Įvadas
Futbolas Lietuvoje turi gilias tradicijas ir ilgą istoriją. Šiame straipsnyje apžvelgsime prizines vietas užėmusius futbolo klubus, jų istoriją, pasiekimus ir indėlį į Lietuvos futbolo raidą. Dėmesys bus skiriamas ne tik didiesiems miestų klubams, bet ir regionų komandoms, kurios savo atsidavimu ir talentu garsino Lietuvos vardą.
Marijampolės „Sūduva“: nuo ištakų iki čempionų titulo
Marijampolės „Sūduvos“ klubo istorija prasidėjo 1942 metais, kuomet pirmą kartą tarp įregistruotų sporto klubų atsirado „Sūduvos“ vardas. Po šių metų Marijampolės reprezentacinė komanda ne kartą keitė pavadinimus - istorijoje kalbama apie Marijampolės „Žalgirį“, „Spartaką“, „CF“, „KTU-Žalgirį“, „Mokslą“, „Šešupę“ ir kt.
Pirmieji žingsniai ir sovietinis laikotarpis
Futbolas Marijampolės krašte pradėtas žaisti dar 1921 m. Nuo 1937 m. minima Cukraus fabrikas Marijampolė komanda, vėliau buvusi ir reprezentacine miesto ekipa. Užėjus sovietams, 1940 m. mieste tebuvo likusi vienintelė komanda - Dinamo Marijampolė, po metų jau buvo „Žagrė“, o dar po metų - „Sūduva“. Būtent 1942-ieji ir laikomi „Sūduvos“ klubo pradžia, nors yra šaltinių, teigiančių, kad Marijampolės „Sūduva“ veikusi 1935-1940 m. ir atkurta 1941 m. Pirmąsias draugiškas rungtynes „Sūduva“ sužaidė su praeityje garsia Sveikata Kybartai komanda. Dalyvavimą Suvalkijos apygardos pirmenybėse „Sūduvos“ komanda pradėjo pergalėmis prieš Kazlų Rūdos „Ažuolą“, „Orijos“ komandas. Deja, pergalės, galėjusios atvesti į šalies čempionatą, pasiekti nepavyko - buvo pralaimėta Kybartų „Sveikatos“ komandai.
Pasibaigus karui Marijampolės futbolininkai ir entuziastai 1945 m. subūrė „Žalgirį“. Nors 1947 m. gegužės 15 d. cukraus fabrike įsteigtas sporto kolektyvas, tačiau komanda vis dar vadinosi „Žalgiriu“, nors ją jau rėmė cukraus fabrikas. 1949 m. balandžio 14 d. pranešta, kad prie „Atstatymo“ gamybinės artelės įsikūrė sporto kolektyvas „Spartakas“, kurio vardu reprezentacinė komanda ir užregistruota, tačiau viso sezono metu Marijampolės „Žalgirio“ ir „Spartako“ vardai buvo painiojami. 1950 m. komanda pavadinta „Žalgiriu“, 1951 m. viduryje - „Kultūros namais“, o 1952 m. ją ėmė remti Kumelionių tarybinis ūkis ir komanda tapo „KTŪ Žalgiriu“. 1953 m. reprezentacine miesto ekipa tapo Mokslas Marijampolė, bet 1955 m. Taigi, ankstyvuoju sovietmečiu Kapsuko reprezentacinės komandos keitėsi - tai buvo Cukraus fabrikas Kapsukas, Šešupė Kapsukas, Autonormalės Kapsukas, Automatai Kapsukas (1958 ir 1960-1963 m.). 1963 m. pradžioje „Šešupės“ fabrikas perėjo Kalvarijos vilnų verpimo fabriko žinion ir toliau rūpintis futbolininkais atsisakė, nors komandoje vyravo tekstilininkai.
