Jeigu daugelis valstybių sporto šakų karaliumi skelbia futbolą, tai Lietuva į tai gali atsakyti nebent krepšinio tematika. Krepšinis Lietuvoje užima ypatingą vietą, dažnai vadinamas „antra religija“. Ši sporto šaka Lietuvoje yra populiariausia. Krepšinis pasaulyje yra šiuo metu labiausiai populiarėjanti sporto šaka. Bendras gerbėjų skaičius yra apie 2,4 milijardo.
Šiame straipsnyje apžvelgsime krepšinio istoriją Lietuvoje, nuo pirmųjų žingsnių iki reikšmingų laimėjimų tarptautinėje arenoje, ypač koncentruojantis į pasiekimus olimpinėse žaidynėse.
Krepšinio atsiradimas ir pirmieji žingsniai Lietuvoje
Krepšinis laikomas jauna sporto šaka. Krepšinis išrastas kūno kultūros mokytojo J. Naismito 1891 metais. Tiesa, jeigu futbolas ar kriketas turi senovinių sporto šakų titulus, krepšinis gyvuoja kiek daugiau nei 130 metų. Kadangi tai jauna sporto šaka , tad galima teigti vis dar besiformuojanti. Krepšinio taisyklės sąlyginai dažnai keičiasi.
Lietuvos krepšinis savo įspūdingą kelionę pradėjo 1920 metais. O pirmosios oficialios rungtynės įvyko vos po dviejų metų 1922 metais balandžio 23 dieną Kaune. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačias metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais.
Įdomu, kad Lietuvoje krepšinį pirmosios pradėjo žaisti moterys. Vienas iš Lietuvos sporto pradininkų, S. Garbačiauskas, rašė, kad dar 1919 m. Lietuvoje pradėjo organizuotis moterys sportininkės, bet tik 1920-1921 m. jos pasirodė viešai ir pradėjo žaisti krepšinį. Tuomet žaista ne pagal JAV, bet pagal vokiečių taisykles - su mažesniu kamuoliu, be lentų. Rungtynės vyko Vytauto parke ir pritraukdavo daug žiūrovų.
Taip pat skaitykite: Futbolo klubų pasiekimai
E. Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės, vienos iš moterų sporto Lietuvoje kūrėjų, prisiminimai atskleidžia pirmųjų krepšinio žingsnių Lietuvoje entuziazmą: „Pasirinkome aikštelę prie paviljono, įrengėme persirengimo patalpą „kegelbane“, įsigijome kamuolį ir pastudijavę įvairias sporto šakas, pasirinkome basketbolą - krepšinį, kaip kolektyvinį, visapusiškai lavinantį kūną - estetinį sporto žaidimą.“
1921 m. prie Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) buvo įsteigta moterų krepšinio sekcija.
Pirmasis Lietuvos čempionatas ir krepšinio populiarėjimas
1922 m. balandžio 23 d. Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės. Pirmasis Lietuvos čempionatas surengtas spalio 4-10 dienomis, kuriame dalyvavo dvi moterų komandos - LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga). Po atkaklios kovos, LFLS tapo pirmosiomis Lietuvos čempionėmis. Apie pirmųjų metų Lietuvos krepšinį S. Dariaus knygelėje „Basketbolo žaidimas“ rašoma: „1922 m. K. Dineika parengė pirmąją lietuvišką knygelę apie krepšinį „Krepšiasvydis vyrams“.
1923 m. krepšinis šiek tiek techniškai patobulėjo ir pagausėjo komandų skaičius. 1924 m. Kaune buvo surengtas pirmasis vyrų krepšinio čempionatas, kuriame rungtyniavo 3 komandos: LFLS I, LFLS II, LDS (Lietuvos dviračių sąjunga). Pirmuoju Lietuvos čempionu tapo LFLS I komanda. Tais metais buvo surengti pirmieji krepšinio teisėjų kursai. Pirmąją teisėjo kategoriją įgijo keturi asmenys, tarp jų E. Garbačiauskienė ir S. Darius.
