Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės bus jau 28-osios lietuviškame olimpiniame kelyje. Lietuvos olimpinis debiutas įvyko 1924 m. gegužės 25 d. 15.30 val., kai Paryžiaus „Pershing“ stadione prasidėjo Lietuvos futbolininkų ir šveicarų rungtynės. Šiame straipsnyje panagrinėsime miestus, kuriems teko garbė du kartus priimti žiemos olimpines žaidynes.
Lietuvos Dalyvavimas Žiemos Olimpiadose
Lietuvos dalyvavimas žiemos olimpinėse žaidynėse prasidėjo 1928 m., kai Šveicarijos kurortiniame mieste Sankt Morice pasirodė Kęstutis Bulota. Jis dalyvavo greitojo čiuožimo varžybose. Kito lietuvio žiemos žaidynėse teko laukti iki 1984 m., kai biatlonininkas Algimantas Šalna iškovojo aukso medalį.
Po 56 metų pertraukos žiemos žaidynėse vėl suskambo lietuviška pavardė. Biatlonininkas Algimantas Šalna - ne tik pirmasis per visą sovietmečio istoriją lietuvis SSRS žiemos žaidynių rinktinėje, bet ir pirmasis medalininkas. Būtent tokį trofėjų lietuvis pelnė estafetės 4×7,5 km lenktynėse.
Trečiam olimpiečiui iš Lietuvos (pirmajai moteriai) pasirodyti žiemos žaidynėse šįkart pusės amžiaus neprireikė.
Žiemos Olimpinių Žaidynių Istorija
Olimpinės žaidynės nuo 779 m. prieš m.e. Elidės karalius Ifitas, siekdamas, kad graikų valstybės liautųsi tarpusavyje kariavusios, nutarė rengti ,,atletų varžybas Olimpijoje”. Iš pradžių rungtyniavo tik Peloponeso, kuriame buvo Elidės sritis, dorėnų gentys, vėliau įsijungė kitos Graikijos sritys, Kretos, Rodos salos, Mažosios Azijos Lidijos ir netgi Juodosios jūros pakrantėse gyvenę graikų kolonistai. 776 m. prieš m.e. žaidynės jau buvo pripažintos visoje Graikijoje, olimpinių nugalėtojų- olimpiokų- vardai išgraviruojami marmuro kolonose, pastatytose Alfėjaus upės pakrantėje.
Taip pat skaitykite: Dukart olimpinis Insbrukas
394 m. ,, Rytų ir Vakarų imperatorius” Teodosijus I, arkivyskupo Ambruazo įtikintas,kad žaidynės yra pagrindinis pagonybės šaltinis, trukdantis plisti krikščionybei, uždraudė olimpiadas. Po metų per bizantiečių gotų kautynes Alfėjaus krantuose Olimpija buvo sugriauta, o 426 m. Teodosijus II įsakė visiškai sunaikinti pagonių šventyklų likučius.
1793 m. atgaivinti olimpines žaidynes siūlė vienas Vokietijos gimnastikos mokyklos kūrėjų J.Gutas Mutsas. Jo idėjai nepritarta. Po 59 metų kitas vokiečių gimnastas Ernstas Kurcijus Berlyne skaitė paskaitą apie ,, Olimpiją ”. 1859 metais graikų armijos majoras Evangelis Capas, energingas ir pakankamai turtingas žmogus, organizavo Pangraikijos ,, Olimpiadą ”. Tokios pat olimpiados vyko ir 1888 bei 1889 metais. Taigi bandymų lyg ir būta, bet tikruoju olimpinių žaidynių atgaivintoju laikomas prancūzas Pjeras de Kubertenas, veiklus organizatorius, pedagogas ir visuomenės veikėjas. 1894 m. birželio mėnesį pavyko sušaukti Paryžiuje tarptautinį olimpinių žaidynių šalininkų susitikimą, tiksliau steigiamąjį kongresą. Šiame kongrese buvo išrinktas Tarptautinis olimpinis komitetas ( TOK), kurio pirmininku tapo graikų poetas Dimetrijas Bikelas, generaliniu sekretoriumi- Pjeras de Kubertenas. TOK’as nutarė atgaivinti olimpines žaidynes.
Miestai, Dukart Priėmę Žiemos Olimpines Žaidynes
Šiame skyriuje aptarsime miestus, kuriems pavyko du kartus surengti žiemos olimpines žaidynes. Tokių miestų nėra daug, ir kiekvienas iš jų paliko ryškų pėdsaką olimpinių žaidynių istorijoje.
