Futbolas - populiariausia sporto šaka pasaulyje, tačiau ar kada susimąstėte, kodėl vaikystėje taip mėgtas žaidimas gatvėje dabar yra retas reiškinys? Šiame straipsnyje panagrinėsime priežastis, kodėl gatvės futbolas praranda populiarumą Lietuvoje, ir aptarsime, kaip tai veikia jaunųjų futbolininkų ugdymą.
Futbolo ištakos Lietuvoje: Nuo gatvės iki stadionų
Futbolo istorija Lietuvoje siekia dar carinės Rusijos laikus, kuomet ši sporto šaka pradėjo plisti tarp jaunimo. Gatvės ir kiemai tapo natūralia erdve, kurioje vaikai galėjo susipažinti su futbolu, mokytis pagrindinių įgūdžių ir tiesiog smagiai leisti laiką. Tačiau laikui bėgant situacija ėmė keistis.
Kodėl gatvės futbolas traukiasi?
Yra keletas priežasčių, kodėl gatvės futbolas nebėra toks populiarus kaip anksčiau:
- Urbanizacija ir saugumas: Miestų plėtra, automobilių eismas ir didėjantis susirūpinimas dėl vaikų saugumo apribojo tinkamas erdves žaidimui. Tėvai vis dažniau renkasi organizuotas veiklas, kuriose užtikrinama priežiūra ir saugi aplinka.
- Technologijos ir laisvalaikio pasirinkimai: Šiuolaikiniai vaikai turi daugybę laisvalaikio praleidimo būdų, konkuruojančių su futbolu. Kompiuteriniai žaidimai, televizija ir socialiniai tinklai atitraukia dėmesį nuo aktyvios veiklos lauke.
- Dėmesys profesionaliam sportui: Didelis dėmesys profesionaliam futbolui ir noras kuo anksčiau pradėti specializuotas treniruotes skatina tėvus ir vaikus rinktis futbolo akademijas bei klubus, o ne spontanišką žaidimą gatvėje.
Futbolo klubų ir akademijų svarba
Nors gatvės futbolas praranda populiarumą, futbolo klubai ir akademijos Lietuvoje plečiasi ir tobulėja. Štai keletas pavyzdžių:
- Marijampolės "Sūduva": Ilgametis klubo prezidentas Vidmantas Murauskas pasitraukė iš savo posto, o naujuoju prezidentu tapo Mantas Agentas. V. Murauskas teigia, kad klubą perleidžia į geras rankas. "Sūduva" - vienintelė komanda, kuri nebankrutavo ir nebuvo iškritusi iš A Lygos.
- Vilniaus "Žalgiris": Vilniaus „Žalgirio“ jaunieji futbolininkai 2024 metais pasiekė pagrindinius tikslus - tapo U-18 diviziono nugalėtojais, pateko į antrąjį UEFA Jaunimo lygos etapą ir laimėję II lygą iškovojo kelialapį į Pirmą lygą.
Šie klubai ir akademijos suteikia jauniesiems futbolininkams galimybę treniruotis su kvalifikuotais treneriais, dalyvauti varžybose ir siekti profesionalaus sportininko karjeros. Tačiau svarbu nepamiršti ir gatvės futbolo teikiamos naudos.
Taip pat skaitykite: Futbolo žaidimas gatvėje: ar tai praeitis?
Gatvės futbolo privalumai
Nepaisant mažėjančio populiarumo, gatvės futbolas turi daug privalumų, kuriuos sunku atkartoti organizuotose treniruotėse:
- Kūrybiškumas ir improvizacija: Žaidžiant gatvėje vaikai turi patys priimti sprendimus, improvizuoti ir kūrybiškai spręsti problemas. Tai lavina jų mąstymą ir individualius įgūdžius.
- Socialiniai įgūdžiai: Gatvės futbolas skatina bendravimą, komandinį darbą ir gebėjimą susitarti su kitais vaikais.
