Vandensvydis - tai dinamiška ir įtraukianti komandinė sporto šaka, kurios ištakos siekia XIX amžiaus pabaigos Angliją ir Škotiją. Ši sporto šaka reikalauja ne tik puikių plaukimo įgūdžių, bet ir jėgos, ištvermės bei strateginio mąstymo. Vandensvydis yra įtrauktas į olimpinių žaidynių programą nuo 1900 metų ir visame pasaulyje turi didelį populiarumą. Šiame straipsnyje panagrinėsime vandensvydžio istoriją, taisykles ir jo raidą Lietuvoje.
Vandensvydžio Istorija: Nuo Anglijos iki Olimpinių Žaidynių
Vandensvydis, kaip komandinė sporto šaka, išsivystė iš jėgos ir plaukimo sugebėjimų demonstravimo vėlyvajame XIX amžiuje centrinėje Anglijoje ir Škotijoje. Vandens sportas ir lenktynės buvo mugių bei festivalių dalis. Vienas pirmųjų įrašytų šios sporto šakos žaidimų, tuo metu vadintų vandens rankiniu, įvyko Bornmute 1876 m. liepos 13 d. Vandensvydžio taisyklės buvo sukurtos XIX amžiuje škoto William Wilson. Jis buvo pirmasis plaukimo meistras Škotijoje. 1870 m. W. Wilsonas įkūrė Arlingtono vandens sporto klubą, kuris taip pat žaidė vandens futbolą su guminiu kamuoliu. Vyrų vandensvydžio rungtis tapo viena pirmųjų komandinių sporto šakų, pademonstruotų šiuolaikinėse olimpinėse žaidynėse 1900 m.
Vandensvydžio Taisyklės: Komanda, Aikštelė ir Žaidimo Trukmė
Vandensvydis yra komandinė vandens sporto šaka. Kiekvieną komandą sudaro septyni pagrindiniai žaidėjai (vienas iš jų - vartininkas) ir šeši atsarginiai žaidėjai (vienas iš jų gali būti antrasis vartininkas). Žaidimas vyksta nuo 20 iki 30 m ilgio baseine arba vandens telkinyje. Kiekvienos komandos žaidėjai dėvi skirtingų spalvų kepuraites - svečių komanda įprastai baltos spalvos, namų komanda - mėlynos. Vartininkų kepuraitės būna raudonos spalvos su numeriu 1. Žaidėjai gali keistis po įvarčių, pertraukėlių metu, kiekvieno ketvirčio pradžioje, po įprastų pražangų ir traumų. Žaidimą sudaro keturi kėliniai po 8 minutes (išskyrus žemesnio lygio ir jaunesnio amžiaus varžybose). Žaidimo laikas sustabdomas, kai kamuolys yra ne žaidime. Įprastai vienas kėlinys trunka apie 12 min. „tikro“ laiko. Komanda negali laikyti kamuolio savo pozicijoje ilgiau nei 30 sek. (išskyrus atvejus, kai prieš juos prasižengiama). Kiekviena komanda turi teisę paprašyti 2 minutės pertraukėlių per 4 kėlinius. Tik kamuolį valdanti komanda gali paprašyti minutės pertraukėlės. Vandensvydžio aikštelės išmatavimai nėra griežtai apibrėžti ir gali būti nuo 20 iki 30 m ilgio bei nuo 10 iki 20 m pločio. Baseino gylis turi būti mažiausiai 1,8 m (išskyrus jaunesnes amžiaus grupes). Vartai yra 3 m pločio ir 0,9 m aukščio.
Vandensvydžio Pradžia ir Raida Lietuvoje
Klaipėda yra laikoma vandensvydžio pradininke Lietuvoje. Ši sporto šaka pradėta propaguoti 1931 m. Klaipėdos „Poseidono“ sporto klube. Tais pačiais metais Rygoje vyko tarptautinis turnyras, kurį laimėjo klaipėdiečiai, finale 4:2 įveikę vietos „Baltiją“. Nuo 1935 m. vandensvydis pradėtas žaisti Kaune, o 1938 m. ši sporto šaka buvo įtraukta į Lietuvos tautinės olimpiados programą. 1940 m. Kaune įvyko pirmieji Lietuvos rinktinės tarptautiniai mačai: 0:4 pralaimėta Estijai ir 0:7 pralaimėta Latvijai. Vėliau iki pat 1948 m. vandensvydžio plėtra ir varžybos Lietuvoje sustojo.
