Sportas - tai daugiau nei tik fizinis aktyvumas. Tai socialinis reiškinys, neatsiejama visuomenės kultūros dalis, kuri apima varžybas, laisvalaikio praleidimą, įgūdžių lavinimą ir tarpusavio santykius. Sportas siejamas su sveikatos stiprinimu, moraliniu ir materialiniu pasitenkinimu, saviraiška, tobulėjimu, garbe ir šlove. Šiame straipsnyje išnagrinėsime sporto apibrėžimą, jo istoriją Lietuvoje ir pasaulyje, bei dabartines tendencijas, taip pat aptarsime naudą vaikams ir suaugusiems.
Sporto Apibrėžimas ir Esminiai Bruožai
Sportas - tai fizinių pratimų, varžybų, pratybų ir treniruočių organizavimo ir vykdymo sistema, kuri yra kūno kultūros priemonė ir metodas. Plačiąja prasme, tai visos fizinio aktyvumo formos, kurios gerina žmonių fizinį parengtumą ir dvasinę būseną. Sportui būdingas nuoseklus ir nuolatinis fizinių ir dvasinių žmogaus galių plėtojimas varžantis, lenktyniaujant (greičiau, toliau, aukščiau, gražiau, geriau) ir taip išugdytų jėgų, gebėjimų rodymas individualiose ir komandinėse varžybose.
Sportas apima sistemingą mokymąsi, lavinimąsi ir varžymąsi, o jam būdinga tikslinga, taisyklių ribojama labai aktyvi fizinė ir psichinė veikla. Skiriamas didysis sportas, kai kiekvienas dalyvis turi tikslą pasiekti geriausią rezultatą. Jis suprantamas siaurąja (aukščiausio rango, elitinės varžybos: pasaulio, Europos čempionatai, olimpinės žaidynės) ir plačiąja (sistemingas rungtyniavimas siekiant geriausių rezultatų) prasme.
Didysis sportas padeda nustatyti žmogaus gebėjimų galimybes, t. y. suprasti žmogaus organizmo veiklą, kai atliekamas maksimalus darbas stresinėmis aplinkybėmis ir krūvis priartėja prie biologinės veiklos ribos, ir iš gautų duomenų nustatyti dėsningumus, kaip optimaliai lavinti įgimtus žmogaus gebėjimus. Svarbiausia tarptautinio sporto sąjūdžio, propaguojančio humanistines vertybes, šiuolaikinio visuomenės gyvenimo ir tarpvalstybinių santykių dalis yra olimpinis sportas (olimpinės žaidynės). Ryškiausias bruožas - specialus sportininkų rengimas varžytis ir varžymasis, pirmiausia svarbiausiose pasaulio varžybose - olimpinėse žaidynėse, siekiant kuo geriausių olimpinių sporto šakų rezultatų. Svarbus yra socialinių tikslų - sveikatos stiprinimo, fizinio ir dorovinio žmonių tobulinimo, olimpizmo principų kitose visuomeninio gyvenimo srityse - skleidimas ir įgyvendinimas. Šiuolaikinis sportas susideda iš daugelio šakų, kurių kiekvienai būdinga saviti sportinės kovos metodai, technikos ir taktikos veiksmai, tam tikri įrankiai, inventorius, įranga ir aplinka.
Sporto Istorija
Pradžia Pasaulyje
Sporto pradžia laikytina laikotarpis, kai savisauga ir buitiniai rūpesčiai nebeužėmė viso žmogaus laiko. Seniausia užuomina apie sportinę veiklą siekia 2750-2600 m. pr. Kr. Mergaičių žaidimai su kamuoliu pavaizduoti Egipto raižiniuose apie 2050 m. pr. Kr. Medžioklėje šaudymas iš lanko buvo žinomas jau mezolite (apie 8000 m. pr. Kr.), bet sportu virto apie 1150 m. pr. Kr. XIX-XX a. daugelyje šalių sportas paplito kaip kūno kultūros priemonė ir metodas. Daugumos pasaulyje paplitusių sporto šakų turinys, programa, oficialios varžybų taisyklės susidarė XIX a. antroje ir XX a. pirmoje pusėje; pagal jas pradėtos rengti sporto varžybos, įkurta sporto nacionalinių ir tarptautinių organizacijų - sporto klubų, draugijų, federacijų.