1925 m. Lietuvoje surengtos pirmosios varžybos dėl taurės. Moterų varžybų nugalėtojų taurę įsteigė operos dainininkė V. Jonuškaitė. Dėl taurės varžėsi 4 moterų krepšinio komandos. Tais pačiais metais krepšinį pradėjo žaisti studentai. Universiteto vyrų ir moterų komandos žaidė su „Aušros“ gimnazijos komandomis.
Taip pat skaitykite: Krepšinio akistatos: Lietuva prieš Kroatiją
1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje sužaistos pirmosios tarpvalstybinės vyrų krepšinio rungtynės Latvija-Lietuva.
Krepšinio nuosmukis ir atgimimas
1927 m. Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio čempionatai vyko tik tarp Kauno komandų. 1928-1931 metais krepšinis Lietuvoje buvo labai prislopęs. 1928 m. Lietuvos krepšinio čempionais vėl tapo LFLS vyrų ir moterų komandos. Tai buvo paskutinis Lietuvos krepšinio plėtros pirmojo etapo čempionatas. Prireikė penkerių metų, kol sumanymas perkelti krepšinį į uždaras sporto sales buvo įgyvendintas. 1932 metais Kūno kultūros rūmai išsinuomojo Kauno miesto sode buvusį vasaros teatrą sporto reikalams žiemą. Buvo įrengti krepšiai, pradėta treniruoti ir rungtyniauti žiemą. Taigi, 1932-uosius iš tikrųjų galima laikyti krepšinio atgaivos Lietuvoje metais.
1933 m. vėl atgaivintas Lietuvos krepšinio čempionatas (taip buvo vadinami Kauno miesto čempionatai). Tais metais dalyvavo 13 vyrų ir 6 moterų komandos. Žaidimas buvo žemo lygio. Reikšmingi Lietuvos krepšiniui buvo 1934-ieji metai. Tų metų spalio 10 d. Atidaryti Kūno kultūros rūmai (dabar centriniai Lietuvos kūno kultūros akademijos rūmai).
Lietuvos krepšinio rinktinės triumfas Europoje
1936-ieji - Lietuvos krepšinio oficialaus įžengimo į tarptautinį krepšinį metai. Tų metų vasario 14 d. Lietuva buvo priimta į FIBA. 1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse pirmą kartą vyko ir vyrų krepšinio komandų varžybos. Pirmaisiais olimpiniais čempionais tapo JAV krepšininkai, kurių komandoje buvo ir lietuvių kilmės žaidėjas Pranas Lubinas.
1936-uosius galima pavadinti aktyvaus mokimosi metais. Po Berlyno olimpinių žaidynių į Lietuvą atvyko P. Lubinas ir daugiau kaip du mėnesius mokė lietuvius krepšinio meno ir pats žaidė JSO komandoje. Metų pabaigoje Lietuvos komanda pirmą kartą nugalėjo Latvijos komandą 35:27.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio rungtynės
1937 m. Rygoje įvyko II Europos vyrų krepšinio čempionatas, kuriame buvo pakviesti ir krepšininkai iš Lietuvos. Lietuvos rinktinę sustiprino iš Čikagos atvažiavę pajėgiausi to meto lietuvių krepšininkai P. Talzūnas ir F. Kriaučiūnas. Tačiau lietuviai nebuvo laikomi favoritais, bet nepaisant to, be pralaimėjimų pražygiavę visą čempionatą, tapo Europos čempionais. Du lietuviai pateko į simbolinį čempionato penketuką, tai P. Talzūnas ir F. Kriaučiūnas. Rezultatyviausiu čempionato žaidėju tapo P.