Šefuoti atsisakė ir cukraus fabrikas, ir autonormalių gamykla, o vasario pabaigoje pagaliau ėmėsi šefuoti Kapsuko autotransporto kolektyvas ir Kapsuko reprezentacinė komanda tapo „Sūduva“. Vardas pasirinktas pagerbiant istorinį Sūduvos regioną, kurio centru laikoma Marijampolė. Komanda priklausė „Nemuno“ sporto draugijai. Tačiau netrukus komanda vėl iširo, kai 1964 m. pradžioje mieste nesutarta dėl rėmėjų. Tais ir keletą vėlesnių metų Kapsuką atstovavo Autonormalės Kapsukas ir Automatai Kapsukas komandos, kol 1968 m. sausį „Sūduva“ buvo vėl atkurta „Automatų“ komandos pagrindu. 1970 m. Kapsuko „Sūduva“ žaidė nesėkmingais ir iškrito iš aukščiausiosios lygos.
Taip pat skaitykite: Krepšinio akistatos: Lietuva prieš Kroatiją
1975-aisiais „Sūduva“ rungtyniavo sėkmingai: „Nemuno“ pogrupyje užėmę antrąją vietą, galutinėje čempionato rikiuotėje buvo trečia ir pasipuošė bronzos medaliais. Tais pačiais metais Kapsuko futbolininkai prasimušė ir į taurės finalą, kuriame buvo priversti pripažinti Tauragės komandos pranašumą. Tokį pat pasiekimą „Sūduva“ pakartojo po metų. Tuomet kapsukiečiai finale pralaimėjo Kauno futbolininkams. Po poros sėkmingų sezonų „Sūduva“ daugiau kaip dešimtmečiui pasitraukė į futbolo pasaulio šešėlį. 1980 m. „Sūduva“ laimėjo prestižinį tarptautinį „Palangos Juzės“ turnyrą, finale 3-1 nugalėjusi Kooperatininkas Plungė ekipą.
Atgimimas ir kelias į A lygą
1989 m. gruodžio 14 d. įkurtas „Sūduvos“ futbolo klubas. Atgavus Nepriklausomybę, „Sūduva“ žaidė aukščiausiojoje lygoje, tačiau 1991 m. pavasarį užėmė paskutinę vietą (surinkdama vos 2 taškus per 14 rungtynių) ir iškrito I lygon. 1994 m. sekė dar didesnis krytis - į II lygą, ir iki 2001 m. „Sūduva“ blaškėsi tarp I ir II lygos, kol 2002 m. vėl gavo teisę žaisti aukščiausiajame divizione, iš kurio neiškrenta iki šiol. Tais pat metais ji pasiekė Lietuvos taurės finalą, kas suteikė klubui teisę žaisti UEFA taurėje.
2002 metų sezoną galime laikyti gana sėkmingu „Sūduvai“: komanda įsitvirtino A lygoje, iškovojo istorinę pergalę UEFA taurės turnyre prieš Bergeno „Brann“, žaidė LFF taurės turnyro finale.
Dalyvavimas Europos turnyruose
Debiutas UEFA taurės turnyre buvo įspūdingas. Atrankos etape „Sūduva“ netikėtai palaužė norvegų Brann Bergen klubą (3-2 svečiuose ir 3-2 namuose), tačiau pirmajame etape triuškinamai pralaimėjo būsimajam finalininkui škotų Celtic Glasgow klubui. Pirmosios rungtynės vyko Glazge, kur „Celtic“ futbolininkai įrodė savo pranašumą iškovodami pergalę rezultatu 8:1. 2003 bei 2004 metų sezonai a lygoje buvo kiek nykesni. „Sūduva“ 2003 metais ir vėl užėmė 6-ąją vietą, o 2004 metais nukrito dar vienu laipteliu žemiau.
UEFA taurės turnyro pirmajame atrankos etape „Sūduva“ susitiko su ekipa iš Velso - „Rhyl“. Burtai lėmė, kad antrame etape „Sūduvos“ laukė viena garsiausių Belgijos komandų - „Club Brugge“. Pirmosios rungtynės vyko Kaune, o Belgijos komanda iškovojo pergalę rezultatu 2:0. Pačioje rungtynių pabaigoje rezultatą sušvelninti galėjo „Sūduvos“ brazilas Otavio Braga, tačiau „Club Brugge“ išgelbėjo skersinis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio rungtynės
Vėlesniais metais „Sūduva“ įsitvirtino aukščiausiojoje lygoje, 2005 m. iškovojo bronzą (po 30 m. pertraukos) ir nuo to laiko kasmet laikoma viena iš pretendenčių į čempionato medalius. 2006 m. pirmąkart iškovota LFF taurė, 2007 m. - Lietuvos pirmenybių sidabro medaliai. 2007 metais „Sūduva“ tapo A lygos vicečempione, o UEFA taurės turnyre vėl buvo pasiektas antrasis atrankos etapas. Antrame etape laukė marijampoliečiams jau pažįstamas varžovas - „Brann“. Pirmos rungtynės ir vėl vyko Bergene, kuriame „Brann“ šį kartą iškovojo pergalę rezultatu 2:1.
