Įvadas
Olimpinis sportas - tai daugiau nei tik fiziniai pratimai ir varžybos. Tai sudėtinga sistema, apimanti fizinių ir dvasinių galių ugdymą, varžymąsi, ir humanistinių vertybių propagavimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime olimpinio sporto apibrėžimą, jo istoriją, raidą Lietuvoje ir šiuolaikines tendencijas.
Sporto Apibrėžimas ir Esminiai Bruožai
Sportas - tai fizinių pratimų, varžybų, pratybų ir treniruočių organizavimo ir vykdymo sistema, taip pat kūno kultūros priemonė ir metodas. Plačiąja prasme, tai visos fizinio aktyvumo formos, kurios gerina žmonių fizinį parengtumą ir dvasinę būseną. Sportui būdingas nuoseklus ir nuolatinis fizinių ir dvasinių žmogaus galių plėtojimas varžantis, lenktyniaujant (greičiau, toliau, aukščiau, gražiau, geriau) ir taip išugdytų jėgų, gebėjimų rodymas individualiose ir komandinėse varžybose. Jis apima sistemingą mokymąsi, lavinimąsi ir varžymąsi.
Skiriamas didysis sportas, kai kiekvienas dalyvis siekia geriausio rezultato. Jis suprantamas siaurąja (aukščiausio rango, elitinės varžybos: pasaulio, Europos čempionatai, olimpinės žaidynės) ir plačiąja (sistemingas rungtyniavimas siekiant geriausių rezultatų) prasme. Didysis sportas padeda nustatyti žmogaus gebėjimų galimybes, t. y. suprasti sudėtingiausius žmogaus organizmo mechanizmus, kai atliekamas maksimalus darbas stresinėmis aplinkybėmis ir krūvis priartėja prie biologinės veiklos ribos. Iš gautų duomenų nustatomi dėsningumai, kaip optimaliai lavinti įgimtus žmogaus gebėjimus.
Olimpinis Sportas: Svarbiausia Tarptautinio Sąjūdžio Dalis
Svarbiausia tarptautinio sporto sąjūdžio, propaguojančio humanistines vertybes, šiuolaikinio visuomenės gyvenimo ir tarpvalstybinių santykių dalis yra olimpinis sportas (olimpinės žaidynės). Ryškiausias olimpinio sporto bruožas - specialus sportininkų rengimas varžytis ir varžymasis, pirmiausia svarbiausiose pasaulio varžybose - olimpinėse žaidynėse, siekiant kuo geriausių olimpinių sporto šakų rezultatų. Taip pat svarbus socialinių tikslų - sveikatos stiprinimo, fizinio ir dorovinio žmonių tobulinimo, olimpizmo principų kitose visuomeninio gyvenimo srityse - skleidimas ir įgyvendinimas.
Šiuolaikinis sportas susideda iš daugelio šakų, kurių kiekvienai būdinga saviti sportinės kovos metodai, technikos ir taktikos veiksmai, tam tikri įrankiai, inventorius, įranga ir aplinka.
Taip pat skaitykite: Olimpinis stalo tenisas: už ir prieš
Sporto Istorija: Nuo Savisaugos Iki Varžybų
Sporto pradžia laikytina laikotarpis, kai savisauga ir buitiniai rūpesčiai nebeužėmė viso žmogaus laiko. Seniausia užuomina apie sportinę veiklą siekia 2750-2600 prieš Kristų. Mergaičių žaidimai su kamuoliu pavaizduoti Egipto raižiniuose apie 2050 prieš Kristų. Medžioklėje šaudymas iš lanko buvo žinomas jau mezolite (apie 8000 pr. Kr.), bet sportu virto apie 1150 pr. Kr.
