Žiemos olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto šventė, bet ir galimybė šaliai parodyti savo kultūrą, pasiekimus ir vienybės dvasią. Šiame straipsnyje apžvelgsime žiemos olimpinių žaidynių istoriją, įsimintinus momentus ir Lietuvos dalyvavimą šiame sporto renginyje.
Olimpinių žaidynių ištakos senovės Graikijoje
Olimpija - istorinis Graikijos miestas, įsikūręs vakarinėje Peloponeso pusiasalio dalyje, vieta, kur gimė olimpinės žaidynės. Senovės Graikijoje olimpinių žaidynių laikotarpis buvo skirtas pagerbti dievams ir neįtikėtinų jėgų turintiems atletams, kurie varžėsi įvairių sporto šakų rungtyse. Manoma, kad pirmosios sporto žaidynės Olimpijoje vyko 776 metais prieš Kristų. Vėliau jos kas ketverius metus rengtos Dzeuso garbei. Senovės Graikijoje žodžiu „olimpiada“ vadintas ketverių metų laikotarpis tarp olimpinių žaidynių; jis naudotas kaip laiko skaičiavimo vienetas. Graikų sporto žaidynės vykdavo kas ketveri metai. Jose galėjo dalyvauti visi laisvi šalies piliečiai nepaisant jų socialinės padėties. Stadione visi buvo lygūs: karaliai, karvedžiai, eiliniai kariai, audėjai, kepėjai ir piemenys.
Dalyvavimas ir rungtys
Olimpinėse žaidynėse dalyvauti galėjo visi laisvi šalies piliečiai, tačiau moterų žaidynės rengtos atskirai - jos buvo skirtos deivei Herai. Ištekėjusioms moterims buvo draudžiama ne tik dalyvauti žaidynėse, bet ir jas stebėti. Atletai kovodavo bėgimo, šuolių į tolį, imtynių, bokso, disko metimo, pankrationo (dažnai mirtimi pasibaigdavusios imtynės su bokso elementais) rungtyse. Graikų žaidynių dalyviai turėjo galimybę išmėginti savo jėgas bėgimo, šuolių į tolį, disko metimo rungtyse, imtynių ir bokso varžybose, jojimo ir vadeliojimo lenktynėse. Klasikos laikais (V-IV a. pr. Kr.) žaidynių programą sudarė kumštynės, važnyčiotojų lenktynės, penkiakovė (bėgimas, ieties ir disko metimas, šuoliai į tolį, imtynės), meno konkursai ir kiti renginiai.
Apdovanojimai ir garbė
Jų nugalėtojai būdavo apdovanojami paskutinę žaidynių dieną specialios ceremonijos metu netoli Dzeuso šventyklos, vėliau garbinami ir apdainuojami. Paaiškėjus varžybų nugalėtojui, teisėjas garsiai paskelbdavo jo vardą ir įteikdavo palmės šakelę. Minia pasveikindavo didvyrį susižavėjimo šūksniais ir apiberdavo jį gėlių žiedais. Kaip pergalės ženklas ant nugalėtojo galvos ir rankų buvo užrišami raudoni kaspinai. Oficiali apdovanojimų ceremonija vykdavo paskutinę žaidynių dieną. Per iškilmingą ceremoniją, kuri vykdavo Dzeuso šventyklos prieigose, nugalėtojų galvas papuošdavo alyvmedžių šakelių vainikas - taikos ir vilties simbolis. Nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Senovės Graikijoje sporto žaidynių nugalėtojai buvo garbinami ne mažiau nei šių dienų čempionai. Pergalė olimpinėse žaidynėse laikyta didžiausiu laimėjimu; ji suteikdavo šlovę ir nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai. Jie dažnai įgydavo ekonominių ir politinių privilegijų.