Taip pat skaitykite: Žaiskite tenisą vasarą!
Sporto Raida Lietuvoje
LIETUVOJE sporto šaknys slypi gilioje senovėje. Senovės lietuviams ypatingą reikšmę turėjo pratimai jojant žirgais: pirmo tūkstantmečio prieš Kristų Vidurio Lietuvos kapinynuose aptinkama rūpestingai kamanėlėmis ir žvangučiais padabintų žemaitukų veislės žirgų palaidojimų. Baltų teritorijoje dar 7-6 amžiuje prieš Kristų vikrumas, jėga, greitumas, ištvermė buvo labai reikalingos žmogui kovojant už būvį. Pirmykštėje bendruomenėje jauni žmonės buvo mokomi ir auklėjami šeimoje. Mokymas dažniausiai rėmėsi atidžių vyresniųjų veiksmų stebėjimu, kartojimu. Vėliau žmogus pastebėjo, kad taurą gelbsti jo milžiniška raumenų jėga, o elnią - gera klausa, orientavimasis, judesių lengvumas ir greitis. Žaidimai ir kiti fiziniai pratimai tapo fizinio lavinimo dalimi.
Šiuolaikinio sporto sampratos užuomazgos Lietuvoje pradėjo formuotis XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Teorinius pagrindus kūrė Lietuvos švietėjai, filosofai: S. Šalkauskis, A. Maceina, V. Sezemanas, kūno kultūros, sporto puoselėtojai: A. Jurgelionis, A. Vokietaitis, K. Dineika, V. Augustauskas. Sportas vertintas kaip stipri pasikeitusio, jau XX a. pradžios požiūrio į žmogaus fizinį lavinimą išraiška. Buvo pastebėtas ryškiausias sporto bruožas - varžymasis. V. Augustauskas teigė: "Tik lenktyniavime gali būti sukoncentruota tiek pastangų, kad asmenybė parodytų savo galimybių ribą. Varžybinis sportas - vienas mėgstamiausių jaunimo dalykų. Niekas taip gausiai pasaulio jaunuomenės nesutelkia bendrauti, kaip šių dienų sportas." A. Maceina rašė: "<…> Sportininkas yra panašus į asketą, nes neleidžia savo kūnui elgtis taip, kaip jis norėtų, bet lenkia jį pagal savo dvasią, nulemtą sporto tikslo <…>."
Laisvę ir nepriklausomybę atsikovojusioje Lietuvoje sudominti ir į praktinę sportinę veiklą įtraukti Lietuvos jaunimą buvo nelengva: viską reikėjo pradėti tuščioje vietoje. Vienas iš Lietuvos sporto kūrėjų S. Garbačiauskas, 1919 m. grįžęs į Lietuvą iš Rusijos, stebėjosi: "Pats svarbiausias mano tikslas buvo rasti sporto aikštę ar salę, kur būtų įmanoma sueiti į ryšį su sportuojančiais. Per mėnesį išlandžiojau Kauną ir apylinkes, net ir didesnius kiemus, bet, mano didžiausiai nuostabai, nieko panašaus neradau <…>. Pasidarė liūdna ir nesuprantama, kodėl vaikai nežaidžia - visur lyg kokia tyruma." E. Kubiliūtė-Garbačiauskienė rašė: "Po darbo besidairant po Kauną ir jo apylinkes užtikau fortuose būrelius vaikų belaksiančių ir besipešančių. Pasiūliau jiems įvairių žaidimų."
Sporto mėgėjų entuziazmas, atsidavimas, kilnumas, leido žengti pirmuosius žingsnius: steigti sporto organizacijas. Pirmasis sporto klubas 1885 m. įkurtas Mažojoje Lietuvoje, Klaipėdoje - irklavimo klubas "Neptūnas". 1906 m. Vilniuje įkurtas klubas "Sakalas" (Sokół), kultivavęs gimnastiką, imtynes, fechtavimąsi, boksą, dviračių sportą, 1906 m. Kaune - gimnastikos klubas "Sakalas", nuo 1912 m. kultivavęs ir irklavimą, 1907 m. Kaune įsteigta Atletikos sąjunga, kultivavusi imtynes. Lietuvai buvo svarbu mūsų šalies sporto organizacijų įstojimas į tarptautines organizacijas: 1923 m. Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (pranc. Fédération Internacionale de Football Association, FIFA) nariu tapo Lietuvos sporto lygos Futbolo komitetas, į tarptautines federacijas 1924 m. įstojo Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1930 m. - Šachmatų sąjunga, 1936 m. - Krepšinio komitetas.
