5 kartus SSRS, 6 kartus Lietuvos čempionas, SSRS tautų spartakiados bokso varžybų laimėtojas) - sidabro medalį, XIX olimpinėse žaidynėse (1968 Meksikas) D. Pozniakas (pussunkis svoris, 1965, 1967, 1969 Europos, 4 kartus SSRS ir Lietuvos čempionas, SSRS tautų spartakiados bokso varžybų laimėtojas) tapo olimpiniu čempionu, J. Čepulis (sunkusis svoris, 6 kartus Lietuvos, 1 kartą Pabaltijo čempionas) - vicečempionu, 1971 J. Juocevičius (II vidutinis svoris, 2 kartus SSRS, 5 kartus Lietuvos čempionas) tapo Europos čempionu, 1978 N. Jerofejevas (pussunkis svoris, 3 kartus Lietuvos čempionas) pasaulio čempionate pelnė bronzos medalį.
Bokso Atgimimas Nepriklausomoje Lietuvoje
1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę boksininkai galėjo savarankiškai dalyvauti tarptautiniuose turnyruose, Europos, pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. 1990 Tamperėje (Suomija) Baltijos šalių čempionate Lietuvos komanda užėmė 1 vietą (dar dalyvavo Estijos, Latvijos, Suomijos, Švedijos komandos), čempionais tapo V. Bičiulaitis (54 kg), R. Bilius (57 kg), A. Nosovas (63,5 kg), V. Karpačiauskas (67 kg), V. Markevičius (91 kg), G. Juškevičius (daugiau kaip 91 kg). 1993 V. Karpačiauskas (67 kg) tapo Europos čempionu, 1998 I. Stapovičius (48 kg) - vicečempionu, 2000 D. Jasevičius (67 kg), 2004 R. Jasevičius (69 kg) ir J. Jakšto (daugiau kaip 91 kg) - Europos čempionato bronzos medalininkais, pasaulio čempionate 1993 V. Karpačiauskas (67 kg) pelnė sidabro, 1995 V. Bičiulaitis (57 kg) ir V. Karpačiauskas (67 kg) - bronzos, 2007 D. Šemiotas (81 kg) - bronzos medalius. XXV olimpinėse žaidynėse (1992 Barselona) G. Juškevičius (daugiau kaip 91 kg) ir V. Karpačiauskas (67 kg) užėmė 5-8 vietą. Europos Sąjungos šalių čempionate 2003 V. Subačius (91 kg) tapo čempionu, D. Bondorovas (69 kg) laimėjo bronzos, 2004 V. Subačius (91 kg) - sidabro, 2007 G. Dailydaitė (57 kg) - bronzos medalius. Pasaulio ginkluotųjų pajėgų čempionate 1998 J. Jakšto (91 kg), 2005 D. Bondorovas (75 kg) ir J. Jakšto (daugiau kaip 91 kg) tapo bronzos medalininkais, 2006 J.
Karo Akademijos Indėlis Į Bokso Plėtrą
Nors konkrečios detalės apie Karo Akademijos tiesioginį dalyvavimą bokso veikloje nepateikiamos, galima daryti prielaidą, kad ši institucija prisidėjo prie fizinio karių parengimo, į kurį galėjo būti įtrauktos ir bokso treniruotės. Taip pat, Karo Akademija galėjo rengti įvairius sportinius renginius, kuriuose boksas buvo viena iš disciplinų.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija leido mokomąją medžiagą, susijusią su karyba ir fiziniu parengimu, o tai galėjo turėti įtakos bokso populiarinimui tarp karių ir studentų.
Žymūs Lietuvos Boksininkai ir Treneriai
Per visą Lietuvos bokso istoriją iškilo daug talentingų boksininkų ir trenerių, kurie garsino šalį tarptautinėje arenoje. Tarp jų:
Taip pat skaitykite: 1980 m. Maskvos olimpiada
- Algirdas Šocikas: 6 kartus Lietuvos ir SSRS čempionas, Europos čempionas.
- Ričardas Tamulis: Europos čempionas, olimpinis vicečempionas.
- Danas Pozniakas: Europos ir olimpinis čempionas.
- Vitalijus Karpačiauskas: Europos ir pasaulio čempionatų prizininkas.
- Steponas Darius: Lietuvos bokso pradininkas, treneris ir teisėjas.
- Kiti treneriai ir visuomenės veikėjai: K. Markevičius, B. Dauguvietis, L. Misiūnas, V. Paleckis, V. Stonys, A. Levickas, E. Pastoras, L. Šneidmanas, A. Zaboras, C. Balčiūnas, Z. Katilius, G. Žukaitis, L. Rugys, J. Pozniakas, A. Patamsis, J. Šliužas, J. Buksas, A. Lukauskas, H. Virpša, H. Petkevičius, J. Kibas, P. Pileckas, Z. Albrechtas, B. Moras, J. Vėjelis, J. Timofejevas, J. Petrauskas, S. Uosis, G. Malinauskas, K. Beržanskas, S. Golubevas, S. Mižigurskis, J. Juocevičius, V. Buika, R. Baltrūnas, V. Murauskas, N. Jerofejevas, V. Bajevas, R. Silickas, V. Učajevas, A. Gulbinas, E. Vaitkus, J. Rimas, J. Minkevičius, R. Šalaviejus, A.
Bokso Varžybos ir Turnyrai Lietuvoje
Lietuvoje buvo rengiami įvairūs bokso čempionatai ir turnyrai, kurie padėjo ugdyti jaunus talentus ir populiarinti šią sporto šaką:
- Lietuvos bokso čempionatai (nuo 1925 m.).
- Atviri Lietuvos čempionatai (1973-1988 m.).
- Tarptautiniai turnyrai laikraščio "Sovetskaja Litva" prizams laimėti (nuo 1978 m.).
- Tarptautiniai turnyrai Lietuvos aido prizams laimėti (nuo 1989 m.).
- A. Šociko jaunių bokso turnyras (nuo 1997 m.).
- R. Tamulio jaunių bokso turnyras (nuo 1998 m.).
Dabartinė Situacija ir Perspektyvos
Šiuo metu boksas Lietuvoje išgyvena tam tikrą nuosmukį, tačiau vis dar yra entuziastų, kurie stengiasi atgaivinti šią sporto šaką. Svarbu paminėti, kad bokse kuo toliau tuo daugiau naudojamos geresnės apsaugos priemones, kad kuo mažiau žalotų vienas kitus. Tai pirštines, šalmai, dantų apsaugos, elastiniai bintai.
Taip pat skaitykite: Kas gresia vengiant privalomosios karo tarnybos?