Olimpinis himnas - tai giesmė, kuri 1958 m. tapo neatsiejama olimpinių žaidynių dalimi. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti, kas sukūrė šį svarbų kūrinį ir kokia jo reikšmė olimpiniam judėjimui.
Istoriniai Aspektai ir Olimpinės Žaidynės
Olimpinės žaidynės turi gilias šaknis, siekiančias 779 m. pr. m. e. Tuomet Elidės karalius Ifitas, siekdamas sutaikyti kariaujančias graikų valstybes, inicijavo atletų varžybas Olimpijoje. Iš pradžių varžėsi tik Peloponeso dorėnų gentys, vėliau prisijungė kitos Graikijos sritys ir net graikų kolonistai iš Juodosios jūros pakrančių. 776 m. pr. m. e. žaidynės buvo pripažintos visoje Graikijoje, o olimpinių nugalėtojų vardai buvo išgraviruojami marmuro kolonose.
Žaidynių metu būdavo nutraukiami karai, o atletams būdavo garantuojamas saugumas keliaujant į Olimpiadą. Dalyvauti galėjo tik laisvi piliečiai, nepadarę jokių nusikaltimų. 394 m. imperatorius Teodosijus I uždraudė olimpines žaidynes, manydamas, kad jos yra pagonybės šaltinis.
Bandymai Atgaivinti Olimpines Žaidynes
1793 m. vienas iš Vokietijos gimnastikos mokyklos kūrėjų J. Gutas Mutsas siūlė atgaivinti olimpines žaidynes, tačiau jo idėjai nepritarta. Po 59 metų kitas vokiečių gimnastas Ernstas Kurcijus Berlyne skaitė paskaitą apie Olimpiją. 1859 m. graikų armijos majoras Evangelis Capas organizavo Pangraikijos Olimpiadą. Tačiau tikruoju olimpinių žaidynių atgaivintoju laikomas prancūzas Pjeras de Kubertenas.
1894 m. birželio mėnesį Paryžiuje buvo sušauktas tarptautinis olimpinių žaidynių šalininkų susitikimas, kuriame buvo išrinktas Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK). TOK nutarė atgaivinti olimpines žaidynes ir surengti jas 1896 m. Atėnuose.
Taip pat skaitykite: Aukso kiekis olimpiniuose medaliuose
Olimpinis Himnas
Olimpinis himnas tapo neatsiejama olimpinių žaidynių dalimi 1958 m. Šis himnas yra giesmė, kuri atliekama per olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijas.
Vasaros Olimpinės Žaidynės: Lietuvos Sportininkų Pasiekimai
Lietuvos sportininkai yra pasiekę įspūdingų rezultatų vasaros olimpinėse žaidynėse. Virgilijus Alekna yra dukart olimpinis čempionas disko metimo rungtyje, o jo 69,3 metro rezultatas, pasiektas Sidnėjuje 2000 m., iki šiol yra olimpinis rekordas. Romas Ubartas Barselonoje 1992 m. tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu. Daina Gudzinevičiūtė 2000 m. Sidnėjuje iškovojo aukso medalį šaudymo į skriejančius taikinius rungtyje. Rūta Meilutytė 2012 m. Londone tapo jauniausia olimpine čempione plaukimo krūtine rungtyje.
Šie sportininkai ne tik garsino Lietuvą, bet ir įkvėpė daugybę jaunų žmonių siekti savo svajonių.
Kūrinio Atrankos Virtuvė
Lietuviško olimpinio kūrinio parinkimu šiuo metu atsakinga Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė. Būtent nuo jos priklauso, kokia daina sklis šalies televizijos, radijo bangomis olimpinių žaidynių metu. Šiemet Lietuvos sporto aistruoliams skiriamas populiarios muzikos grupės “B’Avarija” narių atliekamas kūrinys “Dabar arba niekada”.
LRT generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis DELFI pripažino, kad būsimo olimpinio kūrinio kelias į radijo ir televizijos eterį - gana paprastas: Lietuvos muzikos atlikėjai savo iniciatyva pasiūlo kūrinį, o LRT darbuotojai pasirenka jiems labiausiai patikusį.
Taip pat skaitykite: Vencienės triumfas olimpiadoje
Taip pat skaitykite: Olimpinės perspektyvos