Oficialiose tarptautinėse varžybose Lietuvos atletai debiutavo 1924 m. - VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje: du dviratininkai (I. Anolikas ir J. Vilpišauskas) ir futbolo rinktinė. Pirmasis Lietuvos sportininkas, varžęsis pasaulio čempionate (1928 m.), buvo čiuožėjas K. Bulota, greitojo čiuožimo daugiakovėje jis užėmė 21 vietą. Netrukus pasiekta gerų rezultatų tarptautinėse varžybose. Šaudymo rinktinė (P. Giedrimas, K. Sruoga, A. Mažeika, V. Nakutis, A. Karčiauskas) 1937 m. Helsinkyje laimėjo pasaulio čempionato sidabro medalius; P. Giedrimas individualiosiose šaudymo iš standartinio pistoleto varžybose t. p. buvo apdovanotas sidabro medaliu. 1939 m. pasaulio šaudymo čempionate Liucernoje (Šveicarija) J. Miliauskas pelnė bronzos, Lietuvos rinktinė (J. Miliauskas, P. Giedrimas, A. Jelenskas, A. Mažeika, V. Nakutis) - sidabro medalius. Lietuvos vardas labiausiai nuskambėjo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, padedamai Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių krepšininkų, laimėjus 1937 ir 1939 m. Europos čempionatus; Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 m. I Europos čempionate Romoje (Italija) pelnė sidabro medalį. Populiariausiomis sporto šakomis tapo futbolas, lengvoji atletika (tarptautinio lygio lengvaatlečiai buvo A. Šimanas, A. Vietrinas, V. Bakūnas, V. Komaras, O. Šepaitienė ir kiti), tenisas, boksas (J.
Taip pat skaitykite: Sporto fiziologija: ištvermės dominavimas
1940 m. SSRS okupacija nutraukė natūralią Lietuvos sporto plėtotę. Buvo uždaryti sporto klubai, nutraukta sporto organizacijų veikla, nutraukti Lietuvos sportininkų ryšiai su tarptautinėmis sporto organizacijomis, sportininkai neteko galimybių savarankiškai dalyvauti tarptautinėse varžybose. Baigiantis II pasauliniui karui daug pajėgiausių sportininkų pasitraukė į Vakarus, dalis likusiųjų Lietuvoje buvo sovietų valdžios represuoti. Ilgainiui Lietuvos sportas atsigavo. Be anksčiau populiariausių sporto šakų (bokso, futbolo, krepšinio, lengvosios atletikos, slidinėjimo, šachmatų, žirgų sporto), prigijo ir išsiplėtojo naujos sporto šakos: rankinis, baidarių ir kanojų irklavimas, žolės riedulys, meninė gimnastika, šiuolaikinė penkiakovė, dziudo, badmintonas, sunkioji atletika, orientavimosi, šaudymo iš lanko sportas ir kitos. Buvo sparčiai plėtojamas masinis sportas. Svarbų vaidmenį plėtojant sportą suvaidino organizacinė sportinė veikla.
1946 m. Kaune įsteigta pirmoji Lietuvoje vaikų ir jaunimo sporto mokykla. 1960 m. tokių (ir specializuotų plaukimo, lengvosios atletikos, krepšinio) sporto mokyklų buvo 24, jose treniravosi beveik 8 tūkstančiai vaikų, paauglių, jaunių. 1945 m. atidarytas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas, jį 1948-2004 m. baigė 4984 kūno kultūros mokytojai, 2238 įvairių sporto šakų treneriai - aukštos kvalifikacijos specialistai, vėliau įnešę didelį įnašą į Lietuvos sporto plėtrą, didelio meistriškumo sportininkų rengimą. Įkurtos arba atkurtos (1940-1941 m. veikusios) sporto draugijos, kurios turėjo savo sporto bazes, trenerius, sporto mokyklas: Žalgirio (1944 m.), Kolūkiečio (nuo 1956 m. Nemunas), Spartako, Dinamo, Darbo rezervų, Lokomotyvo.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. pakito sporto valdymas: vietoj Kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas, 1991 m. - Lietuvos tautinis olimpinis komitetas sugrąžintas kaip visateisis narys į Tarptautinį olimpinį komitetą. 1991-1992 m. vietoj sporto draugijų imta steigti sporto klubus (liko tik Žalgirio ir Nemuno draugijos).