Žaidynių pabaiga
Olimpinių žaidynių tradicija tęsėsi iki 393 metų, kuomet, krikščionybę paskelbus vienintele Romos Imperijos (į jos sudėtį pateko ir Graikijos teritorija) religija, ši sporto šventė buvo uždrausta. Įsigalėjus krikščionybei, 394 m. Romos imperatorius Teodosijus I olimpines žaidynes panaikino. Tai buvo kova su senosiomis šventyklomis ir pagoniškomis šventėmis. Tad daugiau nei tūkstantį metų gyvavusi olimpinių žaidynių tradicija nutrūko.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Naujųjų laikų olimpinės žaidynės
Šiuolaikinių olimpinių žaidynių krikštatėviu laikomas prancūzų baronas Pierre de Coubertinas. Idėja atgaivinti šią gražią tradiciją jam kilo visai atsitiktinai. Baronas domėjosi neseniai praūžusiu Prancūzijos ir Prūsijos karu ir bandė išsiaiškinti prancūzų pralaimėjimo priežastis. Baronas suprato, kaip svarbu skatinti jaunus žmones sportuoti. Pierre de Coubertinas iškėlė šią mintį 1894 m. Paryžiuje vykusiame tarptautiniame sporto kongrese. Kongreso dalyviams jo idėja labai patiko, pirmąsias naujųjų laikų olimpines žaidynes buvo nutarta surengti 1896 m. Pierre de Coubertino iniciatyva 1894 m. buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas, kuris rūpinosi žaidynių rengimu.
Pirmosios naujųjų laikų žaidynės
Pirmosios naujųjų laikų olimpinės žaidynės surengtos 1896 metų vasarą Atėnuose, Graikijoje (dalyvavo vos 245 sportininkai iš 14 pasaulio šalių), praėjus daugiau nei pusantro tūkstančio metų nuo jų uždraudimo Antikos laikais. Graikijos valdžia ir gyventojai reikalavo, kad ir ateityje olimpinės žaidynės vyktų tik Graikijoje ir niekur kitur. Tačiau Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimu antrosios žaidynės po ketverių metų įvyko Paryžiuje.
Olimpiniai simboliai ir devizas
Būtent P. Coubertinas sugalvojo ir olimpinių žaidynių simbolį - penkis spalvotus (mėlyną, juodą, raudoną, geltoną ir žalią) persidengiančius žiedus, reiškiančius penkis planetos žemynus, jų vieningumą. Įdomu tai, kad vieną iš minėtų spalvų (kartu su fonine balta) buvo galima rasti visose tuo metu egzistavusių valstybių vėliavose. Pirmą kartą olimpiniai žiedai panaudoti 1920 m. Antverpeno olimpinėse žaidynėse. Baltame fone pavaizduoti penki susiliečiantys žiedai: mėlynas, geltonas, juodas, žalias ir raudonas. Jie simbolizuoja penkis žemynus ir jų vienybę.
Tuo tarpu žaidynių devizas „Citius. Altius. Fortius“ (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) sugalvojo prancūzų šventikas H. Didonas. Norėdamas paskatinti moksleivius tobulėti tiek fiziškai, tiek dvasiškai, jis ištarė šią frazę per sporto šventės atidarymą vienoje Prancūzijos mokykloje. Šį trumpą devizą įsiminė šventėje dalyvavęs baronas Pierre de Coubertinas ir pasiūlė vartoti jį olimpinėse žaidynėse.
Olimpinė ugnis
Olimpinių žaidynių ugnis šiandien uždegama Olimpijoje (pirmą kartą tai padaryta 1936 metais Berlyno olimpinių žaidynių proga), netoli buvusios deivės Heros šventyklos griuvėsių. Iš Olimpijos liepsna keliauja per įvairias šalis į olimpinių žaidynių vietą. Deglo estafetėje dalyvauja sportininkai ir sporto mėgėjai. Olimpinės ugnies kelionė simbolizuoja kilnius siekius, taiką ir vienybę. Žaidynių atidarymo dieną liepsna įnešama į pagrindinį stadioną ir ten uždegamas olimpinis aukuras.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos ypatumai
Žiemos olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto šventė, bet ir galimybė šaliai parodyti savo kultūrą, pasiekimus ir vienybės dvasią. Atidarymo ceremonijos metu siekiama sukurti įspūdingą reginį, kuris paliktų neišdildomą įspūdį žiūrovams visame pasaulyje. Ceremonijos metu dažnai atspindima šalies istorija, tradicijos ir vertybės.
Žiemos olimpinės žaidynės šiandien
Bėgant metams olimpinės žaidynės tapo svarbiausiu pasaulyje sporto renginiu. Jos apima olimpiados žaidynes, arba vasaros olimpines žaidynes, ir žiemos olimpines žaidynes. Rengiamos kas 4 m., vasaros olimpinės žaidynės - pirmaisiais, žiemos - trečiaisiais olimpiados metais (metų skaičius dalijasi iš 4). Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų olimpinių žaidynių 1896. Negali trukti ilgiau kaip 16 dienų.
