Visose tautose, taip pat ir mūsų, yra labai daug negatyvių, perspėjančių ir apsaugančių nuo įvairių bėdų ir nelaimių ženklų ir prietarų. Bet juk taip norisi, kad mūsų gyvenime būtų kuo daugiau optimizmo. Todėl čia pabandysiu surinkti kuo daugiau LAIMĖS IR SĖKMĖS ŽENKLŲ IR PRIETARŲ. Jei ir Jūs žinote mažai, arba dar visai negirdėtų ženklų, ar prietarų, prašau atsiųsti man. Jie bus kuo skubiau čia patalpinti. Pasidalinkime laime ir jos gausime daug daugiau. Šiame straipsnyje aptarsime, kiek laiko reikia šuniui atsigauti po plaukimo, ir pateiksime patarimų, kaip užtikrinti jo gerovę.
Laimės ženklai ir prietarai
Jei jūs norite, kad jūsų namuose vyrautų gėrovė, o visi to namo gyventojai būtų laimingi, pakabinkite ant įėjimo durų pasagą. Rasti keturlapį dobilą ir alyvos penkialapį žiedą - laimei. Rasti akmenėlį su skylute, kuris dar kitaip vadinamas vištų dievu - laimei. Jei aižant žirnelių ankštį, jums pasiseka ir randate 9 žirnelius, tai jų nevalgykite, bet sugalvoję norą meskite jį per petį. Kai virš savo galvos pamatysite krentančią žvaigždę - sugalvokite norą. Jei jūs gegužės 1 d. Jei sausio 1 d. nupjausite nuo bet kokio medžio vytelę ir ją nešiosite kišenėje, tuomet ištisus metus jus lydės sėkmė.
Elgesio pakitimai gyvūnams
Elektroencefalogramos (EEG) metu galima užfiksuoti per stiprų nervinių ląstelių jaudinimą kaip išreikštą elektrinį impulsą. Ši elektrinių impulsų „audra“ sukelia gyvūno elgesio ir judesių pakitimus, kuriuos vadiname traukuliais. Generalizuotų traukulių metu elektrinių impulsų „audra“ prasideda iš karto visame smegenų plote. Dalinių traukulių metu elektrinis aktyvumas sustiprėja tik tam tikroje nedidelėje smegenų dalyje. Kadangi Jūsų veterinaras gali ir nepamatyti priepuolio, todėl jis pasitikės tik Jūsų pateikta informacija, kad galėtų klasifikuoti traukulius. Toliau generalizuoti traukuliai yra skirstomi į du subtipus: pagrindinius motorinius traukulius (grand mal) ir alpimus (petit mal). Klasikiniai traukuliai - tai grand mal, neretai vadinami toniniais-kloniniais. Dažniausiai priepuoliai stebimi kai gyvūnas būna pilnai atsipalaidavęs, tyloje. Lygiai kaip kai kurie šunys gali pajausti kada jų epileptiką šeimininką ištiks priepuolis, taip ir kai kurie šeimininkai pajunta kada jų epilepsija sergančiam šuniui prasidės traukuliai. Tai aura (prodrominė stadija) - aiškūs pakitimai gyvūno elgsenoje, kurie signalizuoja apie artėjantį priepuolį. Dažniausiai auroje gyvūnas būna labai liūdnas arba neramus. Jis gali siekti šeimininko dėmesio, arba atvirkščiai - slėptis. Tipiškas toninis-kloninis priepuolis prasideda stipriu raumenų įtempimu (toninė dalis). Paprastai gyvūnas nugriūna ant šono, stipriai ištiesia galūnes į priekį, galvą užverčia link nugaros. Kai tik prasideda priepuolis - gyvūnas praranda sąmonę (nors akys neretai lieka atmerktos). Kartais pasireiškia vokalizacija (šuo inkščia, kaukia, staugia, loja) ar snukio raumenų trūkčiojimai. Vokalizacija yra nevalinga ir tikrai nerodo skausmo! Dažniausiai būna gausus seilėtekis, gyvūnas gali pasišlapinti, pasituštinti ar išspaudžia analines liaukutes. Tai taip pat visiškai nekontroliuojami procesai, nes priepuolio metu gyvūnas būna be sąmonės. Toninė dalis trunka