1938 m. pradėta rengti Europos moterų krepšinio čempionatus. Pirmasis vyko Romoje. Žaidė 5 šalių rinktinės, tarp jų ir Lietuvos rinktinė, treniruojama P. Lubino. Lietuvės laimėjo tris iš ketverių rungtynių ir užėmė antrąją vietą. Tautinės olimpiados metu buvo surengtos krepšinio varžybos. Olimpiados suaugusiųjų krepšinio turnyre dalyvavo 24 vyrų ir 16 moterų komandų. Vyrų varžybose finale susitiko Amerikos lietuvių ir LFLS rinktinės.
1939 m. Kaune buvo surengtas III Europos vyrų krepšinio čempionatas. Teisę rengti čempionatą Lietuva įgijo prieš du metus II Europos vyrų krepšinio čempionate Rygoje. Šiame čempionate pareiškė norą dalyvauti net 17 komandų. 1939 m. Lietuvos rinktinę sustiprino Amerikos lietuvis P. Lubinas. Lietuvos krepšininkai jau pirmose varžybose susitiko su, kaip vėliau paaiškėjo, pajėgiausiais varžovais - Latvijos krepšininkais. Rungtynės baigėsi vieno taško 37:36 skirtumu lietuvių naudai. Vėliau Lietuvos krepšininkai nesunkiai nugalėjo kitas rinktines ir vėl tapo Europos čempionais. Rezultatyviausias čempionato žaidėjas tapo estas V. Veskila, pelnęs 116 taškų, trečias - P. Lubinas (96), penktas - M. Ruzgys (77). Į simbolinį Europos rinktinės penketuką pateko F. Kriaučiūnas, V. Budriūnas ir M. Ruzgys.
Lietuvos krepšinis sovietmečiu
SSRS okupavus Lietuvą, krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. 1941 m. kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose - Leningrade vykusiame 8 stipriausių miestų rinktinių turnyre.
SSRS vėl okupavus Lietuvą, krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 Kauno sporto halėje.
Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų. Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą.
Įvairios prabos medalių Europos, Pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse iškovojo Sergėjus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomečius. Tai pat olimpiadose sužibėjo ir kiti krepšininkai. Olimpiniais čempionais tapo Angelė Rupšienė (1976, 1980), Vida Beselienė (1980), Šarūnas Marčiulionis (1988), Rimas Kurtinaitis (1988). Olimpiniai vicečempionai buvo Stepas Butautas (1952), Justinas Lagunavičius (1952), Kazys Petkevičius (1952, 1956), Stanislovas Stonkus (1956), Algirdas Lauritėnas (1956).
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Lietuvos krepšinio atgimimas ir olimpiniai medaliai
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų.
1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą. Tai buvo pirmoji olimpiada atgavus nepriklausomybę. Lietuvos delegacija aplamai olimpiadoje dalyvavo po savo vėliava po 64 metų pertraukos. Lietuvos krepšinio rinktinei tai taip pat buvo pirmasis debiutas žaidynių istorijoje ir iš karto įsimintinas ir sėkmingas nes buvo iškovoti bronzos medaliai. Toje olimpiadoje dalyvavo ir pirmoji JAV svajonių komanda su legendiniais Michael Jordan, Larry Bird, ar Magic Johnson. Taip ji buvo pavadinta todėl, kad lig tol JAV į olimpiadas siųsdavo ne NBA profesionalus, o studentų pirmenybėse NCAA žaidusius krepšininkus. Taip pat po TSRS griūties nuo nuo už Rusiją nebenorėjo atstovauti nemažai šalių atstovų ir tose pirmenybėse aplamai vadinosi NVS (Nepriklausomų valstijų sandrauga) taip tikriausiai reikėtų šifruoti pavadinimą.
Vyšnia ant torto buvo ir visada liks tai, kad mūšyje dėl bronzos medalius mes būtent ir kovėmės su NVS ir juos įveikėme, kas tarsi simbolizuoja savotišką kerštą už ilgus okupacijos metus.