Lietuvos Vandensvydžio Čempionatai ir Taurės Turnyrai
1949 m. Zarasuose įvyko pirmasis Lietuvos vandensvydžio čempionatas. Pirmuoju nugalėtoju tapo Kauno „Žalgiris“, kuris įveikė Vilniaus „Spartako“ ir Vilniaus „Dinamo“ komandas. Nuo 1960 m. rengiami Lietuvos vandensvydžio taurės turnyrai.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos futbolą
Vandensvydžio Atgaivinimas Klaipėdoje
Pasiteiravus, kodėl Klaipėdoje buvo nutrūkusios vandensvydžio tradicijos, E. Skyrius atsakė: "Be to, vandensvydžiui reikia 30x20 m aikštelės, tad 25 m baseine varžybų pagal standartus rengti negalime, o Klaipėdos 50 m baseinas tam puikiai tinka". „Netrūksta ir kontakto, ir jėgos veiksmų, ir veiksmo“, - kalbėjo Klaipėdoje šį sportą bandantis atgaivinti E. Skyrius. „Auga tikrai gera nauja Klaipėdos vandensvydžio karta. „Kuo susidomėjimas šia sporto šaka bus didesnis - tuo geriau“, - kalbėjo E. Skyrius ir pakvietė 7-10 metų berniukus ir mergaites lankyti vandensvydžio treniruotes Klaipėdos baseine (Dubysos g. 12). Geriausiu turnyro vartininku pripažintas klaipėdietis Enijus Jasas, o geriausiu Klaipėdos komandos žaidėju pripažintas Modestas Buivydas. „Nepavyko visoms komandoms susiderinti tvarkaraščio, tad šįkart varžėsi tik lietuviai. Tačiau ir be svečių turnyras puikiai pavyko, buvo daug emocijų ir įtemptų rungtynių“, - pasidžiaugė E.
Kiti Lietuvos Plaukimo Pasiekimai
Šiandien prasidėjusiame pasaulio čempionate Singapūre Lietuvos vyrų 4 x 100 m laisvu stiliumi estafetės komanda: Tajus Juška, Tomas Navikonis, Tomas Lukminas ir Danas Rapšys pagerino šešiolika metų nejudintą Lietuvos rekordą ir pateko į vakare vyksiantį finalą. Vyrų estafetės nariai rungtį įveikė per 3 min. 12,74 sek. Greičiausiai savo etapą nuplaukė T. Navikonis - per 47,47 sek. Nuo 2009 m. šis Lietuvos rekordas priklausė Vytautui Janušaičiui, Pauliui Viktoravičiui, Mindaugui Sadauskui ir Mindaugui Margiui - 3 min. Šios rungties finalas - šiandien 15.27 val. Tuo tarpu Andrius Šidlauskas pateko į 100 m krūtinės plaukimo pusfinalį. Olimpietis 100 m krūtine nuplaukė per 59,98 sek. ir 15-liktu rezultatu pateko į pusfinalį, kuriuos tiesiogiai transliuos LRT Plius nuo 15 val. Pirmąją „World Aquatics“ varžybų, kurios apima plaukimą, šuolius į vandenį, dailųjį plaukimą ir vandensvydį, dieną, asmeninėse rungtyse taip pat startavo du pasaulio čempionato debiutantai: Kristupas Trepočka ir Tajus Juška. Panevėžietis K. Trepočka startavo pirmasis: 400 m laisvu stiliumi 19-metis nuplaukė per 3 min. 51,34 sek., taip pagerindamas savo asmeninį rekordą.