labai trumpai (mažiau nei 30 sekundžių), po kurios prasideda ritmiški judesiai (kloninė dalis). Tipiškai stebimi žandikaulių judesiai, plaukimo ar bėgimo judesiai galūnėse. Traukulių metu gyvūnas kvėpuoja netolygiai, todėl liežuvis gali pamėlynuoti. Net jei Jums atrodo kad priepuolis tęsiasi visą amžinybę, iš tiesų jis netrunka ilgiau kaip 2 minutes. Jeigu priepuolis trunka daug ilgiau - reiktų sunerimti, kad gyvūnas nepereitų į pastovaus priepuolio (status epilepticus) būseną. Po priepuolio kurį laiką gyvūnas gali gulėti nejudėdamas. Po to vėl atsistoja ant kojų. Kartais šunys iš karto po priepuolio pašoka ant kojų ir elgiasi lyg nieko nebuvę. Tačiau daugumai prireikia tam tikro laiko atsigauti. Dažnai popriepuolinės stadijos metu gyvūnas būna lyg aklas, be orientacijos. Gali blaškytis po namus atsitrenkdamas į pakeliui esančius daiktus. Kartais būna labai alkanas ir suėda bet kokį surastą maistą. Labai retai, tačiau kai kurie gyvūnai šiuo periodu tampa agresyvūs, ypač tai būdinga laikomiems pririštai. Nors tai ir gana retas reiškinys, tačiau būtina jį laiku pastebėti, ypač jei šuo yra didelės veislės, o namuose yra mažų vaikų. Tačiau ne visada priepuoliai vyksta taip kaip parašyta. Kai kuriems gyvūnams visai nebūna auros ir traukuliai prasideda staiga. Kai kurie šunys iš karto po priepuolio pašoka ant kojų ir elgiasi lyg nieko nebuvę, o kiti gali būti dezorientuoti kelias dienas. Vieniems gyvūnams priepuolio metu gali pasireikšti tik toninis rigidiškumas, o kitiems - tik kloniniai traukuliai. Itin retai, bet kartais gyvūnas tiesiog nukrenta ant šono ir guli nejudėdamas. Dauguma priepuolių būna pavieniai ir trunka labai trumpai. Tačiau kartais jie būna daug sudėtingesni. Didelių veislių šunims būdinga priepuolių eilė. Tokiu atveju šuniui bus vienas priepuolis, po kurio jis atsigauna. Tada po kelių valandų vėl pasireikš kitas priepuolis. Iš tiesų šuo pilnai neatsigauna tarp priepuolių. Tada būna dar vienas priepuolis, ir dar vienas, ir dar vienas, ir dar… Kartais tai pereina į pastovų priepuolį, kuris nesibaigia - epilepsinė būsena vadinama status epilepticus. Retkarčiais status epilepticus prasideda iš niekur nieko; gyvūnui prasideda traukuliai ir nesibaigia. Dauguma traukulių yra trumpi, ir tinkamai gydant gyvūnas gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Tačiau šiaip ar taip traukuliai yra rimtas sutrikimas ir gali sukelti pažeidimus smegenyse. Šie pažeidimai su laiku yra linkę kauptis ir didėti. Jeigu priepuolis trumpas - pagrindinė jo pasekmė yra ateityje pasireiškiantis dar vienas priepuolis. Jeigu priepuolis trunka ilgiau kaip 30 minučių yra didelė tikimybė, kad smegenyse atsiras nebepataisomų rimtų smegenų pažeidimų. Jie gali pasireikšti kaip asmenybės sutrikimas, atminties praradimas išmoktiems dalykams (paklusnumui, komandoms). Kartais tokie traukuliai gali sukelti komą. Dėl intensyvaus raumenų aktyvumo smarkiai pakyla kūno temperatūra, gyvūnas kvėpuoja netolygiai. Pasitaiko atvejų, kad traukuliai sukelia tokį stresą gyvūno organizmui, jog jį ištinka širdies smūgis ir jis miršta. Šis priepuolių subtipas būdingas žmonėms. Jie skiriasi nuo grand mal tuo, kad vyksta elektrinių impulsų slopinimo banga, o ne