- Meilė futbolui: Laisvas ir nevaržomas žaidimas gatvėje padeda vaikams įsimylėti futbolą ir ugdo jų aistrą šiai sporto šakai.
Balanso paieškos: Kaip suderinti gatvės futbolą ir organizuotas treniruotes?
Idealiu atveju, jaunieji futbolininkai turėtų turėti galimybę žaisti futbolą tiek gatvėje, tiek organizuotose treniruotėse. Štai keletas būdų, kaip tai pasiekti:
- Saugios erdvės: Vietos valdžios turėtų pasirūpinti saugiomis ir prieinamomis erdvėmis, kuriose vaikai galėtų žaisti futbolą. Tai gali būti aikštelės parkuose, mokyklų stadionai ar specialiai įrengtos zonos.
- Neformalios iniciatyvos: Futbolo klubai ir akademijos galėtų organizuoti neformalias veiklas, tokias kaip gatvės futbolo turnyrai ar atviros treniruotės, kuriose vaikai galėtų žaisti be didelio spaudimo ir konkurencijos.
- Tėvų įsitraukimas: Tėvai turėtų skatinti savo vaikus aktyviai leisti laiką lauke ir žaisti futbolą su draugais. Svarbu leisti vaikams patiems organizuoti žaidimus ir priimti sprendimus.
Futbolas ir jaunimas: siekiai ir realybė
Konkrečius tikslus dėl komandinių rezultatų turi vyriausieji, kuriems prasideda integracija iš jaunimo į suaugusiųjų futbolą. Nuo rudens iki pavasario vykstančios „Samsung Galaxy Watch“ Elitinės jaunių lygos U-18 diviziono varžybos - savotiška lietuviško jaunimo futbolo viršūnė. Šių pirmenybių nugalėtojai keliauja į UEFA Jaunimo lygą, kurioje rungtyniauja stipriausios Europos U-19 komandos. Šiuose trijuose turnyruose vilniečiams 2024 metais pavyko pasiekti pagrindinius tikslus - tapti U-18 diviziono nugalėtojais, patekti į antrąjį UEFA Jaunimo lygos etapą, ir laimėjus II lygą iškovoti kelialapį į Pirmą lygą. Apie dramatiškus metus, kuriame buvo ir išskirtinė jaunimo dvikova su „Manchester United“, papasakojo „Žalgirio“ vyriausiųjų vaikinų vyr. - Daug kas matė ar bent girdėjo apie jaunųjų žalgiriečių rungtynes Europoje, tačiau ko gero ne visi žino, kokį kelią reikėjo nueiti iki šio tikslo. Koks buvo tas kelias? - Čia reikėtų grįžti į pačią pradžią - metus atgal, į U-18 čempionato pradžią 2023 metų rugpjūtį. Daugelio komandų pagrindą sudarė 17 metų žaidėjai, gimę 2006 metais. Sezono pradžia nieko blogo nežadėjo, tačiau rugsėjo pabaigoje įvyko tragedija - žuvo Edvinas Pukinskas. Tai buvo didžiulė žmogiška netektis, gyvenimus keičiantis įvykis. Nuoširdžiai galvojau, kad šiam sezonui jau viskas, kad po tokios netekties ir smūgio visiems nebeatsigausime. Iki žiemos pertraukos buvo sunku, jaučiau, kad komanda kenčia. Sakiau, kad turime Edviną širdyje, bet turime nepasiduoti, nepaleisti varžovų per toli. Kad žiemą padirbėsime ir eisime toliau. Paskutiniame ture norint išsaugoti pirmąją vietą reikėjo pergalės Kaune prieš „BE1 NFA“. Po pirmojo kėlinio atsilikinėjome 0:1. Antrajame kėlinyje varžovai gavo raudoną kortelę, pavyko išlyginti rezultatą, o likus žaisti kelias minutes Ugnius Simonavičius įmušė pergalingą įvartį. Iškovojome nugalėtojų titulą ir teisę žaisti UEFA Jaunimo lygoje. - UEFA Jaunimo lygos