Šiuolaikinės Sporto Tendencijos
XXI a. sportas patiria reikšmingas transformacijas, kurias lemia technologinė pažanga, globalizacija, socialiniai pokyčiai ir nauji iššūkiai.
- Elektroninis sportas (eSportas): Kompiuteriniai žaidimai tampa vis populiaresni, pritraukdami dideles auditorijas ir rėmėjus. eSportas jau yra pripažintas kaip rimta sporto šaka, kurioje žaidėjai varžosi profesionaliai.
- Dirbtinis intelektas ir duomenų analizė: DI ir duomenų analizė naudojami sportininkų treniruočių optimizavimui, varžybų strategijų kūrimui ir traumų prevencijai.
- Tvarumas sporte: Vis daugiau dėmesio skiriama sporto renginių ir infrastruktūros tvarumui, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.
- Lyčių lygybės stiprinimas: Dedamos pastangos užtikrinti lyčių lygybę sporte, skatinant moterų dalyvavimą ir suteikiant joms vienodas galimybes.
- Sveikos gyvensenos skatinimas: Sportas vis labiau suvokiamas kaip priemonė skatinti sveiką gyvenseną ir gerinti visuomenės sveikatą.
- Nuotykių sportas: Vyrauja nuotykių sportas, pvz., plaukimas plaustais, parasparniai.
Profesionalų Sportas
XIX a. viduryje kai kuriose šalyse pradėjo plėtotis profesionalų sportas - reginių industrinė sistema ir verslas. Profesionalų sporto firmų (klubų) pagrindinis uždavinys yra pelningai parduoti sporto reginį (plėtojamos tos sporto šakos, kurios gali duoti pelno).
Taip pat skaitykite: Apie "Plaukimas Per Audrą"
Sporto Nauda Vaikams
Pripažinkime šių dienų faktą: mūsų vaikai auga visai kitu laikmečiu nei mes. Dabartiniai tėvai savo vaikystės laisvalaikį leisdavo žaisdami ir sportuodami lauke, ypač vasarą, tuo tarpu mūsų vaikai dienas leidžia prilipę prie ekranų. Bet taip neturėtų būti. Todėl tėvai turėtų skirti daugiau laiko sudominant savo vaiką sportu ir įtraukiant jį į sportinę veiklą. Sporto nauda vaikams yra labai didelė ir tam yra daug priežasčių. Tai padeda jiems ugdyti socialinius ir komandinio darbo įgūdžius, kartu tai gerina psichinę sveikatą ir fizinį pasirengimą.
- Socialiniai įgūdžiai ir integracija į bendruomenę. Kai jūsų vaikai sportuoja, jie dalyvauja realioje socialinėje veikloje. Kadangi jiems reikia reguliariai bendrauti tiek su komandos draugais, tiek su treneriais, jūsų vaikai neišvengiamai tobulės ir tobulins savo socialinius įgūdžius. Sporto veikla vaikams suteikia galimybę integruotis į bendruomenę. Jie gali dalyvauti sporto klubuose, komandinėse varžybose arba mokyklos sporto komandose.
- Komandinis darbas. Komandinis sportas veikia tik tuo metu, jei visi komandos nariai dirba kartu siekdami bendro tikslo - nesvarbu, ar tikslas būtų laimėti čempionatą, ar tiesiog laimėti kitas rungtynes. Reguliariai treniruodamiesi ir rungtyniaudami su kitomis komandomis vaikai išmoks kaip padrąsinti vieni kitus ir dirbti kartu, kad pasiektų bendrą komandinį tikslą.
- Ilgalaikiai ryšiai. Yra labai įprasta, kad buvę komandos nariai palaiko ryšį vienas su kitu netgi po ilgo laiko, kai baigia sportuoti. Kaip komandos narys, visus metus vaikas treniruojasi kartu su kitais ir tuo pačiu auga kartu. Kartu išgyvena sunkius ir gerus laikus, ir tokį ryšį yra labai sunku nutraukti. Jūsų vaiko komandos nariai tampa antrąja šeima ir žmonėmis, kurie visada palaikys juos, kad ir kas nutiktų.
