Šiame straipsnyje apžvelgiama Kelmės krepšinio klubo istorija, pradedant tinklinio užuomazgomis Kelmės rajone ir baigiant krepšinio lygos pasiekimais. Straipsnyje remiamasi istoriniais faktais, komandos narių prisiminimais ir archyvine medžiaga.
Tinklinio Pradžia Kelmėje
Tinklinis Kelmėje pradėjo populiarėti po Antrojo pasaulinio karo. Netrukus atsirado nemažas būrys sportininkų, aktyviai žaidžiančių ne tik Kelmės mieste, bet ir už jo ribų. 1954 m. buvo surengtos pirmosios rajono tinklinio pirmenybės, kurias laimėjo Kelmės vidurinės mokyklos komanda (dabartinė Jono Graičiūno gimnazija). Be Kelmės, pirmajame čempionate dalyvavo Kražių vidurinė mokykla (užėmusi antrą vietą) ir Pakražančio vidurinė mokykla.
Algimanto Petrovo Era
1977 m., atvykus į Kelmę dirbti gydytojui-kardiologui Algimantui Petrovui, prasidėjo Kelmės tinklinio meistriškumo kėlimo era. A. Petrovas subūrė „Mediko“ komandą, kuri tais pačiais metais tapo rajono čempione. Matydamas, kad tinklinis Kelmėje yra populiari sporto šaka, A. Petrovas užsibrėžė tikslą suburti tokią tinklinio komandą, kuri galėtų dalyvauti stipriausiame Lietuvos tinklinio federacijos organizuojamame čempionate.
Pradžia buvo sunki: ilgos darbo valandos ligoninėje, treniruotės su jaunimu ir budėjimai ligoninėje. Tačiau A. Petrovo užsispyrimas siekiant tikslo buvo didesnis už sunkumus. Matydami jo atkaklumą, prie jo prisijungė bendraminčiai (S. Sabaitis, V. ir kt.). Pradėta ieškoti ir vilioti į treniruotes perspektyviausius vaikus, gimusius 1968-1970 metais (A. Barakauskas, V. Apočkinas, V. Barauskas, S. Jokubauskas, S. Vidugiris, A. Toleikis ir kt.). Šiems jaunuoliams teko pirmasis krikštas, atstovaujant Kelmės rajonui.
Kelmiškiai dalyvavo „Žalgirio“ ir „Nemuno“ draugijų organizuojamose varžybose, „Žemaitijos“ ir laikraščio „Sportas“ taurei laimėti. Komandai sekėsi įvairiai - būta ir džiugių pergalių, ir skaudžių pralaimėjimų. Tačiau visa tai buvo naudinga Kelmės tinklininkams, nes jie tobulėjo ne tik žaisdami, bet ir matydami, kaip žaidžia kitos, stipresnės komandos.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Augant vieniems, buvo ieškoma kitų vaikų, ir žvilgsnis krypo į 1971-1975 m. gimusius vaikus (I. Urbelis, A. Lesauskas, S. Barauskas, D. Stulpinas, R. Barauskis, E. Makauskas, M. Šilinskas, D. Jakaitis ir kt.), kurie garbingai priešinosi gilias tradicijas tinklinyje turinčioms komandoms iš Marijampolės, Plungės, Palangos, Šiaulių ir kt. Tačiau iškovoti kelialapį į Lietuvos tinklinio federacijos organizuojamą stipriausią čempionatą nepavyko.
Aukščiausios Lygos Siekis
1989 m., dalyvaudami pirmojoje lygoje, kelmiškiai užėmė ketvirtą vietą, užleisdami vietą Šiaulių „Pedagogui“ (1 vieta), Kapsuko „Autoremontui“ (2 vieta) ir Sniečkaus „Strojiteliui“ (3 vieta), o už savęs palikdami Jonavos „Klevą“ (5 vieta), Kauno „Akademiką“ (6 vieta), Šilutės „Melioratorių“ (7 vieta) ir Lazdijų „Žalgirį“ (8 vieta). 1991 m. Kelmės tinklininkai jau buvo stipriausiųjų trejete, užimdami trečiąją vietą. Šansai patekti į stipriausią lygą tapo pasiekiami.
