Lietuvos futbolo rinktinė, kaip ir pats futbolas Lietuvoje, išgyvena įvairius laikotarpius - nuo pakilimo iki nuosmukio. Siekiant suprasti, kiek kartų Lietuvos rinktinė yra triumfavusi prieš kitas šalis, būtina pažvelgti į šalies futbolo istoriją, dabartinę situaciją ir perspektyvas.
Futbolo užuomazgos Lietuvoje
Pirmosios oficialios Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės rungtynės įvyko 1923 m. birželio 24 d. su Estijos komanda ir baigėsi pralaimėjimu 0:5. Pirmąją pergalę pavyko iškovoti 1924 m. rugpjūčio 24 d., kai Taline rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Iki sovietinės okupacijos 1940 m. Lietuva reguliariai dalyvavo tarptautinėse futbolo varžybose.
Iki 1927 m. rinktinė neturėjo trenerio. 1927 m. Lietuvos futbolo lyga (LFL) treneriu paskyrė vengrą Ferencą Molnarą, tačiau po dviejų pralaimėjimų (latviams 3:6 ir estams 0:5) jis buvo atleistas. Iki 1930 m. komanda vėl rungtyniavo be trenerio. Naujas treneris austras O. Ditrichas pasiekė dvi pergales ir vienas lygiasias. Tačiau 1931 m. rinktinė patyrė tris pralaimėjimus iš eilės (Rumunijai 2:4, Estijai 0:2 ir Latvijai 0:1), ir treneris buvo atleistas. 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu paskyrė komandos kapitoną Romualdą Marcinkų. Jis buvo vienintelis lietuvis tarpukariu ir jauniausias treneris (jam buvo 25 metai).
1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Prieš varžybas rinktinė buvo suburta paskubomis ir nespėjo pasiruošti turnyrui. Išvyka į Paryžių neapsiėjo be nuotykių - žaidėjai turėjo iškęsti alinančią 40 valandų kelionę traukinio vagone. Tokios aplinkybės nulėmė prastą sportinę formą prieš susitikimą su Šveicarija - lietuviai pralaimėjo 0:9 ir pasitraukė iš tolesnės kovos.
1928 m. startavo Baltijos taurės turnyras, kuriame varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinės. Turnyras tapo tradiciniu ir su retomis išimtimis buvo rengiamas kasmet iki 1940 m. Lietuva dalyvavo ir atrankos varžybose į tarpukariu vykusius pasaulio futbolo čempionatus.
Taip pat skaitykite: Aukso kiekis olimpiniuose medaliuose
Lietuvos futbolas sovietmečiu
Nuo 1940 m. iki 1990 m., Lietuvai esant TSRS sudėtyje, Lietuvos futbolo rinktinė jokiuose oficialiuose turnyruose dalyvauti negalėjo, tačiau žaidė TSRS tautų spartakiadose ir draugiškose rungtynėse. Lietuviai futbolininkai rungtyniavo TSRS futbolo rinktinės sudėtyje. 1988 m. du lietuviai - Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis - TSRS rinktinės sudėtyje laimėjo Seulo olimpinių žaidynių aukso medalius.
Nepriklausomybės laikotarpis
Po Nepriklausomybės atgavimo, pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinė sužaidė Tbilisyje 1990 m. gegužės 27 d. su Gruzija, kurios baigėsi lygiosiomis 2:2. Nuo tada Lietuvos rinktinė reguliariai žaidžia oficialias ir draugiškas tarpvalstybines futbolo rungtynes. 1991 m. atgaivintas ir Baltijos taurės turnyras. Iš atskirų draugiškų rungtynių galima išskirti Lietuvos rinktinės rungtynes 1996 m. su tuometiniais pasaulio čempionais Brazilijos futbolininkais (rungtynes 3:1 laimėjo brazilai).
Bandymai patekti į aukščiausio lygio turnyrus
Iki šiol Lietuvos rinktinė 8 kartus bandė patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrus (4 kartus į pasaulio čempionatus ir 4 kartus į Europos čempionatus), tačiau nė sykio neįveikė atrankos varžybų. Pirmasis turnyras, į kurį bandė patekti lietuviai - 1994 m. pasaulio čempionatas. Pirmąsias rungtynes lietuviai 1992 m. balandžio 28 d. išvykoje žaidė su Šiaurės Airija ir sugebėjo iškovoti lygiąsias 2:2. Visgi vėliau rezultatai suprastėjo - per 12 atrankos ciklo rungtynių buvo iškovotos tik 2 pergalės (2:1 prieš Latviją ir 3:1 prieš Albaniją), 3 kartus sužaista lygiosiomis ir 7 kartus pralaimėta.