2008 metais „Sūduvai“ nepavyko iškovoti prizinės vietos A lygoje, nors taškų buvo surinkta tiek pat, kiek turėjo trečioje vietoje likusi Vilniaus „Vėtra“. UEFA taurės rungtynėse jau naujajame Marijampolės stadione „Sūduva“ susitiko su „The New Saints“ iš Velso. Namuose marijampoliečiai iškovojo sunkią pergalę rezultatu 1-0, o Velse ją pakartojo. Antrame atrankos etape marijampoliečiai susigrūmė su klubu iš Austrijos - Zalcburgo „Red Bull“. Namie „Sūduva“ pirmavo, tačiau pralaimėjo rezultatu 1:4.
2009 metais „Sūduva“ užėmė trečiąją vietą A lygos čempionate bei 5-ąjį kartą žaidė Lietuvos futbolo federacijos taurės finale. UEFA taurės turnyre „Sūduva“ susitiko su „Randers“ ekipa iš Danijos. Po metų (2010-aisiais) „Sūduva“ pakilo dar per vieną laiptelį į viršų ir dar kartą tapo A lygos vicečempione. UEFA Eurpos lygos atrankoje „Sūduvai“ šį kartą teko susigrumti su Vienos „Rapid“, kurios barjeras buvo per aukštas. Be to, Marijampolėje vyko Baltijos taurės finalas, kuriame žaidė ir „Sūduva“. Kita finalininkė buvo viena stipriausių kaimyninės Latvijos komandų „Ventspils“.
2011 metais „Sūduva“ trečius metus iš eilės lipo ant A lygos prizininkų pakylos - užimta trečioji vieta. Europos lygos atrankoje, deja, nusileista „IF Elfsborg“ ekipai iš Švedijos. 2012-aisiais „Sūduva“ dar kartą iškovojo trečiąją vietą Lietuvos futbolo aukščiausioje lygoje. Europos lygos atrankos varžybų pirmame etape „Sūduva“ eliminavo Daugpilio „Daugava“ ekipą. Antrame etape marijampoliečiai susitiko su „Vojvodina“ iš Serbijos.
2013 metais Keturių iš eilės prizinių vietų A lygos čempionate serija nutrūko. Marijampoliečiai liko ketvirtoje vietoje, nors intriga išsilaikė iki paskutinių čempionato minučių. Europos lygos atrankoje „sūduviečiai“ iškrito jau pirmajame atrankos etape po 2 mačų su Makedonijos atstovais „Turnovo“.
Taip pat skaitykite: Krepšinio triumfas: detali apžvalga
Aukso amžius ir iššūkiai
Po keleto „sausų“ sezonų į tarptautinę areną ir A lygos prizininkų gretas „Sūduvai“ pavyko sugrįžti 2016-aisiais. Lietuvos čempionate vėl buvo pasipuošta bronzos medaliais, tačiau tarptautinėje arenoje iškovoti pergalių nepasisekė - ir namie, ir išvykoje danų „Midtjylland“ buvo pralaimėta vienodu rezultatu 0:1.
2017-aisiais „Sūduvai“ pavyko padaryti tai, apie ką Marijampolė svajojo visą klubo gyvavimo laikotarpį. „Sūduva“ A lygoje per 33 turus surinko 71 tašką, o čempiono titulą praradęs „Žalgiris“ - 67. Istoriškai sėkmingas buvo ir komandos žygis Europos lygos atrankos varžybose.