Trenerio ryžtas nemažėjo, ir į pagalbą dirbti su jaunaisiais vaikais jis pasikvietė Vilmantą Valiuką. A. Petrovas, vykdamas į treniruotes, kartu pasiimdavo savo sūnų Andrių, kuris vėliau tapo lyg ramstis buriant naują komandą, gimusią 1976-1980 metais (S. Abromavičius, D. Barauskis, M. Lopetaitis, V. Barakauskas, S. D. Abromavičiai, Andr. Petrovas, A. Tomkus, D. Šių metų jaunuoliams teko didžiausia atsakomybė, nes Kelmės tinklininkai jau buvo nugalėję nemažai stiprių komandų, ir visi žinojo, kad Kelmėje tinklinis yra ganėtinai gero lygio.
A. Petrovas teigė, kad tai buvo geriausia vaikinų karta jo karjeroje. Ugdydamas jaunuosius tinklininkus, treneris pamiršdavo laiką, treniruodavosi net iki 23 valandos. Tik visiškas atsidavimas sportui gali duoti pergales. Su šia ekipa ir pasistiprinus vyresniais žaidėjais buvo galima iškovoti kelialapį į Lietuvos tinklinio federacijos organizuojamą stipriausią lygą.
Patekimas į Aukščiausią Lygą
1991 m. kartu su bendražygiais A. Petrovas rūpinosi klubo narių gerove. Tais pačiais metais kelmiškiai, būdami stipriausiųjų trejete, vėl galėjo varžytis dėl patekimo į aukščiausią lygą. Žaisdami atranką dėl patekimo į stipriausią lygą 1992 m. rugsėjo 19-20 dienomis, A. Petrovo auklėtiniams sekėsi labai gerai. Jie nugalėjo Palangos „Auksinių kopų“ komandą 3:0, tačiau pralaimėjo Kauno „Atletui-Politechnikai“ 2:3. Neatvykus Kauno sporto mokyklos tinklininkams, Kelmės „Rūtos“ tinklininkai užėmė antrą vietą ir pateko į išsvajotą aukščiausią lygą.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Trenerio Algimanto Petrovo Prisiminimai
Algimantas Petrovas (gimęs 1951 m. lapkričio 12 d.) pasakoja: „Nuo mažens mėgau daug bėgioti, žaisti įvairius žaidimus. Jaučiau simpatiją sportui, buvau aistringas sirgalius nesvarbu ar tai būtų tinklinis, futbolas ar krepšinis - sportas buvo manyje. Sportas užgrūdino mano organizmą, retai sirgdavau, buvau fiziškai stiprus. Sportuodamas apkeliavau daug šalių, susiradau daug draugų. Sportas išmokė mane kovoti iki galo bei siekti užsibrėžto tikslo.“
Tinklinį A. Petrovas pradėjo žaisti penktoje klasėje, o futbolas jam sekėsi prasčiau. Vasarą jis leisdavo laiką futbolo aikštelėje, kuri buvo šalia namų. Dešimtoje klasėje jį pakvietė žaisti už miesto rinktinę. Atvykęs dirbti į Kelmę, A. Petrovas norėjo dar pažaisti tinklinį, tačiau tinklinis Kelmėje buvo žemo lygio. Todėl jis suprato, kad reikia užsiauginti savo komandą, kuri galėtų rungtyniauti su kitomis komandomis.
Trenerio darbas atėmė ir atima daug laiko ir nervų, ypač savaitgaliais, kuomet tenka vykti į varžybas. Grįžęs iš darbo, A. Petrovas dažnai būdavo pavargęs, tačiau nuėjęs į treniruotę, po didelio fizinio krūvio, aktyvaus darbo su jaunimu, jausdavosi pailsėjęs, emociškai pasikrovęs rytojaus darbams. Jis treniravo ne vieną gabų vaikiną, kuris turėjo puikius fizinius duomenis žaisti tinklinį. Tačiau kai kurie nemėgo kasdieninio darbo aikštelėje, susirgdavo „žvaigždžių liga“, pasiduodavo „blogų draugų“ įtakai, dėl to ir netapdavo gerais žaidėjais.
