Sportas - tai ne tik fizinė veikla, bet ir galingas įrankis, kuris keičia ne tik mūsų kūną, bet ir vidinį pasaulį. Jis daro didelę įtaką žmogaus kasdieniam gyvenimui ir sveikatai - tiek fizinei, tiek psichinei. Įtraukus į savo rutiną sportą ir tokiu būdu padidinus fizinio aktyvumo lygį galima pagerinti širdies veiklą, sumažinti diabeto riziką, kontroliuoti cukraus lygį kraujyje, sumažinti įtampą ir stresą. Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, didina mūsų disciplinuotumą ir tuo pačiu prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės. Be to, fizinis aktyvumas gerina ir mūsų raumenų atmintį bei koordinaciją. Taigi, priežasčių, kodėl sportuoti sveika, yra ne viena.
Fizinis stiprėjimas ir ištvermė
Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina raumenis, didina ištvermę ir gerina bendrą kūno funkcionalumą. Jėgos treniruotės seniai nebėra tik kultūristų reikalas. Tai viena iš svarbiausių fizinio aktyvumo formų, kuri stiprina ne tik kūną, bet ir protą. Jėgos treniruotės neapsiriboja vien sporto sale - jų poveikį jauti kiekviename žingsnyje. Kai kūnas tampa stipresnis, lengviau pakelti pirkinių krepšius, ne taip vargina laiptai, mažiau skauda nugarą dirbant sėdimą darbą. Net laikysena pagerėja. Sportuojant gerėja kraujotaka, visi organai geriau aprūpinami krauju. Be to, ilgiau išlaikant pakilusį pulsą yra treniruojama širdis. Atliekant jėgos pratimus - stiprėja raumenys ir kaulai. Būtent jėgos pratimai yra svarbūs vyresniame amžiuje, nes tai gera kaulų lūžių prevencija.
Kaulų stiprinimas ir sąnarių apsauga
Jėgos treniruotės sukuria natūralų stresą kaulams, kuris skatina juos stiprėti. Tai labai svarbu siekiant išvengti osteoporozės, ypač vyresniame amžiuje. Be to, stiprinant aplink sąnarius esančius raumenis, sumažėja sąnarių apkrova, kas gali padėti malšinti ar išvengti lėtinių skausmų, pvz. keliuose ar nugaroje. Sportas stiprina ne tik raumenis, bet ir kaulus. Sportuojant kaulams tenka papildomas spaudimas, o tai savo ruožtu didina kaulų tankį ir dėl to jie tampa stipresni. Treniruočių metu kaulams tenka papildomas krūvis, todėl siekdami jį atlaikyti, kaulai prisitaiko ir tampa tankesni. Jei sportuojama reguliariai, nuolatinis patiriamas stresas kaulus stiprina ir didina jų tankį. Mūsų organizmui senstant kaulų tankis yra linkęs mažėti, todėl sportuoti rekomenduojama bet kurio amžiaus žmonėms ir tokiu būdu išsaugant stiprius ir sveikus kaulus ir senatvėje.
Medžiagų apykaitos pagreitinimas
Daug žmonių stengiasi „sudeginti” kalorijas bėgdami ar važiuodami dviračiu, tačiau pamiršta, kad raumenys yra tikras medžiagų apykaitos variklis. Net kai ilsiesi, tavo raumenys sunaudoja daugiau energijos nei riebalinis audinys. Reguliarios jėgos treniruotės padidina raumenų masę, o tai reiškia, kad tavo organizmas nuolat dirba efektyviau - net miegant. Sportas padeda efektyviai kontroliuoti kūno svorį, nes degina kalorijas ir spartina medžiagų apykaitą.