Sporto Raida Lietuvoje: Nuo Senovės Iki Šių Dienų
LIETUVOJE sporto šaknys slypi gilioje senovėje. Senovės lietuviams ypatingą reikšmę turėjo pratimai jojant žirgais: pirmo tūkstantmečio prieš Kristų Vidurio Lietuvos kapinynuose aptinkama rūpestingai kamanėlėmis ir žvangučiais padabintų žemaitukų veislės žirgų palaidojimų. Baltų teritorijoje dar 7-6 amžiuje prieš Kristų vikrumas, jėga, greitumas, ištvermė buvo labai reikalingos žmogui kovojant už būvį. Pirmykštėje bendruomenėje jauni žmonės buvo mokomi ir auklėjami šeimoje. Mokymas dažniausiai rėmėsi atidžių vyresniųjų veiksmų stebėjimu, kartojimu. Vėliau žmogus pastebėjo, kad taurą gelbsti jo milžiniška raumenų jėga, o elnią - gera klausa, orientavimasis, judesių lengvumas ir greitis. Žaidimai ir kiti fiziniai pratimai tapo fizinio lavinimo, t. p. Šiuolaikinio sporto sampratos užuomazgos Lietuvoje pradėjo formuotis 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje. Teorinius pagrindus kūrė Lietuvos švietėjai, filosofai: S. Šalkauskis, A. Maceina, V. Sezemanas, kūno kultūros, sporto puoselėtojai: A. Jurgelionis, A. Vokietaitis, K. Dineika, V. Augustauskas. Sportas vertintas kaip stipri pasikeitusio, jau 20 a. pradžios požiūrio į žmogaus fizinį lavinimą išraiška. Buvo pastebėtas ryškiausias sporto bruožas - varžymasis.
V. Augustauskas teigė: "Tik lenktyniavime gali būti sukoncentruota tiek pastangų, kad asmenybė parodytų savo galimybių ribą. Varžybinis sportas - vienas mėgstamiausių jaunimo dalykų. Niekas taip gausiai pasaulio jaunuomenės nesutelkia bendrauti, kaip šių dienų sportas."
A. Maceina rašė: "<…> Sportininkas yra panašus į asketą, nes neleidžia savo kūnui elgtis taip, kaip jis norėtų, bet lenkia jį pagal savo dvasią, nulemtą sporto tikslo <…>."
Laisvę ir nepriklausomybę atsikovojusioje Lietuvoje sudominti ir į praktinę sportinę veiklą įtraukti Lietuvos jaunimą buvo nelengva: viską reikėjo pradėti tuščioje vietoje. Vienas iš Lietuvos sporto kūrėjų S. Garbačiauskas, 1919 grįžęs į Lietuvą iš Rusijos, stebėjosi: "Pats svarbiausias mano tikslas buvo rasti sporto aikštę ar salę, kur būtų įmanoma sueiti į ryšį su sportuojančiais. Per mėnesį išlandžiojau Kauną ir apylinkes, net ir didesnius kiemus, bet, mano didžiausiai nuostabai, nieko panašaus neradau <…>. Pasidarė liūdna ir nesuprantama, kodėl vaikai nežaidžia - visur lyg kokia tyruma."
Taip pat skaitykite: Viskas apie Tokijo olimpines žaidynes
E. Kubiliūtė-Garbačiauskienė rašė: "Po darbo besidairant po Kauną ir jo apylinkes užtikau fortuose būrelius vaikų belaksiančių ir besipešančių. Pasiūliau jiems įvairių žaidimų."
Sporto mėgėjų entuziazmas, atsidavimas, kilnumas, leido žengti pirmuosius žingsnius: steigti sporto organizacijas. Pirmasis sporto klubas 1885 įkurtas Mažojoje Lietuvoje, Klaipėdoje - irklavimo klubas Neptūnas. 1906 Vilniuje įkurtas klubas Sakalas (Sokół), kultivavęs gimnastiką, imtynes, fechtavimąsi, boksą, dviračių sportą, 1906 Kaune - gimnastikos klubas Sakalas, nuo 1912 kultivavęs ir irklavimą, 1907 Kaune įsteigta Atletikos sąjunga, kultivavusi imtynes. Pirmoji atkurtos Lietuvos sporto organizacija įkurta 1919 - Lietuvos sporto sąjunga.