Sporto šakos
2020 Tokijo vasaros olimpinių žaidynių 33 sporto šakos: badmintonas, baidarių ir kanojų irklavimas, banglenčių sportas, beisbolas/softbolas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, fechtavimas, futbolas, gimnastika, golfas, imtynės, irklavimas, karatė, krepšinis, laipiojimo sportas, lengvoji atletika, plaukimo sportas, rankinis, regbis, riedlenčių sportas, stalo tenisas, sunkioji atletika, šaudymas, šaudymas iš lanko, šiuolaikinė penkiakovė, tekvondo, tenisas, tinklinis, triatlonas, žirgų sportas, žolės riedulys.
Dalyvavimas ir pasiekimai
2020 Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse (dėl COVID‑19 pandemijos žaidynės buvo nukeltos, įvyko 2021) dalyvavo 206 šalių rinktinės, daugiau kaip 11 tūkst. sportininkų. Sportinę programą sudarė 33 sporto šakų 50 disciplinų varžybos - 165 vyrų, 156 moterų ir 18 mišrių rungčių; išdalyta 339 medalių komplektai. 2022 XXIV Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvauja 91 nacionalinis olimpinis komitetas, 2871 sportininkas (tarp jų 45 % moterys; didžiausias sportininkių skaičius žiemos žaidynėse). Lietuvos olimpiečių delegacija XX žiemos olimpinių žaidynių atidarymo iškilmėse Turine. Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 Paryžiuje (futbolininkai 0 : 9 pralaimėjo Šveicarijos rinktinei, 2 dviratininkai nebaigė 188 km lenktynių plentu). Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 Sankt Moritze (Šveicarija). 1928 Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai (iš jų pirmoji moteris olimpietė P. Geriausiai varžėsi pussunkio svorio boksininkas J. Vinča, pasidalinęs 5-8 vietas. Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje: 4 krepšininkai, boksininkas ir fechtuotojas. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
Išskirtiniai faktai ir įvykiai
Per ilgą olimpinių žaidynių istoriją būta įvairių įdomių faktų ir įvykių. Štai keletas iš jų:
Taip pat skaitykite: Žiemos olimpinės žaidynės 1984
- Garsiausias antikos laikų sportininkas buvo imtynininkas Milonas iš Krotono. Jis tapo imtynių čempionu net šešiose olimpiadose iš eilės.
- Tarptautiniam olimpiniam komitetui beveik tris dešimtmečius vadovavo jo įkūrėjas baronas Pierre de Coubertinas.
- Pagal antikinę tradiciją olimpinės žaidynės rengiamos kas ketveri metai. Iki 1992 m.
- 1936 metų Berlyno olimpinių žaidynių metu du Japonijos atletai šuolių su kartimi rungtyje parodė identišką antrą rezultatą. Vietoje to, kad varžytųsi tarpusavyje ir įrodytų, kuris vertas antros, o kuris tik trečios vietos, jie kartu sutarė nesivaržyti.
- Graikų gimnastas Dimitrios Loundras buvo jauniausias olimpietis, besivaržęs Olimpiadoje.
- Daugiausiai aukso medalių iki Paryžiaus Olimpinių žaidynių yra iškovojusi JAV (1061), Sovietų Sąjunga (395) ir Didžioji Britanija (284).
Poltiniai aspektai ir kontroversijos
Antikos laikais sporto žaidynės Olimpijoje turėjo labai didelę religinę ir politinę reikšmę. Siūlydamas atgaivinti olimpines žaidynes, baronas Pierre de Coubertinas taip pat tikėjo, kad jos galėtų išspręsti visus nesutarimus ir sugrąžinti pasauliui taiką. Deja, XX a. olimpinės žaidynės tapo arena politiniams nesutarimams spręsti.
- 1936 m. Berlyno olimpiada: Adolfas Hitleris vasaros žaidynes laikė „savo paties olimpinėmis“ ir siekė jas panaudoti kaip po Pirmojo pasaulinio karo atsitiesusios Vokietijos simbolį. Daugelis tarptautinių organizacijų bei politikų ragino žaidynes boikotuoti, kiti siūlė jas perkelti kitur. Daugiausia susirūpinimo kėlė faktas, kad valdančiosios Nacionalsocialistų partijos rasistinė ir antisemitinė politika bus pritaikyta ir olimpinėms žaidynėms. Daugybė žymių sportininkų buvo pašalinti dėl antisemitinių pažiūrų. Vienintelė žydų kilmės sportininkė, įtraukta į Vokietijos rinktinę, buvo fechtuotoja Helene Mayer.