- Ištvermė ir atsparumas nesėkmėms. Užsiimti sportine veikla nėra tik malonumas. Jūsų vaikas neišvengiamai susidurs su tam tikromis nelaimėmis ir pralaimėjimais, tačiau gera žinia yra ta, kad tai taip pat išmokys juos tai priimti ir įveikti. Sportas suteikia galimybę vaikams išmokti įveikti iššūkius ir įveikti kliūtis. Per treniruotes ir varžybas jie susiduria su pralaimėjimais, o tai moko jų elgtis su nesėkmėmis, stiprinti ištvermę ir kovoti.
- Alternatyva sėsliam gyvenimo būdui. Trumpam pagalvokite, kaip jūsų vaikai leidžia laiką po mokyklos pamokų ir atliktų namų darbų. Ar jie sėdi priešais ekraną, ar užsiima aktyviu ir naudingu hobiu? Sportas yra geras būdas užimti vaikus, tuomet jie neturi laiko nuobodžiauti ir užsiimti veikla, kuri ugdo blogus įpročius.
- Disciplina ir atsakomybė. Komandinis sportas dažnai reikalauja didelio atsidavimo ir disciplinos. Sportas moko vaikams disciplinos ir atsakomybės jausmo. Norint pasiekti gerus sporto rezultatus, reikia nuolatinio laiko ir pastangų įdėjimo. Vaikai mokosi laikytis taisyklių, atidžiai klausyti trenerių, laikytis grafiko ir būti atsakingais už savo asmeninę pažangą.
- Sveikatos įpročiai. Sportas skatina vaikus įgyti ilgalaikius sveikatos ir aktyvaus gyvenimo būdo įpročius. Jei vaikai nuo mažumės įsisavina reguliaraus fizinio aktyvumo įpročius, jie yra linkę ir suaugę gyventi sveikai ir aktyviai.
- Fizinis aktyvumas ir sveikata. Savaime suprantama, kad bet kokia sportinė veikla padeda jūsų vaikui išlikti fiziškai aktyviam. Kaip minėta anksčiau, dabartinis mūsų gyvenimas tapo labai sėslus, o tokie pasikeitimai kelia daug pavojų sveikatai. Fizinis pasyvumas ne tik padidina tikimybę sunkiai susirgti, bet ir neigiamai veikia psichinę sveikatą. Sportas turi teigiamą poveikį vaikų emocinei ir psichologinei sveikatai. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų, arba "laimės hormonų", išsiskyrimą, kurie pagerina nuotaiką ir sumažina stresą.
- Koncentracija ir mokymosi gebėjimai. Sportas gali padėti vaikams pagerinti koncentraciją ir mokymosi gebėjimus. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda gerinti smegenų funkcijas ir protinį darbą.
- Tolerancija laimėjimams ir pralaimėjimams. Sportas moko jūsų vaikus priimti tolygiai tiek laimėjimus, tiek pralaimėjimus. Ir nors priimti laimėjimą yra daug lengviau psichologiškai nei susitaikyti su pralaimėjimu, svarbu, kad jūsų vaikas išmoktų kuo lengviau pereiti tą netekties jausmą ir judėti toliau. Sporto veikla moko vaikus būti įsipareigojusiems ir ištvermingiems. Norint pasiekti aukštus rezultatus, reikia pastovumo, kantrybės ir pastangų. Sportuodami vaikai išmoksta valdyti savo emocijas, veikti savo tikslų link ir nenusileisti sunkumams.
Sportas ir Nugaros Skausmas
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tam tikros sporto šakos gali padėti atsikratyti ar sumažinti nugaros skausmą. Nenuostabu, jog turbūt kiekvienas sportas sukelia papildomą apkrovą stuburui. Būtent todėl yra svarbu stuburą sutvirtinančius raiščius bei raumenis palaikyti stiprius ir lanksčius. Sveikas stuburas gali padėti apsisaugoti nuo įvairių sporto traumų.