Lietuvai buvo svarbu mūsų šalies sporto organizacijų įstojimas į tarptautines organizacijas: 1923 Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (pranc. Fédération Internacionale de Football Association, FIFA) nariu tapo Lietuvos sporto lygos Futbolo komitetas, į tarptautines federacijas 1924 įstojo Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1930 - Šachmatų sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas. Oficialiose tarptautinėse varžybose Lietuvos atletai debiutavo 1924 - VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje: du dviratininkai (I. Anolikas ir J. Vilpišauskas) ir futbolo rinktinė. Pirmasis Lietuvos sportininkas, varžęsis pasaulio čempionate (1928), buvo čiuožėjas K. Bulota, greitojo čiuožimo daugiakovėje jis užėmė 21 vietą.
Netrukus pasiekta gerų rezultatų tarptautinėse varžybose. Šaudymo rinktinė (P. Giedrimas, K. Sruoga, A. Mažeika, V. Nakutis, A. Karčiauskas) 1937 Helsinkyje laimėjo pasaulio čempionato sidabro medalius; P. Giedrimas individualiosiose šaudymo iš standartinio pistoleto varžybose t. p. buvo apdovanotas sidabro medaliu. 1939 pasaulio šaudymo čempionate Liucernoje (Šveicarija) J. Miliauskas pelnė bronzos, Lietuvos rinktinė (J. Miliauskas, P. Giedrimas, A. Jelenskas, A. Mažeika, V. Nakutis) - sidabro medalius.
Lietuvos vardas labiausiai nuskambėjo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, padedamai Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių krepšininkų, laimėjus 1937 ir 1939 Europos čempionatus; Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 I Europos čempionate Romoje (Italija) pelnė sidabro medalį. Lietuvos stalo teniso rinktinė (Ch. Duškesas, V. Dzindziliauskas, E. Nikolskis, V. Populiariausiomis sporto šakomis tapo futbolas, lengvoji atletika (tarptautinio lygio lengvaatlečiai buvo A. Šimanas, A. Vietrinas, V. Bakūnas, V. Komaras, O. Šepaitienė ir kiti), tenisas, boksas (J.
Taip pat skaitykite: Lietuvos olimpinių baseinų atlyginimų kontekstas
1940 SSRS okupacija nutraukė natūralią Lietuvos sporto plėtotę. Buvo uždaryti sporto klubai, nutraukta sporto organizacijų veikla, nutraukti Lietuvos sportininkų ryšiai su tarptautinėmis sporto organizacijomis, sportininkai neteko galimybių savarankiškai dalyvauti tarptautinėse varžybose. Baigiantis II pasauliniui karui daug pajėgiausių sportininkų pasitraukė į Vakarus, dalis likusiųjų Lietuvoje buvo sovietų valdžios represuoti.
Ilgainiui Lietuvos sportas atsigavo. Be anksčiau populiariausių sporto šakų (bokso, futbolo, krepšinio, lengvosios atletikos, slidinėjimo, šachmatų, žirgų sporto), prigijo ir išsiplėtojo naujos sporto šakos: rankinis, baidarių ir kanojų irklavimas, žolės riedulys, meninė gimnastika, šiuolaikinė penkiakovė, dziudo, badmintonas, sunkioji atletika, orientavimosi, šaudymo iš lanko sportas ir kitos. Buvo sparčiai plėtojamas masinis sportas. Svarbų vaidmenį plėtojant sportą suvaidino organizacinė sportinė veikla. 1946 Kaune įsteigta pirmoji Lietuvoje vaikų ir jaunimo sporto mokykla. 1960 tokių (ir specializuotų plaukimo, lengvosios atletikos, krepšinio) sporto mokyklų buvo 24, jose treniravosi beveik 8 tūkstančiai vaikų, paauglių, jaunių. 1945 atidarytas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas, jį 1948-2004 baigė 4984 kūno kultūros mokytojai, 2238 įvairių sporto šakų treneriai - aukštos kvalifikacijos specialistai, vėliau įnešę didelį įnašą į Lietuvos sporto plėtrą, didelio meistriškumo sportininkų rengimą. Įkurtos arba atkurtos (1940-1941 veikusios) sporto draugijos, kurios turėjo savo sporto bazes, trenerius, sporto mokyklas: Žalgirio (1944), Kolūkiečio (nuo 1956 Nemunas), Spartako, Dinamo, Darbo rezervų, Lokomotyvo.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 pakito sporto valdymas: vietoj Kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas, 1991 - Lietuvos tautinis olimpinis komitetas sugrąžintas kaip visateisis narys į Tarptautinį olimpinį komitetą. 1991-1992 vietoj sporto draugijų imta steigti sporto klubus (liko tik Žalgirio ir Nemuno draugijos). Visose oficialiose tarptautinėse varžybose - Europos, pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse - Lietuvos sportininkai turi galimybę garsinti savo šalies vardą.