Kitas oficialus Lietuvos rinktinės turnyras - atrankos varžybos į 1996 m. Europos futbolo čempionatą. Turnyras pradėtas pergale 2:0 išvykoje prieš Ukrainos komandą. Šios atrankos varžybos buvo vienos sėkmingiausių Lietuvos komandos istorijoje - per 10 mačų iškovotos 5 pergalės, kartą sužaista lygiosiomis bei patirti 4 pralaimėjimai. Atrankoje į 1998 m. pasaulio čempionatą Prancūzijoje lietuviai buvo arčiausiai tikslo - patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrą.
Atrankos į Europos ir pasaulio čempionatus
Po sėkmingo pasirodymo atrankoje į 1998 m. pasaulio čempionatą, lietuviai puoselėjo viltis pakovoti dėl patekimo į Euro 2000 čempionatą Belgijoje ir Nyderlanduose. Tačiau šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti - Lietuva atrankos cikle pasirodė vidutiniškai. Atranka į 2002 m. pasaulio čempionatą kol kas yra pats nesėkmingiausias Lietuvos rinktinės atrankos turnyras.
Taip pat skaitykite: Finansavimo perspektyvos Lietuvos krepšinyje
Atrankos ciklo į 2004 m. Europos čempionatą starto pirmosiose rungtynėse lietuviai pralaimėjo vokiečiams (0:2) ir įveikė Farerus (2:0), tačiau vėliau kiek netikėtai patirtas pralaimėjimas islandams (0:3). 2006 m. pasaulio čempionato atrankoje Lietuva žaidė vidutiniškai. Atranką į 2008 m. Europos čempionatą Lietuva pradėjo lygiosiomis su tuomečiais pasaulio čempionais italais (1:1). Prieš 2010 m. pasaulio čempionatą Lietuvos rinktinės treneriu pirmą kartą nuo 1990 m. tapo užsienietis - portugalas Jose Couceiro. Atrankoje į 2012 m. Europos čempionatą Lenkijoje ir Ukrainoje Lietuvos rinktinei vadovavo Raimondas Žutautas.
Dabartinė situacija ir iššūkiai
Apžvelgiant dabartinę Lietuvos futbolo rinktinės situaciją, galima pastebėti, kad komanda susiduria su įvairiais iššūkiais. Vienas pagrindinių - žaidėjų meistriškumo lygis. Daugelis Lietuvos futbolininkų rungtyniauja ne pačiuose stipriausiuose užsienio klubuose arba Lietuvos lygoje, o tai turi įtakos jų pasirengimui tarptautinėms varžyboms.
Kitas svarbus aspektas - futbolo strategijos ir sistemos trūkumas. Pasak Nerijaus Kesmino, "mūsų futbolas gyvena be krypties". Anksčiau sakydavo, kad dėl Lietuvos futbolo bėdų kaltos sisteminės klaidos. Dabar turiu kitą nuostatą - nėra jokių sisteminių klaidų, nes nėra sistemos.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį į vaikų ir jaunimo ugdymą. Aurelijus Skarbalius teigia, kad problema yra vaikų ir jaunimo rengimo virtuvėje. Treneriai treniruoja vaikus taip, kaip jiems išeina. Bet, kitaip nei Lietuvoje, daugelyje labiau išsivysčiusių Europos šalių yra gana daug klubų, turinčių visą savo piramidę.
Lietuvos futbolo komandų pavadinimai
Lietuvos futbolo komandų pavadinimai varijuoja nuo tradicinių, susijusių su vietos gyvūnais ar vietovėmis, iki itin originalių ir netgi provokuojančių. Ši įvairovė atspindi skirtingus komandų įkūrėjų tikslus ir vertybes. Kai kurios komandos siekia pabrėžti savo ryšį su regionu, kitos - išsiskirti, pritraukti dėmesį ar tiesiog atspindėti komandos dvasią.
Taip pat skaitykite: Riebalai ir sportas: kiek reikia?
Garsiausias Lietuvos futbolo klubas - Vilniaus "Žalgiris". Jo kūrimo pradžia - 1946 metai. Formavimo priežastis - dvi Kauno komandos - „Spartakas“ ir „Dinamo“. Jos buvo apjungtos ir naujoji komanda perkelta į Vilnių. Nuo 1962 m. komanda gavo istorinį - „Žalgirio“ pavadinimą.
Ateities perspektyvos
Nepaisant visų iššūkių, Lietuvos futbolas turi potencialo tobulėti. Svarbu atkreipti dėmesį į vaikų ir jaunimo ugdymą, diegti modernias metodikas ir kurti aiškią futbolo strategiją. Taip pat būtina gerinti futbolo įvaizdį šalyje, kad pritrauktume daugiau rėmėjų ir investicijų.
Lietuvos futbolo rinktinė, nors ir susidurianti su sunkumais, turi turtingą istoriją ir nemažai pergalių. Svarbu prisiminti šias pergales ir siekti naujų, kad Lietuvos futbolas vėl taptų konkurencingas tarptautinėje arenoje.