- Dviračių sportas: Nors dviračio mynimas sustiprina kojų raumenis, šio tipo sportas nedaro didelės įtakos aplink stuburą esančių raumenų stiprinimui. Lenkiant apatinę stuburo dalį į priekį ir tuo pačiu metu išriečiant viršutinę jo dalį, ilgainiui gali persitempti nugaros ir kaklo raumenys. Važinėkite Jums tinkamu dviračiu. Raumenys, kurie koją pakelia iki pilvo yra vadinami lenkiamaisiais raumenimis. Jie dirba itin aktyviai kuomet minate dviratį.
- Sunkumų kilnojimas: Sunkumų kilnojimas stuburui gali sukelti daug įtampos. Tai ypač svarbu vidutinio amžiaus ir vyresniems žmonėms, nes jų stuburo diskai gali būti išsausėję ir tapę plonesni bei mažiau atsparūs lūžiams. Vietoje svarmenų naudokite treniruoklius. Sportuodami jais sukelsite mažiau įtampos stuburui bei nebus reikalingas stebėtojas. Kelkite tokius svarmenis kokius galite pakelti. Susipažinkite ir išmokite tinkamų svarmenų kėlimo technikų iš šiuo sportu seniai užsiimančių sportininkų. Venkite svarmenų kėlimo pratimų kurie gali padidinti įtampą stuburui (pvz.
- Bėgimas: Venkite bėgimo ant cementinės ir nelygios dangos. Dėvėkite kokybiškus bėgimo batelius su tinkama apsauga. Pasiteiraukite savo kineziterapeuto apie tinkamiausią bėgimo formą bei judesius. Prieš pradėdami ilgo nuotolio bėgimus, apšilkite ir pramankštinkite kojų bei apatinės nugaros dalies raumenis. Treneris arba Jūsų kineziterapeutas gali Jums parodyti skirtingas technikas kurios gali padėti sumažint įtampą nugarai. Palaikydami įtemptus pilvo raumenis sumažinsite įtampą stuburui.
- Slidinėjimas: Prieš pradėdami žaidimą visuomet apšilkite ir pramankštinkite kojų ir apatinės nugaros dalies raumenis. Prieš pradėdami slidinėti po patirtos nugaros traumos, išmokite atlikti pratimus kurie sustiprina juosmens raumenis pilve ir dubens srityje. Prieš pradėdami slidinėti apšilkite ir pramankštinkite kojų bei apatinės nugaros dalies raumenis.
- Plaukimas: Plaukimas gali sustiprinti Jūsų stuburo bei kojų raumenis ir raiščius, tačiau taip pat šis sportas gali sukelti įtampą stuburui. Plaukiant šonu arba ant nugaros galite išvengti aukščiau išvardintų judesių.
Svarstis - Įrankis Funkcionaliai Treniruotei
Svarstis - nepamainomas įrankis funkcionalioms treniruotėms kurias taip mėgsta tūkstančiai žmonių. Pateikiu keletą priežasčių, kodėl ir tu turėtum prie jo prisiliesti.
- Atletiškumas. Naudojant šiuos įrankius savo treniruotėse galima lavinti beveik visas sportines ypatybes: greitį, jėgą, ištvermę, lankstumą, koordinaciją, vikrumą, o taip pat ir šių savybių kombinacijas, kurios ypač reikalingos įvairių sporto šakų atletams. Vertingiausia ir dominuojanti ugdoma savybė dirbant su giromis - sprogstamoji jėga (jėgos greitumas) bei sprogstamosios jėgos ištvermė. Jėgos greitumas bei ištvermė stipriai pasireiškia daugelio pamėgtuose sportiniuose žaidimuose: krepšinyje, futbole, tinklinyje ir kituose. Todėl, jei draugų kompanijoje mėgstate aktyviai leisti laisvalaikį, treniruotės su šiais svoriais leis jūsų įgūdžiams atsiskleisti aukštesniame lygyje.
- Pilnavertis judesys. Gira yra laisvas, niekur neįtvirtintas svoris, kurio judesio kryptis galima laisvai keisti. Tai reiškia, kad galime sukurti visą galybę judesių, neapsiribojant nei viena plokštuma erdvėje. Prireiks tik truputėlio fantazijos ir šiek tiek įgūdžių, kad apkrautumėte bet kurią raumeninę struktūrą.