Šiuolaikinės Sporto Tendencijos
19-20 a. daugelyje šalių sportas paplito kaip kūno kultūros priemonė ir metodas. Daugumos pasaulyje paplitusių sporto šakų turinys, programa, oficialios varžybų taisyklės susidarė 19 a. antroje ir 20 a. pirmoje pusėje; pagal jas pradėtos rengti sporto varžybos, įkurta sporto nacionalinių ir tarptautinių organizacijų - sporto klubų, draugijų, federacijų. 19 a. viduryje kai kuriose šalyse pradėjo plėtotis profesionalų sportas - reginių industrinė sistema ir verslas. Profesionalų sporto firmų (klubų) pagrindinis uždavinys yra pelningai parduoti sporto reginį (plėtojamos tos sporto šakos, kurios gali duoti pelno). Skiriama sportinių rezultatų ir parodomasis (pvz., ledo baleto) profesionalų sportas.
21 a. sportas patiria reikšmingas transformacijas, kurias lemia technologinė pažanga, globalizacija, socialiniai pokyčiai ir nauji iššūkiai. Pagrindinės tendencijos sporte - elektroninio sporto augimas (kompiuteriniai žaidimai tampa vis populiaresni), dirbtinio intelekto ir duomenų analizės taikymas, tvarumas sporte, lyčių lygybės stiprinimas, didėjanti sveikos gyvensenos skatinimo svarba. Vyrauja nuotykių sportas, pvz., plaukimas plaustais, parasparniai.
Aštuonios Sporto Šakos Pretendentės Į Olimpinę Programą
Aštuonios sporto šakos grumiasi dėl vieno bilieto į olimpines žaidynes. Rusijos didmiestyje Sankt Peterburge Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vykdomasis komitetas turėtų pateikti sutrumpintą rekomendacinį sporto šakų sąrašą, iš kurio rugsėjį bus pasirinkta vienintelė.
Beisbolas ir Softbolas
Abiejų žaidimų atstovai susivienijo į bendrą Pasaulio beisbolo softbolo konfederaciją (WBSC), kai nepavyko gauti pakankamai balsų rinkimuose į olimpinę šeimą. Šįkart drauge pristatomos vyrų beisbolo ir moterų softbolo varžybos, kuriose olimpiadoje dalyvautų po aštuonias komandas. Turnyras vyktų šešias dienas, jame dalyvautų 296 sportininkai. Pastarąjį kartą abi sporto šakos buvo įtrauktos į olimpines žaidynes, jos olimpinį statusą įgijo Barselonos (beisbolas) ir Atlantos (softbolas) žaidynėse. Abi sporto šakos buvo išmestos iš olimpinės programos per balsavimą, o po ketverių metų joms vėl nepavyko IOC nariams pasirinkus golfą ir mažąjį (septynetų) regbį. Anksčiau beisbolo lyga buvo kritikuojama dėl to, kad nesukviečia geriausių savo žaidėjų į olimpines žaidynes.
Karatė
Karatė - dar viena kandidatė, bandysianti laimę trečiąkart po nesėkmingų bandymų per balsavimus. Iš Japonijos kilusi sporto šaka siekia tapti trečiąja kovos menų atstove olimpinėje programoje po dziudo ir tekvondo. Pasaulio karatė federacija (WKF) savo reklamos kampanijai pasirinko šūkį „K yra kelyje” („The K is on the Way”). Pirmasis karatė pasaulio čempionatas buvo surengtas. WKF tvirtina, kad šia sporto šaka užsiima 10 mln. žmonių 185 šalyse.