- Šaltojo karo įtaka: 1956 m. pasipiktinusios Tarybų Sąjungos veiksmais malšinant sukilimą Vengrijoje trys Vakarų Europos šalys boikotavo Melburno olimpines žaidynes. JAV prezidentas Jimmy Carteris įsakė boikotuoti žaidynes Maskvoje dėl Sovietų Sąjungos invazijos į Afganistaną. Atsakydamos į Maskvos žaidynių ignoravimą, Sovietų Sąjunga ir kitos Varšuvos pakto šalys 1984 m. atsisakė vykti į Los Andželą. Vietoj jų buvo surengtos Draugystės varžybos.
- Dopingo skandalai: Dažnos XXI a. olimpinės žaidynės taip pat neapsieidavo be dopingo skandalų - 2008 m. vasaros olimpiada Pekine, Kinijoje, tapo rekordine. Dėl neleistinų preparatų vartojimo medalių neteko 50 atletų, 14 jų - iš Rusijos. Po dvejų metų, 2014-aisiais, žiemos olimpinės žaidynės vyko dopingo skandalų krečiamoje Rusijoje, Sočio mieste. Tarptautinis olimpinis komitetas uždraudė dalyvauti žaidynėse visai Rusijos delegacijai.
Be to, olimpinės žaidynės neapsiėjo be tragiškų įvykių. 1972 m. rugsėjo 5 d. Miunchene gerai organizuota arabų teroristų grupė, pasivadinusi „Juoduoju rugsėju“, pagrobė vienuolika į vasaros olimpines žaidynes atvykusių Izraelio sportininkų. Du iš jų buvo iš karto nužudyti, devyni atletai paimti įkaitais. Teroristai pareikalavo paleisti iš Izraelio kalėjimų per 200 palestiniečių ir išlaisvinti du Vokietijoje kalinčius pagarsėjusius žudikus. Nemokšiškai vykdoma operacija baigėsi kruvina tragedija - žuvo visi devyni sportininkai.
Olimpinės žaidynės kaip kultūros fenomenas
Olimpinės žaidynės yra ne tik sporto varžybos, bet ir svarbus kultūros fenomenas. Jos skatina tarptautinį bendradarbiavimą, kultūrų dialogą ir taiką. Olimpinės žaidynės yra puiki galimybė šaliai pristatyti savo kultūrą, istoriją ir tradicijas pasauliui. Be to, olimpinės žaidynės įkvepia jaunus žmones sportuoti, siekti aukštų rezultatų ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą.
Lietuvos dalyvavimas žiemos olimpinėse žaidynėse
Nors Lietuva nėra tradicinė žiemos sporto šalis, tačiau mūsų sportininkai dalyvauja žiemos olimpinėse žaidynėse ir siekia aukščiausių rezultatų. Per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją dar nėra pavykę iškovoti nė vieno medalio žiemos olimpinėse žaidynėse. Tačiau trys lietuviai yra tapę žiemos olimpiniais prizininkais, atstovaudami Sovietų Sąjungai arba Rusijai: Algimantas Šalna, Vida Vencienė ir Darius Kasparaitis.
Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės
2018 m. Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės - tai didelis sporto įvykis, vykęs Pietų Korėjoje. Ši olimpiada buvo 23-ioji žiemos olimpiada, o Pietų Korėja tapo antrąja Azijos šalimi (po Japonijos), surengusia žiemos olimpines žaidynes. Žaidynių atidarymo ceremonija buvo įspūdingas reginys, atspindintis Korėjos kultūrą ir taikos siekį.
Pasirengimas žaidynėms: Pjongčango apskritis, įsikūrusi Gangvono provincijoje, daugiau nei 160 km į rytus nuo Seulo, Taebaek kalnuose, puikiai tiko žiemos sporto varžyboms. Daugelis rungčių vyko populiariame „Alpensia“ sporto parke.