pirmojo etapo burtai U-19 komandai lėmė dvikovą su Velso čempionu „The New Saints“. - Pirmajame etape, manau, ištraukėme sąlyginai stipriausią varžovą, antrajame - taip pat. Bet pirmoji dvikova buvo su visiška nežinia, nes apie varžovus informacijos neturėjome. Tik tai, kad tai praėjusių metų Velso čempionai. Po pirmųjų rungtynių pirmo kėlinio namuose atsilikinėjome 1:2. Į antras rungtynes jau važiavome visai kita nuotaika, turėjome daug medžiagos analizei. Reikėtų pažymėti, kad tai nebuvo vien mano darbas, bet ir kitų akademijos trenerių, daug padėjo pagrindinės vyrų komandos štabas. Atlikome tam tikrų pakeitimų ir tai pasiteisino, įmušėme du įvarčius po kontratakų. Komanda įvykdė visą planą idealiai, visi laurai jai ir trenerių štabui. Pamatėme, kad galime žaisti, laimėti ir gavome didžiulį prizą. - Antrajame Jaunimo lygos etape laukė „Manchester United“. Kokio lygio tai buvo varžovas? - Tai klubas kurio biudžetas yra arti 700 milijonų. Akademija yra tarp elitinių akademijų pasaulyje. Akademijos komandose yra žaidėjų pirktų už milijonus. Prieš atsakomąsias rungtynes apsilankėme „Carrington“ bazėje, kuris yra keliolika aikščių su aukščiausio lygio priežiūra, apšvietimu, treniruoklių salėmis, maniežu, atskiromis rūbinėmis komandomis. Yra visa infrastruktūra, yra visas „know-how“, sudarytos visos sąlygos ir treniruotis, ir mokytis. Jaunimas iki 16 metų turi privačius mokytojus, atletinio rengimo trenerius, kineziterapeutus, psichologus. Akademija neturi tikslo tapti čempionais, akcentuojasi į individualų meistriškumą, daug laiko skirta asmeniniam žaidėjų tobulėjimui. Jie turi individualias rytines treniruotes, o vakare treniruojasi grupėmis. Ypatinga ir atranka, nes futbolas kaip populiariausias žaidimas sutraukia gabiausius vaikus, kitiems sportams jų lieka mažiau. Ir nėra galimybės per daug atsipalaiduoti - į jų vietą laukia daug kitų žaidėjų. Tau sudarytos visos sąlygos ir pagalba, bet jei per metus ar dvejus neįvykdai tau iškeltų uždavinių - palinki sėkmės, ir ateina kiti. Kaip jie sako, akademijoje auginame būsimus milijonierius. Žaidėjai nuolat stebimi, viliojami ir kitų klubų. Pagrindinė problema, apie kurias mums pasakojo akademijos vadovai - tai vidinė konkurencija dėl geriausių žaidėjų Anglijoje, nes po „Brexit‘o“ atsivežti žaidėjus iš kitų šalių daug sunkiau, jie privalo žaisti savo šalių rinktinėse. - Mums nėra ko lygintis. „Žalgirio“ akademijoje dirbu ilgai, todėl atsimenu ir mačiau kokias sąlygas turėjo daugelis mūsų U-19 komandos žaidėjų - tokie kaip Matyžonokas, Jansonas, Aliukonis ar Simonavičius. Jie nuo mažumės treniravosi Senvagės gimnazijoje, visi ant vienos aikštės. Kurį laiką neturėjome ir aikštės, būdavome tik salėse arba „Sportimoje“. Persirengimo ar susirinkimo vietos visada buvo mokyklos kabinetai. Prieš kelis metus atsirado kryptinga akademijos žaidėjų rengimo, atletinio rengimo programa. Atsirado nuostata, kad vienas dirba ne daugiau kaip su dviem grupėmis. Tačiau kartais vis tiek