1992 m. liepos 26 d. Barselona.Lietuva-Kinija 112:75 (55:26)1992 m. liepos 27 d. Barselona.Lietuva-Venesuela 87:79 (38:46)1992 m. liepos 29 d. Barselona.Lietuva-Puerto Rikas 104:91 (50:43)1992 m. liepos 31 d. Barselona.Lietuva- NVS 80:92 (38:26)1992 m. rugpjūčio 2 d. BarselonaLietuva-Australija 98:87 (45:46)1992 m. rugpjūčio 4 d. BarselonaLietuva-Brazilija 114:96 (48:52)1992 m. rugpjūčio 6 d. BarselonaLietuva-JAV 76:127 (30:49)1992 m. rugpjūčio 8 d. BarselonaLietuva-NVS 82:78 (39:33)
Antrosios iš eilės olimpinės žaidynės atgavus nepriklausomybę į kurias pateko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė ir antrasis iš eilės kartas, kuomet krepšininkai iškovoja olimpinius medalius - 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės. Šį kartą vėl gi iškovoti bronzos medaliai. Lemiamoje kovoje dėl 3 vietos šį kartą buvo įveikta Australijos rinktinė, kurios sudėtyje buvo daug garsių žaidėjų, žaidusių NBA profesionalų lygoje NBA. Tai ir Andrew Gaze (Bullets; Spurs), Shane Heall (Timberwolves; Spurs), Mark Bradtke (76-ers). Dar galima paminėti faktą, kad prieš pat olimpiadą dėl nesutarimų buvo atsisakyta keleto žaidėjų paslaugų ir į žaidynes rinktinė išvyko ne su 12 žaidėjų, o su 11. Ir laimėjus medalius tuo 12 medaliu per apdovanojimų ceremoniją pasidabino treneris Vladas Garastas.
1996 m. liepos 20 d. Atlanta.Lietuva-Kroatija 83:81(37:31;66:66;72:72)1996 m. liepos 22 d. Atlanta.Lietuva-Argentina 61:65 (25:31)1996 m. liepos 24 d. Atlanta.Lietuva-JAV 82:104 (42:50)1996 m. liepos 26 d. Atlanta.Lietuva- Angola 85:49 (37:21)1996 m. liepos 28 d. AtlantaLietuva-Kinija 116:55 (53:23)1996 m. liepos 30 d. AtlantaLietuva-Graikija 99:66 (45:19)1996 m. rugpjūčio 1 d. AtlantaLietuva-Jugoslavija 58:66 (31:35)1996 m. rugpjūčio 3 d. AtlantaLietuva-Australija 80:74 (36:34)
Trečiosios iš eilės olimpinės žaidynės po nepriklausomybės atgavimo ir trečiose iš eilės laimėti bronzos medaliai - 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjus. Šis kartas nuo praėjusių skyrėsi tuo, kad rinktinėje įvyko kartų kaita. Nebeliko Sabonio, Marčiulionio, Kurtinaičio ir net gi Karnišovo. Dėl to iš šios rinktinės prieš žaidynes niekas nesitikėjo tokių aukštų rezultatų, bet visi liko maloniai nustebinti. Žaidynėse sužibo naujosios žvaigždės Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila ir Ramūnas Šiškauskas. Pusfinalyje nusileista JAV rinktinei, o kovoje dėl bronzos medalių ir vėl nugalėta Australijos rinktinė.