Sankt Moricas, Šveicarija
Sankt Moricas yra vienas iš nedaugelio miestų, kuriems teko garbė du kartus priimti žiemos olimpines žaidynes. Pirmą kartą tai įvyko 1928 m., o antrą kartą - 1948 m. Sankt Moricas yra prabangus kurortas Šveicarijoje, garsėjantis savo nuostabiais kraštovaizdžiais ir aukšto lygio paslaugomis.
II žiemos olimpinės žaidynės - 1928 m. Šveicarijos kurortiniame mieste Sankt Morice surengtose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąsyk pasirodė ir mūsų šalies žiemos sporto atstovas - įvairių sporto šakų pradininkas ir populiarintojas Lietuvoje Kęstutis Bulota. Jis dalyvavo ketveriose greitojo čiuožimo varžybose.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Insbrukas, Austrija
Insbrukas taip pat yra vienas iš miestų, du kartus priėmusių žiemos olimpines žaidynes. Tai įvyko 1964 m. ir 1976 m. Insbrukas yra Austrijos miestas, įsikūręs Alpėse, garsėjantis savo turtinga istorija ir kultūra.
Leik Plesidas, JAV
Leik Plesidas yra JAV miestas, du kartus priėmęs žiemos olimpines žaidynes - 1932 m. ir 1980 m. Šis miestas yra įsikūręs Adirondako kalnuose, Niujorko valstijoje.
Kortina d'Ampecas, Italija
Kortina d'Ampecas yra Italijos miestas, kuriame žiemos olimpinės žaidynės jau buvo organizuotos 1956-aisiais. Taip pat Italija žiemos olimpiadą rengė ir 2006-aisiais - tada ji vyko Turino mieste. Šis miestas vėl priims žaidynes 2026 m. kartu su Milanu.
Lietuvos Pasiekimai Olimpiadoje
Lietuvos sportininkai dalyvavo įvairiose olimpinėse žaidynėse ir pasiekė įvairių rezultatų. Pirmasis Lietuvos olimpietis K.Bulota. 1928 metai. Sankt Moricas. Pirmasis žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavęs Lietuvos sportininkas buvo Kęstutis Bulota. Paskelbus nepriklausomybę jis buvo vienas Lietuvos sporto pradininkų, o greituoju čiuožimu labiausiai susidomėjo mokydamasis Berlyne. K.Bulota dalyvavo Vokietijoje rengtose greitojo čiuožimo varžybose, nuvyko į 1928 m. pasaulio pirmenybes, o paskui iščiuožė į ledo taką per Sankt Morico žiemos olimpines žaidynes.
K.Bulota startavo visose keturiose olimpinėse greitojo čiuožimo rungtyse. Jis užėmė 28 vietą čiuoždamas trumpiausią 500 m nuotolį ir dukart liko 25-tas - 1500 m ir 5000 m greitojo čiuožimo varžybose. Lietuvos sportininkas nučiuožė ir 10 000 m, bet šios rungties varžybos atšilus orui nebuvo baigtos.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
1984 m. olimpinis čempionas A.Šalna. 1984 metai. Sarajevas. Pirmasis Lietuvos sportininkas, kuris dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse atstovaudamas SSRS, buvo biatlonininkas Algimantas Šalna. Jis 1984 m. Sarajevo žaidynėse stojo prie dviejų rungčių starto linijos. A.Šalna sprinto lenktynėse užėmė penktą vietą, o paskui su trimis komandos draugais iškovojo estafetės aukso medalius. Pačiam A.Šalnai estafetės lenktynės susiklostė labai nesėkmingai. Jis šliuožė trečiame etape, bet antrajame ugnies ruože nepataikė net penkis kartus ir turėjo sukti du baudos ratus. Lietuvį aplenkė VDR sportininkas, bet ketvirtas distanciją šliuožęs Sergejus Bulyginas sugrąžino SSRS ketvertuką į pirmąją vietą.
1988 m. Kalgaryje V.Vencienė iškovojo du medalius. 1988 metai. Kalgaris. 1988 m. Kalgario žaidynėse du olimpinius medalius iškovojo slidininkė Vida Vencienė. Ji tapo olimpine čempione šliuoždama 10 km klasikiniu stiliumi, o po trijų dienų 5 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmė trečią vietą. 10 km lenktynėse V.Vencienė antrą vietą užėmusią komandos draugę Raisą Smetaniną aplenkė 9 sekundėmis. Nors V.Vencienės rezultatai tarp SSRS slidininkių buvo geriausi, rinktinės treneriai neįtraukė lietuvės į estafetės komandą. Taip V.Vencienė neteko galimybės iškovoti dar vieną olimpinį aukso medalį.