Riedučiai
Riedutininkai irgi bando laimę trečiąkart iš eilės. Šią sporto šaką pristato Tarptautinė riedučių sporto federacija (FIRS), kuriai vadovauja italas Sabatino Aracu. Į olimpinę programą būtų įtrauktos lenktynės, kuriose sportininkai pasiekia iki 60 km per valandą greitį. Būtų varžomasi dėl 10 medalių komplektų - po penkis vyrams ir moterims skirtingose distancijose - nuo 300 metrų sprinto iki 15 km maratono. Pasaulio pirmenybės rengiamos nuo senų laikų, o pernai jose varžėsi sportininkai iš daugiau nei šimto pasaulio valstybių.
Laipiojimas
Laipiotojai pirmą kartą siekia olimpinio bilieto ir žada trijų rungčių varžybas: greitojo laipiojimo, dvikovos ir uolakopos (boulderingo). Jos turėtų atspindėti olimpinį šūkį „Greičiau, aukščiau, stipriau”. Dvikovų laipiojimo varžybose sportininkai lipa į dirbtinę sieną naudodami virves. Uolakopos rungtyje virvių nėra. Sportinį laipiojimą pristato Pasaulio laipiojimo federacija (IFSC), vienijanti 25 mln. mėgėjų, o organizacijai vadovauja italas Marco Scolari. Šis sportas remiasi jaunais atletais, kurių amžiaus vidurkis - apie 20 metų, ir atrodo išskirtinis - laipiojimas nėra panašus į jokią kitą olimpinę sporto šaką.
Skvošas
Ši sporto šaka atrodė aiški favoritė iki vasario, kai prie kandidatų prisidėjo imtynės, kurios neteko garantuotos vietos žaidynių programoje. Skvošui nedaug trūko iki olimpinio statuso. Pasaulio skvošo federacija įkurta, ji vienija šalis visuose penkiuose žemynuose, rengia vyrų ir moterų pasaulio čempionatus. Olimpiadoje ketinama rengti vyrų ir moterų turnyrus, kuriuose per 5 dienas kovotų po 32 žaidėjus. Mačai būtų žaidžiami stiklo sienų aikštėse, kad būtų lengviau transliuoti televizijoms. Moderniame pristatymo projekte naudojami teisėjų sprendimų vaizdo įrašai, žiūrovams milžiniškuose ekranuose rodomi atakų pakartojimai. Skvošą palaiko teniso superžvaigždės Roger Federeris, Andre Agassi ir Kim Clijsters. Jie norėtų, kad skvošas prisidėtų prie teniso ir badmintono ir taptų trečiąja olimpine sporto šaka, žaidžiama raketėmis.
Vandenlentės
Pretenduoja į žaidynes pirmą kartą, atsiliepiant į IOC norą pritraukti į žaidynes daugiau jaunų sportininkų ir žiūrovų. Šią sporto šaką pristato Tarptautinė vandens slidžių ir vandenlenčių federacija (IWWF), įkurta ir dabar turinti narių beveik iš šimto valstybių. Pasaulio pirmenybės rengiamos nuo senų laikų. IWWF prezidentas šveicaras Kuno Ritschardas tikisi, kad vandenlenčių sportas pakartos snieglenčių, kuriomis nuo senų metų varžomasi žiemos olimpinėse žaidynėse, sėkmę. Vandenlenčių sportui reikia specialiai įrengto vandens parko, kuriame varžybos vyktų dvi ar tris dienas. Tik 60 sportininkų - po 30 vyrų ir moterų - dalyvautų olimpiadoje. Atletai atliktų ne daugiau kaip po 100 triukų ir šuolių įsikibę į virves tekančiame vandenyje, o juos balais vertintų septyni teisėjai.