Atidarymo ceremonijos apžvalga: Atidarymo ceremonija vyko vasario 9 d. specialiai pastatytame olimpiniame stadione, talpinančiame 35 tūkst. žiūrovų. Renginys truko 2 valandas, o TV transliaciją stebėjo 200 valstybių žiūrovai. Ceremonija buvo sutelkta į penkis istoriją sapne pasakojančius vaikus iš Kangvono provincijos, kurie patyrė daugybę nuotykių, kol iškovojo taiką. Iš viso žiūrovams pasirodė apie 2 tūkst. žmonių. Renginio metu įspūdžius sustiprino papildytos realybės ir 5G technologijos.
Lietuvos dalyvavimas: Iš devynių žaidynėse startuosiančių Lietuvos sportininkų atidarymo parade nusprendė žygiuoti aštuoni. Nešti Lietuvos vėliavą patikėta biatlonininkui Tomui Kaukėnui, iš viso Lietuvos delegaciją sudarė penkiolika asmenų.
Svarbūs momentai ir įvykiai:
- Korėjų bendradarbiavimas: Šiaurės Korėja sutiko dalyvauti žaidynėse, o abiejų Korėjų atletai žygiavo su viena vėliava. Tai buvo reikšmingas žingsnis, demonstruojantis taikos siekį regione.
- Rusijos sportininkų dalyvavimas: Dėl dopingo skandalo Rusijos sportininkai negalėjo nešti savo šalies vėliavos ir dalyvavo kaip „olimpiniai sportininkai iš Rusijos“ su IOC vėliava.
Įspūdingas Pekino uždarymas ir kelionė į ateitį
Pekino žiemos olimpinės žaidynės baigėsi įspūdinga uždarymo ceremonija, kuri vyko Pekino nacionaliniame stadione, vadinamame „Paukščio lizdu“. Ceremonijos metu Lietuvos vėliavą nešė slidininkas Modestas Vaičiulis, jau trečią kartą dalyvavęs olimpinėse žiemos žaidynėse. Olimpinė ugnis pradėjo kelionę po pasaulį iki 2026 m. žiemos olimpinių žaidynių, kurios įvyks Italijoje, Milane ir Kortinoje d’Ampecoje.
Uždarymo ceremonijos režisierius Zhang Yimou tapo pirmuoju žmogumi, kuris vadovavo tiek 2008 m., tiek 2022 m. atidarymo ceremonijoms. Jam buvo patikėta surengti ir iškilmingą uždarymo ceremoniją. Stadiono centrinė dalis buvo sudaryta iš 11 600 kvadratinių metrų ploto LED ekranų, kurie imitavo „kristalo tyrumo“ ledo pagrindą.
Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas uždarymo metu pabrėžė sportininkų vienybę ir pagarbą vieni kitiems, o Pekino žaidynių organizacinio komiteto prezidentas Qi Cai akcentavo Kinijos įsipareigojimą surengti aplinkai draugiškas, įtraukiančias ir sąžiningas žaidynes.
Žiemos olimpinių žaidynių dalyviai ir medalių įskaita
Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 90 nacionalinių olimpinių komitetų ir 2900 sportininkų iš viso pasaulio. Valstybių įskaitoje triumfavo Norvegija, iškovojusi 16 aukso, 8 sidabro ir 13 bronzos medalių. Pagal aukso medalių skaičių antra buvo Vokietija (12), trečia - Kinija (9). Pagal bendrą medalių skaičių geriausia buvo Norvegija (37), antroje vietoje liko Rusijos olimpinis komitetas (32), trečioje - Vokietija (27).
Lietuvos sportininkų pasirodymas Pekine
Šiais metais olimpinėse žiemos žaidynėse Pekine dalyvavo gausiausia Lietuvos komanda per visą istoriją - net 13 atletų. Atidarymo ceremonijos metu Lietuvos vėliavą patikėta nešti dailiojo čiuožimo porai Paulinai Ramanauskaitei ir Deividui Kizalai, o uždarymo ceremonijos metu ją nešė slidininkas Modestas Vaičiulis.
Žiemos olimpinių žaidynių sporto šakos
Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse atletai varžėsi penkiolikos sporto šakų varžybose, kurias sudarė net 102 rungtys. Tarp jų:
- Kalnų slidinėjimas: Šiuolaikinis kalnų slidinėjimas atsirado maždaug 1850 m., kai norvegų legenda Sondre Norheimas išpopuliarino slides su išlenktais galais.
