Futbolo stadionas Lietuvoje - tai tema, kuri jau ne vieną dešimtmetį kelia aistras ir diskusijas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kiek kainuoja pastatyti futbolo stadioną Lietuvoje, kokie iššūkiai kyla įgyvendinant šiuos projektus ir kokios yra perspektyvos ateityje. Straipsnyje remiamasi viešai prieinama informacija apie Vilniaus nacionalinį stadioną ir kitus stadionų statybos projektus Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse.
Nacionalinis stadionas Vilniuje: ilga ir vingiuota istorija
Vilniaus nacionalinis stadionas - tai projektas, kuris jau tapo savotišku mitu. Idėja pastatyti nacionalinį stadioną sostinėje gimė dar sovietiniais laikais, 1985 m. Projektas buvo patvirtintas 1987 m., o po metų prasidėjo darbai. Tačiau 1993 m. darbai buvo sustabdyti, o konstrukcijos ir pamatai užkonservuoti.
Per ilgus metus projektas buvo ne kartą atgaivintas, tačiau dėl įvairių priežasčių, įskaitant finansavimo trūkumą ir nesutarimus tarp suinteresuotų šalių, statybos taip ir nebuvo baigtos. Sumokėta jau 37 mln. eurų statybos darbams, dar 3,5 mln. eurų skirta griovimo darbams, o 40 mln. eurų pasiėmė „BaltCap“ ir Šarūnas Stepukonis. Dabar Vilniaus miesto savivaldybė turi naują rangovą „Hanner“, kuris stadioną įsipareigojo pastatyti už 157 mln. eurų. Tačiau net ir dabar jokie darbai nevyksta, o jiems sustojus, toliau sakoma, kad stadiono statybos dar brangs: maždaug apie 40 mln. eurų.
Projekto kaina nuolat auga
Projekto kaina nuolat auga, o statybos vis dar įstrigusios. Birželio pradžioje Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atidėjo vertinimo dėl stadiono projekto pokyčių pateikimą. Kaip kalbėjo VPT vadovas Darius Vedrickas, šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos su Vilniaus miesto savivaldybe dėl bendros ir „visiems priimtinos metodikos“, taip pat buvo kreiptasi į papildomus ekspertus dėl įvertinimo.
Vilniaus miesto taryba dar gegužės mėnesį grįžo prie stadiono ir viso daugiafunkcio komplekso statybos koncesijos sutarties pakeitimų. Pagal juos, projekto kaina esą mažės beveik 20 tūkst. eurų daugiau, nei buvo patvirtinta vasarį. Pagal siūlomus pakeitimus, palyginti su vasarį patvirtintu sutarties projektu, indeksuojant kainą sumažėtų savivaldybės ir Vyriausybės dalis, bet didėtų projekto bendrovės dalis, taip pat mažiau brangtų komplekso statyba. Vis tik, jei Vilniaus savivaldybės ir Vyriausybės įsipareigojimų suma mažėja 19,9 tūkst. eurų iki 157,24 mln. eurų (su PVM), tačiau ji ir toliau yra net 1,18 mln. eurų didesnė nei iki indeksavimo vasarį.
Taip pat skaitykite: Aukso kiekis olimpiniuose medaliuose
„Hanner“ perima projektą iš „BaltCap“
Sostinės savivaldybės administracija teigia, jog naują projekto vertę pakoregavo atsižvelgiant į balandį pateiktas VPT pastabas. Primename, kad stadiono projektą iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ perėmė nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“.
O „BaltCap“ susidūrė su reputacijos problemomis būtent dėl Š. Stepukonio. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų, kurių bent dalį galėjo pralošti kazino. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
A. Avulis mano, kad stadiono pastatyti pigiau niekaip negali
Bendrovės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis vis dar mano, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 m. „Hanner“ už 6 mln. eurų ketina iš „BaltCap“ perimti pagrindinės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ akcininkės „Venetus Capital“ vertybinius popierius.
Numatoma, kad visą daugiafunkcį kompleksą sudarys nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
Skaičiuojama, kad statybos darbai brangs 27,1 mln. eurų, dar prisideda naujų darbų, 3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universalios arenos įrengimas. Tai reiškia dar 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.