2000 m. rugsėjo 17 d. SidnėjusLietuva-Italija 48:50 (30:30)2000 m. rugsėjo 19 d. Sidnėjus Lietuva-Prancūzija 81:63 (50:35)2000 m. rugsėjo 21 d. SidnėjusLietuva - JAV 76:85 (41:47)2000 m. rugsėjo 23 d. SidnėjusLietuva-Kinija 82:66 (53:42)2000 m. rugsėjo 25 d. SidnėjusLietuva-Naujoji Zelandija 85:75 (36:33)2000 m. rugsėjo 28 d. Sidnėjus Lietuva-Jugoslavija 76:63 (37:32)2000 m. rugsėjo 29 d. SidnėjusLietuva - JAV 83:85 (36:48)2000 m. spalio 1 d. SidnėjusLietuva-Australija 89:71 (51:35)
Po triumfo 2003 m. Europos čempionate Lietuvos rinktinė praktiškai nepasikeitė, todėl visi tikėjosi gerų rezultatų nes rinktinė demonstravo tikrai akiai gražų ir efektingą žaidimą - 2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnai. Jau grupės etape Lietuva perrašė savo krepšinio istoriją nugalėdama JAV rinktinę. Ketvirtfinalio etape sutriuškinta Kinija ir jau visi tarsi užuodė ne tik medalių kvapą, bet slapta tikėjosi ir aukso. Deja viskas pabiro į šipulius pusfinalyje. Netikėtai pralaimėta Italijos rinktinei, vėliau mūšis dėl bronzos JAV rinktinei ir pirmą kartą po trijų iš eilės prizinių olimpiadų likome be apdovanojimų. Užimta 4 vieta. Šios olimpinės žaidynės paskutiniu oficialiu turnyru atstovaujant Lietuvai tapo seniesiems mohikanams Sauliui Štombergui ir Eurelijui Žukauskui.
2004 m. rugpjūčio 15 d. AtėnaiLietuva-Angola 78:73(14:24;14:8;28:23;22:18)2004 m. rugpjūčio 17 d. Atėnai Lietuva-Puerto Rikas 98:90(26:32;23:12;22:22;27:24)2004 m. rugpjūčio 19 d. AtėnaiLietuva - Graikija 98:76(28:10;26:15;22:19;22:32)2004 m. rugpjūčio 21 d. AtėnaiLietuva-JAV 94:90 (23:26;21:23;23:20;27:21)2004 m. rugpjūčio 23 d. AtėnaiLietuva-Australija 100:85(20:19;32:9;23:38;25:19)2004 m. rugpjūčio 26 d. Atėnai Lietuva-Kinija 95:75(25:19;28:18;21:20;21:18)2004 m. rugpjūčio 27 d. AtėnaiLietuva - Italija 91:100(26:20;17:29;20:24;28:27)2004 m. rugpjūčio 28 d. AtėnaiLietuva-JAV 96:104 (24:24;20:25;27:25;25:30)
Į šias olimpines žaidynes Lietuvos rinktinė atvyko kaip Europos čempionato prizininkė ir beveik nepakitusios sudėties - 2008 m. Olimpinės žaidynės Pekinas. Ryškiausias praradimas buvo pasiruošimo metu dėl traumos iškritusio Dariaus Songailos netektis. Rinktinė demonstravo gražų ir pergalingą žaidimą. Grupės etape iš 5 rungtynių laimėtos ketverios. Ketvirtfinalio barjeras lengvai perkoptas nepajutus Kinijos pasipriešinimo. Deja pusfinalyje po labai atkaklios kovos nusileista Ispanijai. Na, o kovoje dėl bronzos ar nuovargis pakišo koją, ar psichologiškai neatsigavo, tačiau mūsų vyrai Argentinos rinktinei rimtesnės kovos nedavė ir liko 4 oje vietoje be apdovanojimų.