2018-ieji tapo antrais „Sūduvos“ triumfo metais. Jų pradžioje marijampoliečiai net 5:0 sutriuškino Kauno „Stumbrą“ ir iškovojo Supertaurę. Vasarą komanda debiutavo Čempionų lygoje ir tapo didžiausios atrankos pirmojo etapo sensacijos autore. Marijampolėje „Sūduva“ 3:1 nugalėjo Nikosijos APOEL, išvykoje pralaimėjo jam tik 0:1 ir eliminavo Kipro čempionus iš turnyro. Atrankos atkrintamajame etape teko susigrumti su dar vienu itin garsiu klubu - Glazgo „Celtic“. Dėl kelialapio į grupių etapą teko kovoti su Budapešto „Ferencvaros“. Marijampolėje rungtynės baigėsi 0:0, o Vengrijos sostinėje buvo pralaimėta 2:4, nors dar 64 min.
2020-aisiais „Sūduvai“ nepavyko apginti turėtų titulų - per baudinių seriją pralaimėta LFF taurės turnyro finale, nusileista per rungtynes dėl Supertaurės, o Lietuvos čempionate trečią kartą klubo istorijoje užimta antroji vieta. Čempionų lygos atrankos pirmajame etape Sauliaus Širmelio treniruoti futbolininkai baudinių serijoje išvykoje pranoko Talino „Flora“ ekipą, bet antrajame etape namie nusileido Tel Avivo „Maccabi“. 2020 m. sezonas buvo išskirtinis dėl pasaulį sukausčiusios COVID-19 pandemijos. A lygos čempionatas buvo 3 mėnesiams sustabdytas jau po pirmojo turo, jame komandoms teko sužaisti tik po 20 rungtynių.
2021 metais „Sūduvos“ vairą perėmė ispanas Victoras Basadre. LFF taurės turnyre buvo įveikti du etapai, bet ketvirtfinalyje iš kovos pasitraukta pralaimėjus dar vieną baudinių seriją. 2022-ųjų sezoną „Sūduva“ pradėjo rungtynėmis dėl LFF Supertaurės. UEFA Europos Konferencijų lygos turnyre „Sūduva“ iš karto pateko į atrankos antrąjį etapą, tačiau jame burtai lėmė susitikimą su Danijos „Viborg“. Danams tiek namie, tiek išvykoje pralaimėta 0:1.
2023 metų kovas „Sūduva“ pasitiko iš pagrindų atsinaujinusi, ekipoje vietą surado daug vietinių žaidėjų, jaunų futbolininkų, o vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas jaunas marijampolietis Dovydas Lastauskas. 2024 metų Lietuvos čempionate „Sūduva“ užėmė 9-ąją vietą ir dėl išlikimo aukščiausioje lygoje turėjo žaisti pereinamąsias rungtynes su Jonavos „Be1“. Išvykoje buvo pralaimėta 1:2, o namie po pagrindinio laiko ir pratęsimo pirmauta 1:0. 2025-aisiais „Sūduvos“ vairą perėmė Donatas Vencevičius, o atnaujinta komanda visą sezoną kovojo dėl prizinių vietų. Netrukus po sezono pasikeitė klubo prezidentas.
„Sūduva“ yra vienas labiausiai lankomų žiūrovų Lietuvoje (vidurkis 1800). Europos klubų reitinguose „Sūduva“ per 2000-2010 m.
Vilniaus futbolo klubai: istorija ir ambicijos
Vilnius, kaip sostinė, visada turėjo stiprias futbolo tradicijas. Tačiau sostinėje dažnai keitėsi komandos ir ne visoms pavyko išsilaikyti ilgai.
Futbolo klubo "Vilnius" steigėju tapo viešoji įstaiga "Narbuto paramos fondas". "Politikai vieningai kalba, kad sportas yra labai svarbus, kad jie - už sportą, tačiau valstybės investicijos į sportą, sporto infrastruktūrą ir vaikų bei jaunimo užimtumą yra apverktinos. Natūralu, jog ir situacija futbole, kaip ir kitose sporto šakose, su keletu malonių išimčių, yra apverktina. Manau, turime pradėti veikti. Lietuvoje tikrai yra daug mėgstančių ir žaidžiančių futbolą, yra daug futbolo fanų, yra nemažai žmonių, skiriančių ir savo lėšas, ir laiką futbolui.