reikia pavaduoti kolegas, padėti renginiuose ir bendram akademijos labui, ar tiesiog treneriams rasti papildomų veiklų užsidirbti. Palyginimui, vien su „Manchester United“ jaunimo komanda atvažiavo 15 žmonių personalas. - Koks buvo mūsų žaidimo planas dvikovai prieš „Manchester United“? Kiek jo pavyko įgyvendinti per abejas rungtynes? - Rungtynės buvo ir skirtingos, ir panašios. Kaip ir sakiau prieš pirmąsias rungtynes, nėra taip, kad planavome tik gintis. Planas buvo bandyti žaisti, jeigu varžovas leis. Tačiau reikia suprasti, kokio lygio buvo varžovų komanda, kokią mes turime tokią rungtynių patirtį. Varžovai perskaito mūsų vieną, du žingsnius į priekį ir jau darosi sudėtinga. Kai Lietuvos pirmenybėse mūsų žaidėjai priima kamuolį, jie turi laiko pagalvoti. Čia jau prieš priimant kamuolį turi pagalvoti kaip išsidėstyti, kur į kokią vietą nubėgti. Varžovai tai daro greičiau. Savo čempionate mes pripratę daug žaisti su kamuoliu ir primesti savo žaidimą. Čia varžovai ir greičiau bėga, ir greičiau žaidžia su kamuoliu. Tiesa, kad pirmąsias rungtynes Vilniuje nepadarėme daug perdavimų ir nebuvo kamuolio kontrolės, bet žaidėme taip, kaip leido varžovas. Tačiau buvo užduotis įmušti įvartį ir pavyko įmušti du padaryti nepaisant to, kaip klostėsi žaidimas. Nebuvo taip, kad įmušėme atsitiktinai, jiems atidavus kamuolį. Įmušėme taip, kaip ir norime žaisti - abu kartus po perdavimų į laisvas erdves. Kiek galėjo būti varžovų atsipalaidavimo? Manau, kad jie žino, kad negali atsipalaiduoti, nes yra didelė konkurencija. Mums tai bet kokiu atveju didelis džiaugsmas. Antrose rungtynėse daugelis matė tik galutinį rezultatą, ar smūgių statistiką. Bet pirmajame kėlinyje pavykdavo geriau išeiti iš aukšto spaudimo. Tik skirtumas tas, kad jų vartininkas išeidavo aukštai ir susirinkdavo daug kamuolių, dėl to nepavyko atlikti tų smūgių. Antrajame kėlinyje pabandėme daugiau patys paspausti priekyje, pavyko perimti kamuolių, bet trūko galutinio momento, varžovai perskaitydavo sprendimus. Kitas dalykas, reikia atsiminti, kad tai jaunimo futbolas. Vienas iš jaunimo lygos tikslų - tobulėjimas, kitų valstybių žaidimo pažinimas, tarpusavio bendravimas. „United“ atstovai po rungtynių paminėjo, kad vienas du mūsų komandos žaidėjai jiems patiko, yra gero tarptautinio lygio. - Žaidėjai pamatė savo silpnąsias puses, kur dar reikia daug tobulėti ir stengtis, pamatė varžovų techninius sugebėjimus, techninius dalykus. Tokios rungtynės aiškiai parodė, koks yra aukščiausias lygis, ko reikia norint žaisti ten. Vaikinai pamatė kur ir kaip „Manchester United“ treniruojasi, kuo gyvena. Norint kažką pasiekti šiuolaikiniame futbole nuo 15-16 metų jau turi gyventi šiuo sportu, tai kaip tavo pagrindinis darbas, o visi kiti dalykai - šalia. Turėjome kelis jaunesnius, 2008 metų gimimo žaidėjus, kurie išbandė savo jėgas - tokie kaip Benas Bruzga, Rokas Kursevičius, Vakaris Bradūnas, Klemensas Gustas. Mūsų žaidimo filosofija panaši - norime žaisti su