Imtynės
Tai stipriausias kandidatas po to, kai senas tradicijas turintis olimpinis sportas netikėtai gavo antausį. Atrodė, kad IOC vadovai paaukos šiuolaikinę penkiakovę, bet pasirinko kitą sporto šaką, kurioje olimpinius medalius yra iškovoję ir lietuviai. Net oficialus IOC tinklalapis imtynes vadina „seniausiomis sporto varžybomis”. Imtynininkai greitai reagavo į IOC kirtį ir ėmėsi permainų. Serbas Nenadas Lalovičius tapo naujuoju Tarptautinės imtynių federacijos (FILA) prezidentu, pakeitęs prieš tai organizacijai vangiai vadovavusį šveicarą Raphaelį Martinetti. Šį mėnesį Maskvoje imtynininkai ryžosi supaprastinti taškų skaičiavimo taisykles ir akcentuoti atakuojančią taktiką. FILA kampanija sujungė JAV ir Iraną - abi priešiškos šalys bendromis varžybomis surengė imtynių palaikymo akciją. Imtynes remia ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Ušu
Dar viena kovinė sporto šaka tikriausiai bus autsaiderė. Ji galbūt turėtų daugiau galimybių prasimušti, jei į olimpinę programą belstųsi kung fu vardu. Ušu atsirado Kinijoje ir ten įleido giliai šaknis. 119 šalių vienijanti Tarptautinė ušu federacija įkurta Kinijoje, o jos prezidentas Yu Zaiging’as yra kinas. Per olimpines žaidynes Pekine buvo surengtas parodomasis ušu turnyras, kuriuo siekta tapti labiau matomiems. Pristatymo projekte bus parodoma ušu techninė programa, vadinama taolu, per kurią sportininkų pasirodymuose naudojami ir kardai. Žiūrovai ušu dažniau lygina su gimnastika - dėl grakštumo ir artistiškumo - nei su kontaktiniais kovų menais - karatė, dziudo ar tekvondo.
Sporto ir Žiniasklaidos Partnerystė
Šiuolaikinė visuomenė neįsivaizduojama be sporto ir žiniasklaidos. Žiniasklaida ir sportas tapo neatsiejami. Be sportininkų pergalių nebūtų darbo žiniasklaidai, o be žiniasklaidos sporto laimėjimai ar problemos tebūtų vietinės reikšmės dalykai. Yra didelis tarpusavio ryšys tarp periodinių leidinių, televizijos ir sporto: spaudoje visuomet keli puslapiai skiriami sportui, televizijos sėkmingai naudoja sporto transliacijas užpildydamos programų tinklelius. Televizijos kanalų populiarumas netgi tapo priklausomas nuo to, ar įmanoma įsigyti teises transliuoti vienas ar kitas sporto varžybas. Didelė auditorija masina ir rėmėjus, reklamos teikėjus. Tai sąlygojo sporto komercializacijos procesą.
Olimpinės Žaidynės: Tarp Sporto ir Politikos
Olimpinės žaidynės literatūroje traktuojamos kaip svarbiausias sporto įvykis pasaulyje, kuriame susipina politiniai, ekonominiai, kultūriniai interesai. Tai renginys, kuris pritraukia milžiniškos auditorijos dėmesį, kuriam išskirtinę reikšmę rodo šiuolaikinės žiniasklaidos technologijos. Šis olimpinės žaidynės virsta svarbiu mokslininkų tyrimų objektu. Ypač aktualu, kaip kas ketverius metus vykstantį sporto renginį nušviečia žiniasklaida: kokią savo turinio dalį joms skiria, kokioms sporto šakoms skiriamas didžiausias dėmesys, savo šalies atletų pasirodymams ar kitų valstybių, vyrų ar moterų sporto varžyboms.
Pažymėtina, jog pagal Olimpinę chartiją, terminas olimpinės žaidynės apima olimpiados (ketverių metų laikotarpio) žaidynes ir žiemos olimpines žaidynes. Olimpiados žaidynės - oficialus vasaros žaidynių pavadinimas. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje yra paplitę olimpiados žaidynes vadinti ir vasaros olimpinėmis žaidynėmis.