2003-2006 m. buvo patys sėkmingiausi Kelmės tinklininkams, nes tuomet pavyko sukviesti visus pajėgiausius Kelmės tinklininkus ir pasistiprinti keleriais žaidėjais iš kitų komandų. A. Petrovas visada laikėsi principo, kad Kelmės komandoje turi žaisti tik kelmiškiai. Niekada nesistengdavo privilioti žaidėjų iš kitų komandų. O, kad ne kelmiškiai žaidė ir žaidžia Kelmės komandoje, tai tik draugystė tarp žaidėjų.
A. Petrovas teigia, kad komanda turi būtinai gyvuoti, nors šiuo metu susiduriama su didžiule problema - jaunų vaikinų nedarbu. Ankstesniais metais baigę studijas kelmiškiai grįždavo į savo rajoną, rasdavo darbą ir komandos lygis išlikdavo geras. Šiuo metu vaikinai nebegrįžta, nes nemato čia perspektyvos ir mieliau vyksta užsienin. Galima išugdyti gerus, perspektyvius žaidėjus, tačiau komandos branduolį turi sudaryti bent trys vyresni žaidėjai.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
Dainiaus Abromavičiaus Patirtis
Dainius Abromavičius (gimęs 1972 m.) tinklinį pradėjo žaisti gana vėlai - nuo 15 metų. Kai atėjo į pirmą treniruotę, jo bendraamžiai šią sporto šaką jau treniravosi apie 2-3 metus. Taigi, jis turėjo labai stengtis ir daug dirbti, kad savo žaidimo lygiu juos pasivytų. Nuo mažens jis buvo aktyvus vaikas ir sportas jį visada traukdavo. Prarasdavo laiko nuovoką su draugais kieme žaisdamas krepšinį, futbolą, ledo ritulį. Mokykloje jį kvietė dalyvauti ir lengvosios atletikos varžybose, bet didelio malonumo bėgdamas krosus nejausdavo. Komandinės sporto šakos domino labiau.
Per visą savo, kaip tinklininko, karjerą D. Abromavičiui teko pažinti daug gerų tinklininkų tiek vyresnės kartos, tiek jaunimo. Jam sunku būtų išskirti vieną, bet mano, kad Haroldas Čyvas buvo ir yra vienas universaliausių žaidėjų Lietuvoje. Žinant, kad jis daug metų buvo ruošiamas, kaip jungėjas, o tapo vienu geriausiu Lietuvoje puolėjų. Jo fiziniai duomenys yra nepaprastai geri (ūgis 200 cm).
Į Kelmę D. Abromavičius grįžo 1998 metais. Tuo metu Kelmės komanda nors ir buvo jauna, bet labai ambicinga ir trokštanti pergalių. Tad jam atėjus, jų visų tikslas buvo vienas - tapti LTF aukščiausios lygos prizininkais. Dėl amžiaus skirtumo didelių nesusipratimų nekyla ir dabar, nes jam jau žaidžiant Kelmėje pasikeitė kelios jaunų žaidėjų kartos. Tenka žaisti su žaidėjais 15-20 metų jaunesniais už jį. Ilgą laiką teko būti komandos kapitonu, taigi bendrą kalbą reikėjo rasti su visais komandos žaidėjais, norint suburti juos siekti pergalės. D. Abromavičius teigia, kad Kelmės tinklinis trenerio A. Petrovo dėka turi gilias ir gražias tradicijas.