kamuoliu, dominuoti, atimti kamuolį varžovų aikštės pusėje turėti kamuolio kontrolę, turėti universalius žaidėjus. Todėl atsirado tam tikras patvirtinimas, ir pasitikėjimas tuo keliu, kuriuo einame mes. Žinome, negalime kažko nukopijuoti, nes neturime tiek resursų, tokios infrastruktūros, atrankos. - Kalbant trumpai - nes tai plati tema - koks tas dabartinis kelias? - Su dabartine ugdymo programa dirbame 4 metus, ta „Anderlecht“ programa mums buvo pagrindas. Daugiau vaikų gauna žaidybinio laiko anksčiau, visos amžiaus grupės dirba kryptingai pagal programą, sudėtą iš blokų. Visos treniruotės turi struktūrą, kur konkrečioje dalyje ką padaryti. Yra numatyti testavimai. Pradedant žaisti 11 prieš 11 atsiranda vaizdo analizės, papildomi susitikimai su tėvais, žaidėjų vertinimai ir t.t. Tikrai matome, kad programa duoda vaisių. - Kitas šių metų svarbus tikslas - dalyvavimas II lygoje, kurią pavyko laimėti. Pradžia buvo tikrai sudėtinga, nes iš esmės turėjome naują komandą - tik kelis žaidėjus likusius iš B komandos - tai Tomas Bakšys, Gustas Mikelaitis, Osvaldo Alfieri. Dalis žaidėjų išėjo į kitas A lygos komandas ar buvo išnuomoti (Kajus Bička, Motiejus Burba, Dariušas Stankevičius, Džiugas Aleksa, Meinardas Mikulėnas), ar prisijungė prie pagrindinės komandos. Iš Panevėžio prisijungė Gustas Žederštreimas, kuris jau buvo metęs futbolą ir pasirinkęs mokslus. Pamenu, po vienos iš pirmųjų alinančių treniruočių su mumis jis sakė, kad jau nebenori žaisti, svarstė ką čia veikia. Kaip rezervą turėjome akademijos auklėtinius gimusius 2007-2008 metais. Pagal galimybės ir poreikį prisijungdavo ir Romualdas Jansonas, Martynas Šetkus, Patrikas Matyžonokas. - Svarbus dalykas buvo sveika atmosfera rūbinėje. Kad žaidėjai varžytųsi, net nebijotų pasakyti tiesos vienas kitam, džiaugtųsi futbolu. Iš pradžių gal ne visi tikėjo, kad tai pavyks, nes lygoje buvo kelios tikrai pajėgios komandos. Stebuklo nebuvo, tik kryptingas darbas kas savaitę. Nuo sausio pradžios turėjome tik savaitę atostogų. Darbavomės su atletinio rengimo, vartininkų departamentu. Kertinis momentas buvo rungtynės Kaune su „Fortūna“ birželį - turnyro autsaiderės neįveikėme, sužaidėme 1:1. Tai buvo šaltas dušas, po jo turėjome daug rimtų pokalbių. Liepą rungtynės su „TransINVEST“ dubleriais parodė, kodėl šį sezoną nugalėtojais tapome mes. Pirmieji įmušėme, bet sužaidus pusvalandį gavome raudoną kortelę, varžovai rezultatą išlygino. Tą kartą galėjome sulūžti ir pralaimėti. Bet antrajame kėlinyje R. Jansonas įmušė pergalingą įvartį. Tiek jis, tiek P. - Turėjote pergalingą seriją, tačiau net iškovojus 76 taškus dar nebuvote užtikrinti dėl patekimo į Pirmą lygą. - Pagal nuostatus antrą vietą ir kelialapį į Pirmą lygą tarsi užsitikrinome anksčiau, po pergalės Jonavoje. Todėl paskutinės rungtynės prieš „TransINVEST B“ buvo kaip finalas - laimėtojas užima aukštesnę vietą. Varžovų gretose turėjome keturis mūsų auklėtinius, taip pat patyrusių, aukščiausios lygio patirties turinčių