Taip pat skaitykite: Finansavimo perspektyvos Lietuvos krepšinyje
Nors „Hanner“ vadovas A. Avulis vis dar tiki, kad dėl projekto galima rasti susitarimą, tačiau nežino, kaip būtų galima kompleksą pastatyti už mažesnę kainą.
„Esmė labai paprasta, esame paskaičiavę, už kiek galime pastatyti šį kompleksą. VPT teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė galėjo geriau susiderėti. Mūsų derybos su savivaldybe vyko gana kietai, kiek mes galėjome, tiek padarėme nuolaidų, toliau tiesiog nepajėgiu, nežinau, kaip pastatyti už mažesnę kainą“, - sako A. Avulis.
VPT anksčiau pranešė, kad nacionalinio stadiono koncesinės sutarties projekto pakeitimuose trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rizikuoja permokėti už projektą. VPT teigimu, taip pat nėra aišku, kodėl kainų padidėjimo rizika nėra dalijamasi tarp visų šalių, o atsakomybė visiškai perkeliama savivaldybei ir ministerijai.
Kitų šalių patirtis: ar Lietuva gali pasimokyti?
Lietuvos nacionalinio stadiono istorija yra itin ilga ir brangi, palyginti su kitų šalių patirtimi. Pavyzdžiui, Lenkijoje stadionai statomi keliolika kartų pigiau ir greičiau. Plocko mieste modernus 15 000 vietų stadionas pastatytas per 4 m. nuo projekto pradžios ir jau buvo atidarytas pernai. Iš viso jis kainavo 170 mln. zlotų arba kiek daugiau nei 36 mln. eurų.
Varšuvos „Polonia“ stadionas, turintis 16 000 sėdimų vietų, kainuos 500 mln. zlotų arba 115 mln. Eur, o kartu dar turės ir uždarą krepšinio areną. Ruch Chorzow klubo stadionas, taip pat turintis 16 000 sėdimų vietų, dabar siekia 249 mln. zlotų arba daugiau nei 57 mln. Eur.
Taip pat skaitykite: Riebalai ir sportas: kiek reikia?
Latvijoje stadionai taip pat statomi žymiai paprasčiau ir pigiau. Planuojama, kad naujas Rygos stadionas turėtų talpinti nuo 15 iki 20 tūkst. žmonių, o jo statybų pabaiga numatoma ne anksčiau kaip 2027-aisiais metais. Latvijos futbolo federacijos prezidentas Vadimas Lašenko šiuo metu skaičiuoja, kad stadiono statybų išlaidos sieks 50 mln. eurų.
Šiuo metu Rygoje jau yra vienas stadionas, talpinantis apie 10 tūkst. žmonių.
Kauno Dariaus ir Girėno stadionas - sėkmės pavyzdys Lietuvoje
Lietuva taip pat turi stadioną, kuris atitinka visus tarptautinius standartus. Laikinoji sostinė Kaunas turi visus tarptautinius standartus atitinkantį stadioną, kuris buvo užbaigtas dar 2022 m. Nuo tada jame vyko ne vienos, gausų sirgalių būrį sutraukusios futbolo varžybos ar grandiozinis koncertas. O ir statyboms čia neprireikė nei dešimtmečių, nei šimtų milijonų išlaidų: viso stadiono kaina siekė 43 mln. eurų.
Nacionalinio stadiono vizija ir perspektyvos
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
V. Benkunsko teigimu, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 1,2 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 157,2 mln. eurų. Skaičiuojama, statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln.
Kada galime tikėtis nacionalinio stadiono Vilniuje?
A.Avulis trečiadienį, rugsėjo 3 d., kalbėjo, kad kol kas statybų startas - sėkmingas, o visi darbai vyksta pagal planą. Iš visų komplekse suplanuotų statybų ilgiausiai truks Nacionalinio stadiono statybos. Stadione tilps 18 tūkst. žiūrovų - tai bus didžiausias stadionas Baltijos šalyse. 5 tūkst. vietų numatyta arenoje. Anot Vilniaus mero Valdo Benkunsko, pinigai bus sumokėti, kai bus baigtos visos statybos ir gauti raktai. Pagal planą tai turėtų įvykti 2027 m. ketvirtąjį ketvirtį.