Mariaus Šuklio Patirtis
Marius Šuklys (gimęs 1988 m.) rimčiau sportuoti pradėjo nuo futbolo. Po to bandė dar ir stalo tenisą, bet galų gale atėjo į tinklinį ir nesigaili nei kiek. Tinklinį pradėjo gavęs pasiūlymą treniruotis iš trenerio A. Petrovo, kai vieną vasarą stebėjo pliažo tinklinio varžybas, kuriose žaisdavo jo dėdė Darius ir krikštatėvis Ramūnas Barauskiai. Jis su pusbroliu Mantvydu Šukliu būdavo jų ištikimiausi sirgaliai. Visada būdami kartu bandydavo „mušinėtis“ su kamuoliu, pamatęs juos A. Petrovas pakvietė į treniruotes.
Tada jie treniravosi pas A. Petrovą, po to baigęs studijas, į Kelmę grįžo dirbti tinklinio treneriu Darius B. ir pradėjo dirbti rimtai. Po truputį atsirado varžybų, pergalių, pralaimėjimų. M. Šuklys teigia, kad jam geriau sekasi žaisti pliaže, geriau supranta taktiką ir jis jam labiau prie širdies. Tad mano, kad didesnė perspektyva Lietuvoje yra pliažiniam tinkliniui.
2005 m. M. Šuklys tapo Europos U-18 vicečempionu. Kelias iki šios pergalės buvo ilgas ir sunkus. Viskas prasidėjo, kai baigėsi Lietuvos U-18 pliažinio tinklinio čempionatas Palangoje, kur jis užėmė antrą vietą su Mantu Bartkumi iš Raseinių. Po čempionato įvyko trenerių susirinkimas ir nusprendė, kas važiuos atstovauti Lietuvai. Treneriai nusprendė, kad M. Šuklys poroje žais su Andriumi Gaidžiu (Vilnius) arba su Mindaugu Skunčiku (Panevėžys). Po kelių dienų treniruočių stovykloje Palangoje treneris A. Macius nusprendė palikti A. Gaidį. Jų tikslas buvo patekti į stipriausių komandų aštuntuką.
Per dieną vykdavo trys treniruotės maždaug po pusantros valandos. Krūvis buvo didelis, bet po truputį priprato. Žaidė daug draugiškų susitikimų, dalyvavo atvirame Latvijos pliažo tinklinio čempionate. Prieš išvykstant į Ukrainą nuotaikos buvo geros. Nuvyko pora dienų anksčiau, kad galėtų priprasti prie smėlio, prie oro sąlygų. Smėlis ten buvo pats klampiausias, kokį buvo matęs jų treneris, bet po keletos dienų jie priprato.
Žaidė pogrupyje, laimėjo visas tris varžybas, po to žaidė atkrintamąsias, irgi laimėjo. Patekę į aštuntuką atsipūtė, nes žinojo, kad savo darbą jau padarė. Treneris buvo patenkintas, bet pastoviai iš jų reikalavo daugiau. Ir jie laimėjo aštuntuke, pateko į pusfinalį, kuriame teko žaisti su Pasaulio jaunių iki 19 m. čempionais slovėnais. Pirmą partiją pralaimėjo 21-23, antrą partiją laimėjo 21-19 ir trečią lemiamą partiją laimėjo 15-12. Ir jie pateko į didįjį finalą! Finale jie nepasipriešino ir pralošė lenkams. M. Šuklys mano, kad pritrūko energijos, nes viską buvo atidavę pusfinalyje.
Kelmės Tinklinio Ateitis
Pasak vieno iš Kelmės tinklinio entuziastų, tinklinis Kelmėje turi ištikimą žiūrovą. Tinklinis, kaip sporto šaka, jį žavėjo nuo pat mokyklos laikų. Kiekvieną pavasarį, kai tik baigdavosi įšalas, mokyklos stadione ištemdavo tinklą, ir prasidėdavo vienas maloniausių užsiėmimų, kurie dažniausiai baigdavosi vėlai vakare. Žaisdavo ne tik kūno kultūros mokytojai, mokiniai, bet ir vyresnio amžiaus žmonės.