Aleksandro Trifunovičiaus Patirtis Kauno "Žalgiryje"
Aleksandras Trifunovičius labai greitai užsitarnavo Kauno "Žalgirio" komandos aistruolių simpatijas. "Nusprendžiau nesiblaškyti ir neskraidyti. Mano šeima šiuo metu atvykusi į Kauną. Pasitarėme ir nusprendėme, kad bus praktiškiau ir geriau šventes sutikti čia. Šeima ir krepšinis - du dalykai, apie kuriuos sukasi visas 44-erių serbo gyvenimas. - Treneri, kaip įvertintumėte dviejų mėnesių periodą, kai stovite prie "Žalgirio" komandos vairo? - Viską pradėti tikrai nebuvo lengva. Atvykau į Kauną sezonui jau prasidėjus, tad teko spręsti nemažai problemų, kurių būtume išvengę, jei būčiau čia pradėjęs dirbti daug anksčiau. Radau tokią ekipą, kokią radau. Pasiruošimas sezonui nebuvo sklandus - trūko nemažai žaidėjų, pirmosiomis savaitėmis pasikeitė treneriai, komandai teko atlaikyti didžiulį rungtynių krūvį, nes iš karto žaidžiame trijose lygose. Tokiomis aplinkybėmis siekti aukštų rezultatų nuo pat sezono pradžios - labai sudėtinga. Prireikė nemažai laiko, kad priprasčiau prie naujos darbo vietos, naujos komandos, auklėtinių. Jie taip pat turėjo pratintis ne tik prie mano filosofijos, tačiau ir vienas prie kito. Buvome priversti už tai sumokėti, tačiau dabar, kai pagalvoju, visos šie sunkumai turbūt išėjo tik į naudą. Dar nežaidžiame tokio krepšinio, kokį aš norėčiau matyti, tačiau svarbiausia - rezultatas. - Privalome kelti tik aukštus tikslus. Tokia mano darbo filosofija. Žinoma, tie tikslai turi būti realūs, tačiau kovoti dėl vietos aštuntuke tikrai esame pajėgūs. Labai daug kas priklausys nuo aštuntfinalio burtų. Pažiūrėsime, kokie varžovai mums teks. Tuomet bus galima daryti konkretesnes išvadas. Nematau priežasčių, kodėl negalėtume prieš "Top 16" etapą būti optimistai. Turime puikią areną ir nuostabius sirgalius. Namuose galime kovoti su bet kuria komanda. Jei žaisime taip, kaip paskutines rungtynes, ir mus toliau taip pat aistringai palaikys žiūrovai, galime tikėtis paties geriausio. Pakartosiu: nemanau, kad šešioliktukas - mūsų komandos riba. Žinoma, reikia šiek tiek sėkmės, kai kurių kitų aplinkybių, tačiau neabejoju ir tuo, kad jei sunkiai dirbsime, už pastangas sulauksime atpildo ir rezultatų. - Pirmiausia turime susitvarkyti su savo nervais ir psichologija. Prieš atvykdamas čia, neabejojau, kad šis kolektyvas yra nepaprastai talentingas puolant varžovų krepšį, tačiau šį sezoną buvo labai daug rungtynių, kai buvome nubausti vien tik dėl to, kad nesugebėjome išlaikyti koncentracijos gindamiesi. Šiek tiek reikia keisti požiūrį ir daugiau dėmesio skirti įvykiams prie savojo krepšio. Turime dar labiau pasitikėti savimi, būti laisvesni ir kartu laikytis drausmės. - Pernai stovėjote prie Vilniaus "Lietuvos ryto" komandos vairo. - Pirmiausia noriu pasakyti, kad "Žalgiris" - žymiausias ir garsiausias klubas Lietuvoje, turintis labai senas ir gilias tradicijas. Tokią komandą treniruoti yra didelė garbė ir manau, kad dauguma trenerių tokio šanso tikrai nenorėtų praleisti. Puikiai žinau, ką šis vardas reiškia Lietuvai. Tai ne tik sporto komanda. Sovietų Sąjungos laikais "Žalgirio" ir Maskvos CSKA dvikovos jūsų šalies žmonėms reiškė daug daugiau nei vien tik dviejų krepšinio komandų akistatą. Iš vienos pusės šis karjeros etapas man - didelė garbė. Iš kitos - turbūt dar didesnis iššūkis. Esu profesionalas ir nepaprastai myliu savo darbą. Vilniuje buvo vienas mano karjeros etapas, dabar - kitas. - O, tikrai dar ne. Nepažįstu dar šio miesto taip, kaip norėčiau. Esu darboholikas ir mano kasdienis maršrutas labai panašus: namai - "Žalgirio" arena - namai. Pastaruoju metu visas dėmesys buvo sukoncentruotas tik į įvykius klube, be to, lapkritis "Žalgiriui" buvo labai įtemptas. Mažai laiko praleidome namuose, daug skraidėme, turėjome šūsnį rungtynių išvykose. Todėl labai džiaugiuosi, kad ateinančios dvi savaitės bus ramesnės. Atvyko šeima, tad turėsiu puikią progą praleisti su mylimais žmonėmis. Kadangi per šventes nevyksime į Serbiją, ketinu saviškiams surengti gražią kelionę aplink Kauną. Žinau, kad puikiai praleisime laiką ir bus puiki proga pažinti miestą ir jo apylinkes geriau. Apie Kauną galiu pasakyti kol kas tą patį, ką žinojau prieš atvykdamas čia. Šis miestas tiesiog alsuoja krepšiniu. Ši sporto šaka šiame mieste dievinama, o palaikymas arenoje turbūt vienas nuostabiausių visame pasaulyje. - Nors esu iš Pietų Europos, o dabar dirbu Šiaurėje, nepasakyčiau, kad lietuviai yra šalti ir labai santūrūs, kaip, tarkime Skandinavijos šalių gyventojai. Suprantu, kad esu viešas asmuo ir galbūt net bendrauti su manimi yra lengva, tačiau prisipažinsiu: labai mėgstu privatumą. Kai patekome į "Top 16", sulaukiau daugybės sveikinimų. Skambino daugybė draugų iš Serbijos. Aišku, malonu, kad mane prisimena ir džiaugiasi dėl manęs, tačiau visas tas dėmesys šiek tiek vargina. - Dažnai su vietos žurnalistais sveikinatės lietuviškai. - (Juokiasi.) Tikrai ne. Žinau tik kelias pagrindines frazes ir kai ką suprantu (per pokalbį strategas padavėjos lietuviškai užsisakė kokakolos - aut. past.). Spaudos irgi beveik neskaitau, nes nieko nesuprantu, be to, nenoriu blaškytis ir apsunkinti savo galvos. Apskritai Lietuvoje žiniasklaida pamišusi dėl krepšinio. Labai sunku atskirti, kas yra kas, kas kieno interesams atstovauja ir ko siekia. Lietuva - maža šalis ir tokios intrigos tikrai niekam nereikalingos. Man skambina daug žurnalistų, su kuriais kartais tikrai būna sudėtinga bendrauti, todėl pastaruoju metu stengiuosi kalbėtis tik tada, jei yra sutarta su klubo atstovu. Su Serbija susijusias naujienas seku internete. Įdomu, kaip sekasi maniškiams. Vasarą, kai turiu laisvo laiko, mielai į rankas imu laikraštį. - Neseniai "Žalgirio" trenerių štabą papildė jūsų tautietis Oliveris Kostičius. - Pažįstu Oliverį labai gerai. Kartu prieš kelerius metus dirbome Belgrado "Crvenos Zvezdos" komandoje. Norėjau, kad jis prisijungtų prie mūsų ir neabejoju, kad O.Kostičius sustiprino mūsų štabą. Jis "Žalgirio" klube dirba jau ne pirmus metus ir puikiai žino padėtį iš vidaus, tad toks asistentas labai reikalingas. Apskritai esu patenkintas visais savo padėjėjais. Saulius (Štombergas - aut. past.) dar tik pradeda trenerio kelią, tačiau yra labai puikus žmogus, diplomatiškas, didžiulis autoritetas. Džiaugiuosi ir Mindaugo Brazio bei Sigito Kavaliausko darbu. - Net jei nedirbu, man patinka žiūrėti krepšinį per televiziją, analizuoti kitų trenerių darbą. Turbūt galėčiau pasakyti, kad esu iš tų žmonių, kuriems darbas ir yra jų hobis. Esu kilęs iš Serbijos, o buvusioje Jugoslavijoje beveik visos sporto šakos yra populiarios. Mėgstu įsitaisyti prie televizoriaus ir tiesiog žiūrėti futbolą, tenisą, ledo ritulį, vandensvydį. - Noriu palinkėti pergalių ir pažadu, kad atiduosime visas jėgas ir stengsimės kiekvienoje dvikovoje. Žinome, kad turime atsidėkoti už jų nuostabų palaikymą. Prisipažinsiu: geras jausmas žinoti, kad kovos lauke niekada neliksime vieni, turėsime šeštąjį žaidėją kiekvienose rungtynėse, kad ir kokios jos būtų.
Taip pat skaitykite: Aktyvus ir sveikas gyvenimas
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo pamokos