- Biatlonas: Biatlonas kilo iš XVII-XIX a. Norvegijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Anglijoje vykusių kareivių lenktynių su kliūtimis. Varžybų metu sportininkai slidinėja ir šaudo į taikinius.
- Slidinėjimas: Slidinėjimas - viena sudėtingiausių ištvermės sporto šakų. Varžybos gali vykti klasikiniu ir laisvuoju stiliumi.
- Akrobatinis slidinėjimas: Akrobatinis slidinėjimas - balais vertinamas sportas. Varžybų dalyviai vertinami už šuolio pakilimą, šuolio techniką ir nusileidimą.
- Šuoliai su slidėmis: Šuoliai su slidėmis atsirado Morgedalyje (Norvegija). Rezultatas skaičiuojamas vertinant šuolio ilgį ir jo atlikimo techniką.
- Snieglenčių sportas: Snieglenčių sportas atsirado 1960 m. JAV. Snieglentininkas leidžiasi nuo sniegu padengtų šlaitų ant snieglentės.
Žiemos olimpinės žaidynės Lietuvos žiniasklaidoje (2010-2018 m.)
Tyrimai rodo, kad didžiausi Lietuvos interneto naujienų dienraščiai Delfi.lt ir Lrytas.lt daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos sportininkų pasirodymams žiemos olimpinėse žaidynėse. Publikacijų šaltinis dažniausiai buvo agentūrų pranešimai, o žanras - interviu. Lrytas.lt publikavo daugiau autorinių publikacijų nei Delfi.lt, nes akreditavo savo žurnalistus visose trejose olimpinėse žaidynėse. Sporto žurnalistai, rašydami apie Lietuvos sportininkus, naudojo ekspresyviąsias antraštes.
Lietuvos žiemos olimpinė istorija: tarp svajonių ir realybės
Nors Lietuva nėra tradicinė žiemos sporto šalis, tačiau mūsų sportininkai dalyvauja žiemos olimpinėse žaidynėse ir siekia aukščiausių rezultatų. Per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją dar nėra pavykę iškovoti nė vieno medalio žiemos olimpinėse žaidynėse. Tačiau trys lietuviai yra tapę žiemos olimpiniais prizininkais, atstovaudami Sovietų Sąjungai arba Rusijai: Algimantas Šalna, Vida Vencienė ir Darius Kasparaitis.
P. Vanago ir M. Drobiazko istorija: skandalas, pakeitęs dailiojo čiuožimo veidą
Viena labiausiai įsimintinų ir kontraversiškų istorijų Lietuvos žiemos sporto istorijoje - dailiojo čiuožimo poros Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko dalyvavimas 2002 m. Solt Leik Sičio olimpiadoje.
Pasirengimas Pekino olimpinėms žaidynėms
Likus metams iki Pekino žiemos olimpinių žaidynių, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas pakvietė sportininkus dalyvauti šiose žaidynėse. Pekinas pateko į istoriją kaip pirmasis miestas, rengęs ir vasaros, ir žiemos olimpines žaidynes.
Pekino olimpinėse žaidynėse vyko septynių sporto šakų 15 disciplinų rungtys. Buvo išdalinti 109 medalių komplektai. Žaidynių programoje debiutavo moterų vienviečių bobslėjaus rogių rungtis, laisvojo slidinėjimo vyrų ir moterų didžiojo šuolio rungtis, mišrių komandų akrobatiniai šuoliai, šuolių su slidėmis bei snieglenčių kroso mišrių komandų varžybos, greitojo čiuožimo trumpuoju taku mišri estafetė. Pekino olimpinės žaidynės pasižymėjo didžiausia lyčių pusiausvyra visų žiemos olimpinių žaidynių istorijoje.
Žiemos sporto žvaigždės Pekine
Pekino olimpinėse žaidynėse dalyvavo daug žiemos sporto žvaigždžių, įskaitant Gu Ailing Eileen, Wu Dajingą, Johannesą Thingnes Boe, Hanyu Yuzuru, Nathaną Cheną, Mikaelą Shiffrin ir Chloe Kim.
Varžybų vietos Pekine
Nors Pekinas buvo laikomas pagrindiniu žaidynes priimančiu miestu-šeimininku, varžybos vyko trijose skirtingose vietovėse: Pekine, Jančinge ir Džangdziakou.
tags: #ziemos #olimpiniu #zaidyniu #atidarymo #ceremonija