sužadinimo. Nėra pilnai ištirta ar iš tiesų gyvūnams būna alpimo priepuoliai. Židininio ar dalinio priepuolio metu elektrinių impulsų „audra“ prasideda izoliuotoje smegenų dalyje. Židininys priepuolis gali ir likti lokalizuotas, arba išplinta per visas smegenis ir sukelia generalizuotą priepuolį. Todėl kai kuriais atvejais numanoma aura iš tikrųjų būna židininys priepuolis, pereinantis į generalizuotą. Jeigu gyvūnui pasireiškia tokio tipo traukuliai - galima drąsiai įtarti, kad yra tam tikros vietos pažeidimas. Paprasti židininiai priepuoliai prasideda smegenų dalyse atsakingose už tam tikros kūno dalies motoriką. Dažniausiai stebimas snukio raumenų trūkčiojimas, mirksėjimas. Neretai paveikia tik viena snukio pusė. Jeigu židininys išplinta - paveikiamos kitos tos pačios kūno pusės dalys. Pavyzdžiui, pradeda trūkčioti priekinė koja. Paprastai tokio priepuolio metu gyvūnas būna sąmoningas, ieško šeimininko nesuprasdamas kas jam darosi. Čia traukuliai gali ir pasibaigti, arba pereiti į generalizuotą priepuolį. Kompleksiniai židininiai priepuoliai prasideda smegenų dalyse atsakingose už emocijas ir elgseną (smilkininėse srityse). Kai prasideda toks priepuolis - paveikiama gyvūno sąmonė, todėl jis elgiasi keistai. Jis gali bėgti nesustodamas kelias dešimtis kilometrų, atlikti betikslius pasikartojančius veiksmus ar net pradeda elgtis agresyviai. Kitais atvejais sutrinka organizmo veikla ir prasideda viduriavimas ar vėmimas. Dažniausiai agresyviai ar keistai besielgiantys šunys turi elgesio problemų. Tačiau, jeigu tokie pokyčiai pasireiškia retai, ir kartais stebimi generalizuoti priepuoliai - galima įtarti kompleksinius židininius priepuolius ir juos gydyti atitinkamai. Žmonėms su tokiais priepuoliais patiria haliucinacijas. Kai kuriems šunims pastebimi „musių gaudymo“ epizodai, kai jie gaudo aplink galvą skraidančias įsivaizduojamas muses. Kai kurios būklės gali būti maišomos su epilepsiniais priepuoliais. Šunims, sergantiems vidinės ausies uždegimu gali prasidėti priepuoliai. Šunims, segantiems širdies ligomis gali būti alpimo priepuoliai. Pasitaiko miego sutrikimų, kai miego metu ištinka kolapsas ar pasireiškia intensyvūs galūnių judesiai. Idealiausia būtų, jeigu būtų įmanoma pašalinti epilepsijos priežastį, kad gyvūnas niekados daugiau nebepatirtų priepuolių. Jeigu epilepsija simptomatinė, kartais užtenka išgydyti ją sukėlusią liga (pavyzdžiui išoperuoti smegenų auglį) ir epilepsija išgydoma. Tačiau daug dažniau nustatoma idiopatinė epilepsija, kai priežastis taip ir lieka neišaiškinta. Arba radus priežastį smegenys būna jau per stipriai pažeistos ir prasidėję negrįžtami pakitimai, todėl priepuoliai kartojasi. Antiepileptiniai vaistai neišgydo epilepsijos, jie tik padeda kontroliuoti traukulius. Taigi reikėtų suvokti, kad tai yra terapija skirta visam gyvenimui. Gydymo paskirtis yra sumažinti priepuolių skaičių ir stiprumą. Svarbiausias tikslas yra išvengti priepuolių eilės, kurie gali kelti grėsmę gyvūno gyvybei. Net ir idealiai atitaikius gydymą, retkarčiais priepuoliai pasikartoja. Bet jeigu jie nėra dažni, ilgi ir stiprūs, o antiepilepsiniai vaistai nesukelia pašalinio poveikio - laikoma, kad gydymas yra sėkmingas. Taikant teisingą