Psichologinė nauda ir streso mažinimas
Fizinė jėga labai glaudžiai susijusi su psichologine būsena. Kiekviena treniruotė skatina endorfinų gamybą - tai natūralūs hormonai, kurie mažina stresą, nerimą, depresijos simptomus. Be to, progresas sporte stiprina pasitikėjimą savimi: matai, kad gali pakelti daugiau, ištverti ilgiau - o tai persikelia ir į kasdienybę. Sporto metu išsiskiria endorfinai - laimės hormonai, kurie mažina stresą ir gerina nuotaiką. Matydami, kaip stiprėja kūnas, keičiasi fizinė forma ir gerėja ištvermė, natūraliai jaučiamės labiau pasitikintys savimi. Sportuodami, pavyzdžiui, golfą ar slidinėjimą, esate priversti susikoncentruoti į veiklą ir palikti rūpesčius nuošalyje. Kadangi fizinė veikla suaktyvina smegenų chemines medžiagas, asmenys tampa laimingi ir atsipalaidavę. Dėl fizinės veiklos išsiskiria endorfinų. Endorfinai - tai smegenyse esančios cheminės medžiagos, padedančios sumažinti stresą ir skausmą. Sportuojant taip pat mažėja streso hormonų, kortizolio ir adrenalino. Sportas gerina nuotaiką, padeda pasijusti geriau, reikšmingai sustiprina pasitikėjimą savimi. Be to, sportuojant (ypač užsiimant komandiniu sportu) išmokstama greitai priimti sprendimus ir reaguoti instinktyviai. Tokie gebėjimai gali labai būti labai naudingi ir mūsų kasdieniame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Aukso kiekis olimpiniuose medaliuose
Ligų prevencija ir ilgaamžiškumas
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai atlieka jėgos treniruotes, turi mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto, metabolinio sindromo ir net kai kurių vėžio formų riziką. Be to, tai padeda išlaikyti nepriklausomybę senstant - žmogus ilgiau išlieka savarankiškas, energingas, socialiai aktyvus. Fizinis aktyvumas net iki 38 % sumažina mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo cukrinio diabeto, insulto bei tam tikrų vėžio formų riziką. Be to, jis gerina medžiagų apykaitą ir stiprina organizmo atsparumą. Reguliarūs fiziniai pratimai mažina kraujospūdį, didina gerojo (DTL) cholesterolio kiekį ir gerina kraujagyslių elastingumą. Tai reikšmingai sumažina širdies infarkto ir insulto riziką. Pagerėjusi kraujotaka taip pat užtikrina geresnį deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą į audinius, o tai svarbu senstant. Judėjimas reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, padeda kontroliuoti kūno svorį ir slopina lėtinius uždegimus - vieną pagrindinių lėtinių sveikatos sutrikimų priežasčių. Taip pat gerėja mitochondrijų veikla, mažėja oksidacinis stresas, o tai apsaugo ląsteles nuo pažeidimų. Fizinis krūvis skatina naujų mitochondrijų formavimąsi (biogenezę), aktyvina autofagiją - pažeistų ląstelių valymosi procesą - ir stiprina atsparumą senėjimui. Tai mažina lėtinių susirgimų atsiradimo tikimybę. Fizinis aktyvumas didina endorfinų ir augimo hormono kiekį, kurie gerina savijautą ir padeda atkurti audinius. Taip pat mažėja uždegimą skatinančių ir didėja uždegimą slopinančių molekulių kiekis. Raumenys išskiria miokinus - baltymus, reguliuojančius uždegimą, medžiagų apykaitos procesus ir nervų sistemos veiklą. Jėgos treniruotės kartu su tinkama mityba padeda palaikyti raumenų masę, mažina mirtingumą ir saugo kognityvines bei fizines funkcijas. Fiziniai pratimai skatina kraujotaką smegenyse, stiprina neuronų ryšius ir mažina demencijos riziką. Reguliarus judėjimas taip pat gerina nuotaiką, mažina nerimą, depresijos simptomus ir gerina miegą - visi šie veiksniai svarbūs sveikam, ilgam gyvenimui.
Svorio reguliavimas
Vienas iš pagrindinių sporto privalumų yra tas, kad jis padeda kontroliuoti svorio augimą. Sėdimas darbas ir nesveikas gyvenimo būdas yra vienos iš pagrindinių nutukimo priežasčių. Jei nutukę žmonės įsitraukia į intensyvios fizinės veiklos reikalaujantį sportą, jie gali sudeginti daugiau kalorijų, atsikratyti papildomų kūno dalių ir sumažinti nereikalingo svorio augimo tikimybę. Taip jie gali užsitikrinti ir išlaikyti gerą kūno sudėjimą. Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno svorį, nes reguliariai sportuojant galima atsikratyti nepageidaujamų kilogramų. Daugelis sporto šakų ir treniruočių pasižymi intensyvia fizine veikla, kurios metu veiksmingai ir greitai sudeginamas didesnis kiekis nereikalingų kalorijų.