žaidėjų. Nors rungtynių pradžia nieko blogo nežadėjo - R. Jansonas įmušė nuostabaus grožio įvartį, kuris papuoštų bet kurį turnyrą. Bet kėlinio pabaigoje praleidome įvartį į rūbinę. Beje, antrą kartą šiemet mums įmušė Kajus Bička, kuris varžovų klubui išnuomotas. Kėlinio viduryje traumą gavo G. Žederšteimas ir po standartinės situacijos praleidome baudinį. Laimei, jį atmušė vartininkas Arpadas Tordai. Jam esame dėkingi, taip pat ir kiti du žaidėjai iš pagrindinės komandos sužaidė profesionaliai, be klaidų. Pabaigoje buvo sunku, susidėjo nuovargis, bet sužaidėme lygiosiomis, ir tai buvo kaip pergalė. Sugebėjome iškentėti, atstovėti ir pasiekti tikslą. Kartais to reikia. Apskritai, apibendrinant ššiuos metus, per visą akademijos istoriją ir darbo treneriu laikotarpį (man tai buvo 19-asis sezonas) 2024 metų sezonas buvo tikrai įsimintiniausias.
Palangos futbolo klubo atvejis
Palangos futbolo klubas susidūrė su nemalonia situacija, kai į klubą atvykęs jaunuolis iš Nigerijos, Kolejo Yusufas Olalekanas, patyrė traumą ir klubas reikalavo padengti 3 tūkst. eurų už operaciją. Paaiškėjo, kad žaidėjo iškvietimas į Palangą ir visos kontrakto detalės buvo derinamos su jo agentu, kuris prisistatė kaip Dayo. Palangos futbolo klubo sporto direktorius Edgaras Barkus rodė svečio draudimą ir kontraktą su „Wasserman Media Group“, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, yra suklastotas. Šis atvejis atskleidžia, su kokiais iššūkiais susiduria mažesni futbolo klubai, bandydami pritraukti talentingus žaidėjus.
Jaunimo ugdymo programos
Su dabartine ugdymo programa dirbame 4 metus, ta „Anderlecht“ programa mums buvo pagrindas. Daugiau vaikų gauna žaidybinio laiko anksčiau, visos amžiaus grupės dirba kryptingai pagal programą, sudėtą iš blokų. Visos treniruotės turi struktūrą, kur konkrečioje dalyje ką padaryti. Yra numatyti testavimai. Pradedant žaisti 11 prieš 11 atsiranda vaizdo analizės, papildomi susitikimai su tėvais, žaidėjų vertinimai ir t.t. Tikrai matome, kad programa duoda vaisių.
Taip pat skaitykite: Žaiskite tenisą vasarą!
Lietuvos futbolo problemos
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Edgaras Stankevičius teigia, kad į 2026-aiais Lietuvoje ir Latvijoje rengiamą Europos salės futbolo čempionatą patekus Baltarusijos rinktinei, sieks, kad šios šalies rinktinė nežaistų Lietuvoje. Tai atspindi politinius iššūkius, su kuriais susiduria sportas.
Korupcija
Adomas Klimavičius teigė, jog didelę įtaką sprendimui skirti dėmesį krepšiniui turėjo ir futbole klestinti korupcija: „Dabar visiems svarbiausia - pinigai. Antrus metus, nuėjus į stadioną, mane tiesiog „purtydavo". Visas kūnas pašiurpdavo. Negalėjau žiūrėti į tai, kas ten dėjosi - papirkinėjami ir vartininkai, ir teisėjai… Dešimtą susitikimo minutę priešininkai pirmaudavo jau dviem įvarčiais. Sakoma, kad nepagautas - ne vagis, tačiau ten dedasi labai negeri dalykai. Taip dirbti nenorėjau.
Taip pat skaitykite: Sporto fiziologija: ištvermės dominavimas