gydymą dviem trečdaliam epileptikų traukuliai sėkmingai kontroliuojami. Gydant epilepsiją reikia labai daug kantrybės. Antiepileptiniai vaistai kiekvieną gyvūną veikia skirtingai, todėl reikia nemažai laiko kol pritaikomas tinkamas gydymas. Be to, su amžiumi vaistų dozės gali kisti. Pradėjus gydymą ar pakeitus vaistą reikia tam tikro laiko kol vaistas pasiekią maksimalų gydomąjį poveikį. Labai sunku stebėti kai Jūsų augintiniui pasireiškia priepuoliai, tačiau jeigu Jūsų veterinarijos gydytojas liepia palaukti - vadinasi taip yra būtina ir nėra būdų kaip pagreitinti vaistų įsisavinimą. Net ir duodant vaistų, gyvūnui gali pasireikšti priepuoliai, todėl labai svarbu sekti jų dažnumą ir trukmę, kad būtų galima spręsti ar gydymas iš tiesų yra efektyvus. Visų antiepileptinių vaistų poveikis yra jaudinimo slopinimas smegenyse siekiant sumažinti galimo priepuolio atsiradimą. Pagrindiniai šunims naudojami vaistai: fenobarbitalis, kalio bromidas ir diazepamas. Šie vaistai gali būti naudojami atskirai arba tam tikromis kombinacijomis. Prieš pradedant gydymą reikia pasverti kuri rizika yra didesnė, ar traukulių negydymo, ar pašalinio vaistų poveikio. Iš esmės, jeigu gyvūnas patiria priepuolius dažniau negu kartą per porą mėnesių - smegenų pažeidimo ir ligos paūmėjimo riziką yra pakankamai didelė, kad būtų pradėtas gydymas. O jeigu gyvūnas patyrė priepuolių eilę arba status epilepticus, dėl gyvybei pavojingos būsenos gydymas yra primygtinai rekomenduojamas. Daugumai epileptikui gydymas tęsiamas visą gyvenimą. Tačiau …
Atsigavimo laikas po plaukimo
Atsigavimo laikas po plaukimo priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant šuns veislę, amžių, fizinę būklę ir plaukimo intensyvumą.
- Veislė: Kai kurios veislės, pavyzdžiui, labradoro retriveriai ir auksaspalviai retriveriai, yra natūralūs plaukikai ir greičiau atsigauna po plaukimo nei kitos veislės.
- Amžius: Jaunesni ir vyresni šunys gali ilgiau atsigauti po plaukimo nei suaugę šunys.
- Fizinė būklė: Geros fizinės būklės šunys greičiau atsigauna po plaukimo nei šunys, kurie nėra tokie aktyvūs.
- Plaukimo intensyvumas: Šunys, kurie intensyviai plaukė, gali ilgiau atsigauti nei tie, kurie plaukė ramiai.
Paprastai dauguma šunų visiškai atsigauna per kelias valandas po plaukimo. Tačiau kai kuriems šunims, ypač tiems, kurie nėra įpratę plaukioti, gali prireikti iki 24 valandų, kad visiškai atsigautų.
Taip pat skaitykite: Aukso kiekis olimpiniuose medaliuose
Patarimai, kaip padėti šuniui atsigauti po plaukimo
Yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad padėtumėte savo šuniui atsigauti po plaukimo:
- Nušluostykite šunį: Po plaukimo kruopščiai nušluostykite šunį rankšluosčiu, kad pašalintumėte vandens perteklių. Tai padės išvengti peršalimo ir hipotermijos.
- Išdžiovinkite šuns ausis: Šunų ausys yra linkusios į infekcijas, todėl svarbu jas gerai išdžiovinti po plaukimo. Galite naudoti vatos tamponą arba specialų ausų valiklį.
- Pasiūlykite vandens: Po plaukimo šuo gali būti ištroškęs, todėl būtinai pasiūlykite jam vandens.
- Leiskite šuniui pailsėti: Po plaukimo leiskite šuniui pailsėti ramioje ir patogioje vietoje. Venkite intensyvios veiklos, kol šuo visiškai neatsigaus.