2008 m. rugpjūčio 10 d. PekinasLietuva-Argentina 79:75(14:11;20:19;17:15;28:30)2008 m. rugpjūčio 12 d. Pekinas Lietuva-Iranas 99:67(15:20;31:14;28:19;25:14)2008 m. rugpjūčio 14 d. PekinasLietuva - Rusija 86:79(23:24;24:17;25:21;17:17)2008 m. rugpjūčio 16 d. PekinasLietuva-Kroatija 86:73 (13:15;29:30;16:17;28:11)2008 m. rugpjūčio 18 d. PekinasLietuva-Australija 75:106(14:28;15:27;22:20;24:31)2008 m. rugpjūčio 20 d. Pekinas Lietuva-Kinija 94:68(19:17;22:13;29:23;24:15)2008 m. rugpjūčio 22 d. PekinasLietuva - Ispanija 86:91(19:21;23:19;24:22;20:29)2008 m. rugpjūčio 24 d. PekinasLietuva-Argentina 75:87 (21:24;13:22;15:22;29:19)
Iki šių olimpinių žaidynių Lietuva dalyvavo penkiose ir visose arba buvo iškovoti medaliai, arba patekta į pusfinalį - 2012 m. Olimpinės žaidynės Londonas. Deja šį kartą buvo tas pirmasis kartas, kai rinktinė suklupo jau ketvirtfinalyje. Aplamai grupės etape iš 5 rungtynių laimėtos tik dvejos ir užimta ketvirtoji vieta, kuri lėmė akistatą su Rusija. Čempionatas nebuvo sėkmingas. Taip pat olimpiada buvo paskutinis turnyras kuriame Lietuvai atstovavo jos seni „mohikanai“ Jasikevičius, Songaila ir Kaukėnas. Galutinėje įskaitoje Lietuvos rinktinė pasidalino 5-8 vietas.
2012 m. liepos 29 d. Londonas.Lietuva-Argentina 79:102(23:24;16:27;22:27;18:24)2012 m. liepos 31 d. Londonas.Lietuva-Nigerija 72:53(14:8;20:19;22:13;16:13)2012 m. rugpjūčio 2 d. Londonas.Lietuva-Prancūzija 74:82(21:25;22:14;9:20;22:23)2012 m. rugpjūčio 4 d. Londonas.Lietuva-JAV 94:99(25:33;26:22;21:23;22:21)2012 m. rugpjūčio 6 d. Londonas.Lietuva-Tunisas 76:63(7:18;22:17;21:19;26:9)2012 m. rugpjūčio 8 d. Londonas.Lietuva-Rusija 74:83(10:17;17:15;23:22;24:29)
Jei prieš tai vykusią olimpiadą Londone buvo galima laikyti prasčiausiu pasirodymu rinktinės istorijoje nes likome 5-8 vietose, tai šią olimpiadą galima pavadinti dar blogesne užimtos vietos prasme, nes galutinėje įskaitoje likome konkrečiai 7 - 2016 m. Olimpinės žaidynės RIO. Pati čempionato pradžia, žinoma, nežadėjo tokios baigties. Buvo laimėtos pirmos trejos rungtynės ir vienerios iš jų prieš stiprią Argentiną. Tačiau vėliau patirtas žeminantis sutriuškinimas prieš Ispaniją net 50 taškų persvara ir vėliau prieš Kroatijos rinktinę iš pirmosios grupės mus nustūmė į trečiąją ir ketvirtfinalio etape lėmė, kad susitiksime su Australija. Čia buvo pralaimėta, vėl gi, be šansų ir atsisveikinta su mintimis iškovoti medalius. Po olimpiados su rinktine atsisveikino ir vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas.
2016 m. rugpjūčio 7 d. Rio de Žaneiras.Lietuva-Brazilija 82:76(27:17;31:12;12:23;12:24)2016 m. rugpjūčio 9 d. Rio de Žaneiras.Lietuva-Nigerija 89:80 (13:16;23:25;29:13;24:16)2016 m. rugpjūčio 11 d. Rio de Žaneiras.Lietuva-Argentina 81:73(16:15;14:12;27:22;24:24)2016 m. rugpjūčio 13 d. Rio de Žaneiras.Lietuva-Ispanija 59:109(11:26;18:22;16:36;14:25)2016 m. rugpjūčio 15 d. Rio de Žaneiras.Lietuva-Kroatija 81:90 (21:13;20:34;14:28;26:15)2016 m. rugpjūčio 17 d. Rio de Žaneiras.Lietuva-Australija 64:90(17:26;13:22;13:22;21:20)
#