Kelmės tinklininkų pasiekimus jis vertina labai gerai. Ne kiekvienas kaimiškas rajonas gali pasigirti, kad daugelį metų komandinės sporto šakos komanda yra respublikos čempionatų prizininkė. Tai didelis komandos trenerio A. Petrovo nuopelnas. Jis mano, kad tinklinis Kelmėje turi gražią ateitį, nes gera pamaina ruošiama sporto mokykloje. Džiaugiasi, kad turi perspektyvią rajono merginų komandą.
Tinklinio Populiarumo Istorijos
Vienas iš Kelmės gyventojų nuo pat vaikystės domėjosi ir žaidė futbolą, krepšinį, technikume kultivavo lengvąją atletiką. Daugiau apie tinklinį sužinojo, kai išgirdo apie „Kuro aparatūros“ pasiekimus Tarybų Sąjungoje, o Kelmėje tinklinis populiarėti pradėjo, kai A. Petrovas atvyko dirbti į Kelmę. Tuo metu jo amžius nebeleido kultivuoti tokius žaidimus, kaip futbolas, krepšinis, o ir galimybės dirbant gamyboje tapo kitokios. Jam tinklinis pasirodė prieinamesnis, paprastesnis žaidimas, nereikalaujantis didelių kapitalinių indėlių (didelių aikščių) ir žaidimas jam atrodė daug mielesnis, pačiam norėjosi sportuoti.
Dirbdamas kolūkio pirmininku, jis susipažino ir su A. Petrovu, kurio dėka pradėjo vykti ir rajono pirmenybės. Jo vadovaujamame kolūkyje buvo labai daug aktyvaus jaunimo, kurį ir subūrė į tinklinio aikšteles pasirungti vieni prieš kitus. Keletą metų dalyvavo ir rajono pirmenybėse: šešis kartus kolūkis tapo čempionais, penkis - sidabras ir penkis kartus bronza. Taipogi prie tinklinio populiarinimo prisidėjo ir didelis tinklinio entuziastas, mokyklos direktorius P. Pocius. Pirmieji rajone savo lėšomis pasistatė sporto salę, kurioje vyko krepšinio, futbolo ir tinklinio varžybos.
Jis sekė ir domėjosi Vilniaus „Kuro aparatūros“ žaidimu bei jų pasiekimais Tarybų Sąjungoje, ne kartą vyko kartu ir su A. Petrovu. Jo žaidimo tinklinį metu ir dabar jis skiriasi gerokai. Lėtesnis žaidimas sukeldavo mažiau emocijų tiek žaidėjams tiek žiūrovams, kurių susirinkdavo gerokai mažiau nei dabar. Klubo gyvavimo pradžia nebuvo lengva, kadangi nebuvo jokio finansavimo, inventorių reikėjo įsigyti savo lėšomis, į varžybas vykti savo transportu. Atsimena, kai į varžybas Palangoje, jaunimą teko vežti dviem „Nivom“, kadangi kitaip nebūtų tilpę. Jis mano, kad tik patriotizmo ir atsidavimo šiai sporto šakai dėka, ji tapo populiari ne tik rajone. Ir viso to pagrindinis „kaltininkas“ yra A. Petrovas, kuris 2004 m. buvo išrinktas ir metų filantropas. O geriausiu tinklininku Lietuvoje jis mano, kad turėtų būti V. Artamonovas. Jis jam imponavo ir kaip puikus žaidėjas, geras teisėjas ir kaip nuostabus žmogus.
Per tinklinio gyvavimo laikotarpį išaugo daug gerų tinklininkų, žmonių. Visada atsimins brolius D. ir S. Abromavičius, D. ir R. Barauskius, M. Lopetaitį, tėvą ir sūnų Petrovus ir dar daug kitų puikių žmonių.