- Stebėkite šunį: Stebėkite šunį, ar nėra peršalimo, kosulio ar kitų ligos požymių. Jei pastebėjote kokių nors neįprastų simptomų, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Mitybos poreikiai
Pereidami į kitą atsigavimo etapą, turėsite atsižvelgti į savo šuns mitybos poreikius. Po spay operacijos jūsų šuns apetitas gali sumažėti dėl anestezijos poveikio. Neverskite maisto, jei jūsų šuniukas nerodo susidomėjimo, bet visada tiekia gėlą vandenį. Pradėkite nuo mažų porcijų lengvai virškinamo maisto apie 24 valandas po operacijos. Pasiūlykite maždaug ketvirtadalį savo šuns įprasto patiekalo dydžio. Daugelis veterinarijos gydytojų pirmosioms dienoms po operacijos rekomenduoja švelnią dietą. Virtos vištienos ir baltųjų ryžių mišinys dažnai veikia gerai. Šis derinys suteikia būtinų maistinių medžiagų, švelniai virškinamos virškinimo sistemoje. Kai jūsų šuo parodys pasirengimą įprastam maistui, sutelkite dėmesį į aukštos kokybės, maistinių medžiagų tankius variantus. Pasirinkite maisto produktus, kuriuose gausu baltymų, kad būtų galima paremti audinių remontą. Drėgnas maistas atsigaunant gali labiau patikti jūsų šuniui ir padidinti vandens suvartojimą. Nedelsdami susisiekite su veterinarijos gydytoju, jei jūsų šuo patiria vėmimą, viduriavimą ar apetito praradimą, kuris išlieka daugiau nei 24 valandas. Kai jūsų šuns apetitas grįžta į normalų, pereiti prie įprastos dietos per maždaug savaitę. Tinkamai mitybos metu atsigavus, jūsų šuo pasveiks greičiau ir jausis patogiau.
Judėjimo apribojimas
Po spartos jūsų šuniui reikia laiko pasveikti. Apribokite savo augintinio judesius per 7-10 dienų atsigavimo laikotarpį. Geriausi yra trumpi, kontroliuojami pasivaikščiojimai ant pavadėlio. Nors jūs ribojate fizinius pratimus, psichinė stimuliacija išlieka svarbi. Dėlionės žaislai, užpildyti neriebiais skanėstais, gali išlaikyti jūsų šunį neuždengus per didelio trūkumo. Maisto išpardavimo žaislai (pavyzdžiui, „Kongs“) yra puikios galimybės. Turite užkirsti kelią savo šuniui šokinėti, bėgioti ar žaisti maždaug atkūrimo metu. Blokuokite prieigą prie laiptų ir naudokite kūdikių vartus, kad apribotumėte judėjimą jūsų namuose. Jei turite mažą šunį, prireikus nešiokite ją aukštyn ir žemyn. Po pradinio atsigavimo laikotarpio galite lėtai padidinti savo šuns aktyvumo lygį. Pradėkite nuo kelių minučių kiekvieną dieną pratęsdami pasivaikščiojimo laiką. Stebėkite, ar nėra nuovargio ar diskomforto požymių, tokių kaip kankinimas ar nenoras tęsti. Venkite maudytis ar maudytis savo šunį mažiausiai 14 dienų po operacijos, kad būtų išvengta infekcijos pjūvio vietoje. Kai jūsų veterinaras atliks visiškai aiškų, plaukimas gali būti puikus mažo poveikio pratimas šunims, atsigavusiems po operacijos. Reikėtų vengti didelio poveikio veiklos (pavyzdžiui, bėgti, šokinėti ar žaisti su kitais šunimis).
Kada kreiptis į veterinarijos gydytoją
Kreipkitės į veterinarijos gydytoją, jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų:
- Šuo atrodo labai pavargęs arba letargiškas.
- Šuo atsisako valgyti ar gerti.
- Šuo vemia arba viduriuoja.
- Šuo kosti arba čiaudi.
- Šuo turi karščiavimą.
- Šuo turi kitų ligos požymių.
Taip pat skaitykite: Finansavimo perspektyvos Lietuvos krepšinyje
Taip pat skaitykite: Riebalai ir sportas: kiek reikia?