1992 metai. Albervilis. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tarptautinės teisės oficialiai buvo atkurtos 1991 m. rugsėjo 18-ąją. Tą dieną Lietuvai buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos bei Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse. Lietuvos sportininkai šiam įvykiui ruošėsi dar prieš oficialų pripažinimą ir Albervilio žiemos žaidynėms parengė šešių olimpiečių komandą. Ją sudarė slidininkai Vida Vencienė ir Ričardas Panavas, biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas bei ledo šokėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. G.Jasinskas buvo pirmasis Lietuvos vėliavnešys per olimpinių žaidynių atidarymą.
1994 metai. Lilehameris. Tarptautiniam olimpiniam komitetui pakeitus olimpinį ciklą ir nusprendus vasaros bei žiemos žaidynes rengti skirtingais metais, žiemos sportininkams laukti Lilehamerio žaidynių reikėjo trumpiau. Jau 1994 m. geriausi iš geriausiųjų sugužėjo į Norvegijos miestą Lilehamerį, o tarp beveik dviejų tūkstančių žiemos olimpinių žaidynių dalyvių buvo ir šeši Lietuvos sportininkai.
1998 metai. Naganas. 1998 m. Lietuvos žiemos sportininkai gavo pirmą ir kol kas vienintelę progą aplankyti Japoniją. Tekančios saulės šalyje pasaulinės slidinėjimo, kalnų slidinėjimo ar biatlono - žiemos sporto šakų, kuriomis užsiima lietuviai - varžybos beveik nerengiamos, todėl daugeliui mūsų šalies žiemos sportininkų Japonija yra terra incognita.
2002 metai. Solt Leik Sitis. 2002 m. antrą kartą paeiliui žiemos olimpinės žaidynės vyko ne Europoje. Į Jutos valstijos sostinę išsiruošė aštuoni Lietuvos sportininkai, tarp kurių buvo ir olimpinių debiutantų, ir senbuvių.
2006 metai. Turinas. Nors 2006 m. žiemos olimpinės žaidynės grįžo į Europą ir buvo surengtos Italijoje, Turine, Lietuva nusiuntė mažesnę komandą nei į Solt Leik Sitį.
2010 metai. Vankuveris. Per Vankuverio žaidynes Lietuvos delegacija vėl buvo viena mažiausių nuo šalies sugrįžimo į olimpinę šeimą. Į tolimąją Britų Kolumbiją išvyko tik šeši sportininkai - tiek pat, kiek dalyvavo Albervilio ir Lilehamerio žaidynėse.
2014 metai. Sočis. Per ketverius metus Lietuvos olimpinė komanda padidėjo net 50 proc. Į Rusijos vasaros kurortą Sočį išvyko devyni mūsų šalies olimpiečiai - didžiausia delegacija žiemos žaidynių istorijoje.
2018 metai. Pjongčangas. 2018 m. žiemos olimpines žaidynes priėmęs Korėjos miestas Pjongčangas išvydo tokio paties dydžio Lietuvos delegaciją, kaip ir prieš ketverius metus Sočis.
Pasiruošimas 2026 m. Milano-Kortinos Žiemos Olimpinėms Žaidynėms
Iki 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių lieka jau mažiau nei 100 dienų. Šią progą pažymėti į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinę buvo sukviesti olimpinės rinktinės kandidatai, jų treneriai, federacijų vadovai ir garbūs svečiai. Žiemos olimpinės žaidynės Italijoje prasidės kitų metų vasario 6-ą dieną.
„Džiaugiuosi, kad į olimpinį Milaną vyks rekordinė Lietuvos rinktinė - mažiausiai 17 sportininkų. Gerbiamieji sportininkai, treneriai, likusios 100 dienų - tai paskutinė atkarpa, reikalaujanti, ko gero, didžiausios koncentracijos ir ištvermės. Aš nuoširdžiai dėkoju už jau įdėtą darbą. Linkiu sėkmės intensyviame pasirengimo etape, stiprybės, sveikatos ir, svarbiausia, - tikėjimo savimi. Mes jumis tikime ir palaikome“, - kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Lietuva šiuo metu turi rekordinę mūsų šaliai žiemos olimpinę rinktinę - net 17 sportininkų. 2022 m. Pekine vykusiose žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuva turėjo 13 sportininkų komandą. Kitų metų vasarį lietuviai startuos keturiose sporto šakose - biatlone, slidinėjime, kalnų slidinėjime ir dailiajame čiuožime. Daugiausiai turėsime biatlonininkų, kurie startuos puikiai jiems pažįstamoje Antholco trasoje. Po sėkmingo praėjusio sezono Lietuvos biatlonininkai iškovojo po 4 olimpinius kelialapius vyrams ir moterims. Pirmą kartą turėsime savo komandas vyrų ir moterų estafetės rungtyse. Dailiojo čiuožimo atstovai savo pasirodymus rengs Milane, o Lietuva pirmą kartą šalies istorijoje turės atstovę moterų individualiose varžybose.