Kraujospūdžio reguliavimas ir cholesterolio lygio mažinimas
Sportas naudingas sveikatai, nes padeda pagerinti kraujo apytaką. Kai užsiimate bet kokiu sportu, širdis plaka greičiau ir papildomai apkrauna širdies raumenis. Hipertenzija arba aukštas kraujospūdis yra didelė grėsmė sveikatai, galinti sukelti insultą ir kitas su širdimi susijusias problemas. Sportas padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Beveik visos sporto rūšys reikalauja bėgimo, tempimo ir kitos fizinės veiklos. Kai užsiimate tokia veikla, širdis tampa stipresnė, sumažėja arterijas veikianti jėga, todėl sumažėja kraujospūdis. Sportas padeda kontroliuoti ir cholesterolio lygį kraujyje. Ne vieno atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žmonių, kurių fizinio aktyvumo lygis yra aukštas, cholesterolio lygis yra mažesnis nei tų, kurie linkę rinktis sėslesnį gyvenimo būdą. Nustatyta, kad aukščiausio lygio sportininkų cholesterolio lygis būna itin žemas - net ir tada, kai jie peržengia trisdešimties metų amžiaus ribą.
Imuniteto stiprinimas
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti ir mūsų imuninę sistemą, kuri yra atsakinga už organizmo apsaugą. Fiziniai pratimai reikšmingai padidina baltųjų kraujo kūnelių kiekį, o su prakaitu, kuris išsiskiria sportuojant, iš organizmo pašalinami toksinai. Padidėjusi kūno temperatūra mažina bakterijų dauginimosi tikimybę. Reguliari fizinė veikla, pavyzdžiui, greitas vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis, bėgiojimas, plaukiojimas baseine, sunkumų kilnojimas, įvairūs kiti jėgos ir ištvermės pratimai teigiamai veikia imuninę sistemą. Dar geriau, kai sportuojame gryname ore, nesvarbu, kokios oro sąlygos. Tokiu būdu organizmas skatinamas prisitaikyti prie pačių įvairiausių oro sąlygų, rečiau sergama ūminėmis infekcinėmis ligomis, gerinamos adaptacinės savybės.
Miego kokybės gerinimas
Sportas padeda pagerinti miego kokybę. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojantys žmonės užmiega greičiau ir lengviau, o jų miegas gilesnis ir kokybiškesnis. Pažiūrėkite į vaikus - jei tą dieną jie nemažai laiko praleido lauke, jų miegas, tikėtina, bus daug geresnis nei tomis dienomis, kai vaikai lauke nebuvo. Taigi jei turite miego problemų, pasvarstykite, ar kasdien judate pakankamai. Tikėtina, kad sportas padės išspręsti miego problemas ir ne tik greičiau panirsite į miego karalystę, bet ir giliau miegosite, o tai reiškia, kad kokybiškiau pailsėsite. Kokybiškiau pailsėję kitą dieną jausitės energingesni.
Taip pat skaitykite: Finansavimo perspektyvos Lietuvos krepšinyje
Protinių procesų aktyvinimas
Viena treniruotė maždaug dvigubai pagerina smegenų aprūpinimą krauju, deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, o tai, savo ruožtu, gerina protinę veiklą, pavyzdžiui, tampa lengviau mokytis, įsiminti informaciją, kurti tekstus ir pan. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus sportas mažina neurodegeneracinių ligų išsivystymo riziką, vadinasi, ženkliai sumažėja tokių sveikatos sutrikimų kaip senatvinė silpnaprotystė arba Alzheimerio liga, išsivystymo senatvėje rizika.
Kaip pradėti sportuoti?
Nesvarbu, ar pradedi nuo savo kūno svorio, ar jau keli štangą - kiekvienas žingsnis jėgos treniruočių kelyje prisideda prie geresnio tavo gyvenimo. Sporto teikiama nauda yra prieinama kiekvienam, nepriklausomai nuo patirties lygio. Jei esate pradedantysis, pradėkite nuo mažų žingsnių: lengvų pasivaikščiojimų, tempimo pratimų ar pradedančiųjų treniruočių. Jei paklaustumėte, kada geriausia sportuoti, turbūt kiekvienas pateiktų skirtingą atsakymą. Mes manome, kad svarbiausia - sportuoti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja per savaitę sportuoti bent 150-300 minučių arba po 30-60 minučių 5 dienas per savaitę. PSO pabrėžia, kad svarbu sportuoti kelis kartus per savaitę, jei norite gauti daugiau naudos sveikatai.
Patarimai pradedantiesiems:
- Pasirinkite veiklą, kuri jums patinka.
- Derinkite įvairias aktyvumo formas.
- Venkite ilgo sėdėjimo.
- Darykite reguliarias pertraukas - poilsio metu pasivaikščiokite po kambarį, atlikite tempimo pratimus.
- Pradėkite nuo mažų žingsnių.
- Įtraukite judėjimą į kasdienybę.
- Svarbiausia - reguliarumas.
Taip pat skaitykite: Riebalai ir sportas: kiek reikia?