Iš tiesų, iš pradžių verslininkas planavo investicijas nukreipti į kitą futbolo klubą. P.Narbuto žvilgsnis krypo į Ukmergę, kur veikia jo gamykla. Tačiau nesulaukus miesto vadovų palaikymo buvo pasirinktas Vilnius. Sausio 8 d. buvo įkurta VšĮ futbolo klubas "Vilnius", o šios įstaigos direktoriumi tapo sporto rinkodaros specialistas ir vaikų futbolo treneris Stasys Petrauskas. Netrukus buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vilniuje įsikūrusia futbolo ugdymo įstaiga "Baltijos futbolo akademija". Planuojama, kad FK "Vilnius" turės visą ugdymo piramidę - nuo savo futbolo mokyklos darželinukų grupių iki reprezentacinių vyrų ir moterų komandų, žaidžiančių pajėgiausiuose šalies futbolo čempionatuose. Prie svarbiausių artimiausių tikslų taip pat priskiriamas savo treniruočių bazės įsirengimas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę aukščiausioje lygoje žaidė ne tik "Žalgiris", bet ir Vilniaus "Neris", "Panerys", "Lietuvos Makabi", "Geležinis vilkas" ir "Lokomotyvas". Nuo 2000 m. A lygoje po vieną sezoną praleido "Polonija", "Šviesa" ir REO, du sezonus - "Geležinis vilkas", keturis - FC "Vilnius", septynis - Vilniaus "Vėtra". Pastaroji ekipa užgimė Rūdiškėse, bet 2004 m. persikėlė į sostinę ir tapo bene rimčiausia "Žalgirio" konkurente. 2006, 2008 ir 2009 m. A lygos pirmenybėse "Vėtra" užėmė prizines vietas ir savo pasiekimais lenkė "Žalgirį", tačiau 2010 m. Trumpalaikių Vilniaus futbolo klubų žybtelėjimų pasitaikė ir žemesniame šalies futbolo divizione. Per pastaruosius kelis dešimtmečius I lygoje prizininkais tapo "Polonija", "Geležinis vilkas", REO, "Granitas", MRU, "Žalgiris"-2 ir "Vilniaus Vytis".
2018 m. Naujojo sostinės futbolo klubo direktorius S.Petrauskas "Vilniaus dienai" sakė, kad anksčiau futbolo klubai dažniausiai užgesdavo jų savininkams susidūrus su finansinėmis problemomis: "Visi žinome, kad anksčiau dauguma futbolo klubų priklausė vienam savininkui. Tai buvo tiesiog futbolo komandos, nes jos neturėjo klubinės struktūros, atitinkamos piramidės. O svarbiausia - jie neturėjo miesto bendruomenės palaikymo. Todėl jų likimas priklausydavo nuo vieno asmens, o kai savininką ištikdavo kokios nors finansinės bėdos arba jam tiesiog atsibosdavo investuoti į klubą, tos komandos istorija ir pasibaigdavo.
"Norime tapti ne vienadieniu futbolo reiškiniu, o tikru bendruomeniniu klubu, - aiškino S.Petrauskas. - Suprantame, kad taip nenutiks per dieną ar net per vienerius metus. Tam reikia laiko, reikia kantriai ir kryptingai dirbti, burti savo rėmėjų, gerbėjų gretas. Turint platų palaikymą, bus nesvarbu, kas yra savininkas ar savininkai. Augindami savo žaidėjus, mes norime auginti ir savo bendruomenę. Iš tiesų, Vilnius yra didelis miestas, turintis daug futbolo mėgėjų.