- Baziniai judesiai. Atsisėsti ant kėdės, pakelti daiktą nuo žemės, patraukti į save sunkiau atsidarančias duris ar net pastumti neužsivedantį automobilį - tai užduotys, su kuriomis galite susidurti kasdieniame gyvenime. Sportuojantis žmogus turėtų ugdyti ne tik sportines savybes, bet lavinti ir judesius su kuriais įprastai susiduria, kad žymiai efektyviau su jais susitvarkytų. Gira - tobulas įrankis sukurti optimalią apkrovą šiems judesiams ir juos ištobulinti!
- Kūno ir minčių sąveika. Atlikdami pratimą su svarsčiu dažnai galite panaudoti svertų principus, rotacijos elementus, ar net savo naudai pasitelkti gravitacijos jėgą. Tokiu būdu esate priverstas valdyti ne tik įrankį, bet ir laisvai erdvėje judančias savo kūno dalis , todėl pagerėjusi koordinacija ir geresnis gebėjimas suvaldyti atskirus savo kūno segmentus - neišvengiamas poveikis.
- Laiko taupymas. Didžioji dalis pratimų atliekami su svarsčiais yra daugiasąnariniai ir aktyvuoja reikšmingai didelę žmogaus kūno raumenyno dalį. Kuo daugiau raumenų judesiai įdarbina - tuo didesnes energijos sąnaudas patiria visas organizmas. Tai leidžia treniruotės metu greitai ir efektyviai mažinti riebalinį sluoksnį, bei sukelti stimulą raumenų adaptacijai.
- Patvarumas. Kartą įsigijus tokį įrankį, galite juo pasikliauti visą gyvenimą. Niekas negenda, nelūžta, nebijo atšiaurių sąlygų. Užtenka nepalikti rūdyti lauke, ir kartais prajudinti, kad neapdulkėtų. Netgi užmiršimo atveju - gira yra kantrus įrankis. Ji išlauks kiek tik reikės, kol vėl būsi pasiruošęs rimtoms treniruotėms, net parūdijus bus lengvai atnaujinama.
- Treniruotės namuose ar lauke. Svarstis užima labai mažai vietos. Galbūt jį nešti rankose nebus lengva, bet tikrai tilps automobilio bagažinėje ar kambario kamputyje, o atsiradus progai ir turint šiek tiek fantazijos bei žinių - pilnai atstos visos sporto salės įrenginius. Užtenka turėti girą ir dviejų kvadratinių metrų plotą aplink save. Gerai treniruotei daugiau nieko netrūksta.
- Galimybė treniruotis dinamiškai ir linksmai. Ypatingai linksmas treniruotes galima atlikti lauke ar saugioje aplinkoje mokantis žongliravimo technikų. Puikus jausmas, kai gebi suvaldyti nemažą svorį, paleisi jį ore ir išnaudojant gravitaciją bei svertų principus švelniai pagauti.
- Pečių sveikata ir laikysena. Norint užimti taisyklingą padėtį kai kuriuose pratimuose, reikalingas geras pečių juostos bei krūtininės stuburo dalies mobilumas bei apskritai sveika pečių funkcija. Parinkus tinkamas pratimų progresijas, darbas su giromis padės sustiprinti pečių juostą stabilizuojančius smulkius raumenis. Tai padės apsisaugoti nuo pečių juostos traumų (jos tikrai neretos sporto pasaulyje) net ir užsiimant įvairiausiomis kitokiomis veiklomis.
- Ekstremaliai sunkios treniruotės. Nors pratimų progresijų ir regresijų yra įvairiausių, smagioji dalis ta, kad net stipriausi atletai ras ką su jomis nuveikti. Kartais gali užtekti 5 minučių tradicinio varžybinio „stūmimo“ arba „rovimo“ veiksmo, kad pajėgiausi sportininkai išsemtų visus savo ištvermės rezervus.
Šiame nedaug vietos užimančiame, bet nelengvame svarmenyje telpa šiuolaikiškas funkcionalumas ir ilgaamžis paprastumas. Kartais darbas su nepažįstamu instrumentu gali atrodyti baugiai bei techniškai sudėtingai. Tačiau labai siūlau prisiliesti prie svorių, įdėti šiek tiek pastangų pasigilinant į vieną kitą techninę subtilybę ir džiaugsitės išgaudami maksimalias naudas iš treniruočių su universaliu įrankiu.