Mažųjų Miestelių Krepšinio Lyga
Mažųjų miestelių krepšinio lyga (MMKL) buvo įkurta 1998 metais Obeliuose (Rokiškio raj.). Lygos įkūrėjas - Romas Kundelis (Rokiškio rajono krepšinio entuziastas). Garbės prezidentu buvo išrinktas Rolandas Matulis (Vilniaus „Sakalai“). Pirmaisiais lygos veiklos metais varžybos vyko vienoje provincijoje (pavadinta Aukštaičių provincija), kurioje dalyvavo penkių rajonų (Rokiškio, Kupiškio, Utenos, Anykščių ir Zarasų) krepšinio komandos. Rungtynių rezultatai buvo pristatomi per LNK televiziją.
2012-ais metais Pietryčių provincijos iniciatyva buvo įregistruota nauja asociacija Lietuvos mažųjų miestelių krepšinio lyga.
MMKL Divizionai ir Čempionatai
MMKL sudaro įvairūs divizionai, kuriuose varžosi skirtingo amžiaus ir pajėgumo komandos. Tarp jų yra A, B ir C divizionai, 35+ divizionas, U10, U11 ir kiti jaunimo divizionai. Kiekviename divizione komandos varžosi dėl Didžiosios ir Mažosios taurių.
Lygoje dalyvauja komandos iš įvairių Lietuvos rajonų, įskaitant Raseinius, Šilalę, Panevėžį, Rietavą, Trakus, Kupiškį, Uteną, Anykščius, Zarasus, Joniškį, Alytų, Biržus, Ukmergę, Pasvalį, Akmenę, Prienus, Radviliškį, Šakius, Kazlų Rūdą, Elektrėnus, Pagėgius, Skuodą, Kėdainius, Jonava, Širvintas ir kitus.
MMKL Čempionų Sąrašas
MMKL istorijoje yra buvę įvairių čempionų. XVI-asis čempionatas, vykęs 2013-2014 metais, baigėsi Stakliškių Stakliškės (Prienų r.) pergale. XV-asis čempionatas (2012-2013 m.) pripažino Užpalių Užpaliai (Utenos r.) nugalėtojais. XIV-asis čempionatas (2011-2012 m.) vainikavo Balbieriškio Balbieriškis (Prienų r.) komandą. XIII-asis čempionatas (2010-2011 m.) atiteko Obelių SK Obeliai (Rokiškio r.).
Ankstesniais metais čempionais tapo Balbieriškis (2009-2010 m.), Užpaliai (2008-2009 m. ir 2007-2008 m.), Lukšiai (2006-2007 m.), Rietavas (2004-2005 m.), Švėkšna (2002-2003 m.) ir Užpaliai (2000-2001 m.).
SK Šeduvos Malūnas Jubiliejus
2024 m. rugsėjo 28-ąją Radviliškio sporto arenoje sporto klubas “SK Šeduvos malūnas” šventiškai pažymėjo savo 15-os metų sportinės veiklos jubiliejų. Jubiliejinio turnyro metu pristatyta ir knyga - fotoalbumas „ŠEDUVOS MALŪNAS: krepšinis tarp girnų“, kuria galėjo mėgautis visi varžybų dalyviai ir sirgaliai. Šioje 270 puslapių knygoje pateikta ne tik įspūdinga Radviliškio krašto krepšinio istorija, bet ir gausios iliustracijos.
“SK Šeduvos malūnas” vyrų ir moterų komandos, atstovaujančios Radviliškio kraštą, susibūrė 2009 metais. Dauguma klubo krepšininkų žaidžia iki šiol, atstovauja Radviliškio kraštą ne tik LKVL, bet ir kitose šalies varžybose, Europos, pasaulio čempionatuose bei tarptautiniuose turnyruose.
Raseinių Komandos Triumfas
Šeštadienį Raseiniuose Karpynės sporto ir laisvalaikio centre nusileido šio sezono Mažų miestelių krepšinio lygos uždanga, kurią vainikavo Raseinių komandos triumfas ir pirmieji sidabro žiedų apdovanojimai komandos istorijoje. Praėjusį savaitgalį finišavo likusios pusfinalių serijos po kurių paaiškėjo ir visos komandos žaisiančios dėl čempionato apdovanojimų. Trečiąsias savo rungtynes laimėjo Pajūrio, Raseinių ir Kelmės komandos.