FK "Vilnius" sporto direktorius I.Švabovičius sakė, kad šiuo metu vyksta intensyvūs komandos sudėties komplektacijos darbai, ieškoma ne tik žaidėjų, bet ir buriamas trenerių kolektyvas. Tiesa, konkrečių pavardžių įvardyti jis dar negalėjo, bet patvirtino, kad pagrindinis tikslas - suburti jaunatvišką ir lietuvišką kolektyvą. "Mes norime suteikti šansą tiems jauniems futbolininkams, kurie baigę sostinės futbolo mokyklas ir akademijas nepateko į "Žalgirį", "Trakus" ir buvo priversti žaisti žemesnėse lygose, mėgėjų futbolo komandose. Iš tiesų, ne kiekvienas 18-19 metų futbolininkas gali iš karto žaisti aukščiausioje lygoje, daugeliui reikia laiko subręsti, pasisemti vyrų futbolo patirties. Bet mūsų klube jie turės tokią galimybę. Be abejo, išliks tik geriausi, norintys sunkiai dirbti, tobulėti ir siekti aukščiausių tikslų. Kita vertus, jei prieš čempionatą matysime, kad mūsų komandai trūksta patyrusių, aukštesnio lygio žaidėjų - į pagalbą pasitelksime kelis legionierius.
2004-2007 m. FC "Vilnius" klube vyriausiojo trenerio ir sporto direktoriaus pareigas ėjęs I.Švabovičius teigė, kad svarbiausia užduotis naujam klubui - susikurti savo treniruočių bazę ir suburti gausias rėmėjų gretas. "Mano asmeninė patirtis rodo, kad būtina turėti savo namų stadioną, treniruočių bazę. Manau, kad po savivaldybių rinkimų apsispręsti bus lengviau. Kita vertus, svarbu nesiblaškyti, laikytis numatyto klubo raidos plano. Anksčiau ne vienas klubas "sudegė" pamiršęs pirminius savo planus, vertybes ir strategiją.
Klaipėdos "Neptūnas": jaunystė ir ambicijos
Klaipėdos "Neptūnas" klubas, nors ir jaunas, jau spėjo įrodyti savo vertę Lietuvos futbolo pasaulyje.
Sezoną baigė ir mūsų Klaipėdos „Neptūno“ pagrindinė bei dublerinė „Neptūno B“ komandos. Sezoną klaipėdiečiai uždarė skambiu ir maloniu akordu dviem gražiomis pergalėmis prieš Vilniaus „Žalgirio B“ ir kaimynės Kretingos „Minijos“ komandas.
Praėjusiais metais sportiniu principu iškovoję kelialapį į LFF I lygą, šiais metais buvome lygos naujokai, todėl prieš sezoną nekėlėme sau sunkių užduočių. Kartu su klubo dalininkais nusprendėme, kad turime visi nuodugniai susipažinti su aukštesniu lygiu.
Sėkmės ir iššūkiai
Šiame sezone netrūko skambesnių pergalių ir skaudesnių pralaimėjimų, ar banguojančiam sezonui turėjo įtakos patirties stoka? - Be abejo, patirties trūkumas stipriai padarė įtakos mūsų rezultatams. Buvo rungtynių, kurias privalėjome laimėti, tačiau nesusitvarkydami su įtampa klysdavome. Manau, kad trūko pasitikėjimo, tiesiog išeiti į aikštę ir laimėti. Tačiau tai normalu ir pateisinama, komanda dar jauna, neturėjo savo stuburo. Kovodami su tikrai stipriais klubais, lygos senbuviais mokėmės iš visko: iš pergalių ir iš pralaimėjimų. Rezultatams įtakos tyrėjo ir žaidėjų traumos.
Su Maksimu pažįstami jau senIai, žinome, ką jis gali. Norėjome, kad jis būtų komandoje jau sezono pradžioje ir jis labai norėjo pas mus būti, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių prie komandos jis prisijungė tik įpusėjus sezonui. Maksimo patirtis buvo labai svarbi jauniems komandos žaidėjams. Maksimas jaunimui parodė, kas yra tikras atsidavimas treniruotėse ir rungtynėse. Neseniai sužinojau, kad jis vis tiek žaidė kęsdamas skausmus po traumos, tai mane tikrai sujaudino.
Vietiniai žaidėjai ir legionieriai
Būtų be galo smagu remtis tik lietuviais žaidėjais. Dar smagiau būtų turėti grynai klaipėdietišką komandą. Apie tai dažnai pakalbame su klubo dalininkais ir treneriais. Tačiau realybė yra kiek kitokia. Šiais metais pamatėme, kad norint baigti sezoną tarp lyderių be stiprių legionierių neišsiversime. Komplektuojant komandą svarbų žodį turi treneriai ir klubo techninis direktorius Kęstutis Ivaškevičius. Su kolegomis jau dėliojame, kad sekančiame sezone didelė dalis komandos žaidėjų bus tikrai iš Klaipėdos.
Norėjome pakviesti daugiau stiprių klaipėdiečių, tačiau lygos naujokui - „Neptūno“ klubui - tai nebuvo lengva. Nemažai žaidėjų rinkosi senbuvius ar vyko į užsienio klubus. Smagu, kad vykdydami visus įsipareigojimus žaidėjams, patikimo klubo vardą jau užsitarnavome.
Sirgalių palaikymas
Jaunam klubui sirgalius pritraukti nėra lengva. Be abejo, pandemija taip pat prisidėjo prie to. Pamenu sezono pradžią, kai į išvykos rungtynes vykdavome tuščiais keliais ir gatvėmis, o komandos autobusą po kelis kartus stabdydavo policijos postai. Žaisdavome apjuostuose stop juostomis stadionuose, tai sirgalių klausimas tuo metu buvo tiesiog net nekeliamas. Tačiau jūs nepatikėsite! Kai žaisdavome Klaipėdoje, tuo sunkiu metu, žiūrovai vis tiek rinkdavosi ant kalniuko, kad galėtų pamatyti rungtynes. Klaipėdoje žmonės be galo myli futbolą, jie jį žiūrės bet kokiomis sąlygomis.
Debiutas I lygoje
LFF I lyga jau yra profesionali. Pakilus iš mėgėjų LFF II lygos laukė daugybė iššūkių ne tik žaidėjams ar trenerių komandai, bet ir administracijai. Tai ir sudėtingi lygos licencijavimo procesai, įvairios ataskaitos, stebėsenos kriterijų vykdymai, uždaviniai komunikacijai, viešinimui.
Pati lyga tikrai įdomi. Man patiko lygos vadovų darbas. Puikus grįžtamasis ryšys - turi klausimų, skambini ir iškart gauni patarimą ar pagalbą. Tai mums daug padėjo ir tikiuosi, kad bendrame klubų kontekste neatrodėme visiškai žali. Komandų pajėgumas, mano nuomone, stiprus, o ir lygis visų nebuvo labai jau skirtingas. Nematėme triuškinančių rezultatų, visi klubai baigė sezoną, kaip mes sakome, be nesąmonių. Tai rodo, kad visos 16 komandų buvo savame lygyje.
Biudžetas ir finansavimas
Šiais metais klubo biudžetą dėliojome kaip mozaiką. Realybėje viskas daug sudėtingiau. Klaipėdos miesto savivaldybė negali remti komandų, kurios nedalyvauja aukščiausiose lygose, futbolo sporto šakos atveju - LFF A lygoje. Vienas iš futbolo klubo „Neptūno“ dalininkų yra krepšinio klubas „Neptūnas“ ir mūsų didžiąją dalį biudžeto padėjo surinkti krepšininkų klubo pagrindinis savininkas, sporto mecenatas Sigitas Ambrazevičius. Jo įmonė „Dauparų žuvis“ buvo mūsų klubo pagrindinis rėmėjas, taip pat didelę dalį biudžeto mozaikos užpildė įmonės „Civinity“ savininkas, sporto mecenatas Deividas Jacka. Nemažą dalį biudžeto pridėjome ir mes - kiti klubo dalininkai - Kęstutis Ivaškevičius ir aš pats. Vėliau prisijungė ir daugiau rėmėjų, kuriems nuoširdžiai dėkojame ir būsime dėkingi ateityje. „Neptūno“ klubą palaikė Lietuvos futbolo federacija ir Klaipėdos apskrities futbolo federacija.
LFF Prezidento Tomo Danilevičiaus iniciatyva turėjome keletą labai produktyvių susitikimų su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku ir administracijos direktoriumi Gintaru Neniškiu. Miesto vadai patikėjo mumis ir kitam sezonui užtikrino tikrai apčiuopiamą paramą, su kuria projektuojame ir aukštesnes pozicijas LFF I lygoje.
Ateities planai
Jeigu viskas eisis taip, kaip planuojame, sieksime būti tarp prizininkų.
#